Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu M. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 400 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių už tai, kad jis 2016 m. kovo 21 d. 4 val. 25 min., Kaune, Birštono – Karaliaus Mindaugo pr., vairuodamas transporto priemonę, tyčia iš chuliganiškų paskatų, rodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, greitai prasukdamas ratus, leido automobilį šoniniu slydimu, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, bei šalia važiavusioms transporto priemonėms ir kitiems eismo dalyviams.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad situacija kilo dėl klimatinių oro sąlygų, todėl M. V. veiksmai negali būti vertinami padaryti tyčia ar dėl neatsargumo, jie nesukėlė žalingų pasekmių, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.Apeliaciniame skunde Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą, paliekant galioti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūno priimtą nutarimą.Skunde nurodė, kad M. V. pažeidimą užfiksavo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnai A. D., V. F. ir M. Š., kurie tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad pastebėjo, kaip užsidegus žaliam šviesoforo signalui, BMW 530 vairuotojas tyčia, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, greitai prasukdamas ratus, važiavo automobiliu šoniniu slydimu, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, bei gretimose eismo juostose važiavusioms eismo priemonėms. Pažeidimas užfiksuotas automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriumi.Skunde pažymi, jog M. V. pirminiame savo paaiškinime prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailėjosi, tačiau, 2016 m. balandžio 12 d. atvykęs į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą, M. V. pakeitė savo parodymus, paaiškindamas, kad sukdamas į Karaliaus Mindaugo pr., esant plikledžiui, jo automobilis slystelėjo, todėl M. V. jo nesuvaldė. Teigė, jog įvykio liudytojus surado per socialinį tinklalapį „Facebook“. 2016 m. balandžio 28 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnė elektroniniu paštu kreipėsi į M. V., kad šis pateiktų liudytojo duomenis bei socialinio tinklapio „Facebook“ išrašą, iš kurio būtų matyti, kad pažeidėjas liudytojus rado minėto tinklalapio pagalba. 2016 m. gegužės 3 d. M. V. pareigūnei atsiuntė išrašą iš „Facebook“, tačiau, kaip matyti iš byloje esančio minėto išrašo, susirašinėjimas vyko tą pačią dieną. Apelianto nuomone, M. V. šį susirašinėjimą inicijavo tyčia, siekdamas melagingai tvirtinti apie pažeidimo liudininkų paiešką, bei siekdamas išvengti atsakomybės dėl padaryto pažeidimo. Apeliantas kritiškai vertina liudytojų parodymus, kurie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pažeidėjas su įvykio liudytojais T. A. ir V. M. yra pažįstami, jų parodymai turėtų būti vertinti kritiškai, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi.Skunde nurodoma, jog M. V. įvykio rytą važiuodamas iš gyvenamosios vietos Kauno rajone turėjo įvertinti kelio dangos būklę, be to, automobilis „BMW 530“ yra varomas galiniais ratais, todėl faktas, kad slydo priekiniai ratai, po to, kai jis pajudėjo iš vietos, vertintinas kritiškai, nes automobilis varomas galiniais ratais.Teigia, kad padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir mano, kad paskirta administracinė nuobauda M. V. buvo tinkamai ir ją naikinti nebuvo teisinio pagrindo.Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas atmetamas.2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, įsigal. 2017 m. sausio 1 d. (TAR, 2015-07-10) redakcija) (toliau – įstatymas). Šio įstatymo 5 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad M. V. protokolas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje surašytas iki 2017 m. sausio 1d., teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, buvus padarytą administracinį teisės pažeidimą. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas.Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis nubaustas už tai, kad chuliganiškai vairavo automobilį.ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas tai yra Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad situacija kilo dėl klimatinių oro sąlygų, todėl M. V. veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti tyčia ar dėl neatsargumo, jie nesukėlė žalingų pasekmių, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Priešingai teismo padarytai išvadai, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos apeliaciniame skunde teigiama, kad M. V. pažeidimą padarė tyčia, kadangi vairuodamas automobilį demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams. M. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, įrodinėjama išimtinai liudytojų – Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnų A. D., V. F. ir M. Š. parodymais, jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškinimais.

11.1.Apylinkės teismo posėdyje liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. Š. parodė, kad policijos automobilis stovėjo ketvirtoje eismo juostoje už automobilio BMW, kurio vairuotojas buvo nuspaudęs akseleratorių, todėl automobilis pradėjo slysti šonu, dėl ko kiti automobiliai turėjo stabtelti. Mano, kad vairuotojas turėjo suprasti, kad kelias yra slidus, taip pat turėjo suprasti kiek spausti akseleratorių. Apie chuliganišką vairavimą sprendė vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar pirmoje juostoje buvo daugiau automobilių (b.l.50). Apylinkės teismo posėdyje liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas V. F. parodė, jog kadangi buvo surašytas protokolas, tai vairavimas pareigūnams atrodė sąmoningai chuliganiškas. Liudytojo paaiškinimais, nors buvo šalia stovinčių automobilių, tačiau tik automobiliui „BMW“ buvo slidu. Liudytojas negalėjo atsakyti, kuriuo metu automobilis „BMW“ pradėjo suktis, tačiau patvirtino, jog jis sukosi savo eismo juostoje (b.l.51). Liudytojas A. D. parodė, kad policijos automobilis sustojo už automobilio „BMW“, trečioje eismo juostoje taip pat buvo automobilių. Liudytojas paaiškino, kad, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilis „BMW“ pradėjo labai greitai važiuoti, ko pasėkoje nesuvaldė automobilio ir apsisuko aplink vieną ar du kartus. Kelio danga buvo šlapia (b.l.51). Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnų M. Š., A. D. ir V. F. tarnybiniuose pranešimuose (administracinio teisės pažeidimo medžiaga Nr. 16056249747), kuriuose policijos pareigūnų paaiškinimai yra užrašyti analogiškai, nurodyta, kad automobilis „BMW“, sukdamas į kairę, greitai prasukdamas ratus, leido automobilį šoniniu slydimu, taip sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, bei šalia važiavusioms transporto priemonėms ir kitiems eismo dalyviams. Asmens veiksmai vairuojant pasireiškė greitu ratų prasukimu, šoniniu slydimu. M. Š. papildomai nurodė, jog staigiu važiavimo krypties keitimu bei agresyviu akseleratoriaus naudojimu. Tačiau liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymų ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių apie tai, kad M. V. vairavo chuliganiškai, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

11.2. Nors pirminiame paaiškinime M. V. pažeidimą pilnai pripažino, tačiau 2016 m. balandžio 12 d. (b.l.13) paaiškinime nurodė, kad buvo plikledis, važiuojant jo automobilis slystelėjo, todėl jo nesuvaldė ir atsidūrė kitoje eismo juostoje. Paskaitęs Kelių eismo taisykles, išsiaiškino, kad chuliganiškas vairavimas yra tada, kai prasisuka ratai, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, darant tai savavališkai, kadangi jis taip nesielgė, su pažeidimu nesutiko (b.l.13). Apylinkės teismo posėdyje M. V. taip pat nesutiko, jog pažeidimą padarė iš chuliganiškų paskatų, kadangi buvo plikledis, todėl pradėjo slysti mašinos priekis. Jis paaiškino, kad neįvertino automobilio, kurį buvo nusipirkęs dieną prieš įvykį (b.l.39). Tai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu kelio danga buvo slidi patvirtina 2016 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno meteorologijos stoties pažyma, kurioje nurodyta, kad 2016 m. kovo 21 d. 2-5 val. oro temperatūra kito nuo minus 1,2 iki minus 2,7 laipsnių. Buvo apniukę, silpnai snigo nuo 2 val. 34 min iki 4 val. 09 min. Sniego dangos aukštis 3 cm (b.l.48). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. Š. taip pat patvirtino, jog buvo slidu (b.l.50). Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, jog kelio danga nėra sausa, t.y. vietomis kelio dangos paviršius blizgus (plikledis) (b.l.55). Liudytojai T. A. ir V. M., važiavę gretimoje eismo juostoje, taip pat patvirtino, jog kelio danga buvo slidi, dėl šios priežasties, anot liudytojų, M. V. nesuvaldė automobilio. Pastarieji duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad M. V. automobilio galėjo nesuvaldyti dėl slidaus kelio, o ne dėl to, kad tyčia chuliganiškai vairavo, juolab, jog iš automobilio „BMW“ registracijos liudijimo (b.l.7) matyti, jog jis buvo įregistruotas prieš dvi dienas iki įvykio, todėl visiškai realu, jog M. V. trūko vairavimo įgūdžių minėta transporto priemone.

11.3. Nors byloje nėra nustatyta liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. D., V. F. ir M. Š. asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, tačiau teismas pažymi, kad, užfiksavus galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, policijos pareigūnai privalo imtis visų priemonių, jog būtų užfiksuoti visi reikšmingi galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo duomenys, o ne apsiribota vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu ir policijos pareigūnų tarnybiniais paaiškinimais. Įvykio vietoje pareigūnai turi elgtis itin profesionaliai bei kvalifikuotai užfiksuoti visas esmines reikšmės bylai turinčias aplinkybes, tačiau šiuo atveju tai padaryta nebuvo: byloje nenustatyti ir neapklausti įvykio vietoje buvę ar įvykį matę asmenys, kas šioje situacijoje ypač svarbu, nes policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratorius buvo sugedęs. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad šalia M. V. vairuojamo automobilio buvo kitų eismo dalyvių – patys policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiavo M. V. iš paskos, gretimoje eismo juostoje stovėjo dar du automobiliai, tačiau iš bylos duomenų negalima daryti vienareikšmės išvados, jog dėl M. V. automobilio vairavimo buvo kilusi grėsmė eismo saugumui, paties M. V. saugumui ar kitiems eismo dalyviams, o pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo elgesiu rodė išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra pažįstamas su liudytojais T. A. ir V. M., kurių vairuojami automobiliai pažeidimo nustatymo metu, jų teigimu, stovėjo gretimoje eismo juostoje ir jie gali būti suinteresuoti duoti parodymus palankius M. V., neduoda pagrindo pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nes byloje objektyvių duomenų, paneigiančių liudytojų parodymus, nėra. Pabrėžtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-3-976/2015, 2AT-7-3-2013).

12. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad eismo sąlygos įvykio metu buvo blogos, kelio danga buvo slidi, kad byloje esančių duomenų visuma nepaneigia M. V. versijos, jog jo automobilis paslysti galėjo dėl slidaus kelio, ir kad liudytojų A. D., V. F. ir M. Š. parodymai dėl chuliganiško vairavimo fakto yra pagrįsti subjektyviu situacijos vertinimu, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti faktiniai duomenys, daroma išvada, kad nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. V. kaltę padarius ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, apylinkės teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo M. V. atžvilgiu nutraukė.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.