Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo asmeniniu, prievolių padalijimo, tretieji asmenys AB bankas „Snoras“ (UAB „Baltijos kredito sprendimai“), UAB „General financing“, BIGBANK AS, UAB „Gelvora“, AB „Kauno energija“, AB SEB bankas, antstolė Audronė Adomaitienė, antstolis Regimantas Budreika, antstolė Rima Gražienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2001-07-20 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 1057) (b. l. 95). Ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10–11), atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 30). Šalių vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 12, 32). Atsakovės vardu yra atliekami šie išieškojimai kreditoriui AB „Snoras“ (UAB „Baltijos kredito sprendimai“) (vykdo antstolis Marius Lekečinskas), UAB „General Financing“ (vykdo antstolė Audronė Adomaitienė), AB SEB bankas (vykdo antstolė Rima Gražienė), AB „Kauno energija“ (vykdo antstolis Regimantas Budreika), BIGBANK AS b(vykdo antstolis Valdas Zubinas), Valstybinė mokesčių inspekcija(vykdo antstolė Jurgita Žilinskaitė), UAB „Gelvora“ (vykdo antstolis Saulius Užkuraitis).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatoma, jog sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 str., 3.35 str., 3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.109 str.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškinyje nurodyta ir ieškovas teismo posėdžio metu teigė, jog dėl santuokos nutraukimo kalta atsakovė, kadangi paliko šeimą ir nesirūpino ilgiau nei metus. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2011 m. atsakovė išvykdo dirbti į (duomenys neskelbtini) ir nebegrįžo. Buvo paskelbta jos paieška, kurios metu nustatyta atsakovės buvimo vieta, t. y. ji gyveno vienkiemyje su kitu vyriškiu. Ieškovo nuomone paaiškėjus šiai informacijai atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo, pasireiškė ir dėl neištikimybės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-11-29 pradėtas ikiteisminis dėl atsakovė dingimo be žinios. 2012-07-02 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes buvo nustatyta atsakovės buvimo vieta. Iš minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), su šeimos nariai nebendrauja. Įvertinęs šiuos duomenis teismas nurodo, kad duomenų apie atsakovė neištikimybę nėra pateikta, tačiau minėti duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo 2011 m. nesirūpina šeima.

CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (CK 3.61 str. 1 d.). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją, t. y. kad paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau kaip vienerius metus.

Įvertinus ieškinyje išdėstytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą – sutuoktinių lojalumą vienas kitam, pagarbą, moralinę bei materialinę paramą, prisidėjimą prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, darytina išvada, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovė nebuvo lojali, negerbė šeimos, nuo 2011 m. paliko šeimą ir nesirūpina šeima todėl pažeidė sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.30 straipsniuose. Šalys nebegyvena kaip šeima, neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atsakovės reali buvimo vieta nežinoma, todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str. 2 d.).

Tai, kad atsakovė paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau nei vienerius metus, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str.), teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti atsakovę kalta dėl šalių santuokos iširimo ir santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovas prašo palikti esamas pavardes, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės „G.“ ir „G.“.

Ieškovas sau išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turtinėms teisėms ir pareigoms taikymo momento.

Lietuvos teismų praktikoje dėl CK 3.67 straipsnio, reglamentuojančio santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms, išaiškinta, kad pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-94-916/2015).

Nagrinėjamu atveju pagal byloje duomenis matyti, kad atsakovė dingo iš namų 2011-10-15. Ieškovas kreipėsi į policiją, vėliau buvo nustatyta atsakovės gyvenamoji vieta, tačiau ieškovas nurodė, kad nuo to laiko jokių santykių su atsakove nebepalaikė.

Teismo vertinimu byloje esantys rašytiniai duomenys ir ieškovo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad tikrai ieškovas su atsakove kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 2011-10-15. Dėl šių priežasčių yra pagrindas nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2011-10-15 t. y. nuo tada, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Dėl dalytino turto.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 2013-04-12. Ieškovas nurodė, kad dalytino turto nėra, nes šis turtas įsigytas tuo metu kai šalys gyveno atskirai. Teismas nurodo, kad vien teismo sprendimo pagrindu, kuriuo nustatyta, kad šalims santuokos nutraukimo teisinės pasekmės kyla nuo 2011-10-15, nepakeis nekilnojamojo turto teisinio rėžimo, todėl dėl šio turto turi teismas pasisakyti priimdamas sprendimą.

Pagal CK 3.88 str. 1 d. 1 p. bendrąja sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas paveldėjimo teisės pagrindu buvo įgijęs ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas CK 3.89 str. pagrindu laikytinas asmeniniu ieškovo turto. Ieškovas paaiškino, kad šis turtas buvo parduotas ir įsigytas butas (duomenys neskelbtini). Šis butas įsigytas tuo metu, kai šalys nebevedė bendro ūkio ir kartu nebegyveno, t. y. atsakovė jau buvo išėjusi. Darytina išvada, kad byloje esantys rašytiniai duomenys ir ieškovo paaiškinimai patvirtina, kad šiuo metu ieškovo vardu registruotas butas įsigytas už asmenines lėšas, kai šalys kartu nebegyveno, todėl pripažintinas asmeniniu ieškovo turtu.

Daugiau duomenų dėl dalytino turto byloje nėra.

Dėl prievolių kreditoriams.

Ieškovas prašo pripažinti prievoles kreditoriams AB bankui „Snoras“, kurio prievoles perėmė UAB „Baltijos kredito sprendimai“, UAB „General financing“, BIGBANK AS, UAB „Gelvora“, AB „Kauno energija“, AB SEB bankas, bei šiuos išieškojimus vykdantiems antstoliams. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad išieškojimą vykdantis antstolis laikytinas kreditoriumi tais atvejais, kai yra apskaičiuota ir nustatyta konkreti suma dėl vykdymo išlaidų. Šiuo atveju konkrečių duomenų dėl vykdymo išlaidų, jų dydžių nėra pateikta, todėl pripažintina, kad galimos vykdymo išlaidos yra laikytinos išvestiniais reikalavimais pagal išduotus vykdomuosius raštus.

Byloje pateikti dviejų kreditorių atsiliepimai, t. y. UAB „Gelvora“, kuri sutinka, kad prievolė būtų laikoma asmenine, ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ kuri nurodo, kad prievolė turėtų būti laikoma solidaria.

Teismas nurodo, kad bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (LR CK 3.109 str. 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (LR CK 6.6 str.), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (LR CK 3.109 str. 2 ir 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal LR CK 3.109 str. 2 d. kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis matyti, kad UAB „Baltijos kredito sprendimai“ perėmė reikalavimo teisę iš AB Banko „Snoras“, kuriam išieškojimas buvo vykdomas išduoto vykdomojo dokumento pagrindu. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai” atsiliepimu nurodydamas, kad prievolė laikytina solidaria, turėjo pateikti duomenis, kad sutuoktinis buvo įsipareigojęs solidariai atsakyti šiam kreditoriui, arba reikšti savarankišką reikalavimą dl prievolė pripažinimo solidaria, bei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, ir/arba sutuoktinis pritarė šiam sandoriui (LR CPK 178 str.). tokio pobūdžio duomenų teismui nėra pateikta, taip pat kreditorius savarankiško reikalavimo nepareiškė. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad prievolė AB bankui „Snoras“, kurio reikalavimo teises perėmė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ yra asmeninė atsakovė prievolė.

Byloje kiti tretieji asmenys atsiliepimų dėl prievolės pobūdžio nepareiškė. Pagal esančius duomenis matyti, kad išieškojimai iš atsakovės vykdomi vykdomųjų dokumentų pagrindu. Duomenų, kad ieškovas būtų nurodytas kaip skolininkas nėra. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovės vardu esantys įsipareigojimai yra asmeniniai, todėl po santuokos nutraukimo, juos vykdyti turi pati atsakovė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį, todėl ši suma priteistina ieškovui iš atsakovės.

Valstybė šioje byloje patyrė 28,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei, nes ieškinys patenkintas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2011-07-20 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1057, dėl atsakovės L. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. G. palikti santuokinę pavardę „G.“, atsakovei L. G. palikti santuokinę pavardę „G.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalims teisines pasekmes sukėlė nuo 2011-10-15, kai jie pradėjo gyventi skyrium.

Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims AB „Snoras“ (UAB „Baltijos kredito sprendimai“) (vykdo antstolis Marius Lekečinskas), UAB „General Financing“ (vykdo antstolė Audronė Adomaitienė), AB SEB bankui (vykdo antstolė Rima Gražienė), AB „Kauno energija“ (vykdo antstolis Regimantas Budreika), BIGBANK AS (vykdo antstolis Valdas Zubinas), Valstybinei mokesčių inspekcijai (vykdo antstolė Jurgita Žilinskaitė), UAB „Gelvora“ (vykdo antstolis Saulius Užkuraitis) yra asmeninės atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolės.

Priteisti iš atsakovės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminio mokesčio ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28,76 Eur pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.