Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Ieškovas E. J. kaip įrodymą, kad atsakovė pasiskolino iš jo 1581 Eur (5460 Lt pagal tuo metu galiojantį ekvivalentą) pateikė 2013 m. lapkričio 5 d. atsakovės D. U. parašytą raštelį. Raštelio tekstas - „Skola (duomenys neskelbtini) 2013-11-05: 5000 Lt; 350 Lt notarui, 100 Lt registrų centras, 10 Lt notarė panaud. sutartis, iš viso 5460 Lt“. Atsakovės D. U. neneigia raštelio surašymo fakto, tačiau ginčija, kad skolinosi iš ieškovo (duomenys neskelbtini) raštelyje minimas sumas, teigia, kad 5000 Lt sumą gavo iš sūnaus (duomenys neskelbtini), o visas kitas sumas susirašė į ateitį dėl savo žinios. Ieškovas E. J. teigia, kad 5000 Lt atsakovei paskolino perkant nekilnojamąjį turtą, o kitos nurodytos sumos, tai išlaidos turėtos atliekant nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties įforminimą notarine tvarka, jos įregistravimą viešajame registre. Paaiškino, kad pinigus skolino atsakovei, nes nors sandoris buvo įformintas jo ir trečiojo asmens E. U. vardu, iš tikrųjų nekilnojamąjį turtą pirko jis ir atsakovė, kuri nenorėjo įforminti nekilnojamojo turto dalies pirkimo savo vardu.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo pateiktas skolos raštelis parašytas 2013-11-05 ir kad jį parašė atsakovė D. U.. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovė iki šiol skolos raštelyje nurodytos sumos negrąžino. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė skolinosi pinigus iš ieškovo E. J. ar iš sūnaus E. U. ir kokiam tikslui buvo skolinamasi.

Ieškovas E. J. teigia, kad skolos raštelis surašytas 2013-11-05 sudarant nekilnojamojo turto pirkimo sandorį ir neturint atsakovei visos reikalingos sumos, t.y. 5000 Lt jai trūko už nekilnojamąjį turtą ir sumokėti už notarinius veiksmus. Paaiškino, kad atsakovė ir jos sūnus turėjo kažkiek pinigų, bet jiems trūko, todėl ir buvo prašoma jo paskolinti pinigų. Kadangi santykiai su atsakove buvo artimi, todėl paskolino ir skolos raštelis buvo parašytas neįrašant svarbių duomenų, tuo metu jis tam neteikė didelės svarbos. Vėliau keletą kartų atsakovės prašė perrašyti tinkamai skolos raštelį, bet ji to nepadarė. Skolos raštelis buvo surašytas dviem egzemplioriais, iš kurių vienas pas jį, o kitą pasiliko atsakovė.

Atsakovė pasirinko teismo posėdyje nedalyvauti ir prisiekus paaiškinimų neduoti ir šią atsakovės poziciją teismas atkreipia dėmesį. Atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažįsta, kad jos rašytas 2013-11-05 raštelis neinformatyvus, nėra būtinų anketinių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji skolinga būtent ieškovui. Teigia, kad skolos raštelyje nurodyta skola yra „sūnui (duomenys neskelbtini)“, nors tokios formuluotės skolos raštelyje nėra. Taip pat atsakovė teigia, kad jai nereikėjo skolintis pinigų, nes nekilnojamąjį turtą įsigijo ne ji, o jos sūnus E. U. ir remiasi 2013-11-05 į bylą pateikta Pirkimo – pardavimo sutartimi. Teigia surašiusi raštelį tik savo žiniai, nes sūnus E. U. jai per kelis kartus iki 2013-11-05 buvo davęs bendrai 5000 Lt, o kitos raštelyje nurodytos sumos jos surašytos preliminarios, kurios jai bus reikalingos sumokėti notarei už įgaliojimą ir panaudos sutartį. Įgaliojimas išduotas 2014-01-08, panaudos sutartis sudaryta 2014-01-09. Atsakovė byloje neginčija aplinkybės, kad skolos raštelio originalas yra pas ieškovą E. J., tačiau teigia, kad raštelio originalą galėjo ieškovas pavogti kartu su namo dokumentais. Dokumentų vagystės faktui pagrįsti atsakovė pateikė 2023-01-03 pareiškimą pateiktą Tauragės AVPK, 2023-01-04 paaiškinimą ir Tauragės AVPK raštą Dėl pareiškimo nagrinėjimo. Nei vienas iš nurodytų dokumentų nepatvirtina atsakovės teiginių apie tai, kad namo dokumentus pavogė ieškovas ir nei viename iš atsakovės rašytų dokumentų skolos raštelis net neminimas. Nei atsakovė pateiktuose dokumentuose, atsiliepime, nei jos atstovė teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti kodėl atsakovė raštelį rašytą savo žiniai apie skolą (duomenys neskelbtini) laikė būtent namų dokumentuose. Taip pat teigė, kad nekilnojamąjį turtą kartu su ieškovu pirko ne ji, o jos sūnus, nes jos finansinė padėtis buvo bloga. Sunkiai finansinei padėčiai patvirtinti pateikė Pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir keturių bankų Operacijų Ataskaitas laikotarpiu 2013-11-01 – 2013-11-30, iš kurių matyti, kad atsakovė turi keturias sąskaitas bankuose Luminor Bank AS ir AB SEB banke. Iš pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad 2013-11-05 sąskaitose pinigų nebuvo. Paskutiniai 500 Lt iš banko sąskaitos nuimti 2013-11-04, t.y. prieš nekilnojamojo turto Pirkimo – pardavimo sandorio sudarymą. Iš Pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovė 2010-2014 slaugė neįgalų asmenį.

Trečiasis asmuo E. U. paaiškino, kad skolos raštelį surašė jo mama atsakovė D. U. savo žiniai ir įvardijo kaip skolą jam, sūnui, nes per tris kartus jai davė pragyvenimui viso 5000 Lt. Kitų raštelyje nurodytų sumų paaiškinti negalėjo. Tvirtino, kad jo finansinė padėtis 2013 metais buvo gera ir jis galėjo nusipirkti ir vienas nekilnojamąjį turtą ir 2013-11-05 pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad ½ dalį nekilnojamojo turto pirko jis, o ne jo mama D. U.. Savo gerai finansinei padėčiai įrodyti E. U. pateikė 2011 m. ir 2012 m. metines mokesčių ataskaitas. Pateiktos metinės mokesčių ataskaitos nepatvirtina trečiojo asmens teiginių apie tai, kad jis sumokėjo pats už nekilnojamojo turto ½ dalį, perkamą kartu su ieškovu ir kad 5000 Lt jis davė atsakovei pragyvenimui, dėl ko pastaroji surašė raštelį apie skolą (duomenys neskelbtini). Vertinama ir ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo gyvena ir dirba Danijoje. Jam pirkti ½ dalį nekilnojamojo turto kartu su Ieškovu buvo pasiūlyta 2013 metais. Į Lietuvą grįžta retai, o 2013-11-05 Pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad E. U. pardavėjams sumokėjo 113560,00 Lt grynais. Trečiasis asmuo, teigdamas, kad už perkamą turtą sumokėjo pats savo pinigais nepateikė į bylą tai patvirtinančių įrodymų (pinigų išgryninimą, pinigų keitimo į litus įrodymų). Taip pat neįtikina trečiojo asmens teiginiai apie pinigų investavimą perkant po ½ dalį nekilnojamojo turto su motinos sugyventiniu, tuo pat metu teigiant, kad turėjo pakankami lėšų įsigyti vienas nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali būti veikiamas kitų asmenų nesąžiningų veiksmų, todėl šis veiksmas turi būti atliekamas ir teismų aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos grąžinti pagal susitarimą suvaržymo.

Sudarant ginčo paskolos raštelį galiojusio CK 6.871 straipsnyje buvo nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y., kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šiuose dokumentuose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).

Remiantis teismų praktika, tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-430/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tarp šalių rašytinės formos paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Pinigų skolinimo atsakovei faktui įrodyti ieškovas pateikė 2013 m. lapkričio 5 d. atsakovės pasirašytą raštelį, kuriame nurodyta, jog atsakovė skolinga 5460 Lt sumą (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, šis raštelis negali būti prilyginamas paskolos sutarčiai, nes byloje nėra jokių duomenų, jog minėtą sumą atsakovei perdavė Ieškovas. Atsakovė skolos raštelį pasirašė savo žiniai dėl sūnaus (duomenys neskelbtini) jai duotų pinigų, o kitas sumas pasirašė, kurias manė, jog reikės sumokėti notarei už įgaliojimą ir panaudos sutartį.