- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-475-194/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04645-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Danutė Matiukienė
- Ieškovas
- AB ,,Šiaulių energija“
- Atsakovas
- V. P.
Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04645-2012-6
Teisėja Irena Stasiūnienė Procesinio sprendimo kategorija 121.14; 121.20
NUTARTIS
2013 m. birželio 20 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo AB ,,Šiaulių energija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-883/2013 pagal ieškovės AB ,,Šiaulių energija“ ieškinį atsakovams V. P. ir V. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 9677,83 Lt skolą už tiektą šilumos energiją bei 290,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Nurodė, jog negyvenamosios patalpos - įstaiga, patalpa 1,2 esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovams sutuoktiniams V. P. ir V. P.. Atsakovai nesilaiko sutartinių įsipareigojimų ir už šilumos energiją ir teikiamas paslaugas laiku neatsiskaito. Tokiu būdu atsakovai pažeidė prievolių vykdymo principus (LR CK 6.1 str., 6.2 str., 6.38 str. 1 d., 6.200 str.), pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai bei nustatytais terminais. Taip pat nurodė, jog pagal 2010-06-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-5762-79/2010, buvo nutarta solidariai iš atsakovų išieškoti 7851,66 Lt skolą. Teismo įsakymą atsakovai įvykdė, skolą sumokėjo. Vėliau, 2012 m. vasario 21 d. Valstybinė energetikos inspekcija surašė nurodymą Nr. 15-11-03 negyvenamųjų patalpų Nr. 1,2 daugiabučiame name, adresu- (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bendrasavininkiui V. P., kuriuo konstatavo, kad rekonstruojamų minėtų patalpų centralizuoto šildymo sistemos šildymo prietaisai (radiatoriai) demontuoti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką. Šiuo nurodymu V. P. buvo įpareigotas pašalinti pažeidimus iki 2012-03-30, tačiau šie pažeidimai nėra pašalinti.
Ieškovo teigimu, atsijungimo nuo bendros namo šildymo sistemos veiksmai įvykdyti pažeidžiant ,,Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 108-124 punktų, CK 4.83 str. ir Daugiabučių namų bendrijų įstatymo 29 str. 1 d. (1, 2 b.l.)
Atsakovai su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (19-21 b.l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies.
Teismas nustatė, kad atsakovams V. P. ir V. P. gyvenamajame name, adresu - Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - įstaiga, patalpa 1,2. Patalpos įgytos 2007-12-14 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. SN43-953 pagrindu, 2012-06-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad patalpų šildymas yra centrinis iš centralizuotų sistemų. 2008-08-27 išduotas statybos leidimas Nr. 08-SL-269, (duomenys neskelbtini) (patalpų 1,2) rekonstrukcijai, priestatui. 2010-10-07 deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodoma, kad 2010 m. spalio mėnesį atlikti (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo negyvenamose patalpose Nr. 2 (1 ir 2 butai) esančios bendrosios namo inžinerinės (šildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir patalpose Nr. 2 įrengtas vietinis (centrinis) elektrinis šildymas. 2012-02-21 Valstybinės energetikos inspekcijos nurodyme Nr. 15-11-03 pažymėta, kad rekonstruojamų negyvenamųjų patalpų centralizuotos šildymo sistemos šildymo prietaisai (radiatoriai) demontuoti. 2013-02-12 pakeisti nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys ir 2013-02-13 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad negyvenamųjų patalpų 1,2 šildymas yra vietinis centrinis.
Teismas nurodė, jog byloje svarbu nustatyti, ar ieškovo nurodomu laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, atsakovai, kaip patalpų savininkai, turėjo prievolę mokėti ieškovui už teikiamas centralizuoto šildymo paslaugas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai iki 2010 m. spalio 7 d. būtų atlikę teisės aktuose reglamentuotas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos procedūras, nusprendė, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. spalio 7 d. buvo ieškovo tiektos centralizuotos šilumos energijos vartotojai. Todėl atsakovams, kaip patalpų savininkams ir šilumos energijos vartotojams, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją, iki jie teisės aktų nustatyta tvarka įteisina patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos, šiuo atveju iki 2010-10-07. Teismas remdamasis CK 6.38 str. 1 d. ir Šilumos ūkio 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šilumos vartotojų prievole apmokėti tiekėjui už šilumos energiją, nusprendė, jog ieškovo reikalavimas įvykdyti prievolę – apmokėti už jų patalpoms laikotarpiui nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. spalio 7 d. apskaičiuotą šilumos kiekį ir techninį aptarnavimą, yra pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovų teismas solidariai priteisė 147,83 Lt skolos.
Likusioje dalyje, teismas paliko ieškovo pareiškimą nenagrinėtą, nurodydamas, jog ieškovui iki kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, numatyta pareiga pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 straipsnio nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kurios nuostatos taikomos nuo 2012-01-01 (80 b.l.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) AB ,,Šiaulių energija“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, civ. byloje Nr. 2-76-883/2012 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovų V. P. ir V. P. solidariai 9530 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas: 285,57 Lt žyminį mokestį pirmos instancijos teisme ir 286 Lt už apeliacinį skundą ,,Šiaulių energija“ naudai.
Apeliantas nurodė, jog su teismo sprendimu nesutinka dėl tokių motyvų:
Ieškinyje nurodytu laikotarpiu daugiabučiame name patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos buvo reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis patalpų savininkai daugiabučiame name. Remiantis tuo, ieškovo nuomone, pirmos instancijos teismo argumentas, jog ieškovas turėjo kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją dėl išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka yra nepagrįstas, nes neteisėto atsijungimo nuo šildymo sistemos teismo praktika yra visiškai suformuota, Energetikos inspekcija šiuo klausimu taip pat pasisako vienareikšmiškai, konstatuodama, kad savininkas, kuris savo patalpų šilumos sistemą nuo pastato šildymo sistemos atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos vartotojais.Apelianto teigimu, atsakovai neįvykdė Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų.Apelianto manymu, visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo atsijungta neteisėtai, pažeidžiant atsijungimą reglamentuojančius teisės aktus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą, atsakovai prašo apeliacinio skundo netenkinti ir ieškinį dalyje po teisėto 2010-10-07 atsijungimo išnagrinėti iki galo.
Atsakovų manymu, tuo metu, kai buvo atlikti paprastojo remonto statybos darbais, pakeičiantys buto šildymo būdą (nuo 2010-10-01 iki 2011-10-16) STR 1.07.01:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ nebuvo numatyti jokių reikalavimų paprastajam remontui, kurių metu įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato šildymo, dujų ir elektros inžinerinės sistemos. Šis reikalavimas įsigaliojo nuo 2011-10-16, papildžius Reglamento 6 priedą 6.3 punktu. Atsakovų teigimu, šiems paprastojo remonto (atjungimo) darbams nenumatytas ir neišduodamas pripažinimo tinkamu naudoti aktas, darbų atlikimo metu nebuvo privalomas paprastojo remonto aprašas ir neprivalomas daugiabučio namo valdytojo sutikimas dėl atsakovų buto šildymo būdo pakeitimo. Taip pat nereikalingas nei projektas, nei statybos leidimas. Taip pat šių paprastojo remonto darbų atlikimo metu projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas tiesiog neegzistavo dėl nuo 2010 m. spalio 1 d. pasikeitusių Statybos įstatymo nuostatų. Remiantis tuo, atsakovai mano, jog jie nepažeidė atsijungimo tvarkos (88-92 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirųjų skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio, kuriame nustatytas išankstinis privalomas vartotojų ir energetikos įmonių ginčų nagrinėjimas ne teisme, aiškinimo ir taikymo.
Skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas ieškinį dalyje tenkino, kitoje paliko nenagrinėtą ir nurodė, jog ieškovui buvo žinoma apie atsakovų esamas patalpos (1,2) adresu, (duomenys neskelbtini), deklaruojamą atsijungimą nuo šilumos perdavimo tinklų, pats teismui pateikė 2012-02-21 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nurodymą Nr. 15-11-03, todėl prieš kreipiantis 2012-08-01 į teismą dėl skolos už šilumą priteisimo, ieškovas turėjo pareigą pasinaudoti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kurios nuostatos taikomos nuo 2012-01-01.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovui buvo žinoma apie atsakovams priklausančios patalpos (1,2), adresu (duomenys neskelbtini) šildymo prietaisų nebuvimą po namo rekonstrukcijos ir galimai atsijungimą, nuo centralizuoto šildymo sistemų. Šias aplinkybes patvirtina 2012 m. kovo 3 d. atsakovo V. P. raštas ieškovui AB „Šiaulių energija“ (8 b.l.), kuriuo nurodė, jog atsakovas pirkimo –pardavimo sutartimi, 2007-12-29 įsigijo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriose nebuvo centralizuoto šildymo prietaisų. Ieškovas teigia, kad atsakovai savavališkai atsijungė nuo centralizuoto šildymo, todėl 2012 m. birželio 15 d. raštu atsakovams pateikė skolos skaičiuotės lentelę už negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys nesklbtini)-1,2 Šiauliuose (4 b.l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl skolos už patiektą šilumą priteisimo, bet ir dėl atsakovų teisių ir pareigų prisiėmimo dėl buvusio savininko atliktų veiksmų dėl centralizuoto šildymo atsijungimo (ar nebuvimo), kai nusipirkę patalpas iš buvusio savininko ir prisiėmę buvusio savininko teises ir pareigas dėl negyvenamų patalpų, pakeitė patalpų šildymo būdą į vietinį centrinį šildymą, o ieškovas galimai nepagrįstai skaičiuoja mokestį už šilumą negyvenamų patalpų šildymui.
2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Energetikos įstatymas, kurio 34 straipsnis reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką (V.Ž. 2011, Nr. 160-7576). Šiame straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine sprendimo ne teisme tvarka pagal savo kompetenciją nagrinėja trys valstybinės institucijos – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nagrinėjamojoje byloje aktualu atriboti Energetikos inspekcijos ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetenciją nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių ginčus išankstine neteismine tvarka. Minėto straipsnio Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Šių institucijų veiklą nagrinėjant vartotojų ir energetikos įmonių ginčus reglamentuoja Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1V-134 patvirtintas Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašas ir Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr.O3-75 Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo. Į šiuos aprašus yra perkeltos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.
Be to Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2004 m. lapkričio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 03-121, kuriuo patvirtino Šilumos paskirstymo vartotojams metodų (toliau – Paskirstymo metodai) rengimo ir taikymo taisykles (V.Ž. 2004, Nr. 168-6214). Šių Taisyklių 3 punkte nustatyta, jog Paskirstymo metodai reglamentuoja šilumos paskirstymą tipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai tiekimo-vartojimo riba bei šilumos apskaita yra pastato įvade ar butuose. Kiti vartotojų siūlomi ar teikiami su Komisija suderinti Paskirstymo metodai gali būti taikomi netipinėse šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemose, kai sutartimi nustatytos kitos tiekimo-vartojimo ribos ar šilumos apskaitos schemos ir kai Komisijos rekomenduojamų Paskirstymo metodų taikyti negalima. Paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, Paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos vartotojui priklausančios patalpos (Taisyklių 9 p.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neteisingai nurodo įstatymo normą, pagal kurią ieškovui numatoma pareiga pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų sprendimo nagrinėjimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybinė Energetikos inspekcija nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo.
Kaip jau buvo minėta, pirmos instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje ginčas yra ne tik dėl skolos už patiektą šilumą priteisimo, bet ir dėl šilumos paskirstymo, atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos teisėtumo. Todėl, vadovaujantis anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatomis, o taip pat Kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 03-75 Dėl ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašo (V.Ž. 2011, Nr. 47-2275; 2012, Nr. 107-5456) 1 punktu, kuriame nustatyta, jog ginčų sprendimo ne teisme tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja ginčų dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės joms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo nagrinėjimą Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, toks ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui LR Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutinka su ieškovo argumentu, jog neteisėto atsijungimo nuo šildymo sistemos teismo praktika yra visiškai suformuota. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios civilinės bylos kontekste. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, atlikti konkrečiose bylose, taikytini teismams nagrinėjant analogiškas ar iš esmės panašas savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą bei jos taikymo apimtį.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 straipsnyje kreipimosi į vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją terminai nėra nustatyti. Privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį dalyje paliko nenagrinėtą. Dėl nurodytų aplinkybių apelianto apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 87 str. 1 d. 5 p. nustato, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-13 sprendimą palikti nepakeistą.
Gražinti apeliantui AB ,,Šiaulių energija“ ( įmonės kodas 245358580, adresas Pramonės g. 10, Šiauliai) 286,00 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-04-11 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos.
.