- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-25
- Bylos Nr.
- 2-3268-883/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04645-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Šiaulių energija“
- Atsakovas
- V. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovams V. P. ir V. P. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Šiaulių energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų V. P. ir V. P. solidariai 9677,83 Lt skolą už šilumos energiją ir 290 Lt žyminį mokestį (1–2 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013-03-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“ solidariai iš atsakovų V. P. ir V. P. 147,83 Lt skolą ir 4,43 Lt žyminio mokesčio, kitoje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtu (77-80 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2013-06-20 nutartimi apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-03-17 nutartimi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2013-06-20 nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-13 sprendimo dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikino ir bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (137-141 b. l.).
Posėdžio metu ieškovo AB „Šiaulių energija“ atstovas ieškinį palaikė ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų 9530 Lt skolos. Ieškovas nurodo, kad AB „Šiaulių energija“ centralizuotai tiekia šilumos energiją, karštą vandenį ir teikia techninio aptarnavimo paslaugas gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Šiame name esančios negyvenamosios patalpos – įstaiga, patalpos 1, 2 - nuosavybės teise priklauso atsakovams V. P. ir V. P.. Nors su atsakovais nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sąlygas, tai yra laikoma, kad tarp šalių sutartis sudaryta prisijungimo būdu. Atsakovai nėra pristatę ieškovui šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos akto, todėl ieškovas už suteiktas paslaugas skaičiuoja atsakovams skolą, kuri laikotarpiu nuo 2010-10-07 iki 2012 -04-30 sudaro 9530 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovai V. P. ir V. P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) įsigijo 2007-12-29. Buvęs patalpų savininkas šilumos tiekimo sutartį su ieškovu nutraukė 2008-05-01, su atsakovais nauja šilumos tiekimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovai vadovavosi 2007 metų pastato bendrasavininkų sutikimu leisti patalpose pakeisti šildymo būdą, patalpose atliko paprastąjį remontą, remdamiesi nuo 2010-10-01 pakeistu Statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu 1.01.08:2002 „Statinio statybos darbų rūšys“ (redakcija galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01). 2010 m. spalio mėnesį buvo pabaigta patalpų rekonstrukcija ir patalpų šildymo būdo pakeitimo darbai, kuriuos užbaigus buvo užpildyta 2010-10-07 deklaracija apie statybos darbų užbaigimą, šildymo būdo pakeitimas yra teisiškai įregistruotas. Atsakovai teigia, kad šalių santykiai yra pasibaigę nuo atsakovų teisėtai atlikto, deklaruoto ir įregistruoto patalpų šildymo būdo pakeitimo 2010 m. spalio mėnesį. Nurodo, kad atsakovai nuo 2010 m. spalio nebegalėjo gauti patalpų šildymo būdo pakeitimo pripažinimo tinkamu naudotis akto, kuris formalizuotų atliktus paprastojo remonto darbus, nes nuo 2010-10-01 šiuos aktus pakeitė deklaracija apie statybos darbų užbaigimą. Ieškovo iniciatyva šioms patalpoms priskirtas šilumos kiekis realiai nebuvo suvartotas, ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kokiomis matavimo priemonėmis paskaičiavo tokį energijos kiekį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovams V. P. ir V. P. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – įstaiga, patalpa 1, 2. Patalpos įgytos 2007-12-14 pirkimo pardavimo sutarties Nr. SN43-953 pagrindu (5 b. l.). 2008-08-27 išduotas statybos leidimas Nr. 08-SL-269 rekonstrukcijai, priestatui (25 b. l.). 2010-10-07 deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodoma, kad 2010 m. spalio mėnesį atlikti (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo negyvenamose patalpose Nr. 2 (1 ir 2 butai) esančios bendrosios namo inžinerinės (šildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir patalpose Nr. 2 įrengtas vietinis (centrinis) elektrinis šildymas (66 b. l.). 2012-02-21 Valstybinės energetikos inspekcijos nurodyme Nr. 15-11-03 pažymėta, kad rekonstruojamų negyvenamųjų patalpų centralizuotos šildymo sistemos šildymo prietaisai (radiatoriai) demontuoti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką (7 b. l.). 2013-02-12 pakeisti nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys ir 2013-02-13 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad negyvenamųjų patalpų 1,2 šildymas yra vietinis centrinis (64 b. l.). 2014-04-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad patalpos šildomos elektriniais prietaisais, patalpose esantys radiatoriai yra atjungti nuo centrinio šildymo tinklų.
Ieškovas byloje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovų 9530 Lt skolą, susidariusią dėl neapmokėjimo už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010-10-07 iki 2012-04-30 (4 b. l.), kadangi atsakovams priklausančių patalpų šildymo sistema buvo atjungta nuo bendrų pastato šildymo sistemų, nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. Atsakovų nuomone, jie neturi prievolės mokėti už šilumos energiją, nes šilumos energija į ginčo patalpas netiekiama, nuo 2010-10-07 patalpos yra teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų.
Atsakovai pateikė 2010-10-07 deklaraciją apie statybos užbaigimą, 2013-02-13 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad patalpų 1, 2 šildymas yra vietinis centrinis, kad patalpos yra šildomos elektriniais prietaisais yra konstatuota 2014-04-16 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (64 b. l.). Faktas, kad atsakovams priklausančių gyvenamųjų patalpų centralizuotos šildymo sistemos šildymo prietaisai (radiatoriai) demontuoti nustatytas ir 2012-02-21 Valstybinės energetikos inspekcijos nurodyme Nr. 15-11-03 (7 b. l.). Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar ieškovo nurodomu laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą už šildymą, esant nustatytam faktui, kad atsakovų patalpų šildymo sistemos renginiai atjungti nuo bendros pastato šildymo sistemos, atsakovai turėjo vykdytinų prievolių ieškovui, taip pat svarbu nustatyti, kokiais teisės aktais ir kokios pareigos patalpų savininkams, kaip šilumos energijos vartotojams, buvo reglamentuotos būtent nuo 2010-10-07.
Iš bylos duomenų matyti, kad rašytinė ieškovo ir atsakovų sutartis dėl šilumos energijos pirkimo pardavimo sudaryta nebuvo. Kartu byloje nėra ginčo dėl to, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų. Remiantis CK 6.384 straipsniu, bei kasacinio teismo praktikoje suformuotomis nuostatomis apie tokiais atvejais konkliudentinių veiksmų pagrindu atsirandančius sutartinius santykius, darytina išvada, kad ieškovą ir atsakovus siejo sutartiniai santykiai.
Šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Pagal teisinį reglamentavimą ir pagal kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Savininkas, kuris savo patalpų šilumos sistemą nuo pastato šildymo sistemos atjungia pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šios sistemos tiekiamos šilumos vartotojas.
Nurodytu laikotarpiu daugiabučiame name buto (patalpų) šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos buvo reglamentuotas LR CK 6.390 straipsnyje, LR Šilumos ūkio įstatyme, LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 įsakymu patvirtintose „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse“, galiojusiose iki 2010 m. lapkričio 12 d., LR Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse“, įsigaliojusiose nuo 2010 m. lapkričio 1 dienos (toliau – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai nuo 2010-10-07 yra atsijungę nuo šilumos tiekimo į savo naudojamas patalpas ir jas šildo pačių įrengtu autonominiu šildymu. Valstybinė energetikos inspekcija 2012-02-21 nurodymu Nr. 15-1103 atsakovus įpareigojo iki 2012-03-30 pašalinti pažeidimus, padarytus savavališkai atsijungiant nuo centralizuotis šildymo sistemos, t. y. įteisinti atsijungimą arba atstatyti savavališkai atjungtus šildymo prietaisus. Pagal LR Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles“ buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams; baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 260 punktas). Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos. Dokumentų, patvirtinančių teisėtą atsakovų atsijungimą nuo šildymo sistemos, byloje nėra. Kadangi atsakovai atsijungė nuo šildymo sistemos, nesilaikydami teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl toks atsijungimas negali būti pripažįstamas teisėtu.
Atsakovai, teigdami, kad jų atliktas šildymo sistemos atsijungimas yra teisėtas, teigia, kad patalpų šildymo būdo pakeitimo statybos darbus reglamentuoja tik Statybos įstatymas ir jį detalizuojantys teisės aktai, o ne šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Šis atsakovų argumentas laikytinas nepagrįstu, nes teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, atliekant buto (butų), kitų patalpų šildymo pakeitimo (t. y. nagrinėjamu atveju – patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo sistemos) darbus, tiek, kiek tokie darbai patenka į Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų reguliavimo sritį, turi būti vadovaujamasi būtent Statybos įstatymu ir jį įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais. Tačiau Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip pagrindas savaime bet kokius teisinius santykius, susiklostančius atliekant patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbus, neatsižvelgiant į jų turinį bei esmę, vertinti kaip išimtinai patenkančius į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo sritį. Keičiant buto ar kitų patalpų šildymo ir / ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, atsižvelgiant į tai, jog tai yra veikla šilumos ūkio sektoriuje, akivaizdu, jog tam tikrais aspektais tai pakliūna tiek į bendrojo energetikos teisinius santykius reguliuojančio įstatymo – t. y. Energetikos įstatymo, tiek ir specialaus – t. y. Šilumos ūkio įstatymo, bei šiuos įstatymus įgyvendinančių kitų teisės aktų reguliavimo sritį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. I438-35/2012). Keičiant daugiabučio namo atskirų patalpų šildymo būdą, tai neabejotinai paliečia ir kitų daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų teises bei interesus, kadangi atjungus atskiro buto ar kitos patalpos šilumos ir karšto vandens įrenginius nuo bendros namo šildymo ir karšto vandens sistemos, tai neišvengiamai lemia ir šios sistemos – t. y. daugiabučio namo bendrosios inžinerinės sistemos (Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 2 str. 61, 62 ir 63 d.) – pakeitimą tam tikru mastu. Toks atjungimas, be kita ko, susijęs ir su vartotojo, siekiančio atjungti savo buto ar kitos patalpos šildymo įrenginius nuo bendros namo šildymo sistemos, bei šilumos tiekėjo tarpusavio teisiniais santykiais, jų tarpusavio teisėmis bei pareigomis, kurių reguliavimas, akivaizdu, pakliūna į Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reguliavimo sritį (2003 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir 2010 m. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 1 p.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad patalpų savininkai už šilumos energiją atsiskaito pagal teisės aktais reglamentuotą tvarką, todėl teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, ieškovas neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto šilumos kiekio ir atitinkamai už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio.
Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Ta aplinkybė, kad duomenys apie pakeistą šildymo būdą yra registruoti viešame registre, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymos atitinka oficialiesiems rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus ir jose nustatytos aplinkybės laikomos įrodytomis tol, kol jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad šildymo būdas yra pakeistas ir ši aplinkybė yra išviešinta viešame registre.
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsakovams, kaip patalpų savininkams, ir minėto namo šilumos energijos vartotojams, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją. Kadangi atsakovai iki teisėto savo patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo centrinio šilumos tiekimo sistemos pagal įstatymą išlieka AB „Šiaulių energija“ tiekiamos šilumos vartotojai, tai privalo pardavėjui AB „Šiaulių energija“ mokėti už šilumos energiją pagal nustatytus įkainius.
AB „Šiaulių energija“ ieškinys grindžiamas rašytine bylos medžiaga (4,169-173, 182-188 b. l.), atsakovų skola ieškovui yra 9530 Lt. Byloje pateiktas detalus ieškovo šilumos energijos paskirstymo išaiškinimas, skolos skaičiuotė. Atsakovai, ginčydami skolos dydį, teigia, kad byloje nėra duomenų apie šilumos punkte naudotų šilumos prietaisų metrologinę patikrą. Posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad šilumos apskaitos prietaisų patikros sertifikatai saugojami trejus metus, todėl nėra išlikę. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai šiuo argumentu neginčijo 2013-03-13 sprendimu priteistos skolos dydžio, faktinės aplinkybės, buvusios priimant nurodytą teismo sprendimą ir laikotarpiu nuo 2010-10-07 iki 2012-04-30, už kurį prašoma priteisti už šilumos energiją, iš esmės nepasikeitusios, todėl teismas minėtą argumentą vertina kaip deklaratyvų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 str. 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Patenkinus AB „Šiaulių energija“ ieškinį, ieškovui AB „Šiaulių energija“ priteistina 286 Lt žyminio mokesčio (CPK 79, 88, 93 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos kasacinės instancijos teisme sudaro 24,06 Lt (142 b. l.), pirmosios instancijos teisme 24 Lt, todėl iš atsakovų valstybei priteistina po 24 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 str., 93 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“, į. k. 245358580, solidariai iš atsakovų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 9530 Lt (devyni tūkstančiai penki šimtai trisdešimt litų) skolą ir 286 Lt (du šimtai aštuoniasdešimt šeši litai) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 24 Lt (dvidešimt keturis litus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas 5660).
Priteisti valstybei iš atsakovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 24 Lt (dvidešimt keturis litus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.