Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ ieškinį atsakovams V. P. ir V. P. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovams V. P. ir V. P. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – įstaiga, patalpa 1, 2. Patalpos įgytos 2007-12-14 pirkimo pardavimo sutarties Nr. SN43-953 pagrindu, 2012-06-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad patalpų šildymas yra centrinis iš centralizuotų sistemų (5 b. l.). 2008-08-27 išduotas statybos leidimas Nr. 08-SL-269 (patalpų 1, 2) rekonstrukcijai, priestatui (25 b. l.). 2010-10-07 deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodoma, kad 2010 m. spalio mėnesį atlikti gyvenamo namo negyvenamose patalpose Nr. 2 (1 ir 2 butai) esančios bendrosios namo inžinerinės (šildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio šildymo sistemos iš centralizuotų šilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir patalpose Nr. 2 įrengtas vietinis (centrinis) elektrinis šildymas (66 b. l.). 2012-02-21 Valstybinės energetikos inspekcijos nurodyme Nr. 15-11-03 pažymėta, kad rekonstruojamų negyvenamųjų patalpų centralizuotos šildymo sistemos šildymo prietaisai (radiatoriai) demontuoti (7 b. l.). 2013-02-12 pakeisti nekilnojamojo daikto kadastriniai duomenys ir 2013-02-13 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad negyvenamųjų patalpų 1,2 šildymas yra vietinis centrinis (64 b. l.).

Ieškovas byloje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovų 9677,83 Lt skolą (4 b. l.), susidariusią dėl neapmokėjimo už šilumos energiją ir techninį aptarnavimą laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., todėl byloje svarbu nustatyti, ar ieškovo nurodomu laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti skolą, atsakovai, kaip patalpų savininkai, turėjo prievolę mokėti ieškovui už teikiamas paslaugas.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai nėra sudarę rašytinės sutarties su ieškovu dėl šiluminės energijos tiekimo, tačiau buvęs savininkas UAB „Ergo Lietuva“ 2004-04-21 buvo sudaręs su ieškovu šilumos energijos tiekimo vartojimo sutartį (37–40 b. l.). Atsakovai, įsigiję patalpas iš UAB „Ergo Lietuva“, įgijo ir pareigas atsiskaityti už šilumos energiją, taip pat ir teisės aktais reglamentuojamas patalpų savininko pareigas eksploatuojant patalpas. Atsakovai teigia, kad nuo 2010-10-07 šilumos įrenginiai yra teisėtai atjungti nuo bendros pastato šildymo sistemos, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iki 2010 m. gegužės mėnesio pateiktas sąskaitas už šilumos energijos tiekimą apmokėdavo, todėl siekiant išsiaiškinti, ar atsakovai turi vykdytinų prievolių ieškovui, yra svarbu nustatyti, kokiais teisės aktais ir kokios pareigos patalpų savininkams, kaip šilumos energijos vartotojams, buvo reglamentuotos būtent nuo 2010-05-01 iki 2010-10-07 ir nuo 2010-10-07 iki 2012-04-30.

Dėl skolos už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2010-10-07. Nurodytu laikotarpiu gyvenamajame name buto (patalpų) šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos buvo reglamentuotas CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šiuose teisės aktuose nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name.

Nagrinėjamu atveju atsakovai atsiliepime į ieškinį teigia, kad patalpas įsigijo jau be centralizuotos šildymo sistemos įrangos, todėl, ieškovui reiškiant pretenzijas dėl neatsiskaitymo už šilumos energiją, turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti patalpų šildymo įrangos atjungimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pripažino, kad iki 2010 m. gegužės mėnesio apmokėdavo ieškovo pateiktas sąskaitas, nes neturėjo įrodymų, patvirtinančių, kad jų valdomose patalpose šildymo įrenginių atjungimas nuo centralizuoto šildymo yra atliktas teisėtai.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pateikė teismui 2010-10-04 sutartį dėl šildymo prietaisų atjungimo – demontavimo nuo centralizuotos miesto šildymo sistemos (68 b. l.), 2010-10-07 deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje nurodyta, kad patalpose Nr. 2 (1 ir 2 butai) įrengtas vietinis(centrinis) elektrinis šildymas (66–67 b. l.) bei 2013-02-13 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad patalpų 1, 2 šildymas yra vietinis centrinis (64 b. l.) ir teigė, kad jiems priklausančių patalpų šildymo įrenginių atjungimas nuo centralizuoto šildymo nuo 2010-10-07 yra teisėtas.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai iki 2010 m. spalio 7 d. būtų atlikę teisės aktuose reglamentuotas patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos procedūras, teismas sprendžia, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. spalio 7 d. buvo šilumos energijos vartotojai.

Šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. IX-1565 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata perkelta į ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14 punktą, papildomai nurodant, kad visas buitinių šilumos vartotojų gyvenamajame name suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal namo įvade įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Nurodytose sąlygose nustatyta šilumos kiekio paskirstymo tvarka pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus. Todėl atsakovams, kaip patalpų savininkams ir šilumos energijos vartotojams, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją, iki jie teisės aktų nustatyta tvarka įteisina patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos, nagrinėjamu atveju - iki 2010 m. spalio 7 d.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Remdamasi nurodytomis prievolių vykdymą reglamentuojančiomis teisės normomis ir Šilumos ūkio 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šilumos vartotojų prievole apmokėti tiekėjui už šilumos energiją, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas atsakovams įvykdyti prievolę – apmokėti už jų patalpoms laikotarpiui nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. spalio 7 d. apskaičiuotą šilumos kiekį ir techninį aptarnavimą, yra pagrįstas, todėl ieškovui iš atsakovų priteistina solidariai 147,83 Lt skolos.

Dėl skolos už laikotarpį nuo 2010-10-07 iki 2012-04-30. 2012-01-01 įsigaliojo Energetikos įstatymo 34 straipsnis, kuris reglamentuoja skundų ir ginčų nagrinėjimo tvarką. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Valstybinė energetikos inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje nustatyta, jog ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės, o 17 dalis numato, kad įsigaliojęs vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (2011-12-22 įstatymo redakcija Nr. XI-1888).

Kaip jau buvo minėta, nesutikdami su ieškovo reikalavimu dėl skolos už patiektą šilumos energija laikotarpiu nuo 2010-10-07 iki 2012-04-30 priteisimo, atsakovai nurodo, kad nuo 2010-10-07 patalpos yra teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir bylos nagrinėjimo metu pateikė 2013-02-13 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, kad patalpų 1, 2 šildymas yra vietinis centrinis (64 b. l.).

Šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusios aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad tarp šalių yra kilęs ginčas ne tik dėl skolos už patiektą šilumos energiją priteisimo, bet ir dėl to, ar atsakovai teisėtai pakeitė jiems priklausančių patalpų šildymo būdą, ar ieškovas apskritai tiekė į atsakovams priklausančias patalpas šilumos energiją, todėl teismas sprendžia, kad šalių ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 str. 2 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką.

Iš ieškinyje nurodomų aplinkybių ir teismui pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovui buvo žinoma apie atsakovų atsijungimą nuo šilumos perdavimo tinklų, ieškovas pats pateikė teismui 2012-02-21 Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nurodymą Nr. 15-11-03, kuriame nurodyta, kad atsakovams priklausančių negyvenamųjų patalpų centralizuotos šildymo sistemos šildymo prietaisai (radiatoriai) demontuoti, taip pat 2012-03-14 atsakovų prieštaravimus dėl skolos už šilumos energiją skaičiavimo (7–8 b. l.), todėl, prieš ieškovui kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, jis turėjo pareigą pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 straipsnio nustatyta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kurios nuostatos taikomos nuo 2012-01-01.

Lietuvos Respublikos CPK 296 str. 1 d. 1 p. numato, jog teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą tuomet, kai dar galima pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 straipsnyje kreipimosi į vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją terminai nėra nustatyti, privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl skolos už laikotarpį nuo 2010-10-07 iki 2012-04-30 priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas 1,53 procentais, todėl iš atsakovų ieškovui AB „Šiaulių energija“ priteistina 4,43 Lt žyminio mokesčio (CPK 79, 93 str.).

Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, todėl ieškovui grąžintina jo sumokėto žyminio mokesčio dalis – 285,57 Lt (CPK 87 str. 5 d.).

Pašto išlaidos byloje sudaro 12 Lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos finansų ministras, vadovaudamiesi Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi, priėmė įsakymą Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos nustatymo (Žin., 2011, Nr. 134-6373) ir nustatė, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimo išlaidų suma yra 10 litų, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 str., 93 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“, į. k. 245358580, solidariai iš atsakovų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 147,83 Lt (vieno šimto keturiasdešimt septynių litų, 83 ct) skolą ir 4,43 Lt (keturis litus, 43 ct) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtu.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Šiaulių energija“, į. k. 245358580, 285,57 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus, 57 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2012-07-26 mokėjimo nurodymu Nr. 2220 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.