- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- e2S-263-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05900-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., K. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens S. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bauleta“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys K. M., S. M., antstolė R. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Bauleta“ kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, jog skolininkui K. M. priklauso 1/2 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 1/2 dalis skolininko sutuoktinės S. M. gaunamo darbo užmokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, nustatė, kad skolininkui K. M. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės S. M. pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių. Teismo motyvai:
2.1. Nurodė, kad skolininkas K. M. 2008-05-16 sudarė santuoką su suinteresuotu asmeniu S. M..
2.2. Nurodė, kad vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
2.3. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkintas, nustatant, kad skolininkui K. M. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės S. M. pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti ir sustabdyti civilinę bylą Nr. e2VP-9337-901/2018, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo tarp K. M. ir S. M. byla. Skundo motyvai:
3.1. Nurodo, kad apeliantė ir jos sutuoktinis (skolininkas) nebeveda bendro ūkio jau daugiau nei vienerius metus. Nors faktiškai jie gyvena tuo pačiu adresu, tame pačiame bute, tačiau niekas jų, be santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytos gyvenamosios patalpos – buto, bendrų vaikų, su butu susijusių skolinių įsipareigojimų, nebesieja.
3.2. Prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2VP-9337-901/2018, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla. Nurodo, kad nors 2018-07-13 Klaipėdos apylinkės teismo nutarties šioje civilinėje byloje priėmimo metu apeliantės ir skolininko dokumentai teismui dėl santuokos nutraukimo dar nebuvo pateikti (nėra pateikti ir šio atskirojo skundo teikimo teismui metu), tačiau, kaip ir nurodyta, apeliantė yra sudariusi atstovavimo sutartį su advokate dėl apeliantės atstovavimo santuokos nutraukimo byloje.
Atsiliepimas
2. Pareiškėja UAB „Bauleta“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo motyvai:
4.1. Nurodo, kad apeliantė atskirajame skunde nenurodė nė vieno pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 13 d. nutarties tariamą neteisėtumą galinčio pagrįsti argumento, nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog pastaroji nutartis priimta neva pažeidžiant galiojantį teisinį reglamentavimą.
4.2. Nurodo, kad apeliantė nenurodė nė vieno bylos sustabdymo pagrindo, reglamentuoto CPK 163 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
6. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-02-07 išduotą vykdomąjį raštą dėl 7 586,19 Eur skolos, 5 proc. palūkanų ir 171 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko K. M. išieškotojos UAB „Bauleta“ naudai. Antstolė 2018-05-18 Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinės S. M. darbo užmokesčio dalis – 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios MMA, ir 20 procentų darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, bet ne daugiau kaip nurodytas turto arešto mastas. Antstolė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kadangi skolininkas nepateikė nurodyto sutikimo, antstolė 2018-06-18 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pasiūlė kreiptis išieškotojai į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Skolininkas K. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su suinteresuotu asmeniu S. M.. Suinteresuotas asmuo S. M. dirba (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Vykdomosios bylos duomenimis, vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota. Išieškotoja UAB „Bauleta“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, jog skolininkui K. M. priklauso 1/2 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. 1/2 dalis skolininko sutuoktinės S. M. gaunamo darbo užmokesčio. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą tenkino.
8. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad ji ir jos sutuoktinis (skolininkas) nebeveda bendro ūkio jau daugiau nei vienerius metus. Nors faktiškai jie gyvena tuo pačiu adresu, tame pačiame bute, tačiau niekas jų, be santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytos gyvenamosios patalpos – buto, bendrų vaikų, su butu susijusių skolinių įsipareigojimų, nebesieja.
9. Pažymėtina, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Ta aplinkybė, kad apeliantė su sutuoktiniu neveda bendro ūkio, nors gyvena tame pačiame bute ir turi bendrų įsipareigojimų, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Bylos duomenimis, įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų būtų nutraukta ir prievolės padalytos, nėra, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, duomenų nėra, turto padalijimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įrodymų dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo. Todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, šiuo atveju apeliantės darbo užmokestis, laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe, nes byloje nėra įrodyta priešingai (CK 3.87 ir 3.88 str.).
10. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, jog skolininko sutuoktinės po santuokos sudarymo gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje nustatė skolininko K. M. dalį.
11. Apeliantė prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2VP-9337-901/2018, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla.
12. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).
13. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl galimybės stabdyti bylą, nagrinėjamą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, kai teisme nagrinėjama byla dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą, ir kreditorių teises turto padalijimo byloje siekia operatyviai ir nepažeisdami įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Bauleta“ pasirinko CPK 667 straipsnyje nustatytą išieškotojo teisių gynimo būdą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, pareiškimą teismui teikė laikydamasi CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas pagal CPK 667 straipsnio nuostatas nustatė skolininko turto dalį bendrame turte, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus suinteresuotiems asmenims, suteikiant visiems proceso dalyviams galimybę raštu teikti paaiškinimus dėl pareikšto prašymo, apskųsti priimtą nutartį ir pan. Taigi pareiškėja (išieškotoja) įstatymo – CPK 667 straipsnio – nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį prašymą išnagrinėjo.
15. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-12263-1067/2018 dėl pareiškėjų S. M. ir K. M. santuokos nutraukimo, tačiau, santuokos nutraukimo bylos duomenimis, 2018-10-30 nutartimi civilinė byla Nr. e2YT-12263-1067/2018 sustabdyta, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi pateikta sutartis gali pažeisti kreditorių interesus.
16. Teismas pažymi, kad pareiškėjų S. M. ir K. M. procesinių veiksmų dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir teismų nutarčių seka rodo, kad pareiškėjai nesiekė veiksmingo ir operatyvaus santuokinio turto padalijimo ir teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Sutuoktiniai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo 2018-09-12, t. y. jau po to, kai pareiškėja UAB „Bauleta“ kreipėsi į teismą CPK 667 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo byloje viena iš kreditorių UAB „Bauleta“ nesutinka su sutuoktinių sutartyje numatytu turto padalijimo būdu, todėl byla nėra išnagrinėta, priešingai, yra sustabdyta 2018-10-30 nutartimi, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri nepažeis kreditorių interesų. Pareiškėjams išaiškinta, kad jeigu per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdys teismo nurodymo dėl sutarties turinio, teismas prašymą paliks nenagrinėtą.
17. Pažymėtina, kad nepaisant to, kokia įstatyme nustatyta tvarka dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo suinteresuotų asmenų būtų pasirinkta, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) aspektu svarbu, jog ji užtikrintų kreditoriaus teisę į galutinio, jo naudai priimto teismo sprendimo (dėl skolos) įvykdymą be nepagrįstų delsimų (pagal Konvencijos 6 straipsnį teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, ji apima ir teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti). Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia valstybių – Konvencijos dalyvių – pareigą nustatyti tokią teismų sprendimų vykdymo sistemą, kad ji būtų teisiškai ir praktiškai veiksminga bei užtikrintų sprendimų vykdymą be nereikalingų delsimų, didelių tolesnių diskusijų teisės ir fakto klausimais (žr., pvz., F. v. U., no. 71186/01, par. 86, 7 June 2005, Z. B. D. D. v. C., no. 39544/05, 12 December 2013, par. 199–200).
18. Teismo jurisprudencijoje nustatyta, jog sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme arba „reikalavimas“ gali sudaryti nuosavybę, jei jis yra pakankamai apibrėžtas, kad galėtų būti vykdomas (žr. B. v. R., no. 59498/00, ECHR 2002-III, par. 40). Pagal šią nuostatą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, valstybė privalo pasinaudoti visomis jos dispozicijoje esančiomis priemonėmis, kad įgyvendintų galutinį sprendimą, netgi bylose, kuriose bylinėjasi privačios šalys (žr. cituotą F. v. U., par. 89-91, S. H. v. U., no. 48553/99, ECHR 2002-VII, par. 96). Teismas ne kartą yra pakartojęs, kad pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe, kaip apibrėžta Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje (žr. cituotus B. v. R., par. 40, J. v. L., par. 45). Delsiant įvykdyti sprendimą, kuriuo išieškotojui priteista konkreti suma dėl žalos atlyginimo, gali būti pažeidžiamos nuosavybės teisės, saugomos Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatų. Kreditoriaus (išieškotojo) teisėms apsaugoti CK normos nustato kompensacines, procesines palūkanas ir kt., kuriomis gali didėti skolos dydis per visą neatsiskaitymo laiką (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
19. Atsižvelgdamas į faktines bylos dėl santuokos nutraukimo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagrįstai nustatė CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, nes pareiškėjai, teikdami teismui prašymą nutraukti santuoką ir tvirtinti sutartį dėl santuokinio turto padalijimo, nesiekė teisiškai operatyviai išspręsti šio klausimo ir dėl to nėra pagrindo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2VP-9337-901/2018, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.