- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-13
- Bylos Nr.
- BIK-238/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00205-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Artūras Ridikas, Tomas Šeškauskas
- Kaltinamasis
- J.Ž., M. Ž.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. sausio 23 d. nuosprendžio išteisintųjų J.Ž. ir M. Ž. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 23 d. nuosprendį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka dėl galimai padarytų esminių BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo J. Ž. veiksmus kvalifikuojant ne pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminį apeliacinio skundo argumentą dėl išteisintojo J. Ž. turtinio reikalavimo lygiavertiškumo. Išvadas dėl reikalavimo lygiavertiškumo, psichinės prievartos bei didelės žalos požymių nebuvimo padarė nesiėmęs įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, jas nevisapusiškai ištyrė, neįvertino dalies įrodymų. Įrodymus vertino atskirai, neanalizavo jų visumos, neatsižvelgė į tarpusavio jų santykį. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, L. M. pareikšto reikalavimo lygiavertiškumo dydį vertino pagal jau pasikeitusius J. Ž. ir liudytojo O. P. parodymus ir konstatavo, kad J. Ž. reikalavimas L. M. neperžengė ribos, kai kaltininko veiksmai turėtų būti vertinami kaip svetimo turto prievartavimas pagal BK 181 straipsnio nuostatas. Tačiau teismas nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl išimtinai remiasi būtent šiais J. Ž. ir liudytojo O. P. parodymais, o ne ankščiau duotais jų paaiškinimais ir UAB „duomenys neskelbtini“ akcininko I. V. parodymais. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jokie aritmetiniai skaičiavimai nenurodyti, nenustatytas L. M. padarytas žalos faktas UAB „duomenys neskelbtini“, J. ir M. Ž. konkrečiai nepagrindė kaip apskaičiavo L. M. tariamai padarytą žalą, nenurodė, kokie buhalteriniai dokumentai, su kuriais jie neva lygino jos sąsiuvinio duomenis, ir kokie dokumentai patvirtina, kad jų 2000 Eur reikalavimas nėra išgalvotas. Teismas, pasak kasatoriaus, turėjo galimybę pašalinti šias abejones dar kartą apklausdamas įmonės buhalteres, tačiau prokurorės prašymas tai padaryti buvo atmestas. Dėl to liko neišaiškintos svarbios bylai aplinkybės, susijusios su J. ir M. Ž. pareikšto prievartinio turtinio reikalavimo nukentėjusiajai lygiavertiškumu. Išvadas dėl psichinės prievartos bei didelės žalos požymių nebuvimo teismas padarė remdamasis išteisintųjų parodymais, neigiančiais psichinės prievartos naudojimą prieš L. M., I. V. ir O. P. parodymais, kad nukentėjusioji jiems nesiskundė, kad iš jos nepagrįstai J. ir M. Ž. reikalauja pinigus. Be to, teismas neįvertino 2022 m. spalio 4 d. objektų apžiūros protokole užfiksuotų L. M. atžvilgiu išsakytų frazių, nevertino jos pokalbio su motina turinio ir kt. Apeliacinės instancijos teismo, pasak kasatoriaus, atliktas įrodymų vertinimas dėl panaudotos prieš L. M. psichinės prievartos ir didelės žalos yra neišsamus, atliktas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.