- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- I1-3584-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00082-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. I. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovės atstovas, VST), 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiais nuo 2019-09-12 iki 2019-09-23, nuo 2019-11-11 iki 2019-11-21, nuo 2019-12-09 iki 2019-12-19, nuo 2020-01-16 iki 2020-01-27, nuo 2020-02-10 iki 2020-02-20 buvo 25 kartus konvojuojamas iš Alytaus pataisos namų į Panevėžio apygardos teismą ir atgal. Paaiškino, kad konvojavimo metu nebuvo užtikrinamas pareiškėjo saugumas, kadangi konvojaus automobiliuose neįrengti saugos diržai. Taip pat nurodė, jog sėdėti tekdavo ankštose, tvankiose automobilyje įrengtose kamerose, drauge su kitais asmenimis. Pažymėjo, jog niekada negaudavo sauso davinio, nebuvo išleidžiamas į tualetą. Taip pat nurodė, jog vieno etapavimo metu, konvojaus automobilis patyrė avariją, dėl ko pareiškėjas buvo sužalotas ir neigiamas pasekmes sveikatai jaučia iki šiol. Pareiškėjas nurodė patyręs ne tik nepatogumų, bet ir fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymą, pažeminimą. Visus šiuos išgyvenimus vertina kaip jam padarytą neturtinę žalą ir prašo ją atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 8-15) nurodė, jog pareiškėjo subjektyvus suvokimas apie nepatogumus konvojaus metu nėra pakankamas pagrindas konstatuoti VST pareigūnų neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas buvo konvojuotas specialiaisiais automobiliais, kuriems teisėtai eksploatuoti yra išduoti reikalingi dokumentai. Tai patvirtina automobilių atitikimą teisės aktų reikalavimams, jų tinkamumą žmonėms vežti, saugumą ir atitikimą techninėms sąlygoms. Teisės aktuose, numatančiuose specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui. Todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Be to, pareiškėjas konvojaus metu turėjo teisę išsakyti nusiskundimus konvojaus viršininkui, kuris turi pareigą reaguoti į pagrįstus skundus dėl konvojavimo sąlygų, tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų raštu ar žodžiu kreipęsis į pareigūnus, nėra. Pareiškėjo skunde minimas eismo įvykis įvyko 2019-12-16, vykdant planinio konvojaus funkciją maršrutu Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Panevėžys-Kaunas, Kauno mieste. Įvykus avarijai, buvo iškviesti policijos pareigūnai, nukentėjusiųjų nebuvo, automobiliai neapgadinti. Po šio įvykio konvojuojamieji konvojaus viršininkui neišreiškė jokių nusiskundimų ar pretenzijų. Kiekvieno konvojaus metu asmenims, pagal jų prašymą, buvo sudaroma galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punktuose. Nėra duomenų, kad pareiškėjui šia teise pasinaudoti buvo neleidžiama. Teisės aktai nenumato pareigos VST aprūpinti konvojuojamus asmenis maisto daviniais, tačiau į konvojaus automobilį asmenys, kurių konvojavimas truks daugiau nei 6 valandas, neįleidžiami, jeigu jie nėra aprūpinti maisto daviniu laisvės atėmimo ar kardomojo kalinimo įstaigoje. Pareiškėjo konvojavimas kiekvienu atveju truko nuo 1 val. 5 min. iki 4 val. 16 min., todėl maisto daviniu jis neturėjo būti aprūpinamas. Pareiškėjo skundas grindžiamas tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, jo argumentai deklaratyvūs ir abstraktūs. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą dėl, jo teigimu, netinkamų konvojavimo sąlygų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Byloje nustatyta (b. l. 25-91), kad skunde nurodomu ginčo laikotarpiu VST pareigūnai vykdė pareiškėjo konvojavimą 2019-09-12, 2019-09-23, 2019-11-11, 2019-11-21, 2019-12-09, 2019-12-19, 2020-01-16, 2020-01-27, 2020-02-10, 2020-02-20 maršrutu Vilnius-Alytus-Vilnius ir 2019-09-16, 2019-09-19, 2019-11-14, 2019-11-18, 2019-12-12, 2019-12-16, 2020-01-20, 2020-01-23, 2020-02-13, 2020-02-17 maršrutu Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Panevėžys-Kaunas.
Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad visi minėti pareiškėjo konvojavimai buvo vykdomi automobiliais Mercedes Benz, VW Crafter, Iveco (automobilių Registracijos liudijimai, b. l. 17, 19, 21, 23, 92, 94, 96, 98, 100), kurie priskiriami N2-BAM-SG, N2-BA-99, M2-CWK kategorijoms. Vadovaujantis Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 8.2, 9.2, 16.14 ir 18.7 punktais, šios specialiosios paskirties transporto priemonės yra žmonėms vežti pritaikyti sunkvežimiai.
Byloje pateiktos nurodytų automobilių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos (b. l. 16, 18, 20, 22, 24, 93, 95, 97, 99) patvirtina, jog visi automobiliai atitiko jiems keliamus techninius reikalavimus.
Konvojavimo organizavimo tvarką, konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija 2015-07-01 - 2020-06-05) (toliau – Konvojavimo taisyklės). Pagal šių taisyklių 106-107 punktus, konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose; jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.
Iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, jog juose nėra užfiksuota jokių pareiškėjo skundų ar pretenzijų dėl netinkamų konvojavimo sąlygų (b. l. 26, 29, 32, 35, 38, 41, 44, 47, 50, 53, 56, 66, 69, 72, 75, 78, 81, 84, 87, 90). Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas konvojavimo metu pareigūnams nusiskundimų neišsakė ir nėra pagrindo teigti, kad tokia teisė jam buvo ribojama.
Teismas akcentuoja, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, jei konkrečiu atveju kelionės dokumentuose nėra įrašų apie pareiškėjo teiktus skundus ar prašymus ir nėra duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybių tokį prašymą pateikti, teiginiai bei nusiskundimai konvojavimo tvarka paprastai atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-06-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1472-1062/2018, 2017-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-375-552/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Konvojavimo taisyklių 108-112 punktus, specialusis transportas įrengiamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo; specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų; jeigu priimančiajam konvojui konvojuojamųjų pristatyta daugiau negu jis gali priimti pagal nustatytas normas, tai priimantysis konvojus visų pirma priima nepilnamečius, moteris, ligonius, kuriuos lydi palydovai, ir konvojuojamuosius pagal teismų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus. Konvojavimo taisyklių 146 punktas numato, kad specialiajame automobilyje turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20);. du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Teismas pabrėžia, jog Konvojavimo taisyklės nenumato būtinumo įrengti visiems asmenims saugos diržus. Konvojavimo taisyklių 147 punktas numato, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklėse nėra įtvirtinta privaloma taisyklė, jog saugos diržai turi būti įrengiami kiekvienoje keleivio vietoje. Pagal Kelių eismo taisyklių 232 punktą, su saugos diržais turi būti tik tos eisme dalyvaujančios transporto priemonės, kurių konstrukcijose saugos diržai numatyti (yra jų tvirtinimo vietos). Taigi, nei Konvojavimo taisyklėse, nei kitų teisės aktų nuostatose nėra reikalavimo specialiosiose transporto priemonėse įrengti saugos diržus. Teismas pažymi, kad šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti VST neteisėtus veiksmus (žr., pvz.,52015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).
Vertinant pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jam trūkdavo vietos, pažymėtina, jog teismui nepateikta jokių įrodymų, jog konvojavimo metu buvo nesilaikoma Konvojavimo taisyklių 109 punkto, kuris numato, jog specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų vietų. Sutikrinus byloje pateiktų Kelionės žiniaraščių ir specialiųjų automobilių registracijos liudijimų duomenis, matyti, jog, konvojuojant pareiškėją, vienu metu automobilyje nebuvo vežama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimųjų vietų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko įrodytu, jog specialaus transporto perpildymo, gabenant konvojuojamus asmenis, nebuvo.
Teismas papildomai pastebi, kad vien atitinkami nepatogumai konvojavimo metu nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus VST pareigūnų veiksmus, nes tai yra sudedamoji laisvės atėmimo bausmės atlikimo dalis. Pareiškėjo argumentai, susiję su nepatogiai įrengtais automobiliais, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie jo pageidaujamas konvojavimo sąlygas.
Pareiškėjas skundėsi, jog jo neišleisdavo į tualetą, tačiau šiuos pareiškėjo teiginius paneigia byloje pateikti Kelionės žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad beveik kiekvieno konvojaus metu konvojuojamieji buvo vedami į tualetą. Byloje nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjui, jam prašant, nebuvo leista pasinaudoti tualetu. Be to, pareiškėjas šias aplinkybes išdėstė trumpai, abstrakčiai, deklaratyviai. Nenurodė, kur, kada, kokie konkretūs pareigūnai ir kurio konkretaus konvojavimo metu neleido pareiškėjui pasinaudoti tualetu. Atsižvelgiant į tai, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skundėsi, jog konvojavimo metu nebuvo aprūpintas maistu. Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustato Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo taisyklės), kurių 5 punktas numato, jog maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Remiantis šių taisyklių 31 punktu, asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Konvojavimo taisyklių 98.5 punktas numato, kad konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas. Taigi, pareiga aprūpinti pareiškėją maisto daviniu nagrinėjamu atveju kilo įkalinimo įstaigoms, tarp kurių pareiškėjas buvo konvojuojamas, o ne atsakovės atstovui. Be to, atsakovės atstovas nurodė, kad kiekvienas pareiškėjo konvojavimas truko ne ilgiau, kaip 6 val. ir byloje nėra jokių tai paneigiančių įrodymų. Kaip minėta, kiekvienas konvojavimas prasideda nuo konvojuojamųjų asmenų skundų ir pretenzijų išklausymo, o byloje nustatyta, kad pareiškėjas pareigūnams jokių pretenzijų dėl maitinimo ar kitų konvojavimo sąlygų neišsakė. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų VST pareigūnų veiksmų šiuo aspektu.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2019-12-16 pareiškėjo konvojavimo metu, specialusis automobilis Iveco kliudė kitą lengvąjį automobilį, šiam netikėtai persirikiavus ir sustojus prie pėsčiųjų perėjos konvojaus automobilio važiuojamojoje juostoje. Tačiau tiek tos dienos Kelionės žiniaraštyje, tiek abiejų konvojavimą vykdžiusių pareigūnų Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog specialusis konvojaus automobilis nebuvo apgadintas, nukentėjusių asmenų nėra, konvojuojamieji pretenzijų dėl šio įvykio neišreiškė (b. l. 56, 58-60). Šias aplinkybes patvirtina ir į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno Tarnybinis pranešimas, kuriame pažymėta, jog eismo įvykio sudėties nebuvo, specialusis automobilis neapgadintas (b. l. 61). Pastarąją aplinkybę patvirtina ir byloje pateikta minėto automobilio fotonuotrauka (b. l. 64). Pareiškėjo teiginiai, jog jis patyrė sunkius sužalojimus, kreipėsi į gydytoją, pasekmes sveikatai jaučia iki šiol, nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, ir, įvertinus byloje surinktus duomenis apie įvykio mažareikšmiškumą – vertintini itin kritiškai.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo L. I. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.