Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliantė cituoja skundžiamą nutarimą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir nurodo, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubausta nepagrįstai. Neneigia, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje buvo įvykio vietoje, tačiau kategoriškai tvirtina nejutusi, jog važiuodama atbuline eiga kliudė kitą transporto priemonę. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji garbingo amžiaus, įvykio vietoje eismas buvo intensyvus, buvo prisnigta, todėl ji galėjo ir nesuprasti, kad atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Be to, jos automobilis draustas tiek privalomuoju tiek KASKO draudimu, todėl pasišalinti iš eismo įvykio vietos jai nebuvo jokios prasmės. Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad ji eismo įvykio nesuvokė, tyčia ir sąmoningai iš eismo įvykio vietos nepasišalino, todėl atsakomybė pagal jai inkriminuotą straipsnį negalima. Be to, teismas skundžiamą nutarimą priėmė prieš tai neapklausęs proceso dalyvių – liudytojo G. P., nukentėjusios, o ji ( pažeidėja) negalėjo jiems užduoti klausimų, kad teismas įsitikintų minimų proceso dalyvių parodymų teisingumu. Šiuo atveju neaišku, kodėl buvo patikėta G. P. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, jog jos veiksmai po įvykio ( trumpam stabtelėjo įjungdama avarinį signalą, po to nuvažiavo) davė suprasti ją suvokus apie tai, kad buvo atsitrenktą į kitą automobilį, kai tuo tarpu apeliantės parodymus, apie tai, kad ji nesuvokė atsitrenkus į kitą transporto priemonę, vertino kritiškai. Be to, neapklausus nukentėjusios neaišku, kokia žala jai padaryta, ar apgadinimai žymūs ir pan.

Teigia, kad net esant pagrindui ją nubausti pagal minimą straipsnį, jai paskirta nuobauda per griežta, nes ji labai pergyvena dėl įvykio, kas rodo, jog ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai jau pasiekti. Prašo atsižvelgti, kad jos pažeidimas nėra itin šiurkštus, sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, apgadinimai nežymūs, dėl pažeidimo ji gailėjosi, su pareigūnais tiriant įvykį bendradarbiavo, anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimus nebausta, neteista, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgus į paminėtų aplinkybių visumą, paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė neneigia padariusi pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau prašo nutraukti bylą dėl jai inkriminuoto pažeidimo numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nes ji iš įvykio vietos išvažiavo nesupratusi, kad apgadino kitą automobilį. Tokias aplinkybes apeliantė nurodė ir duodama paaiškinimus policijos pareigūnui ( b.l.9), taip pat jos administracinę bylą nagrinėjančiam teismui ( b.l. 18). Nors teismas apeliantės parodymus vertino kaip prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, tačiau iš tokių jos nurodomų aplinkybių akivaizdu, kad ji iš esmės neigia tyčinį pasižalinimą iš eismo įvykio, kurį ji sukėlė, vietos, tuo pačiu ir jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Kartu apeliacinį skundą pateikęs asmuo tvirtina, kad nagrinėjant jos administracinio teisės pažeidimo bylą į teismo posėdį nebuvo kviečiami liudytojai, nukentėjusioji ir ji negalėjo pateikti jiems klausimų dėl įvykio aplinkybių.

Tuo tarpu pateiktoje byloje yra įvykį mačiusio asmens G. P. paaiškinimas, kuris nurodė šalia (duomenys neskelbtini) namo matęs moterį vairuojančią automobilį Nissan X-trail v.n. (duomenys neskelbtini) kuris laviruodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį Volvo v.n (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris nuo smūgio net sujudėjo. Po susidūrimo Nissan X-trail vairuotoja pavažiavusi 10 metrų buvo stabtelėjusi ir įjungusi avarines šviesa, tačiau netrukus nuvažiavo tolyn. Kadangi jis įsiminė į Volvo V50 atsitrenkusio automobilio Nissan X-trail valstybinius numerius, o nukentėjusio asmens įvykio vietoje nebuvo, už valytuvų užkišo lapelį su savo telefono numeriu. G. P. manymu, iš įvykio vietos išvažiavusi vairuotoja suprato, jog buvo atsitrenkusi į kitą transporto priemonę (b.l. 11,16).

Aukščiau įvardintos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad tarp pažeidėjos ir įvykį mačiusio asmens nurodomų aplinkybių yra prieštaravimų, nes jie skirtingai nurodo eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo vietos aplinkybes, kas turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kontekste.

Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esamų duomenų nėra aišku, ar nukentėjusios automobiliui buvo padaryti apgadinimai, nes byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 13,14) yra neryškios ir neinformatyvios, o nukentėjusioji apie šias aplinkybes – jos automobiliui padarytus apgadinimus, jų mąstą, vietą, automobilio būklę iki ir po įvykio, neapklausta, todėl lieka neaišku, ar E. D. vairuoto automobilio kontakto su nukentėjusiosios automobiliu metu buvo padaryta žala nukentėjusiosios turtui, t.y. byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog E. D. apskritai sukėlė eismo įvykį, už pasišalinimą iš kurio nubausta skundžiamu nutarimu. Nustačius, kad eismo įvykis buvo, būtina įvertinti transporto priemonių apgadinimų mąstą, pobūdį ir nuspręsti, ar E. D. objektyviai galėjo nepajusti, jog vairuodama atbuline eiga atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir ją apgadino.

Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip minėta, šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra esminiai prieštaravimai tarp asmenų, susijusių su įvykiu paaiškinimų, tačiau nagrinėjant bylą nei įvykį matęs liudytojas, nei nukentėjusioji nedalyvavo ir teisme nebuvo apklausti, o tiesiog buvo apsiribota jų paaiškinimų, duotų policijos pareigūnams formaliu vertinimu. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas įrodymus nebuvo aktyvus, neapklausė tiesiogiai įvykyje dalyvavusių asmenų ir nesudarė galimybių asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naudotis teisėmis, numatytomis ATPK 272 straipsnyje.

Be to, pažymėtina, jog ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą paskelbiama, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims išaiškinamos jų teises ir pareigas, po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (LVAT nutartis Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo, juo labiau, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas, remiantis vien tik rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia ( pvz. LVAT nutartys Nr. N62-2204/2011, N62-2206/2011, N444-1301/2011, N62 -2203/2011, LAT nutartis Nr. 2AT-6-2012 ir kt.).

Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nusprendus bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusiu su švelnesnės nuobaudos skyrimu, nebepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis neskundžiama.