Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyv. (duomenys neskelbtini), pensininkės, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusios, nebaustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. E. D. 2016-02-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-50445803-16 dėl to, kad ji 2016-01-27, 18.20 val., vairuodama automobilį „Nissan X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 13, Ukmergės g., Panevėžyje, manevravo atbuline eiga ir atsitrenkė į stovintį automobilį ,,Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 114 p., 222 p. reikalavimus. Tokiais savo veiksmais T. E. D. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu T. E. D. paaiškino, kad S. V. šeimoje prižiūri šešerių metukų sūnų ir dažnai vairuoja jam priklausantį automobilį „NISSAN“-nuveža vaiką į darželį, parveža. Paskambinęs S. V. pasakė, jog kažkas atsitiko, kad ji nuvažiuotų į policiją, nes yra apgadinta kita transporto priemonė. Buvo priblokšta. Prisiminė, kad tikrai tą dieną buvo prie „Iki“ parduotuvės, pirko vaistų, maisto. Eismo įvykio schemoje teisingai parodyta. Galėjo būti tos aplinkybės. Automobilį buvo pastačiusi aikštelėje. Norėdama išvažiuoti, turėjo pavažiuoti atbuline eiga. Tada reikėjo išvažiuoti į Ukmergės gatvę, o pačioje gatvėje pasukti į dešinę. Pasukus užvedimo raktelį, kartu įsijungia ir radijas. Atsisėdus už vairo, įjungus pavarą ir pradėjus manevruoti, suskambo telefonas. Negalėjo atsiliepti, nes jau vairavo ir automobilis jau buvo Ukmergės gatvėje skersas. Pavažiavusi toliau, kad neužstatytų kitiems automobiliams pravažiavimo, įsijungė avarinį signalą tam, kad pakalbėtų. Trumpai pakalbėjusi mobiliuoju telefonu, išvažiavo. Tuo metu buvo blaivi. Tikrai nejuto, kad kliudė kitą automobilį, jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. Automobilio savininkas S. V. leido važinėti jo automobiliu, sakė nebijoti, nes automobilis draustas „Casco“ draudimu. „Nissan“ automobilis taip pat yra draustas civilinės atsakomybės draudimu. Iš pradžių net nepastebėjo, kad automobilis „Nissan“ apgadintas. Apžiūrėjusi automobilį „Nissan“ atidžiau, jokių įlinkimų nebuvo, tik ant bamperio įbrėžimai. Dažai tikrai nebuvo pažeisti. Turi 47 metų vairavimo stažą, per šį laikotarpį nėra nusižengusi. Savo asmeninėms reikmėms vairuoja savo nedidelį automobilį „Peugeot 307“. Džipo „Nissan“ gabaritai daug didesni, labiau įpratusi prie mažesnių gabaritų. Žino, kad įvykus eismo įvykiui, reikia užpildyti deklaraciją, tada nėra taikoma nuobauda. S. V. draudimo kompanija atlygintų žalą, jei pranešų apie įvykį, jeigu nepraneštų, tai atlyginti turėtų ji, kaip kaltininkė, todėl tikslo nuvažiuoti tikrai nebuvo. Gauna pensiją.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas R. V. nurodė, kad jo atstovaujamoji nejuto paties įvykio, todėl ir nebuvo tyčios išvažiuoti iš įvykio vietos, nepranešus policijai. Mano, jog byla dalyje dėl pasišalinimo iš įvykio vietos turėtų būti nutraukta. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad tokiose bylose teismas turi neginčijamai vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu ir nustatyti, kad asmuo padarė pažeidimą. Rodė atstovaujamajai nuotraukas, kuriose atsispindi automobilių apgadinimai, ji matė, kad apgadinimų aukščiai atitinka, todėl neginčija, jog galėjo, vairuodama atbuline eiga, kliudyti kitą automobilį, tačiau pati to nejuto. T. E. D. neginčija, kad padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. Sustojimas gatvėje nebuvo susijęs su eismo įvykiu, o su telefoniniu pokalbiu. Tiek iš administracinėje byloje esančių juodai baltų nuotraukų, tiek iš pačios T. E. D. teismui pateiktų spalvotų nuotraukų matyti, kad automobilio „NISSAN“ apgadinimai yra paviršutiniški. Automobilio „Volvo“ apgadinimai buvo šiek tiek sunkesni, buvo šioks toks įlenkimas. Pažymėtina, kad automobilis „Nissan“ kontaktavo su bamperiu, automobilis yra didelių gabaritų ir sunkus, kontaktas vyko toliausiame kampe nuo vairuotojo, todėl konstatuoti, kad vairuotoja turėjo pajusti kontaktą, nėra pagrindo. Automobilis „Nissan“ buvo draustas civilinės atsakomybės, tiek “Casco” draudimu, todėl atstovaujamoji, pajutusi įvykį ir užpildžiusi deklaraciją, net neiškvietusi policijos, nebūtų traukiama administracinėn atsakomybėn. Žalą automobilio „Volvo“ savininkui būtų atlyginęs draudikas pagal privalomos civilinės atsakomybės draudimą. Pagal „Casco” draudimą būtų suremontuotas automobilis „Nissan“. Atstovaujamoji buvo blaivi, ji nesislėpė, nesiekė užmaskuoti automobiliui padarytų apgadinimų. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, darytina kategoriška išvada, kad šioje byloje nėra paneigta atstovaujamosios nurodyta aplinkybė, kad ji eismo įvykio nejuto, todėl pagal LR ATPK 130 str. 1 d. - prašo bylą nutraukti. o pagal LR ATPK 127 str. 2 d. - teismui spręsti. Teismui konstatavus kaltę dėl LR ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, prašo vertinti tas aplinkybes, kad atstovaujamoji yra senyvo amžiaus, gyvena tik iš pensijos, automobilį vairuoja daugiau kaip 30 metų, tai pirmas jos padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, ji yra drausminga vairuotoja, todėl prašo skirti sankcijoje numatyto minimalaus dydžio nuobaudą arba net taikyti LR ATPK 30¹ str.

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad T. E. D. nepažįsta. Buvo pastačiusi savo automobilį Ukmergės g., prie 13 namo. Išėjusi iš darbo, sėdo prie vairo. Pamatė už valytuvo užkištą lapelį, kuriame buvo parašyta, kad matė kas pagadino automobilį ir telefono numeris. Buvo tamsu ir tikrai nebūtų pastebėjusi, kad automobilis apgadintas. Apžiūrėjusi pamatė, kad yra įlenktas sparnas ir nubraukta. Paskambinusi lapelį palikusiam asmeniui, jis pasakė apgadinimus palikusio automobilio duomenis, tada iškvietė policijos pareigūnus. Dėl automobilio apgadinimo draudimo bendrovė išmokėjo 125 eurus, žymių sugadinimų nenustatė.

Liudytojas G. P. parodė, kad nepažįsta nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nei nukentėjusiosios. Eidamas gatve, pamatė, kaip atbuline eiga važiuojantis automobilis „NISSAN“ atsitrenkė į juodos spalvos automobilį „Volvo“. Džipas apie 10 metrų pavažiavo į priekį ir sustojo važiuojamoje dalyje, įsijungė avarinį, pastovėjo gal apie 1 minutę ir nuvažiavo. Priėjęs prie „Volvo“ ir pasišvietęs, pamatė, kad yra įlenkimas ir akivaizdus įbrėžimas, dar palaukė, nes jo automobilis stovėjo už apgadinto „Volvo“. Niekas neatėjo, todėl paliko raštelį. Vėliau paskambino automobilio savininkė.

Liudytojas J. K. parodė kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįsta, nukentėjusiąją gal, čia buvo labai senas įvykis. Žino tik, kad buvo rastas apgadintas juodos spalvos automobilis „Volvo“, už lango buvo užkištas raštelis, tada iškviesti pareigūnai. Kito automobilio nebuvo. Įvykį įformino nustatyta tvarka. Su liudytoju, kuris buvo palikęs raštelį, nebendravo.

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo teisme metu duotus T. E. D., liudytojų parodymus ir susipažinus su rašytine administracinės bylos medžiaga: 2016-02-04 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-50445803-16 (b.l. 5-6); pažyma apie administracines nuobaudas (b.l. 7); išrašu iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (b.l. 8); policijos pareigūnų M. Č. ir N. K. tarnybiniais pranešimais (b.l. 9-10); eismo įvykio schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 11-12); T. E. D. paaiškinimu (b.l. 13); R. M. paaiškinimu (b.l. 14); G. P. paaiškinimu (b.l. 15); įvykyje dalyvavusių automobilių fotolentelėmis (b.l. 16-18, 71); rašteliu dėl įvykio (b.l. 20); T. E. D. vairuotojo pažymėjimo kopija (b.l. 21) bei kitais byloje esančiais dokumentais, teismas konstatuoja, jog T. E. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., jos kaltė įrodyta, todėl ji baustina.

LR ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia, sukėlęs eismo įvykį, ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 219 punktas nustato, kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo, nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą. Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka, pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Taigi po eismo įvykio, pajutusi, kad kliudė kitą automobilį, T. E. D. turėjo nedelsdama sustoti, pasilikti eismo įvykio vietoje, nesukeldama papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą ir apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau ji to nepadarė. T. E. D. neneigia, galėjusi padaryti eismo įvykį ir kliudyti kitą automobilį, tačiau tikina, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Teisme T. E. D. patvirtino, kad prie parduotuvės „IKI“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, išvažiuodama manevravo atbuline eiga, kas atitinka ir liudytojo G. P. parodymus. T. E. D. paaiškino, kad pasukus užvedimo raktelį, jos įvykio metu vairuotame automobilyje „Nissan“ kartu įsijungia ir radijas, o įjungus pavarą ir pradėjus manevruoti, suskambo mobilusis telefonas. Tikėtina, kad tiek įjungto radijo garsai, tiek skambantis mobiliojo ryšio telefonas galėjo sumažinti automobilio vairuotojos dėmesingumą bei galimybes tiek girdimai, tiek fiziškai pajusti jos vairuojamo automobilio kontaktą su kitu automobiliu. Pažymėtina ir tai, kad T. E. D. vairuojamas automobilis „Nissan“ kontaktavo su kitu automobiliu galinio bamperio dešiniu kampu–t.y. tolimiausia automobilio dalimi automobilio vairuotojo atžvilgiu, automobilis „Nissan x-Trail“ didelių gabaritų ir sunkus, iš byloje esančių šio automobilio nuotraukų (b.l. 16, 71) matyti, kad automobilio apgadinimas itin nežymus –truputį nubrauktas bamperio paviršius. Taigi automobilio „Nissan“ techninė charakteristika, apgadinimo lokalizacija bei pobūdis tik sustiprina abejonę, ar T. E. D. galėjo pajusti automobilių tarpusavio kontaktą. Nors liudytojas G. P. rašytiniame paaiškinime (b.l. 15) nurodė, kad automobiliui „Nissan“ kliudžius automobilį „Volvo“, pastarasis po smūgio sujudėjo, tačiau liudytojas nenurodė, jog sujudėjo ir automobilis „Nissan“, todėl ši liudytojo nurodyta aplinkybė nesuteikia pagrindo manyti, kad T. E. D. pajuto susidūrimą. Tiek pati T. E. D., tiek liudytojas G. P. parodė, kad išvažiavusi iš automobilių stovėjimo aikštelės, T. E. D. pavažiavo truputį, sustojo, įjungė avarinį signalą ir, netrukus išjungusi avarinį signalą, išvažiavo. T. E. D. paaiškino, kad sustojo ne dėl eismo įvykio, o norėdama atsiliepti mobiliuoju telefonu bei, trumpai pakalbėjusi, išvažiavo. Vertinant T. E. D. parodymų patikimumą, svarbu paminėti ir tai, kad eismo įvykio metu S. V. priklausantis automobilis „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas tiek transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l. 70), tiek transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (b.l. 67), T. E. D. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą (b.l. 21), todėl neturėjo jokių priežasčių sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Iš pažymų apie T. E. D. baustumą administracine tvarka ir teistumą (b.l. 7-8) matyti, kad ji eismo įvykio metu ne tik neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau anksčiau nėra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors pažymėjo, kad jos vairavimo stažas – net 47 metai, nebuvo teista. Atsižvelgiant į T. E. D. asmenybę, jos bei liudytojų parodymus teisme, rašytinę bylos medžiagą, nėra pagrindo netikėti tuo, kad T. E. D. nepajuto, kliudžiusi kitą automobilį, todėl darytina išvada, kad ji neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl jos veiksmuose nėra privalomojo subjektyviosios pusės elemento-kaltės. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad teismui pateikta administracinės bylos medžiaga nei kiekybine, nei kokybine prasme nėra pakankama pripažinti T. E. D., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., todėl visos abejonės vertinamos jos naudai ir administracinio teisės pažeidimo byla pagal šį straipsnį T. E. D. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.)

Administracinėn atsakomybėn traukiamos T. E. D. atsakomybę LR ATPK 127 sr. 2 d. numatyto pažeidimo atžvilgiu lengvina prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis bei tai, kad pažeidimą padarė, būdama vyresnė nei 65 metų amžiaus (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę - administracine tvarka nebausta, pirmą kartą baudžiama už tokio pobūdžio pažeidimą, neteista, į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į visas bylos aplinkybes, į jų reikšmingumą, ir daro išvadą, kad LR ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti, T. E. D. už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą paskyrus sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 24 str., 302 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

T. E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) už LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

T. E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB Swedbank į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, mokėjimo nurodyme nurodant gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, pažeidimo identifikacinį Nr. ROIK: 16055064543.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.