- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 2-154-553/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00160-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal bankrutavusios kooperatinės bendrovės „Nacionalinė kredito unija“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atstatydintas bankroto administratorius bei įpareigotas grąžinti be pagrindo išmokėtas administravimo išlaidas bankrutavusios kooperatinės bendrovės „Nacionalinė kredito unija“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir be pagrindo išmokėtų administravimo išlaidų grąžinimo pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartimi kooperatinei bendrovei „Nacionalinė kredito unija“ (toliau – Unija) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo konsultantai“.
Šalies argumentai
3. Kreditorė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – IID) kreipėsi į teismą su pareiškimu atstatydinti UAB „Verslo konsultantai“ iš Unijos administratorės pareigų bei įpareigoti UAB „Verslo konsultantai“ grąžinti Unijai be pagrindo išmokėtas 10 255 Eur administravimo išlaidas.
4. Nurodė, kad UAB „Verslo konsultantai“ nesugeba užtikrinti sklandaus, objektyvaus ir operatyvaus Unijos bankroto proceso administravimo. Net keli auditai (vertinimai) nustatė daugelį administratorės pažeidimų, susijusių su netinkamu Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytų administratoriui taikomų pareigų vykdymu. Bankroto administratorė nevykdė Unijos kreditorių susirinkimų nutarimų ir išsimokėjo didesnes nei kreditorių susirinkimo patvirtintas faktines administravimo išlaidas. Unijos kreditorių patvirtintos sąmatos viršijimo faktas nustatytas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2017 m. lapkričio 3 d. išvadoje ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-188-790/2018. Todėl administratorė turi grąžinti Unijai 10 255 Eur sumą. Administratorė taip pat netinkamai tvarko Unijos buhalterinę apskaitą, veikia neefektyviai ir vilkina Unijos turto (paskolų portfelių) pardavimo procesą. Administratorės ir kreditorių santykiai yra komplikuoti, vyksta teisminiai ginčai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų ginčijimo, IID kaip didžiausia kreditorė yra praradusi pasitikėjimą administratoriaus vykdoma abejotina ir ginčytina veikla, kas trukdo efektyviam Unijos bankroto procesui. Teismai kitose bylose pripažino IID pareiškime nurodytas aplinkybes kaip pakankamas administratorės nušalinimui (Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-465-370/2018). IID nurodo, kad tarp administratorės ir kreditorių susiklosčiusi situacija trikdo tolimesnį efektyvų Unijos bankroto proceso administravimą.
Atsiliepimas
5. UAB „Verslo konsultantai“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad 2015 m. IV ketvirčiui patvirtinta Unijos administravimo išlaidų sąmata buvo viršyta ginant Unijos interesus teisminiuose ginčuose dėl žalos priteisimo. Bylos pirmosios instancijos teismuose laimėtos, tai reiškia, kad administratorė nereiškė nepagrįstų ieškinių ir neužsakinėjo nebūtinų darbų. Dėl administratorės atstatydinimo IID kreipėsi tik 2018 m. antroje pusėje, nors pareiškimas grindžiamas 2015-2017 metais vykusiomis aplinkybėmis, todėl IID siekia kitų tikslų, o ne operatyvaus, efektyvaus Unijos bankroto proceso užbaigimo, be to, konfliktas keliamas IID iniciatyva. Administratorės atstatydinimas ir naujo administratoriaus paskyrimas Unijos bankroto proceso pabaigoje Unijai kainuotų papildomas pinigines lėšas ir didelius laiko kaštus. Administratorė nesutinka su UAB „Audito tikslas“ išvada, joje yra prieštaravimų, turinys neaiškus ir nepatikimas. Išvadoje nekonstatuota esminių ar itin reikšmingų trūkumų Unijos apskaitoje, joje nurodyti galimi buhalterinės apskaitos neatitikimai yra neaktualūs ir nereikšmingi Unijai. Administratorė per visą bankroto procedūrą veikė aktyviai ir nuosekliai, įgyvendino visus kreditorių susirinkimo nutarimus, vedė derybas, ėmėsi visų įmanomų veiksmų dėl paskolų portfelio pardavimo. Nepasitikėjimo administratore kiti kreditoriai nėra išreiškę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi atstatydino UAB „Verslo konsultantai“ iš Unijos bankroto administratorės pareigų, paskyrė Unijos bankroto administratore J. K. bei įpareigojo UAB „Verslo konsultantai“ grąžinti Unijai 9 255 Eur be pagrindo faktiškai išmokėtų administravimo išlaidų.
Šalies argumentai
7. Teismas konstatavo, kad IID atitinka ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus ir turi teisę kreiptis su motyvuotu prašymu į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Teismas nurodė, kad Unijos kreditorių patvirtintos sąmatos viršijimo faktą nustatė Tarnyba 2017 m. lapkričio 3 d. išvadoje ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1881-790/2018. Minėtoje administracinėje byloje teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimai nepritarė sąmatas viršijančių administravimo išlaidų apmokėjimui, tačiau administratorė negrąžino nepagrįstai patirtų administravimo išlaidų, nors buvo ne kartą raginama tai padaryti. Šios aplinkybės patvirtina, kad administratorė netinkamai vykdė kreditorių susirinkimų sprendimus ir tuo pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte įtvirtintą pareigą. Teismo vertinimu, minėtu įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu nustatyta aplinkybė turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl Unijos paskolų pardavimo portfelio, sprendė, kad ne vien tik objektyvios aplinkybės (paskolų portfelio pardavimas iš varžytynių bei tinkamo pardavimo tarpininko paieška), bet ir administratorės bei didžiausios kreditorės IID konfliktiniai santykiai, kompromisų ieškojimo vengimas nulėmė tai, kad Unijos paskolų portfelio pardavimas užtruko ilgą laikotarpį.
9. Iš UAB „Audito tikslas“ išvados matyti, kad Unijos buhalterinė apskaita neatitiko verslo apskaitos standartų reikalavimų, joje nurodyta, jog Lietuvos bankui teiktos finansinės ataskaitos reikšmingai neatitinka auditui pateiktų ataskaitų. Buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų administratorė iš esmės neginčijo, apeliuodama į tai, kad pažeidimai yra formalūs ir neesminiai. Teismo vertinimu, minėta audito išvada patvirtina administratorės veiklos trūkumus tvarkant Unijos buhalterinę apskaitą, kuri negali būti vertinama kaip patikima, todėl net ir formalūs administratorės bankroto procese padaryti pažeidimai galėjo lemti pagrįstą kreditorės IID nepasitikėjimą administratore, ypač atsižvelgiant į tai, kad administratorė viršijo kreditorių susirinkimų patvirtintas administravimo išlaidų sąmatas ir kitose kredito unijų, kurias administratorė administruoja, bankroto bylose.
10. Tarp IID ir administratorės konfliktiniai santykiai susiklostė nuo 2017 m. birželio mėnesio, nes buvo skundžiami iš esmės visi kreditorių susirinkimo nutarimai, susiję su administravimo išlaidų sąmatų ar jau patirtų išlaidų patvirtinimu ne tik šioje byloje, bet ir kitose tos pačios administratorės administruojamose kredito unijų bankroto bylose. IID kaip pagrindinė kreditorė yra praradusi pasitikėjimą administratore ir šiuo metu iš esmės visi klausimai, susiję su administravimo išlaidomis, sprendžiami tik teisminiu keliu. Teismo vertinimu, vien dėl pastovių skundų teikimo teismui, jų nagrinėjimo, Unijos administravimas yra užsitęsęs, byloje susiklosčiusi procesinė situacija nėra įprastinė, dėl ko teismas sprendė, kad sklandus bankroto procesas iš esmės yra negalimas bei užkerta kelią tinkamai ir operatyviai įgyvendinti pagrindinius bankroto proceso tikslus. Jei administratorė nebūtų atstatydinta iš Unijos administratorės pareigų, būtų pažeisti visų Unijos kreditorių interesai bei viešasis interesas. Teismui pateikta ir VĮ Turto banko nuomonė, kurioje nurodyta, kad minėta kreditorė palaiko IID poziciją dėl administratorės atstatydinimo bei lėšų grąžinimo. Todėl administratorė yra praradusi ne tik didžiausios kreditorės, bet ir VĮ Turto banko pasitikėjimą. Byloje nėra duomenų, kad atstatydinus administratorę būtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Juolab, kad UAB „Verslo konsultantai“ yra atstatydinta iš BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ ir BKB „Laikinosios sostinės kreditas“ administratorės pareigų.
11. Teismas sprendė, kad administratorė negrąžindama nepagrįstai patirtų administravimo išlaidų Unijai, netinkamai vykdė kreditorių susirinkimo nutarimą ir pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkte nustatytą pareigą. Minėtas pažeidimas konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1881-790/2018. Teismas administratorės padarytus pažeidimai vertino kaip esminius, trukdančius tinkamai bankroto proceso eigai. Siekiant užtikrinti Unijos kreditorių interesų pusiausvyrą, skaidrią ir operatyvią bankroto proceso eigą, teismas UAB „Verslo konsultantai“ atstatydino iš Unijos administratorės pareigų ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu ir paskyrė naują bankroto administratorę J. K..
12. Teismas sprendė, kad klausimą dėl administratorės neteisėtai panaudotų lėšų grąžinimo tikslingiausia nagrinėti šioje byloje, neišskiriant klausimo į atskirą bylą (CPK 7 straipsnis). Administratorė neginčijo ir iš esmės pripažino, kad viršijo 2015 m. IV ketvirčiui patvirtintą Unijos administravimo išlaidų sąmatą 10 255 Eur suma, kurios kreditorių susirinkimas nepatvirtino. Minėtų kreditorių susirinkimų nutarimų administratorė neskundė, tačiau ir nurodytų lėšų, viršijusių sąmatas, negrąžino. Todėl teismas įpareigojo administratorę šią permoką grąžinti Unijai. Atsižvelgiant į tai, kad administratorė jau grąžino 1 000 Eur, todėl grąžintina suma sudaro 9 255 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
13. Bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – IID pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, netinkamai taikė teisės normas bei netinkamai aiškino teismų praktiką.
13.2. Teismas nesivadovavo analogiškoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1575-381/2018 suformuota praktika, kurioje nurodyta, kad Tarnybos nustatytas ĮBĮ pažeidimas pats savaime nepatvirtina, jog buvo padarytas esminis bankroto procedūros pažeidimas, sudarantis savarankišką pagrindą atstatydinti administratorę iš pareigų. Teismas nenagrinėjo apeliantės padaryto pažeidimo dėl nevykdomo kreditorių susirinkimo nutarimo pobūdžio, nesprendė, ar jis yra esminis, nenustatinėjo jo sukeltų pasekmių, nevertino pažeidimo padarymo laiko ir kt.
13.3. IID aukščiau minėto pažeidimo nevertino kaip esminio, keliančio grėsmę tinkamam Unijos bankroto procesui, nes dėl jo vertinimo į Tarnybą kreipėsi tik 2017 m. antroje pusėje, o teismui prašymą dėl administratorės atstatydinimo pateikė dar po metų. Administratorė buvo nurodžiusi, kad papildomos išlaidos yra reikalingos ir pagrįstos, teikė atsakymus kreditoriams, todėl pagrįstai tikėjosi reikiamų sumų skyrimo. Šios išlaidos nepatvirtintos nenurodant tokio netvirtinimo pagrindų. Teismas neįvertino, kad vertinant visą Unijos bankroto procesą kaip nedalomą, administravimo išlaidos yra ženkliai sutaupytos, todėl apeliantės padarytas pažeidimas nesukėlė esminių neigiamų pasekmių Unijai ir jos kreditoriams.
13.4. Teismas neanalizavo, kokios aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad Unijos paskolų portfelio pardavimas užsitęsė dėl konfliktinių IID ir apeliantės santykių. Nevertino, kuris bankroto proceso dalyvis vengė ieškoti kompromiso Unijos paskolų portfelio procese. Būtent IID keitė savo pozicijas šiuo klausimu, laiku nepriėmė pardavimui reikalingų sprendimų ir tai nulėmė, jog paskolų portfelio procesas užsitęsė. Tarnyba išvadoje konstatavo, kad IID teiginiai apie nuo 2016 m. vykstančio Unijos paskolų portfelio pardavimo proceso vilkinimą, neskaidrumą yra nepagrįsti.
13.5. Teismas nevertino Unijos buhalterinėje apskaitoje 2016 m. padarytų pažeidimų pobūdžio. Teismas nenagrinėjo konkrečių buhalterinės apskaitos pažeidimų, jų masto, padarymo priežasčių. Unijos buhalterinė apskaita nėra ir negali būti vedama pagal galiojančius standartus dėl bankroto bylos iškėlimo metu perimtos ydingos buhalterinės apskaitos, pasenusių buhalterinių programų, trūkstamų duomenų ir kt. Teismas nevertino apeliantės pateiktų įrodymų, kad buhalterinėje apskaitoje aptiktos klaidos yra ištaisytos.
13.6. Vien tai, kad apeliantė skundė kreditorių susirinkimo nutarimus, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji netinkamai atlieka savo pareigas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad apeliantė skundus teikė pagrįstai, nes teismai visa apimtimi ar iš dalies juos tenkino. Nutartyje nekonstatuota, kad pagrindiniai Unijos bankroto proceso tikslai neįgyvendinti ar įgyvendinti ne laiku. IID nepateikė duomenų, kurie patvirtintų Unijos bankroto proceso vilkinimą.
13.7. Teismas negalėjo priimti sprendimo atstatydinti administratorę remiantis tuo, kad kitoje bankrutavusios kredito unijos bankroto byloje administratorė buvo atstatydinta. Administratorės atstatydinimo klausimas privalo būti sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, atsižvelgiant į konkrečioje byloje susiklosčiusias aplinkybes.
13.8. Teismas nemotyvavo išvados dėl mažųjų kreditorių ir viešojo intereso nepažeidimo. Teismas nepateikė motyvų išvadai, kad neatstatydinus administratorės bus pažeistas operatyvumo principas. Teismas nevertino nei Unijos bankroto bylos stadijos (baigiamas likvidavimas), nei bankroto bylos apimties ir šių aplinkybių įtakos keičiant bankroto administratorių. Unijos bankroto procesas tęsiasi jau beveik 6 metus, iš esmės visas Unijos turtas yra likviduotas, administratorių šioje stadijoje pakeitus kitu, pastarajam prireiktų daug laiko susipažinti su visa Unijos bankroto bylos medžiaga, tai pareikalautų didelių finansinių ir laiko kaštų. Dėl naujo administratoriaus paskyrimo būtų sutrikdytas Unijos bankroto procesas, o ekonomiškumo ir operatyvumo principų įgyvendinimas taptų sunkiai pasiekiamas, kas pažeistų ir mažųjų kreditorių interesus bei viešąjį interesą.
13.9. Teismas, spręsdamas dėl apeliantės įpareigojimo grąžinti Unijai kreditorių susirinkimo nepatvirtintą lėšų sumą, nenustatinėjo sumos dydžio, netyrė su tuo susijusių aplinkybių. Byloje yra pateikta UAB „KPMG Baltics“ ataskaita, kurioje nurodyta, kad apeliantė sąmatą viršijo 6 352 Eur. Teismas neįsitikino dėl konkrečios grąžintinos lėšų sumos, netyrė byloje esančių įrodymų, nelygino jų tarpusavyje ir nesprendė juose esančių prieštaravimų. Nors apeliantė ir pripažino egzistuojant sąmatos viršijimo faktą, tačiau nepripažino, kad administravimo išlaidų sąmata buvo viršyta 10 255 Eur suma.
Atsiliepimas
14. IID atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantė netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ jai nustatytų pareigų, byloje pateikti tai patvirtinantys įrodymai, kas sudaro pagrindą administratorės atstatydinimui.
14.2. Apeliantė nevykdė kreditorių susirinkimų nutarimų – išsimokėjo didesnes nei kreditorių susirinkimo patvirtintos faktinės administravimo išlaidos.
14.3. Apeliantė nevykdo teisės aktais nustatytų pareigų – netinkamai tvarko Unijos buhalterinę apskaitą, veikia neefektyviai ir tokiu būdu pažeidžia Etikos kodekse nustatytus nešališkumo bei kompetencijos principus.
14.4. Apeliantė nesiekė greito, efektyvaus ir ekonomiškai labiausiai naudingo turto pardavimo. Profesionalių tarpininkų, kurie būtų užtikrinę operatyvesnį Unijos turto pardavimą, savalaikis pasitelkimas būtų sutaupęs Unijos lėšas ir laiką.
14.5. Nurodyti pažeidimai yra esminiai, dėl ko apeliantė nebegali toliau eiti administratorės pareigų, nes ji iš esmės veikia prieš Unijos ir jos kreditorių interesus. Apeliantė prarado ne tik didžiausio kreditoriaus IID, bet ir kitos kreditorės VĮ „Turto bankas“, kuri atstovauja valstybės interesus, pasitikėjimą.
Šalies argumentai
14.6. Apeliantės teiginiai, kad nutartis neatitinka teismų praktikos yra nepagrįsti, nes teismai ne vienoje byloje yra konstatavę, jog apeliantė prarado kreditorių pasitikėjimą bei nustatė pagrindą jos nušalinimui nuo administruojamų bankroto procesų.
14.7. Teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę grąžinti likusią dalį (9 225 Eur) lėšų. 2017 m. sausio 27 d. rašte apeliantė nurodė, kad laikotarpiu nuo Unijos bankroto pradžios iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš Unijos sąskaitos išmokėjo 10 255 Eur daugiau nei kreditorių susirinkimai patvirtino faktines administravimo išlaidas. Apeliantė pripažino padarytą pažeidimą bei patvirtino privalomos grąžinti sumos dydį.
14.8. Taip pat paaiškėjo naujos aplinkybės, patvirtinančios apeliantės netinkamą pareigų vykdymą. Apeliantė sudarė taikos sutartis neatsižvelgdama į kreditorių interesus bei nevykdydama kreditorių susirinkimo nutarimų – draudimo jas sudaryti. Tai tik patvirtina, kad apeliantė nebegali būti Unijos administratore, dėl ko egzistuoja pagrindas jos atstatydinimui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atstatydinta apeliantė iš Unijos bankroto administratorės pareigų ir įpareigota grąžinti Unijai be pagrindo išmokėtų administravimo išlaidų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
16. Bylos duomenimis Unijai bankroto byla iškelta 2013 m. vasario 15 d. nutartimi, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo konsultantai“. 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Unija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kreditorė IID 2018 m. liepos 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl bankroto administratorės atstatydinimo bei įpareigojimo grąžinti sumą, viršijusią kreditorių susirinkimo nutarimais patvirtintas Unijos faktines išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi šį pareiškimą tenkino. Unijos bankroto administratorė, nesutikdama su skundžiamojoje nutartyje padarytomis išvadomis, padavė atskirąjį skundą.
17. Bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ administruoja ne tik Unijos, bet ir kitas kredito unijų bankroto bylas – „Švyturio taupomoji kasa“, „Laikinosios sostinės kreditas“; „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriose taip pat buvo sprendžiami bankroto administratorės – apeliantės, atstatydinimo klausimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje 2-1575-381/2018, 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje 2-1661-823/2018, 2018 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje 2-1993-798/2018). Atsižvelgiant į tai, kad visos minėtos kredito unijų bankroto bylos yra susijusios, todėl klausimas dėl apeliantės atstatydinimo iš Unijos administratorės pareigų sprendžiamas tiek atsižvelgiant į minėtas Lietuvos apeliacinio teismo priimtas nutartis, tiek ir į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
18. Apeliacinės instancijos teisme 2018 m. gruodžio 12 d. gauti IID rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai – Tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymas „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Verslo konsultantai“ skyrimo ir Tarnybos 2018 m. lapkričio 20 d. išvada „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ veikos patikrinimo. IID prašo priimti teikiamus rašytinius paaiškinimus ir jais vadovautis, nes jie patvirtina, kad apeliantė negali būti Unijos bankroto administratoriumi, nes jos elgesius nesuderinamas nei su Unijos, nei su jos kreditorių interesais.
19. 2019 m. sausio 3 d. gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai bei Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 28 d. Nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1993-798/2018, ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. Nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1518-513/2018. Administratorė nurodo, kad palaiko byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir motyvus bei prašo vadovautis pateiktais rašytiniais paaiškinimais.
20. 2019 m. sausio 9 d. gauti IID rašytiniai paaiškinimai ir nauji įrodymai – IID 2018 m. gruodžio 31 d. raštas „Dėl BKB KU „Nacionalinė kredito unija“ bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ veiklos su priedais. IID teigimu, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjo naujų aplinkybių, patvirtinančių apeliantės netinkamą pareigų vykdymą, nuolatinį veikimą ne Unijos ir jos kreditorių interesais.
21. Pagal CPK 323 ir 338 straipsnių nuostatas keisti (pildyti) apeliacinį / atskirąjį skundą, pasibaigus atitinkamo skundo padavimo terminui, draudžiama. Taigi, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šie reikalavimai taip pat taikomi į atsiliepimui į apeliacinį (atskirąjį) skundą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Tiek IID, tiek ir apeliantė rašytinuose paaiškinimuose papildomai nurodo argumentus, susijusius su apeliacijos dalyku – kreditorių susirinkimų nutarimų (ne)vykdymu, apeliantės (ne)tinkamu pareigų vykdymu, Unijos buhalterinės apskaitos vedimu bei nurodo teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl apeliantės atstatydinimo iš kitų bankrutavusių kredito unijų bankroto administratoriaus pareigų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek IID, tiek apeliantė iš esmės papildomai argumentuoja savo apeliacinės instancijos teismui pateiktus procesinius dokumentus – atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį, praplečia juose nurodomus argumentus ir/arba nurodo naujus, kas pasibaigus skundo bei atsiliepimo į jį padavimo terminams nėra galima (CPK 323 straipsnis ir 338 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismui pateiktus šalių rašytinius paaiškinimus bei su jais naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti (CPK 314 straipsnis). Pažymima, kad pateiktus teismų procesinius dokumentus nėra pagrindo laikyti įrodymais, nes jie teismui yra žinomi ir prieinami iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, o IID pateiktais naujais įrodymais iš esmės yra įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme nenagrinėtos aplinkybės (CPK 320 straipsnis).
Dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo
23. Byloje nėra ginčo, kad IID turi teisę kelti bankroto administratoriaus atstatydinimo iš pareigų klausimą (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktas, 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.
24. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalį administratorių teismas atstatydina motyvuota nutartimi. Ta pačia nutartimi išsprendžiamas kito administratoriaus paskyrimo klausimas. Pagal formuojamą teismų praktiką administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ar teisėtus interesus, ir kai teismas turi pakankamai informacijos bei įrodymų, jog šis asmuo neatlieka savo funkcijų, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1666-241/2017; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717-241/2018). Teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą, turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su įstatymo keliamais reikalavimais administratoriui, įtvirtintais draudimais tam tikrą asmenį skirti konkrečios įmonės administratoriumi, bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu. Formalūs, nežymūs teisės aktų pažeidimai arba kreditorių nurodomi teiginiai apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais, nesuponuoja teismo pareigos pakeisti administratorių. Bankroto administratoriaus atstatydinimas net ir tais atvejais, kai to pageidauja didžiausias ar didžiausi kreditoriai dėl šių kreditorių konfliktiškų santykių su administratoriumi, netoleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, tai neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1705-370/2017).
25. IID pareiškimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo grindžia prarastu pasitikėjimu apeliante bei tolimesnio sklandaus Unijos bankroto proceso negalimumu, nes (1) Unijos bankroto administratorė (apeliantė) nevykdė kreditorių susirinkimų nutarimų (išsimokėjo didesnes nei kreditorių susirinkimo patvirtintas administravimo išlaidas ir jų negrąžina); (2) netinkamai tvarko Unijos buhalterinę apskaitą; (3) vilkino Unijos turto (paskolų portfelių) pardavimo procesą; (4) iš esmės visi su administravimo išlaidomis susiję klausimai sprendžiami teisminiu keliu. Taigi, IID teigimu, apeliantė netinkamai vykdo jai pavestas funkcijas, kas sudaro pagrindą apeliantę atstatydinti iš Unijos bankroto administratorės pareigų ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.
26. Pirmosios instancijos teismas apeliantę atstatydino iš Unijos bankroto administratorės pareigų ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavęs, kad pagrindinei kreditorei IID praradus pasitikėjimą apeliante sklandus bankroto procesas iš esmės negalimas. Pasitikėjimo praradimą teismas siejo su didesnės nei kreditorių susirinkimo patvirtintos faktinės administravimo išlaidų sumos išmokėjimu; netinkamu Unijos buhalterinės apskaitos tvarkymu; turto (paskolų portfelio) pardavimo užtrukimu ilgą laikotarpį; besitęsiančiais teisminiais ginčais, susijusiais su administravimo išlaidų sąmatų ar jau faktiškai patirtų administravimo išlaidų patvirtinimu. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų jos atstatydinimui bei nepagrindė, jog apeliantės atliktus pažeidimus (administravimo išlaidų sąmatos viršijimas, buhalterinės apskaitos pažeidimai) yra pagrindas laikyti esminiais, taip pat nepagrindė, kad apeliantė vilkino paskolų portfelio pardavimą. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
27. Teismas gali pakeisti administratorių ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1832-370/2017). Bankroto administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015). Teismas neturi teisės keisti administratoriaus dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-278-370/2016).
28. IID teigimu, apeliantė turi būti atstatydinta, nes nevykdė Unijos kreditorių susirinkimų nutarimų ir išsimokėjo didesnes administravimo lėšas už 2015 metų IV ketvirtį. Tai, kad apeliantė viršijo kreditorių susirinkimuose patvirtintas 2015 metų IV ketvirčio bankroto administravimo išlaidų sąmatas, konstatuota Tarnybos 2017 m. lapkričio 3 d. išvadoje bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1881-790/2018. Nors apeliantė ir nurodo, kad minėtu laikotarpiu papildomos administravimo išlaidos buvo reikalingos ir yra pagrįstos, tačiau taip pat pripažįsta ir tai, kad Unijos kreditorių susirinkime nebuvo priimtas nutarimas dėl jų patvirtinimo, t. y. apeliantė pripažįsta, kad 2015 m. IV ketvirčio administravimo išlaidų sąmata buvo viršyta.
29. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantės veiksmai, kuriais buvo išmokėta didesnė administravimo išlaidų suma nei buvo patvirtina kreditorių susirinkimuose, galėjo lemti kreditorės IID nepasitikėjimą apeliante. Tačiau Tarybos nustatytas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto pažeidimas ir dėl to apeliantei skirtas įspėjimas patys savaime nepatvirtina, jog buvo padarytas esminis bankroto procedūrų pažeidimas, sudarantis savarankišką pagrindą atstatydinti apeliantę pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1575-381/2018). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl minėto pažeidimo esmingumo, reikia įvertinti galimų pažeidimų pobūdį ir jais sukeltas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo laiką – 2015 metų IV ketvirtis, jo trukmę – per visą Unijos bankroto procesą, kuris tęsiasi nuo 2013 metų, išmokėta didesnė administravimo išlaidų suma tik už vieną ketvirtį bei tai, kad yra galimybė šį pažeidimą pašalinti. Taip pat atsižvelgiama į apeliantės nurodomas šio pažeidimo padarymo aplinkybes ir priežastis, kurių IID neginčija, t. y. tai, kad Unijos bankroto procese buvo susiklosčiusi praktika patvirtinti faktiškai patirtas būtinas administravimo išlaidas, net jei jos ir viršydavo patvirtintą sąmatą. Todėl nėra pagrindo nesutikti su apeliante, kad ji, aptartu laikotarpiu viršydama administravimo išlaidų sąmatą, veikė pagal Unijoje nusistovėjusią praktiką bei pagrįstai tikėjosi reikiamų sumų skyrimo bei siekė jas patvirtinti Unijos kreditorių susirinkime.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties 26 punkte išdėstyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo apeliantės padarytą pažeidimą – didesnės administravimo išlaidų sumos išmokėjimą už 2015 metų IV ketvirtį, laikyti esminiu, sudarančiu pagrindą apeliantės atstatydinimui ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu.
31. IID pareiškimas dėl apeliantės atstatydinimo iš Unijos bankroto administratorės pareigų taip pat grindžiamas ir tuo, kad apeliantė netinkamai tvarko Unijos buhalterinę apskaitą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ir dėl formalių pažeidimų gali būti apribotos galimybės tiksliai nustatyti Unijos bankroto proceso metu atliktus finansinius veiksmus, sudarytus sandorius, kas galėjo lemti pagrįstą IID nepasitikėjimą apeliante. Tai, kad Unijos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant visų teisės aktų reikalavimų, yra konstatuota 2016 m. spalio 28 d. UAB „KPMG Baltics“ ataskaitoje ir UAB „Audito tikslas“ išvadoje. Šių išvadų apeliantė iš esmės neginčijo, tačiau nurodė, kad jose nurodyti pažeidimai yra formalūs, neesminiai, o buhalterinėje apskaitoje aptiktos klaidos yra ištaisytos.
32. Bylos duomenimis, UAB „Audito tikslas“ atliko Unijos 2016 ataskaitinių metų auditą ir išvadose nurodė šiuos trūkumus: buhalterinė apskaita neatitiko kai kurių verslo apskaitos standartų reikalavimų, Lietuvos bankui teiktos finansinės ataskaitos neatitinka auditui pateiktų ataskaitų; nebuvo audituotos 2015 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad apeliantė, vesdama Unijos buhalterinę apskaitą, būtų pažeidusi bankrotą reglamentuojančius teisės aktus, t. y. būtų atlikusi ĮBĮ normų pažeidimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pastarųjų aplinkybių IID neįrodė (CPK 12 straipsnis).
33. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti Unijos buhalterinėje apskaitoje 2016 metais padarytų pažeidimų pobūdį, jų mastą bei padarymo priežastis bei tai, kad buhalterinėje apskaitoje aptiktos klaidos, kaip nurodo apeliantė, yra ištaisytos. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažinęs, kad UAB „Audito tikslas“ konstatuoti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai yra formalūs, nepagrindė savo argumentų dėl apribotos galimybės tiksliai nustatyti Unijos bankroto proceso metu atliktus finansinius veiksmus, sudarytus sandorius. Byloje nėra duomenų apie tai, kad padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai būtų sąlygoję kokias nors pasekmes, šių aplinkybių neįrodinėjo ir IID. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl Unijos buhalterinės apskaitos vedimo 2016 metais, apeliantės veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti esminių pažeidimų, sudarančių pagrindą apeliantės atstatydinimui ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu.
34. IID teigimu, apeliantė nesiekė greito turto pardavimo, t. y. vilkino turto (paskolų portfelio) pardavimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ne vien tik objektyvios aplinkybės (paskolų portfelio pardavimas iš varžytynių bei tinkamo pardavimo tarpininko paieška), bet būtent administratorės bei didžiausios kreditorės IID konfliktiniai santykiai, kompromisų ieškojimo vengimas ir nulėmė tai, jog Unijos paskolų portfelio pardavimas užtruko ilgą laikotarpį. Nėra pagrindo nesutikti su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatė, dėl kieno veiksmų užtruko Unijos paskolų portfelio pardavimas, kokias pasekmes Unija ir jos kreditoriai dėl to patyrė.
35. Iš bylos duomenų matyti, kad Unijos paskolų portfelio pardavimo užsitęsimą sąlygojo tiek IID, tiek apeliantės bendri veiksmai – šalys nesutarė ir vengė ieškoti kompromisų. Tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Tarnyba 2017 m. lapkričio 3 d. išvadoje, įvertinusi paskolų portfelio pardavimo procesą, nenustatė, kad apeliantė, parduodama bankrutavusių kredito unijų portfelį, siekė ekonomiškai nenaudingiausio turto pardavimo, šį procesą vilkino ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių būtent apeliantės padarytus pažeidimus, susijusius su Unijos portfelio pardavimu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Todėl paskolų portfelio pardavimo proceso užtęsimą įtakojusi didžiausios kreditorės IID ir apeliantės konfliktinė situacija nesudaro pagrindo atstatydinti apeliantės iš Unijos administratorės pareigų ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu.
36. IID nurodo, kad administratorė vilkina bankroto procesą, nes iš esmės visi su administravimo išlaidomis susiję klausimai yra sprendžiami teisminiu keliu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Šalys pripažįsta, kad tarp didžiausios kreditorės IID ir apeliantės teisminiai ginčiai, taip pat ir konfliktinė situacija, prasidėjo nuo 2017 m. birželio mėnesio. Tačiau vien tai, kad apeliantė, nesutikdama su kreditorių susirinkimo nutarimais, teikia skundus teismui, nesuponuoja išvados, jog apeliantė netinkamai atlieka savo pareigas. Byloje nėra duomenų, kad teismai, nagrinėdami apeliantės pateiktus skundus, būtų nustatę apeliantės tyčinį nesąžiningą elgesį. Juolab, kaip nurodo pati apeliantė, jos teikiami skundai teismų buvo pripažinti pagrįstais visa apimtimi ar iš dalies. Taigi, apeliantės naudojimasis įstatymu nustatytomis teisėmis nesudaro pagrindo atstatydinti ją iš Unijos bankroto administratorės pareigų ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu.
37. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad susiklosčiusi procesinė situacija trukdo Unijos bankroto procesui, užkerta kelią tinkamai ir operatyviai įgyvendinti pagrindinius bankroto proceso tikslus, sprendė, kad būtent apeliantės neatstatydinimas sudarytų sąlygas tiek didžiausio kreditoriaus, tiek ir visų kitų kreditorių interesų pažeidimui. Tačiau su šia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
38. Visų pirma, ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatytas bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindas – netinkamas jam įstatymo pavestų funkcijų vykdymas. Kaip minėta, kad administratoriaus atstatydinimą turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bankrutuojančios įmonės teises ir teisėtus interesus, o formalūs, nežymūs teisės aktų pažeidimai nesuponuoja teismo pareigos pakeisti bankroto administratorių. Nagrinėjamu atveju esminių bankroto procedūrų pažeidimų nenustatyta. Be to, bankroto administratoriaus atstatydinimas net ir tais atvejais, kai to pageidauja didžiausias ar didžiausi kreditoriai dėl šių kreditorių konfliktiškų santykių su administratoriumi netoleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, tai neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą. Taip pat aplinkybė, jog tarp didžiausio kreditoriaus ir bankroto administratoriaus kilo konfliktinė situacija, savaime nesuteikia pagrindo atstatydinti bankroto administratorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-2116-330/2015).
39. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Unija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, likvidavimo terminas teismo paskutinį kartą pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d. (bankroto byloje gautas prašymas terminą pratęsti iki 2019 m. birželio 30 d.); Unijos paskolų portfelis parduotas 2018 m. vasario 8 d., teismo nutartimis tvirtinami atsiskaitymų su kreditoriais planai, su pirmos eilės kreditoriais jau atsiskaityta visiškai, vyksta atsiskaitymas su antros eilės kreditoriumi. Taigi, Unijos likvidavimo procesas yra baigiamojoje stadijoje.
40. Nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta ir tai, ar bankroto administratoriaus atstatydinimas nepažeis mažųjų kreditorių interesų bei viešojo intereso (ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne dėl dabartinės bankroto administratorės veiklos tęsimo, o būtent dėl naujo bankroto administratoriaus paskyrimo būtų užvilkintas Unijos bankroto procesas bei pažeisti ekonomiškumo ir operatyvumo principai. Naujo administratoriaus paskyrimas Unijos baigiamajame likvidavimo proceso etape neabejotinai padidintų administravimo išlaidas bei turėtų būti išspręsti atsiskaitymo su apeliante klausimai, o tai gali suponuoti dar ne vieną šalių teisminį ginčą. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų pažeisti tiek mažųjų kreditorių interesai, tiek ir viešasis interesas. Nors ir pateiktas VĮ Turto banko raštas, kuriame nurodyta, jog ši kreditorė palaiko IID poziciją dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, tačiau byloje nesant kitų kreditorių nuomonių, nėra pagrindo išvadai, kad ir kiti kreditoriai sutinka su apeliantės atstatydinimu (CPK 185 straipsnis).
41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje Unijos bankroto proceso stadijoje bankroto administratoriaus pakeitimas yra ekonomiškai netikslingas, juolab, kad nenustatyti esminiai bankroto procedūrų pažeidimų, kurie sąlygotų apeliantės atstatydinimą ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad konfliktuojančios šalys – didžiausia kreditorė IID ir apeliantė, turi abipusių nuolaidų būdu surasti kompromisą ir kuo sklandžiau ir operatyviau pabaigti Unijos likvidavimo procesą.
Dėl administravimo išlaidų grąžinimo
42. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė administravimo išlaidoms dengti pervedė lėšas, viršijančias kreditorių susirinkimo patvirtintą lėšų sumą, įpareigojo apeliantę šią permoką grąžinti Unijai. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta grąžinama suma (10 255 Eur – 1 000 Eur), ir teigia, kad UAB „KPMG Baltics“ ataskaitoje nurodyta administravimo sąmatą viršijanti suma sudaro 6 352 Eur.
43. Iš byloje esančio apeliantės 2017 m. sausio 27 d. rašto matyti, kad nuo Unijos bankroto proceso pradžios iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš Unijos sąskaitos administratorius išsimokėjo 556 051 Eur, o kreditorių susirinkimuose patvirtintos faktinės išlaidos sudaro 545 796 Eur (t. 15, b.l. 159), t. y. 10 255 Eur suma daugiau nei kreditorių susirinkimo nutarimais patvirtinta lėšų administravimo išlaidoms apmokėti. Taigi, pati apeliantė minėtu raštu patvirtino išsimokėtų sumų dydį, šios sumos apeliantė neginčijo ir paduotame atsiliepime į IID pareiškimą.
44. Nustačius, kad apeliantė administravimo išlaidoms dengti pervedė lėšas, viršijančias kreditorių susirinkimuose patvirtintas 2015 metų IV ketvirčio patvirtintą lėšų sumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę šią permoką (10 255 Eur) grąžinti Unijai. Apeliantė Unijai yra grąžinusi dalį minėtos sumos – 1 000 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę grąžinti likusią dalį, t. y. 9 255 Eur.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas keičia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį – panaikinama nutarties dalis, kuria apeliantė atstatydinta iš Unijos bankroto administratorės pareigų, nauja bankroto administratore paskirta J. K. bei pareiškėjai IID priteista iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės –IID pareiškimas dėl Unijos bankroto administratoriaus atstatydinimo netenkinamas; nutarties dalis dėl be pagrindo išmokėtų administravimo išlaidų priteisimo paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultantai“ atstatydinta iš atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ bankroto administratorės pareigų ir paskirta nauja bankroto administratorė J. K., ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti kreditorės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiškimo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.
Panaikinti nutarties dalis, kuriomis uždarajai akcinei bendrovei „Verslo konsultantai“ nustatyti įpareigojimai perduoti bankrutavusios kredito unijos „Nacionalinė kredito unija“ turtą bei priteista pareiškėjai valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ bylinėjimosi išlaidos.
Nutarties dalį, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultantai“ įpareigota grąžinti bankrutavusiai kredito unijai „Nacionalinė kredito unija“ 9 255 Eur be pagrindo faktiškai administravimo išlaidoms išmokėtas lėšas, palikti nepakeistą.