Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-11-30 · Civilinė byla Nr. 2-2045-370/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-179-459/2019Nutartis · 2017-10-10Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-11-30Lietuvos apeliacinis teismas
  3. B2-251-613/2020Nutartis · 2018-09-24Klaipėdos apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-09-27Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-10-24Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
2-2045-370/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00810-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
L. G.
Pareiškėjas
L. G., UAB „Klaipėdos skuba“
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius Reikalavimas.lt A. Nedovizijaus firma 'Miškuva' "Klaipėdos Skuba" Megira. NEBEDALYVAUJA, ATSISAKĖ NUO PAREIŠKIMO Gontar įmonė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2045-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00810-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4; 3.4.4.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. G. įmonės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-842-459/2017, kuria netenkintas pareiškėjos L. G. įmonės vadovės L. G. pareiškimas atsakovei L. G. įmonei dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo ir atsakovei L. G. įmonei iškelta bankroto byla, byloje pagal pareiškėjos UAB „Klaipėdos skuba“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei L. G. įmonei (tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų A. N. firma „Miškuva“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius, L. B., trečiasis asmuo pareiškiantis savarankiškus reikalavimus UAB „REIKALAVIMAS.LT“), ir pareiškėjos L. G. įmonės vadovės L. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos L. G. įmonei iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjos UAB „Megira“ ir UAB „Klaipėdos skuba“ teismo prašė atsakovei L. G. įmonei iškelti bankroto bylą (bylos dalis pagal UAB „Megira“ pareiškimą nutraukta, atsisakius nuo pareiškimo). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, kuria L. G. įmonei iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi panaikinta ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Atsakovės vadovė L. G. 2017-06-20 teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos L. G. įmonei iškėlimo.UAB „Klaipėdos skuba“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo palaikė, prašė L. G. įmonei iškelti bankroto bylą, o pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atmesti. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė jai skolinga 4 773,95 Eur pagal 2016-03-30 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kurios atsiskaitymo terminas pasibaigė 2016-04-29, bei priskaičiuotą 433,99 Eur sutartinę 10 proc. dydžio baudą nuo neapmokėtos skolos. Kreditorės teigimu, vien įmonės susitarimas su UAB „SBA“ BALDŲ KOMPANIJA neįrodo įmonės veiklos bei pelningumo, juolab kad L. G. įmonės skolų dydis nemažėja jau dvejus metus. Atsakovės situacija pablogėjo, nes į balansą nėra įtraukta bendra 10 067 Eur dydžio skola kreditoriams UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ir L. B.. Nurodė, kad įmonės vadovė L. G. neįrodė, kad turi trumpalaikio turto (atsargų) už 28 000 Eur sumą, nesant nurodytoms medienos atliekų apimtims ir kainai, bei duomenų, kodėl įmonė, turėdama skolų, jau antri metai šių atliekų neparduoda. VSDFV Klaipėdos skyrius palaikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir nesutiko su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. VSDFV Klaipėdos skyriaus teigimu, metmenyse nėra nurodytas verslo planas, o nurodytos įmonės restruktūrizavimo priemonės pernelyg formalios. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 metų birželio mėnesio iki šiol įmonės darbuotojai išleisti nemokamų atostogų, todėl akivaizdu, kad įmonė jokios realios veiklos nebevykdo. Nors pagal 2017-06-15 balansą pradelstos įmonės skolos sudarė 21 066,62 Eur sumą, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad į balansą prie pradelstų mokėjimų neįtraukta 9 178 Eur skola L. B. ir 1 089,00 Eur skola UAB „REIKALAVIMAS.LT“. Be to, atsakovės įmonėje pagal 2017-09-25 duomenis yra 4 apdraustieji asmenys, 2017-02-01 duomenimis L. G. įmonės skola VSDFV biudžetui sudarė 2 839,25 Eur, o 2017-09-25 atsakovės skola VSDFV biudžetui išaugo ir sudarė 3 384,54 Eur.L. B. palaikė ieškovės UAB „Klaipėdos skuba“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei L. G. įmonei iškėlimo, o įmonės vadovės L. G. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo prašė netenkinti. Nurodė, kad L. G. įmonė nemoka jam teismo sprendimu priteistos 9 178 Eur skolos, o vykdydama savo pačios 2017-07-07 prašymą leisti atlikti jam mokėjimus dalimis po 400 Eur, iki šiol sumokėjo tik vieną įmoką, t. y. tik 400 Eur. Pažymėjo, kad atsakovei L. G. įmonei kelti restruktūrizavimo bylą nėra jokio pagrindo, nes ji veiklos nebevykdo, pajamų negauna, išsikelia iš patalpų, su kreditoriais neatsiskaito, t. y. yra nemoki.UAB „REIKALAVIMAS.LT“ prašė atsakovei L. G. įmonei iškelti bankroto bylą. Teismui 2017-08-25 pateiktame pareiškime UAB „REIKALAVIMAS.LT“ pareiškė savarankišką reikalavimą dėl neapmokėtos 2017-06-25 PVM sąskaitos faktūros dėl 1 089 Eur už teisinės pagalbos paslaugas.A. N. firma „Miškuva“ nesutiko su reikalavimu iškelti atsakovei bankroto bylą (pagal balansą pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės). Nurodė, kad ji yra atsakovės kreditorė pagal įsiteisėjusį Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-361-164/2016, kuriuo iš atsakovės priteista 10 952,36 Eur skolos, 10,95 Eur delspinigių, 6 proc. metinės palūkanos, 1 435,06 Eur suma advokato teisinei pagalbai apmokėti. Minėto sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstolių kontorai, tačiau teismo sprendimas nėra įvykdytas. Atsakovės L. G. įmonės vadovė L. G. su pareiškėjos UAB „Klaipėdos skuba“ pareikštu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko ir palaikė pareiškimą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad įmonė veiklą vykdo, dirba patalpose, esančiose Šilutėje, turi atsargų veiklai vykdyti. Finansiniai sunkumai atsirado dėl panaudos sutarties nutraukimo ir išsikėlimo iš L. B. priklausančių patalpų. Nurodė, kad UAB „Žemukas“, kurios vienintelė akcininkė yra L. G., pardavė įvairaus metalo laužo maždaug už 2 000 Eur, todėl, kai įmonei bus sumokėta, ji galės padengti dalį skolų L. G. įmonės kreditoriams, kartu ir L. B.. Taip pat nurodė, kad nuo 2015 metų lapkričio mėn. iki 2016 metų gegužės mėn. įmonės veikla buvo sustabdyta, kadangi keletas kreditorių kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonė nebegalėjo vykdyti tolygaus atsiskaitymo, nes pirmiausia mokėjo pareiškimus pareiškusiems kreditoriams (UAB „Megira“ bei UAB „Dirvonų lentpjūvė“). Tvirtino, kad ketina sudaryti sutartis su įmonėmis, todėl gaus pajamų ir galės atsiskaityti su kreditoriais, tačiau tam reikalingas laikas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė atsakovei L. G. įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų pagrindais ir jai iškėlė bankroto bylą, konstatavus įmonės nemokumą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).Teismas pažymėjo, kad 2017 m. vasario 15 d. nutartyje, kuria L. G. įmonei buvo iškelta bankroto byla, nustatyta, kad: į balanso eilutę apie trumpalaikį turtą įtrauktos 25 612,59 Eur vertės medienos atsargos, tačiau nepateikti jas detalizuojantys duomenys (kiekis, vertės apskaičiavimas), todėl spręsta, kad šis turtas į balansą įtrauktas nepagrįstai; taip pat, kad skola kreditorei UAB „Klaipėdos skuba“ į kreditorių sąrašą įtraukta be sutartinės baudos, o A. N. firmai „Miškuva“ – be priteistų 10,95 Eur delspinigių, procesinių palūkanų, kurių tiksli suma nežinoma, ir 1 435,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl bendra pradelstų skolų suma padidinta iki 28 627,40 Eur; taip pat, kad debitorių sąraše ir 2017-01-31 balanse nepagrįstai nurodyta iš UAB „Agmedis“ 782,65 Eur gautina skola, todėl šio turto suma sumažinta iki 6 623,58 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas minėta nutartimi atsakovei iškėlė bankroto bylą, nustatęs, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (28 627,40 Eur) viršija turimo 11 458,72 Eur turto vertę.Iš teismui pateikto naujo balanso už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-15 duomenų teismas nustatė, kad per gana trumpą laiką įmonės turtas (iš esmės tik trumpalaikis turtas) smarkiai išaugo, t. y. padidėjo iki 41 833,20 Eur.Teismas, palyginęs 2016-11-30 kreditorių sąrašą su 2017-06-15 kreditorių sąrašu, pagal kurį atsakovė turi 7 kreditorius, o bendra pradelstų įsipareigojimų suma yra 17 231,67 Eur, pažymėjo, kad 2017-06-15 į kreditorių sąrašą neįtraukti kreditoriai L. B. ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“, o iš atsakovės atstovės L. G. paaiškinimų nustatyta, kad L. B. skola nemokama. Teismui išanalizavus į bylą pateiktus debitorių sąrašus taip pat nustatyta, kad 2017-06-15 debitorių sąraše atsakovė turi 3 debitorius, o per vienerius metus gautina suma yra 13 690,13 Eur, kai ankstesniame 2017-01-31 debitorių sąraše atsakovė buvo nurodžiusi 3 debitorius, iš jų per vienerius metus nurodyta kaip gautina 7 406,23 Eur dydžio suma.Teismas pažymėjo, kad tiek 2017 m. vasario 15 d. nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje buvo nustatyta, kad į atsakovės trumpalaikį turtą yra įtrauktos medienos atsargos, kurių vertė 25 612,59 Eur, tačiau į bylą nepateikti duomenys, patvirtinantys jo kiekio ir vertės apskaičiavimą. Savo ruožtu 2017-06-15 balanse už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-15 jau yra nurodyta, kad įmonės atsargos sudaro didesnę, t. y. 28 111,54 Eur sumą, kuri atsakovės vadovės grindžiama inventorizaciniu apyrašu Nr. 170615-1, iš kurio turinio matyti, kad inventorius yra medienos ruošiniai, kurių kiekis nurodytas 67,64 m³ už 28 111,54 Eur; inventoriaus patikrinimo data – 2017-06-15, inventorinį apyrašą pasirašė įmonės vadovė L. G., taip pat K. K. ir S. Š., kurių užimamos pareigos nenurodytos. Teismas kritiškai vertino minėtą inventorizacinį aktą, nes iš jo nėra aišku, kaip buvo nustatytas ir apskaičiuotas medienos ruošinių kiekis, taip pat neaišku, kaip apskaičiuota visa ruošinių kaina.Teismas sprendė, kad 28 111,54 Eur vertės atsakovės turtas (atsargos) į balansą įtrauktas nepagrįstai, t. y., kad tokio turto atsakovė neturi. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad, nors Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje nurodė, kad L. G. nepateikė įrodymų, patvirtinančių žaliavų 2017-02-10 inventorizacinio apyrašo Nr. 170210-1 duomenis apie šių žaliavų kiekį, kainą, vertę, jų buvimo vietą ir kt. (įsigijimo, užpajamavimo, pirminiai dokumentai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai etc.), tačiau pirmosios instancijos teisme iš naujo sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, detalizuoti duomenys apie medienos atsargas teismui taip pat nepateikti, todėl nagrinėjamu atveju nėra įmanoma nustatyti, koks yra nurodytų atsargų kiekis, kaip apskaičiuota atsargų bendra vertė, kodėl medienos atsargų vertė per labai trumpą laikotarpį išaugo, juolab nesant ir duomenų apie papildomą atsargų įsigijimą per nurodytą laikotarpį (medienos atsargų įsigijimą patvirtinantys dokumentai į bylą nepateikti).Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad reali L. G. įmonės turimo turto vertė neatitinka į 2016-12-31, 2017-01-31 ir 2017-06-15 sudarytus balansus įrašyto turto vertės, o įmonė atitinka nemokios įmonės būseną. Teismas pažymėjo, kad būtent atsakovės pareiga buvo (yra) įrodyti, kad ji yra veikianti įmonė, t. y. pateikti medienos atsargų įsigijimą patvirtinančius dokumentus bei duomenis, kad faktiškai turi likvidaus materialaus bei nematerialaus turto, vykdo veiklą, sudarinėja sandorius, samdo darbuotojus, kad turi teigiamą reputaciją savo vykdomo verslo rinkoje ir kt., o finansiniai sunkumai yra tik laikino pobūdžio, todėl bankroto bylos iškėlimas nėra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti pačios įmonės, jos kreditorių ir viešąjį interesą.Teismas atmetė atsakovės deklaruojamą veiklos (gamybos) vykdymo faktą, nustatęs, kad atsakovės skola VSDFV nuo 2 845,90 Eur padidėjo iki 3 384,54 Eur, o įmonės darbuotojai nuo 2017-06-01 yra išleisti nemokamų atostogų.Teismas atsisakė įmonei kelti restruktūrizavimo bylą tiek dėl nustatytų metmenų trūkumų, tiek dėl aukščiau konstatuoto įmonės nemokumo.Teismas kritiškai vertino metmenyse nurodytą informaciją, jog įmonė ketina reklamuoti įmonės teikiamas paslaugas, dalyvauti įvairiose parodose, pristatyti bendrovės vykdomą veiklą, taip pat apie vedamas derybas dėl prekių tiekimo su būsimu pagrindiniu ir stambiu užsakovu– UAB „SBA“ BALDŲ KOMPANIJA bei ilgalaikius įmonės sukurtus bendradarbiavimo santykius su UAB „Swedspan Girių bizonas“ (dabar – UAB IkEA Industry Lietuva), UAB „EURO SOFA“, UAB „BALTIC STICS“, kurie leidžia įmonei uždirbti apie 30 000 Eur metinių pajamų. Pažymėjo, kad nei su pareiškimu, nei su metmenimis, nei vykstant bylos nagrinėjimo procesui teismui nebuvo pateikti jokie konkretūs duomenys nei apie realiai vykstančias derybas (derybų protokolų), nei apie realiai sudarytas naujas sutartis (bent preliminarias), nei nurodytų skaičiavimų pagrindimas. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad sutartys su UAB „Swedspan Girių bizonas“, UAB „EURO SOFA“ ir UAB „BALTIC STICS“ yra sudarytos dar 2012 ir 2013 metais, todėl, teismo vertinimu, jų naudingumas abejotinas. Teismas UAB „SBA“ BALDŲ KOMPANIJOS pranešimo, kad ji ketina pradėti bendradarbiauti su L. G. įmone taip pat nevertino realiu šios įmonės įsipareigojimus apibrėžiančiu įrodymu.Teismas, vertindamas metmenis, taip pat pažymėjo, kad jame nėra nurodyta konkrečių duomenų apie numatomą nuostolingos veiklos atsisakymą, veiklos įvairinimą, naujų produktų gamybą, reikalingo turto įsigijimą, paskolų gavimą, taip pat duomenų apie tai, kad turtas bus parduotas, perkainuojamas ar nurašomas; nenumatyti jokie struktūriniai pertvarkymai, nenurodyta, kaip bus išieškomos debitorių skolos. Teismas taip pat įvertino darbuotojų mažėjimo faktą bei jų išleidimą nemokamų atostogų bei įmonės iškeldinimo iš buvusių patalpų faktą. Atsižvelgiant į tai, teismas L. G. įmonės numatytas priemones verslui atkurti ir atsiskaityti su kreditoriais vertintino kaip formalias.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė L. G. įmonė atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį, kuria L. G. įmonei iškelta bankroto byla, ir tenkinti L. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Nesutiktina, kad L. G. įmonė nuslėpė turimus finansinius įsipareigojimus:Skola L. B. į balansą neįtraukta vadovaujantis 19-uoju verslo apskaitos standartu bei L. G. įmonės ir UAB „Žemukas“ sudaryto susitarimo pagrindu, kuriuo UAB „Žemukas“ prisiėmė įsipareigojimą atsiskaityti su L. B. pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą dėl 2 940 Eur negautų pajamų priteisimo L. B. iš solidarių atsakovų L. G. įmonės bei UAB „Žemukas“ bei po 490 Eur per mėnesį negautų pajamų nuo 2016-06-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo pagrindu antstolio K. K. vykdomojoje byloje su L. B. yra atsiskaitoma pagal grafiką. L. B. teiginį, kad jam atsakovė yra skolinga 9 178 Eur paneigia faktas, kad jam 400 Eur dydžio mokėjimą atliko UAB „Žemukas“, kuris, pardavęs metalo laužą, L. B. sumokės likusią skolos dalį.UAB „REIKALAVIMAS.LT“ finansinis reikalavimas atsirado 2017-06-27, todėl jis negalėjo būti įtrauktas į 2017-06-15 sudarytą balansą. 2017-08-09 sumokėjus 200 Eur, skolos likutis UAB „REIKALAVIMAS.LT“ sudaro 889 Eur.Medienos ruošinių kiekis, jų kaina yra nurodyta restruktūrizavimo plano metmenyse, Taip pat yra pateiktas inventorizacijos aktas, pasirašytas dviejų darbininkų: K. K., S. Š. ir vadovės L. G.. Be to, teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad sunkiau likvidi žaliava išnaudojama tik palaipsniui, nes kitokių išmatavimų (skirtingų storių ir pločių) detalėms nuolat perkama nauja žaliava.Nesutiktina su teiginiu, kad reali turimo turto vertė neatitinka į balansą įrašyto turto vertės.Su UAB „SBA“ BALDŲ KOMPANIJA, kuri yra viena didžiausių gamintojų Lietuvoje, aptarta bendradarbiavimo atnaujinimo galimybė.L. G. įmonė buvo priversta išsikelti iš patalpų, kuriose veiklą vykdė daug metų, nes L. B. tapus pastatų savininku, pradėtas įmonių iškeldinimo procesas. Dėl to įmonė 2017 m. birželio mėn. sustabdė gamybą. Šiuo metu įmonės turto perkėlimas į naujas patalpas baigtas, greitu metu darbuotojai bus grąžinti į darbą, tęsiamas bendradarbiavimas su pagrindiniais užsakovais. Taigi, L. G. įmonės sunkumai yra laikino pobūdžio.Restruktūrizavimo procesas padėtų įmonei atkurti pinigų srautus, atnaujinti gamybinius pajėgumus, patenkinti kreditorių reikalavimus.Įmonės kreditorius A. N. firma nepalaiko pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, nes jis vienintelis iš kreditorių lankėsi įmonėje, matė žaliavų sandėlius.Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Klaipėdos skyrius teismo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas pagrįstai nustatė, kad 28 111,54 Eur vertės atsakovės turtas (atsargos) į 2017-06-15 balansą įtrauktos nepagrįstai. Iš naujo nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teisme, L. G. detalizuotų duomenų apie medienos atsargas teismui nepateikė, taip pat duomenų, patvirtinančių papildomą medienos atsargų įsigijimą per nurodytą laikotarpį. Tokie įrodymai nepridėti ir kartu su atskiruoju skundu. Savo ruožtu iš į bylą pateikto inventorizacinio apyrašo Nr. 170615-1 nėra aišku, kaip buvo nustatytas ir apskaičiuotas medienos ruošinių kiekis ir visa ruošinių kaina. Apeliantė nepateikė duomenų apie realiai egzistuojančias debitorių skolas, kurios 2017-06-15 debitorių sąraše išaugo iki 13 690,13 Eur, juolab kad jos padidėjo į debitorių sąrašą įtraukus 5 617,9 Eur L. G. skolą bei nuo 3 376,66 Eur iki 7 289,58 Eur padidėjusią UAB „Balas“, kurios vadovė yra L. G., skolą.L. G. 2017-06-16 kreditorių sąrašas, kuriame nurodyta, kad pradelstos skolos sudaro 21 066,62 Eur, neatitinka realios situacijos, į bylą įstojus dviem naujiems kreditoriams, kurių reikalavimų sumos į minėtą kreditorių sąrašą neįtrauktos, t. y. UAB „REIKALAVIMAS.LT“ su 1 089 Eur dydžio reikalavimu ir L. B. su 9 178 Eur reikalavimu. Be to, išaugo ir skola VSDFV nuo 2 845,9 Eur iki 3 384,54 Eur (2017-10-25 duomenimis).Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ji skolą L. B. privalės atlyginti tik tada, jei UAB „Žemukas“ nevykdys įsipareigojimų pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą, priimtą byloje e2-35-351/2017.Apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kad UAB „Žemukas“ L. B. sumokėjo 400 Eur, o apeliantė – 200 Eur UAB „REIKALAVIMAS.LT“. Teismas pagrįstai kritiškai vertino restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytą informaciją, nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių nei apie realiai vykstančias derybas, nei apie sudarytas naujas sutartis. Taip pat pagrįstai spręsta, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nėra numatytų mokumo atkūrimo priemonių (būdų). Šių teismo motyvų atskirajame skunde apeliantė apskritai neginčija.Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 2 punktą, restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jei įmonė nėra nutraukusi veiklos. Nagrinėjamu atveju apeliantės darbuotojai yra neapmokamose atostogose, ji yra iškeldinama iš nuomojamų patalpų. Šios aplinkybės leidžia abejoti dėl apeliantės vykdomos veiklos fakto. Atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad įmonė jau yra įsikūrusi naujose patalpose, nepagrįstas jokiais pridėtais įrodymais.L. B. atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Skola kreditoriui L. B. vis didėja ir šiuo metu sudaro jau 11 000 Eur. Atskirajame skunde minimas susitarimas su UAB „Žemukas“ niekada nebuvo sudarytas (byloje nėra tokių įrodymų), todėl atsakovė turi pareigą padengti turimą skolą L. B..Įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, o tai patvirtina apeliantės nemokumą. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas tik suteiktų teisę atsakovei naudotis resursais kreditorių sąskaita. Be to, restruktūrizavimo plano metmenyse nėra pateikta jokių objektyvių paskaičiavimų ar elementaraus verslo plano, iš kurio būtų aišku, kaip bus vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais.Atsakovė išsikėlė iš nuomojamų patalpų dėl nemokėto nuomos mokesčio. Apeliantei nuomojantis kitas patalpas ji patirs papildomų kaštų ir jos padėtis tik dar labiau pasunkės.Apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, kad yra nutraukusi veiklą, nes neturi patalpų. Duomenų apie veiklos atnaujinimą, darbuotojų įdarbinimą, naujų patalpų įsigijimą nepateikta. Tai leidžia spręsti dėl apeliantės teiginių apie būsimą veiklą nepagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos objekto

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi atsakovei L. G. įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas L. T.. Teismas konstatavo atsakovę esant nemokia, kritiškai vertinęs atsakovės į bylą pateiktą 2017-01-31 balansą ir jame nurodytą atsakovės turimo trumpalaikio turto (atsargų) vertę (25 612,59 Eur), atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių atsargų (medienos) vertę ir kiekį, todėl jų (atsargų) neįtraukė į atsakovės realiai turimą turtą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės pateiktas kreditorių sąrašas 2017-01-31 dieną yra netikslus, t. y. į jį kreditorė UAB „Klaipėdos skuba“ įtraukta be sutartinės baudos (vietoj 4 373,95 Eur nurodyta 3 939,96 Eur suma), A. N. firma „Miškuva“ – be priteistų 10,95 Eur delspinigių, procesinių palūkanų, 1 435,06 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (vietoj 12 398,37 Eur – 10 052,36 Eur). Teismas taip pat mažino atsakovės balanse nurodytą sumą, gautiną iš debitorių, nuo 7 406,23 Eur iki 782,65 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė turi turto už 11 458,72 Eur, kai mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 21 627,4 Eur, todėl sprendė dėl atsakovės nemokumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-856-157/2017, išnagrinėjęs apeliantės L. G. įmonės savininkės L. G. atskirąjį skundą, minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo iš esmės remdamasis bankroto bylose vyraujančiu viešuoju interesu ir atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktais naujais įrodymais dėl medienos žaliavų kiekio ir vertės, kurie, nors ir nebuvo pakankami daryti išvadą dėl atsakovės mokumo, tačiau, teismo vertinimu, galėjo būti reikšmingi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo nemokumo pagrindu pagrįstumą.Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui įmonės vadovė L. G. teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nurodė, kad įmonė yra mokus juridinis asmuo, o įmonė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais. Nepaisant to įmonė vykdo sėkmingą ir pelningą veiklą, yra sukūrusi ilgalaikius bendradarbiavimo santykius su bendrovėmis UAB „Swedspan Girių bizonas“, UAB „EURO SOFA“, UAB „BALTIC STICS“, iš kurių įmonė generuoja apie 30 000 Eur metinių pajamų. Taip pat vedamos derybos dėl prekių tiekimo su UAB „SBA“ BALDŲ KOMPANIJA, o tai leis įmonei uždirbti apie 66 720 Eur metinių pajamų. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 7 d. nutartimi sujungė minėtas civilines bylas.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos L. G. įmonės vadovės L. G. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo ir L. G. įmonei iškėlė bankroto bylą, nustatęs, kad atsakovė atitinka nemokios įmonės būseną (ĮBĮ 2 str. 8 d., ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.). Teismas taip pat sprendė, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka jiems keliamų reikalavimų (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p.). Apeliantei L. G. įmonei pateikus atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo prie bylos

Apeliantė 2017-11-06 pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie atskirojo skundo: 1) pažymą apie išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus; 2) susitarimą Nr. 2017-06-23; 3) 2017-06-27 patvarkymus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-17-118-9221, S-17-118-9203, S-17-118-9206, S-17-118-9216; 4) 2017-07-07 prašymą; 5) 2017-07-14 patvarkymus dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. S17-17092, S17-17102.CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad iš esmės tik VSDFV išduota pažyma apie nedarbingumo laikotarpius atitinka naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme išimtį. Visi kiti apeliantės pateikiami duomenys, atsižvelgiant į jų datas, galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (pažymėtina, kad patvarkymai dėl vykdomosios bylos sustabdymo bei 2017-07-07 prašymą į bylą buvo pateikęs L. B.). Kita vertus, bankroto ir restruktūrizavimo bylose vyraujantis viešasis interesas, taip pat egzistuojanti teismo pareiga ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, nagrinėjamu atveju suponuoja pagrindą priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus, kuriais grindžiami atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl susitarimo su UAB „Žemukas“ sudarymu ir antstolio vykdomu išieškojimu, t. y. naujai pateikti duomenys atitinka įrodymų sąsajumo reikalavimus (CK 180 str.), todėl jie pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 str., 338 str.).

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne) pagrįstumo

Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus (ĮRĮ 4 str.) ir procesinio pobūdžio (ĮRĮ 5, 6 str.) sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d.), taip pat, jeigu įmonės finansiniai rodikliai leidžia teigti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas atsisako įmonei kelti restruktūrizavimo bylą šiais atvejais: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.Kaip nustatyta byloje, pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovei L. G. įmonei iškelti restruktūrizavimo bylą, nustatęs restruktūrizavimo plano metmenų neatitikimą ĮRĮ keliamiems reikalavimams, taip pat konstatavęs atsakovės nemokumą, suponavusį pagrindą įmonei atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 ir 3 p., ĮBĮ 2 str. 8 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas įmonės nemokumas yra pagrindas tiek atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tiek įmonei iškelti bankroto bylą, o apeliantei skunde kvestionuojant teismo argumentus dėl jos atlikto mokumo faktinio ir teisinio įvertinimo, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pirmiausia vertina šiuo aspektu.Iš bylos duomenų matyti, kad teismui buvo pateikti keturi įmonės balansai už skirtingus laikotarpius, kartu su kreditorių ir (ar) debitorių sąrašais atitinkamoms datoms: 2016-11-30 balansas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-11-30, kartu su 2016-11-30 turėtų kreditorių sąrašu (t. 1, b. l. 50–51, 54); 2017-01-31 balansas už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-01-31, kartu su 2017-01-31 kreditorių sąrašu ir tos pačios datos debitorių sąrašu (t. 1, b. l. 116–117, 119–120); 2017-02-10 balansas už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-02-10, kartu su 2017-02-10 kreditorių ir debitorių sąrašu (t. 1, b. l. 158-161) bei 2017-06-15 balansas už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-15, kartu su 2017-06-15 kreditorių ir debitorių sąrašais (t. 2, b. l. 67–68, 70–71). Iš šių paskutinių į bylą teiktų įmonės finansinę padėtį atspindinčių dokumentų matyti, kad įmonė turi turto už 46 632,97 Eur (ilgalaikio turto už 4 799,77 Eur, trumpalaikio turto už 41 833,2 Eur, kurį sudaro 28 111,54 Eur vertės atsargos (pagal bylos duomenis – mediena, jos ruošiniai), 13 690,13 Eur debitorių skolos, 31,53 Eur – pinigai), o įmonės pradelsti įsipareigojimai 2017-06-15 sudarė 21 066,62 Eur.Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.). Pareiga įrodyti įmonės mokumą tenka atsakovei.Be to, įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013), o byloje nesant įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės turtinę padėtį, 2017-06-15 balanse nurodyto turimo turto vertę (46 632,97 Eur) sumažino medienos atsargų verte (28 111,54 Eur suma), nurodydamas, kad byloje, nepaisant apeliantei ne kartą išaiškintos pareigos, nepateikti duomenys, pagrindžiantys tokių atsargų kiekio ir kainos apskaičiavimo būdą. Teismas taip pat nesutiko su pateiktais įmonės pradelstų įsipareigojimų paskaičiavimais. Nurodė, kad 2017-06-15 kreditorių sąraše nėra įtraukti L. B. 9 178 Eur ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“ 1 089 Eur reikalavimai, taip pat nuo 2 845,9 Eur iki 3 384,54 Eur padidėjęs VSDFV reikalavimas. Šie duomenys, teismo vertinimu, yra pakankami spręsti dėl įmonės nemokumo ĮBĮ prasme.Apeliantė atskirajame skunde kvestionuoja teismo motyvus dėl nustatyto įmonės turimo turto vertės bei įsipareigojimų dydžio ir jų santykio. Pažymi, kad UAB „Žemukas“ prisiėmė įsipareigojimą L. B. grąžinti pinigines lėšas, priteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-35-351/2017, todėl L. G. įmonė, vadovaudamasi apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais, pagrįstai šios skolos neįtraukė į balansą. Šiuos argumentus grindžia naujai pridėtais įrodymais – antstolio K. K. dokumentais dėl skolos išieškojimo iš UAB „Žemukas“ bei L. G. įmonės ir UAB „Žemukas“ sudarytu 2017-06-23 susitarimu, kuriame nurodyta, jog UAB „Žemukas“ įsipareigoja sumokėti visą įsiskolinimą L. B., kuris priteistas civilinėje byloje Nr. e2-35-351/2017 (t. 3, b. l. 110). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-35-351/2017, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovams UAB „Žemukas“, L. G. įmonei dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo bei atsakovių priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo, ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė, t. y. UAB „Žemukas“ ir L. G. įmonę ir joms priklausantį kilnojamąjį turtą iškeldino iš L. B. priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini); iš UAB „Žemukas“ ir L. G. įmonės solidariai L. B. priteisė 2 940 Eur negautų pajamų už 6 mėnesius (2015-12-14 – 2016-06-14); iš UAB „Žemukas“ ir L. G. įmonės solidariai L. B. priteisė po 490 Eur per mėnesį negautų pajamų nuo 2016-06-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 5 proc. metines palūkanas bei po 648 Eur bylinėjimosi išlaidų.CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Toks solidariosios skolininkų pareigos aiškinimas nagrinėjamu atveju kreditoriui L. B. suteikia teisę rinktis iš kurio skolininko ir kokia apimtimi tenkinti turimą reikalavimą, o susitarimo tarp solidariųjų skolininkų dėl įsipareigojimo perėmimo sudarymas, nagrinėjamu atveju nepanaikina minėtos kreditoriaus teisės ir abiejų skolininkų pareigos grąžinti priteistą sumą, nesant išreikšto kreditoriaus sutikimo (CK 6.116 str. 1 d.), juolab, kad atsiliepime į atskirąjį skundą L. B. nurodo, kad skola jam nėra padengta. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. G. įmonė nepagrįstai į balansą bei kreditorių sąrašą neįtraukė L. B. turimo reikalavimo, kuris, pagal į bylą pateiktą 2017-06-28 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-17-118-9381 ir tos pačios dienos raginimą Nr. S-17-118-9380, priimtus pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-35-351/2017, kuriuose išieškotoju nurodomas L. B., o skolininke – L. G. įmonė, sudaro 9 640,14 Eur (8330 Eur skola + 462,14 Eur palūkanos + 848 Eur žyminis mokestis), o paties kreditoriaus teigimu, atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo metu sudaro daugiau kaip 11 000 Eur.Taip pat, teismo vertinimu, vien tai, kad skola kreditorei UAB „REIKALAVIMAS.LT“ atsirado po 2017-06-15 balanso ir kreditorių sąrašo sudarymo, nėra pagrindas jo neįskaičiuoti į atsakovės pradelstus įsipareigojimus sprendžiant dėl turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio, reikšmingo įmonės (ne)mokumui nustatyti. Todėl šis atskirojo skundo argumentas (reikalavimo atsiradimas po balanso sudarymo), laikytinas kaip neturintis teisinės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, susijusias su turimų ir pradelstų įsipareigojimų mastu. Kita vertus, pažymėtina, kad iš byloje esančio UAB „REIKALAVIMAS.LT“ prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nustatyta, kad 2017-08-09 šiai kreditorei buvo sumokėta 200 Eur, todėl sutiktina, kad pradelsta šiai kreditorei suma, bylos duomenimis, sudaro 889 Eur.Be to, apeliacinės instancijos teismui patikrinus viešai prieinamus duomenis nustatyta, kad L. G. įmonės skola VSDFV 2017-11-24 duomenimis sudaro 3 567,31 Eur, kuri, palyginus su 2017-06-15 kreditorių sąraše nurodyta skola, išaugo 13,38 Eur. Atsižvelgiant į šias pagal bylos duomenis nustatytas aplinkybes spręstina, kad L. G. įmonės turimi pradelsti įsipareigojimai yra didesni nei nurodyti 2017-06-15 balanse ir tos pačios dienos kreditorių sąraše, į kurį nepagrįstai nėra įtraukti kreditoriai L. B. ir UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ir pagal bylos duomenis (2017-06-15 kreditorių sąrašą ir nustatytas aukščiau minėtų kreditorių reikalavimų sumas) sudaro mažiausiai 31 609,14 Eur (21 066,62 Eur pagal 2016-06-15 kreditorių sąrašą + 889 Eur skola UAB „REIKALAVIMAS.LT“ + 9 640,14 Eur skola L. B. + 13,38 Eur išaugęs reikalavimas VSDFV), o ši suma, net neanalizuojant įmonės turimo turto realios vertės, bet kokiu atveju viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, t. y. atitinka nemokumo būseną (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Šios išvados nekeičia ir apeliantės nurodomas L. B. atliktas 400 Eur dydžio mokėjimas. Pažymėtina, kad kitų argumentų ir (ar) duomenų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes dėl darbuotojų nemokamų atostogų, veiklos vykdymo fakto, atskirajame skunde nenurodyta (CPK 178 str.).Apeliantė, nesutikdama su teismo motyvais, kurių pagrindu nuspręsta apskaičiuojant įmonės turto vertę iš jo išbraukti 2017-06-15 balanse nurodytą atsargų vertę, atskirajame skunde nurodo, kad tiek medienos ruošinių kiekis, tiek jų kaina yra pateikta restruktūrizavimo plane. Be to, į bylą pateiktas ir inventorizacijos aktas, pasirašytas dviejų darbininkų ir vadovės, o teismo posėdžio metu buvo paaiškinta dėl žaliavų naudojimo ypatumų.Iš bylos duomenų nustatyta, kad tiek įmonės 2017-01-01–2017-01-31, tiek 2017-01-01–2017-02-10 balansuose buvo nurodyta, kad įmonė turi atsargų (medienos) už 25 612,59 Eur, o šią aplinkybę įrodinėjo 2017-02-10 pateiktu inventorizaciniu apyrašu ir ruošinių fotonuotraukomis, kurie Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-856-157/2017, buvo įvertinti kaip nepakankami įrodymai išvadai dėl įmonės deklaruojamo turimo atsargų kiekio ir vertės padaryti. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad inventorizaciniame akte nurodytas teiginys apie tai, kad visi vertybinių pajamų ir išlaidų dokumentai pateikti buhalterijai ir jokių neužpajamuotų ar nurašytų į išlaidas vertybių nėra, nepagrįstas jokiais tokią išvadą patvirtinančiais įrodymais, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys apyrašo duomenis apie žaliavų kiekį, kainą, vertę, jų buvimo vietą ir kt. (įsigijimo, užpajamavimo, pirminiai dokumentai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir kt.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė tinkamai neįvykdė jai priskirtos įrodinėjimo pareigos pagrįsti nurodomą atsargų vertę, nes 2017-06-15 balanse nurodant dar didesnę atsargų (medienos) vertę, ji buvo grindžiama analogiško pobūdžio ir turinio tik jau kitos dienos (2017-06-15) inventorizacijos apyrašu Nr. 170615-1, kuriame skiriasi tik medienos ruošinių kiekis ir kaina (CPK 12 str., 178 str.). Nors apeliantė teigia, kad duomenys apie atsargas yra nurodyti metmenyse, tačiau vienintelė informacija juose yra tik apie atsargų vertę 28 111,54 Eur (t. 2, b. l. 79), nenurodant jokio papildomo vertės, jų kiekio apskaičiavimo būdo, taip pat nepateikiant rašytinių įrodymų, kurie Lietuvos apeliacinio teismo aukščiau minėtoje nutartyje buvo nurodyti kaip galintys patvirtinti balanse nurodytą atsargų vertę (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, turėdama pareigą, neįrodė 2017-06-15 balanse įrašytos atsargų vertės, todėl pagrįstai, vertindamas įmonės mokumą, 28 111,54 Eur vertės atsargų neįskaičiavo į realiai įmonės turimo (valdomo) turto vertę.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo į įmonės turimą turtą įskaičiuoti ir debitorių skolų, iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustačius, kad įmonė nėra pareiškusi ieškinių teisme dėl skolų išieškojimo, taip pat byloje nesant kitų duomenų apie skolų iš debitorių išieškojimo realumą. Taigi, spręstina, kad L. G. įmonės turtą iš esmės sudaro tik turimas ilgalaikis (materialusis) 4 799,77 Eur vertės turtas ir pinigai (31,53 Eur), kai nustatyti pradelsti įsipareigojimai kreditoriams teismo skaičiavimais sudaro 31 609,14 Eur. Šios aplinkybės yra akivaizdžios ir pakankamos konstatuoti L. G. įmonės nemokumą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantės teiginiai apie bendradarbiavimo atnaujinimo galimybę su UAB „SBA“ BALDŲ KOMPANIJA taip pat apie baigtą įmonės turto perkėlimą į naujas patalpas bei darbuotojų grąžinimą į darbą nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.), o Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės veiklos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats patalpų adresas, iš kurio L. G. įmonė Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-35-351/2017, buvo iškeldinta (CPK 179 str. 3 d.). Šios aplinkybės verčia abejoti atskirojo skundo argumentų pagrįstumu.Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo atlikto metmenų ir jame nurodytų mokumo atkūrimo priemonių realumo vertinimo. Pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje nurodžius, kad įmonės vadovė nei su pareiškimu, nei su metmenimis nepateikė jokių konkrečių duomenų nei apie vykstančias derybas, nei apie naujas sutartis, taip pat metmenyse pateiktų gautinų pajamų skaičiavimo pagrindimo, apeliantė tokių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Tai leidžia daryti išvadą apie pirmosios instancijos padarytų išvadų teisingumą ir pagrįstumą (CPK 178 str.). Kitos mokumo atkūrimo priemonės taip pat vertintinos kaip pernelyg abstrakčios. Metmenyse nurodyta tik tai, kad įmonė ketina savo teikiamas paslaugas ir prekes reklamuoti, taip pat dalyvauti įvairiose parodose, tačiau šių teiginių nedetalizuoja, nenurodo, ar reklama užsiims pati, ar bus samdomi atitinkami asmenys, kokiose parodose ketinama dalyvauti, nepateikiami net preliminarūs tokių veiksmų efektyvumo gautinų pajamų atžvilgiu paskaičiavimai bei galimos patirti išlaidos (kaštai). Be to, nors metmenyse nurodoma, kad viena iš mokumo atkūrimo priemonių – skolų iš debitorių atgavimas, tačiau nei metmenyse, nei procesiniuose dokumentuose nėra pateikta paaiškinimų, ar įmonė ėmėsi kokių nors veiksmų, siekiant skolų iš debitorių atgavimo, jei ne (kaip minėta tokia informacija teismų informacinėje sistemoje nenustatyta), dėl kokių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal į bylą pateiktą 2017-06-15 debitorių sąrašą, pati įmonės vadovė yra skolinga įmonei 5 617,9 Eur, o UAB „Balas“, kurios direktorė, bylos duomenimis, taip pat yra L. G. (t. 2, b. l. 149), L. G. įmonei skolinga 7 289,58 Eur; skolos negrąžinimo priežastys nenurodomos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įmonės vadovės elgesys, kuomet siekiama restruktūrizavimo proceso kitų kreditorių pagalba, kai pati ir (ar) jos vadovaujama įmonė nepadengia turimų skolų įmonei (atsakovei), yra nesąžiningas turimų kreditorių atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nepaneigtos liko ir kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos metmenų neatitikimo ĮRĮ keliamiems reikalavimams sąlygos. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas preliminarus informacijos, turinčios atsispindėti metmenyse sąrašas, t. y. esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas, priežastys, lėmusios įmonės finansinius sunkumus, savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas, administravimo išlaidų sąmata, kreditorių sąrašas su įsipareigojimų įvykdymo terminais, informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat preliminarus verslo planas, kuriame turi būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos konkrečios, realiai įvykdomos ir pagrindžiančios šio proceso tikslų įgyvendinimą, priemonės. Pažymėtina, kad nors metmenims negali būti keliami tokie pat reikalavimai kaip restruktūrizavimo planui, tačiau iš juose pateiktos informacijos jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015).Nagrinėjamu atveju be pirmosios instancijos teismo nurodytų metmenų trūkumų (mokumo atkūrimo priemonių tinkamas nepagrindimas, duomenų apie nuostolingos veiklos atsisakymą, turto pardavimą, perkainojimą, nurašymą nebuvimas, struktūrinių pertvarkymų nenumatymas ir kt.) apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad nors metmenyse nurodoma, jog pasirašius sutartis dėl naujų ir didesnės apimties užsakymų, bus įdarbinami nauji darbuotojai, metmenyse net preliminariai nenurodoma, su kuo ir kokios naujos sutartys ketinamos pasirašyti, taip pat nepateikti jokie preliminarūs naujų darbuotojų priėmimo į darbą kaštai, kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, mastas ir šaltiniai. Teismo vertinimu, metmenyse nurodytas teiginys, kad kreditorių reikalavimai bus dengiami restruktūrizavimo plano laikotarpiu (per 4 metus) lygiomis dalimis kasmet, nesant jokių pateiktų preliminarių paskaičiavimų apie planuojamas gauti pajamas ir išlaidas, mėnesio apyvartą, o nurodomų skaičių (66 720 Eur, 30 000 Eur) negrindžiant jokiais rašytiniais įrodymais (sudarytomis sutartimis ar derybų protokolais), vertintinas kaip pernelyg abstraktus, o patys metmenys – kaip nesudarantys pagrindo spręsti, kad įmonė yra pajėgi pasiekti restruktūrizavimu keliamų tikslų.Be to, metmenyse nurodytas netikslus kreditorių sąrašas (neįtrauktas L. B., kurio reikalavimas metmenų sudarymo metu jau egzistavo). Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenys turi atitikti faktinę įmonės situaciją tam, kad būtų galima spręsti, ar įmonė turi realių perspektyvų pasiekti restruktūrizavimo tikslus – pajėgti metmenyse nurodytomis priemonėmis atkurti mokumą, vėl tapti funkcionuojančiu rinkos dalyviu, todėl metmenys, kuriuose nurodyti netikslūs duomenys, susiję su įmonės turimais kreditoriais ir įsipareigojimų dydžiu, vertintini kaip neatitinkantys ĮRĮ keliamų reikalavimų.Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ ir ĮRĮ nuostatas ir pagrįstai L. G. įmonei atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą nustatęs ne tik metmenų neatitikimus ĮRĮ keliamiems reikalavimams, bet ir įmonės nemokumą, sudarantį pagrindą iškelti bankroto bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p., 3 p., ĮBĮ 2 str. 8 d., 185 str.). Apeliantės teismui pateikti nauji įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos ištyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė