- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- e2-35-351/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. G.
- Kategorijos
- 2.4.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei, Renatai Majauskienei, Irenai Valužienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei R. A., atsakovų atstovei L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. G. įmonei dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir nuostolių atlyginimo bei atsakovų priešieškinį ieškovui dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo iškeldinti atsakovus iš ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų, priteisti iš atsakovų solidariai nuostolių atlyginimo dėl negautų pajamų, taip pat priteisti metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nuo reikalavimo priteisti 250 Eur patalpų eksploatavimo išlaidų atsisako.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovė paaiškino, kad L. B. nuo 2015-04-13 asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas (buvusi veršidė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ankstesnis šio pastato bendrasavininkas S. B. 1994-01-03 sudarė susitarimą, kuriuo suteikė teisę nurodytu pastatu panaudos pagrindu naudotis S. B. įmonei. Nekilnojamo turto registre sudaryta panaudos sutartis nebuvo įregistruota. Šia sutartimi panaudos gavėjas įsipareigojo prižiūrėti perduodamą pastatą bei savo sąskaita atlikti jame visus einamuosius remontus. 2008-05-29 S. B. įmonė buvo pertvarkyta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri verčiasi medienos apdirbimu. 2009-11-27 kitas Patalpų bendrasavininkas - S. B. sutuoktinė Z. B. davė sutikimą šiose patalpose įregistruoti ir L. G. įmonę, kurios veikla yra medienos apdirbimas taip pat vykdo veiklą šiose patalpose. Pasikeitus patalpų savininkui, tai yra ieškovui L. B. tapus pastato - veršides, esančios (duomenys neskelbtini)., savininku, ieškovas pareiškė norą nutraukti sudarytą panaudos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir perimti šias patalpas savo naudojimui. Tuo tikslu ieškovas, kaip Patalpų savininkas, ne kartą raštu įspėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei L. G. įmonės savininkei L. G. dėl patalpų atlaisvinimo, tačiau atsakovai gera valia patalpų neatlaisvino. Nutraukus panaudos sutartį ir tokiu būdu pasibaigus teisiniam pagrindui atsakovams naudotis Patalpomis, atsakovų naudojimasis Patalpomis (nekilnojamo daikto valdymas) tapo neteisėtu. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog atsakovai, išnykus teisiniam pagrindui naudotis Patalpomis, nevykdo ieškovo, kaip turto savininko, teisėtų reikalavimų atlaisvinti Patalpas ir perduoti jas ieškovo naudojimui, ieškovo teisės gintinos teismine tvarka ir atsakovai iškeldintini iš Patalpų.
Nurodytais neteisėtais atsakovų veiksmais ne tik buvo pažeistos ir tebėra pažeidžiamos ieškovo nuosavybės teisės, bet ieškovas patiria ir turtinius nuostolius. Atsakovams neteisėtai ir neatlygintinai naudojantis ieškovo turtu, ieškovas neturi galimybės pats gauti pajamas iš savo turto naudojimo (nuomos), todėl šiuo atveju ieškovui atsiranda teisė reikalauti taikyti atsakovams civilinę atsakomybę.
Žala (nuostoliais) taip pat yra pripažįstamos ir nukentėjusio asmens negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į neteisėtus atsakovų veiksmus, kaltę dėl tokių veiksmų ir priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo patiriamų nuostolių dėl negalimumo naudotis jam priklausančiu turtu bei gauti iš jo naudojimo naudą, egzistuoja visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei (CK 6.246 -6.249 str., 6.251 str.).
Pagal ieškovui pateiktą konsultaciją dėl galimos patalpų nuomos kainos, patalpų mėnesio nuomos kaina rinkoje sudarytų apie 490 EUR. Tokiu būdu, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovas patyrė nuostolius negautų pajamų pavidalu. Ieškovo patirti nuostoliai nuo 2015-12-14 iki ieškinio pateikimo dienos sudaro 2940 EUR (490 EUR x 6 mėn.). Nurodyti nuostoliai priteistini solidariai iš abiejų atsakovų - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. G. įmonės, nes Patalpomis naudojosi ir tebesinaudoja šie abu ūkio subjektai.
Kadangi atsakovai ir po kreipimosi į teismą toliau pažeidinėja ieškovo teises ir neteisėtai, neatlygintinai naudojasi ieškovo turtu, dėl ko ieškovas kiekvieną tokio pažeidimo dieną patiria nuostolius, iš atsakovų priteistini nuostoliai ieškovo negautų pajamų pavidalu - po 490 EUR per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo - atsakovų išsikeldinimo arba iškeldinimo iš Patalpų.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo su ieškovo pareikštais reikalavimais dėl pareikšto ieškinio nesutinka, kadangi ieškovo interesų naudai - pastato- veršidės, esančio Šilutės r. sav., Vainuto šen., Bikavėnų km., Vilties g. 40, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iki 2015-04-13 Dovanojimo sutarties Nr. 915 sudarymo priklausė ieškovo seneliui ir kuriuo faktiškai naudojosi L. B. tėvas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis buvo atlikti esminiai pastato pagerinimai.
2009 03 31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis Pastate įrengė šildymo sistemą, įrengė dvi aikšteles. 2015 03 31 šildymo sistemos eksploatacija buvo sustabdyta, pati sistema perduota L. B. tėvui S. B.. Jis pats išleido iš sistemos vandenį ir toliau rūpinasi jos priežiūra. UAB „(duomenys neskelbtini)“, ilgą laiką vykdydama veiklą Pastate pagal neterminuotą Panaudos sutartį planavo savo veiklą ir darė ilgalaikes investicijas. Numatytas šildymo sistemos eksploatavimo laikas - 17 metų. 2015 03 31 šildymo sistemos likutinė vertė 4326,26 Eur (3575,42 + PVM). Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad Pastate įrengtas šildymas: vietinis centrinis šildymas. Šildymo sistemos buvimas didina pastato vertę. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengė dvi aikšteles, vienos aikštelės, inventorinio Nr. 44, likutinė vertė 991,56 Eur (819,47+PVM), antros aikštelės inventorinio Nr. 40, likutinė vertė 536,31 Eur (443,23+PVM).
Panaudos sutarties nutraukimas daro UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolį, kadangi bendrovė nebegali toliau naudotis šildymo sistema, kuriai įrengti buvo skirtos lėšos, todėl prašo priteisti iš L. B. 5854,13 Eur dydžio nuostolių atlyginimą už pastato pagerinimus.
Atsiliepimas
Ieškovas savo atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Sutartis, kurios pagrindu atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi Patalpomis, bei esamas teisinis reglamentavimas nenumato atsakovui, kaip panaudos gavėjui, teisinio pagrindo reikalauti savo patirtų išlaidų atlyginimo už tas investicijas, kurias atsakovas neva patyrė. Panaudos sutartimi panaudos gavėjas įsipareigojo prižiūrėti perduodamą jam pastatą bei savo sąskaita atlikti jame visus einamuosius remontus. Išlygos, jog panaudai suteikiamo pastato kapitalinio remonto išlaidos tenka panaudos davėjui, ši sutartis nenumatė. Kaip ir specialiai neaptarė jokių tokių patirtų išlaidų kompensavimo, jų atlyginimo mechanizmo panaudos gavėjui, jeigu jis tokias išlaidas patirs. Tokiu būdu panaudai perduoto turto kapitalinio remonto, kokiu laikytinas šildymo sistemos įrengimas ar jos modernizavimas, išlaidų atlyginimui taikytinas įstatyme nustatytas rėžimas.
Panaudos sutartis tarp ankstesnio Patalpų savininko S. B. ir S. B. įmonės, iš kurios atsakovai kildina savo teisę naudotis Patalpomis, buvo sudaryta 1994-01-03, t.y. galiojant Lietuvos Respublikos įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (Vyriausybės žinios, 1964, Nr. 19-138). Šio senosios redakcijos Civilinio kodekso 366 straipsnis numatė panaudos sutartimi panaudos davėjas perduoda turtą laikinai neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui, o šis įsipareigoja grąžinti tą turtą. Nurodyto straipsnio 3 dalis numatė, jog panaudos sutarčiai atitinkamai taikomos taisyklės, nustatytos šio Kodekso 298, 301, 305, 307, 311, 314-316 straipsniuose.
Civilinio kodekso 316 straipsnis atitinkamai numatė, jog jeigu nuomininkas, nuomotojui leidus, nusinuomotą turtą pagerina, tai jis turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas arba sutartis numato ką kita.
Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu jie atskiriami be žalos nusinuomotam turtui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti.
Pagerinimų, nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriami be žalos nusinuomotam turtui, vertė neprivalo būti atlyginama. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ investicijos į Pastato pagerinimus jeigu tokios apskritai buvo padarytos, buvo atliktos su panaudos davėjo - tuometinio pastato savininko S. B., sutikimu, jis tokioms ir tokio dydžio investicijoms pritarė ir prisiėmė pareigą jas atlyginti.
Pažymi, jog Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18, Nr. VIII-1864) 41 str. nustatė, jog prievoliniams santykiams, atsiradusiems iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, teisėms ir pareigoms, atsiradusioms po jo įsigaliojimo, taikomos naujojo Civilinio kodekso (įsigaliojusio 2001-07-01) normos. O naujojo CK normos taip pat numato panaudos gavėjo pareigą išlaikyti ir išsaugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti jo einamąjį ir kapitalini remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 str.). Panaudos sutartis tokių pareigų panaudos davėjui neperkėlė. Panaudos sutarties sudarymo metu buvęs, tiek dabar galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato ieškovo, kaip turto savininko, pareigos padengti atsakovų išlaidas, susijusias su Pastato pagerinimu (šildymo sistemos įrengimu), jeigu tokios išlaidos apskritai buvo padarytos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio ir atliliepimo į priešieškinį argumentus, o atsakovų atstovė palaikė savo priešieškinyje nurodytus argumentus.
Nagrinėjamoje byloje abi šalys pripažįsta aplinkybę, kad šalis siejo neterminuotos patalpų panaudos sutartiniai santykiai. Ieškovas mano, jog jis teisėtai nutraukė panaudos sutartį ir atsakovas neturi teisinio pagrindo naudotis patalpomis, todėl ieškovas pareiškė ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš užimamų patalpų. Šis reikalavimas ir sudaro ieškinio dalyką ir atspindi ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą. Atsakovai priešieškiniu prašo priteisti panaudos sutarties pagrindu valdyto turto pagerinimo išlaidas, kurias patyrė atsakovai
Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, įskaitant galimybe nekliudomai naudotis daiktu, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2015-08-20 ir 2015-09-14 raštu įspėjo atsakovus apie tai, kad atsakovai privalo išsikelti iš negyvenamųjų patalpų. 2015-12-14 panaudos sutartis vienašališkai buvo nutraukta. Taigi, šiuo atveju atsakovai buvo informuoti apie tai, kad turi išsikelti iš ieškovui priklausančių patalpų. Nors vertinant pažodžiui šių raštų turinį nebuvo atsakovui duotas CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai iki šiol naudojasi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini)., ir nuo minėtų raštų gavimo jau seniai suėję trys mėnesiai. Be to, pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovo valią nutraukti panaudos sutartį, todėl laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai yra įvykdyti.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tiek UAB “(duomenys neskelbtini), tiek L. G. įmonė ir toliau neatlygintinai naudojasi ieškovui priklausančiomis patalpomis, todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų solidariai 2940 Eur nuostolių atlyginimo už naudojimąsi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu pastatu (490 Eur x 6mėn.) ir nurodė, kad patyrė šiuos nuostolius negaudamas pajamų, kurias būtų gavęs nuomodamas patalpas. Ieškovas negautų pajamų (nuostolių) dydį grindžia Nekilnojamojo turto UAB “Ober-Haus” suteikta rašytine konsultacija dėl galimos turto nuomos kainos rinkoje. Šioje konsultacijoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina turto mėnesio nuomos kaina rinkoje 2016 m. kovo mėn., galėtų siekti 490 Eur per mėnesį arba 0,30 Eur/m²/mėn.
Nagrinėjant bylas dėl nuostolių atlyginimo, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusių nuostolių, o taip pat atsakovo kaltę. Nuostoliais yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.
Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtinto asmens negautų pajamų atlyginimo teisinio reglamentavimo pagrindinius ypatumus teismas konstatuoja, kad sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovui. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t.y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias, ieškovo teigimu, jis būtų gavęs, jeigu jis būtų išnuomojęs jam nuosavybės teise priklausantį pastatą už 490 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Atsakovai neteisėtai ir neatlygintinai naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu pastatu, atsakovams ieškovas buvo suteikęs terminą iki 2015-12-14 išsikelti iš patalpų. Nors atsakovai nesutinka su ieškovo nurodytu negautų pajamų dydžiu, tačiau savo nesutikimo nepagrindė jokiais įrodymais.
Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 4326,26 Eur pastato pagerinimo išlaidų, kurias grindžia Ilgalaikio turto apskaitos kortele. Kitokių savo išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė.
Kasacinis teismas minėtose bylose yra nurodęs jog pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Todėl atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovai neįrodė priešieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl priešieškinys atmestinas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.), todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
Ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 166 Eur dydžio žyminis mokestis, 150 Eur už antstolio Kęstučio Košio aplinkybių konstatavimą, 980 Eur už advokato teisines paslaugas. Šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti. Priešieškinį atmesti.
Iškeldinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 177003088 ir L. G. įmonę, įmonės kodas 177321735 ir šioms įmonėms priklausantį kilnojamąjį turtą iš ieškovui L. B. priklausančio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 177003088 ir L. G. įmonės kodas 177321735, solidariai L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2940 Eur negautų pajamų už 6 mėnesius t.y. nuo 2015-12-14 iki 2016-06-14.
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 177003088 ir L. G. įmonės kodas 177321735, solidariai L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 490 Eur per mėnesį negautų pajamų nuo 2016-06-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 177003088 ir L. G. įmonės kodas 177321735, solidariai 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo t.y nuo 2016-05-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 177003088 ir L. G. įmonės kodas 177321735, L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 648 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priimti ieškovo atsisakymą nuo 250 Eur išlaidų priteisimo už pastato eksploatavimą ir šios bylos dalį nutraukti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.