Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-10-24 · Civilinė byla Nr. 2-1317-585/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
2-1317-585/2019
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00810-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Atsakovas
L. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1317-585/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00810-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.10.7. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės L. G. įmonės bankroto administratoriaus Laimono Tamošaičio atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti bankroto administratoriui procesinį terminą atskirajam skundui paduoti ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartimi L. G. įmonei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Laimonas Tamošaitis.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtinta tarp bankrutuojančios L. G. individualios įmonės, atstovaujamos bankroto administratoriaus Laimono Tamošaičio, ir įmonės kreditorių K. K., S. Š., UAB „Balas“, G. J., UAB „Klaipėdos skuba“, Kauno technologijos universiteto, S. G., bei L. G. įmonės savininkės L. G. 2019 m. balandžio 18 d. pasirašyta taikos sutartis ir įmonės bankroto byla nutraukta.

3. Bankroto administratorius Laimonas Tamošaitis2019 m. birželio 10 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti L. G. įmonės bankroto bylą; nutraukti 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį; taikyti laikinas apsaugos priemones L. G. įmonės bei L. G. įmonės savininkės L. G. turtui; skelbti L. G. įmonę likviduojama; pripažinti L. G. įmonės bankrotą tyčiniu; skirti maksimalią baudą L. G. už bankroto bylos vilkinimą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui septynių dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ištaisyti prašymo atnaujinti procesą dėl tyčinio bankroto ir pareiškimo išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties nevykdymo trūkumus; atmetė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kitą prašymo dalį atsisakė priimti.

5. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo bankroto administratoriaus Laimono Tamošaičio prašymą atnaujinti procesą dėl tyčinio bankroto bei pareiškimą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties nevykdymo nutarė laikyti nepaduotais ir procesinius dokumentus bei jų priedus grąžinti prašymą padavusiam asmeniui, kadangi per pareiškėjui nustatytą terminą procesinių dokumentų trūkumai nebuvo pašalinti.

Šalies argumentai

6. L. G. individualios įmonės bankroto administratorius Laimonas Tamošaitis2019 m. liepos 10 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties paduoti bei panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutartį ir atnaujinti civilinės (bankroto) bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad bankroto administratorius nėra profesionalus teisininkas, todėl manė, kad, tvirtindamas taikos sutartį, teismas patikrino ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Tik atsisakius patenkinti bankroto administratoriaus prašymą atnaujinti bankroto bylą, buvo sužinota, kad taikos sutarties sąlygų neįmanoma įvykdyti. Taigi, terminas buvo praleistas ne dėl bankroto administratoriaus tyčios ar neapdairumo, o dėl teismo padarytos klaidos, patvirtinus taikos sutartį, kuri prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties paduoti ir atsisakė priimti bankroto administratorius Laimono Tamošaičio atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties.

8. Teismas apelianto nurodytas priežastis vertintino kaip subjektyvias, grindžiamas tik administratoriaus, kaip nesančio profesionaliu teisininku, nežinojimu, todėl nepripažino pateisinamomis ar svarbiomis. Teismas pažymėjo, kad norėdami administruoti bankrutuojančias įmones kandidatai privalo išlaikyti testą, patvirtinantį, kad jie išmano Lietuvos Respublikos teisę.

9. Teismas sprendė, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja ir byloje esantiems įrodymams, nes apie tai, kad esą taikos sutarties sąlygų įgyvendinti neįmanoma, bei tai, kad negalima atnaujinti, bankroto proceso administratorius teigia sužinojęs teismui priėmus 2019 m. birželio 11 d. nutartį. Tačiau akivaizdu, kad nuo šios nutarties priėmimo taip pat jau praėjo mėnuo. Kita vertus, administratoriui 2019 m. birželio 11 d. nutartimi buvo išaiškinta galimybė bei nustatytas septynių dienų terminas ištaisyti prašymo atnaujinti procesą dėl tyčinio bankroto ir pareiškimo išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties nevykdymo, trūkumus. Akivaizdu, kad šia galimybe administratorius taip pat nepasinaudojo, taikos sutarties įgyvendinimo išieškojimo būdu nerealizavo, o minėtos nutarties neskundė.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Bankroto administratorius Laimonas Tamošaitis atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties pateikti ir atnaujinus terminą, priimti atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės buvo eliminuota apelianto teisė būti išklausytam, atsižvelgus į tai, kad apeliantas atstovauja tiek bankrutuojančią įmonę, tiek ir jos kreditorius.

10.2. Apeliantas įrodė objektyvias priežastis, dėl kurių turėjo būti atnaujintas praleistas terminas, tačiau atskirojo skundo argumentus dėl praleisto termino pirmosios instancijos teismas nagrinėjo subjektyviai ir nevertindamas jų pateiktoje visumoje.

10.3. Bankroto administratorius nėra profesionalus teisininkas. Bankroto administratorius privalo išmanyti tik bankroto instituto procedūros, o ne civilinį procesą.

10.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nenagrinėjo to argumento, kad buvo patvirtina taikos sutartis, kuri prieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams ir galimai buvo padaryta teismo klaida, taip pažeidžiant ir kreditorių interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus, civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmens teisė paduoti atskirąjį skundą (teisė į apeliaciją), kaip ir bet kuri kita procesinė teisė atlikti procesinį veiksmą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros įstatyme nustatytos tvarkos, be to, ši teisė gali būti įgyvendinama tik per įstatyme nustatytą terminą.

14. Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi, atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pagal CPK 307 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau toks prašymas negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).

15. Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-907-823/2018).

16. Apeliantas termino atskirajam skundui pateikti praleidimą grindžia aplinkybe, kad jis nėra profesionalus teisininkas, todėl tik teismui atsisakius patenkinti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo, apeliantas sužinojo, kad taikos sutarties sąlygų neįmanoma įvykdyti. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas vertintina kritiškai. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktuose nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl bankroto administratoriuituri būti žinomos ne tik bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos, bet ir CPK normos, be kita ko, reglamentuojančios proceso atnaujinimą bankroto bylose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nurodo, jog apie tai, kad taikos sutarties sąlygų neįmanoma įvykdyti sužinojo teismui atsisakius tenkinti jo prašymą atnaujinti bankroto bylą, t. y. po Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 10 d. nutarties priėmimo, tačiau nenurodo jokių argumentų, kodėl tik praėjus mėnesiui po šios nutarties priėmimo pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnio 5 dalį, šalys turi pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti. Tuo tarpu toks apelianto elgesys, delsiant pateikti atskirąjį skundą ir nenurodant priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka sąžiningumo principo. Apelianto argumentų dėl jo nesuvokimo kokias sąlygas priėmė taikos sutartimi patvirtinimas reikštų ir pripažinimą, kad apeliantas nevykdė savo pareigos rūpestingai ir atsakingai atstovauti kreditorių interesus bankroto procese, o taikos sutartį tvirtinti savo 2019m. balandžio 16 d. pranešimu-prašymu teismui pateikė neįsigilinęs ir nesuprasdamas jos turinio. Tačiau tinkamas pareigos nevykdymas negali būti pripažintas svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas ir turėtų būti atnaujintas procesinis terminas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl galimybės atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, turėtų būti konstatuoti konkretūs faktai, kurie galėjo tapti objektyvia kliūtimi paduoti tokį skundą. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios jam sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą, todėl nėra ir pagrindo pareiškėjo praleistą procesinį terminą atnaujinti.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo ir atskirojo skundo priėmimo, todėl apelianto argumentų, susijusių su Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumu ir pagrįstumu, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Dėl šios priežasties teismas nevertina ir neaiškina taikos sutarties 2.3 punkto sąlygos, pagal kurią taikos sutarties nevykdant daugiau negu 30 kalendorinių dienų, šalys turi teisę kreiptis dėl bankroto bylos atnaujinimo. Apeliantas nepateikė argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad tokia teismo patvirtintos sutarties sąlyga vienareikšmiškai nurodo įstatymui prieštaraujančią galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo, o ne tiesiog patvirtina įstatyme nustatytą kreditorių teisę pakartotinai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

18. Taip pat svarbu ir tai, kad nė vienas kreditorius neprisidėjo prie atskirojo skundo, nepateikė atsiliepimų ir nepalaikė bankroto administratoriaus siekio tęsti bankroto procesą, o bankroto administratorius savo subjektinės teises vykdant taikos sutartį gali ginti reikalaudamas vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio skundžiama teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkto dėl administravimo išlaidų (tarp jų - administratoriaus atlyginimo) mokėjimo vykdymo.

19. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Zelianka