Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. N. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pakeisti 2015 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-13541-122/2015 priteistą išlaikymo dydį nustatant atsakovui R. N. dukros L. N. išlaikymui iki vaiko pilnametystės mokamas periodines išmokas po 300 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos. Išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. 2) Dukros L. N. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikyti ieškovę R. K. 3) Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, o pasinaudojus advokato paslaugomis, taip pat ir išlaidas už advokato paslaugas. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė R. K. ir atsakovas R. N. buvo sudarę santuoką. Gyvendami kartu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros L. N. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 2-13541-122/2015 šalių santuoka buvo nutraukta, iš atsakovo dukros L. N. išlaikymui buvo priteista po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės. Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir aplinkybėms, ne tik augant vaikui, tačiau ypatingai brangstant pragyvenimui (padidėjo MMA, brango prekės ir paslaugos), bei atsiradus vaiko papildomiems poreikiams iš esmės padidėjo ir vaiko išlaidos. Nors vaiko poreikiai ir išlaidos padidėjo, tačiau atsakovas visiškai neatsižvelgia į pasikeitusius poreikius, bei pats gera valia neteikia didesnio vaikui reikalingo išlaikymo. Ieškovė ne kartą minėjo atsakovui apie padidėjusias vaiko išlaidas bei būtinybę prisidėti prie jų padengimo, tačiau atsakovas į tai nereagavo. Ieškovė įvertinusi įprastus ir būtinus dukros L. N. poreikius, nurodo, kad vaikui tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 600 Eur. Tuo tarpu atsakovas tik iš dalies prisideda prie vaiko išlaikymo, mokėdamas teismo nustatyto dydžio išlaikymą, kuris šiuo metu yra 150 Eur mėnesiui.

Atsakovui R. N. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi, davė paaiškinimus. Nurodė, kad vaiko išlaikymo išlaidos paaugo, kadangi dukra pradėjo lankyti būrelius, taip pat pradės lankyti pianino pamokas, kurių kaina per mėnesį yra 40 Eur. Šalių dukra pradėjo nešioti akinius, kurie keičiami kas pusę metų ir tai kainuoja kaskart po 200 Eur. Maitinimas mokykloje kas mėnesį sudaro 60 Eur, lanko šokių būrelį, už kurį kas mėnesį reikia mokėti po 50 Eur. Ieškovė nuomoja būstą, už kurį moka 300 Eur, turi vieną transporto priemonę. Augina dar vieną nepilnametę dukrą, kurios tėtis yra miręs, vaikui mokama našlaičio pensija. Nuomojamame bute gyvena 4 asmenų šeima. Visas buto išlaidas dalina į keturias dalis. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui, įmokos sudaro apie 200 Eur per mėnesį. Žino, kad atsakovas turi kitą dukrą. Pažymėjo, kad atsakovas priteisto išlaikymo šalių nepilnametei dukrai geranoriškai nemoka, išlaikymo sumą išskaičiuoja antstolis A. Selezniovas. Atsakovas dukros nėra matęs 8 metus, dėl ko socialinio ryšio su vaiku neturi ir nebando jo užmegzti.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu davė išvadą ir nurodė, kad institucija turi prieigą prie duomenų bazių, tačiau duomenų apie atsakovą nėra, t. y. nei apie šeiminę padėtį, nei apie deklaruotą gyvenamąją vietą, nei apie gaunamas išmokas, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirba ir gauna pajamas. Pažymėjo, kad priteistas išlaikymas po 150 Eur nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui yra per mažas, todėl jis turi būti padidintas.

Atsakovui R. N. apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neteikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. N., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės R. K. ir atsakovo R. N. dukra (b. psl. 11).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13541-122/2015 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bendru sutarimu, po santuokos nutraukimo nustatyta nepilnamečio vaiko – L. N. gyvenamoji vieta su ieškove R. K. (buvusi pavardė N.) ir iš atsakovo R. N. priteista nepilnametės dukters L. N. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės (b. psl. 15-17).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi, praėjus 5 metams, taigi vaiko poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 150 Eur kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. Šalių dukrai jau yra 10 metų, ji lanko mokyklą, šokių būrelį, bei nuo šių mokslo metų, ieškovės paaiškinimais, pradės lankyti pianino pamokas (b. psl. 12-14). Be to, per 5 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Taip pat šalių nepilnametė dukra turi sveikatos problemų, jai reikalinga kas pusmetį keisti akinius, dėl to ieškovė taip pat patiria papildomų didelių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis po 150 Eur nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, kurie yra pakitę iš esmės.

Ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga 600 Eur suma, kurią sudaro 180 Eur maistui, 70 Eur išlaidos būstui, 100 Eur aprangai, 20 Eur sveikatai, 30 Eur higienai, 60 Eur laisvalaikiui ir užklasinei veiklai, 10 Eur telefonui, 50 Eur kurui, 30 Eur šventėms, 30 Eur nenumatytoms išlaidoms. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė ir tai, kad vaikas nuo šių mokslo metų pradės lankyti pianino pamokas, kurios kas mėnesį kainuos apie 40 Eur ir pažymėjo, jog nepilnametei dukrai kas pusę metų reikalinga keisti akinius, dėl to kiekvieną kartą patiriamos 200 Eur išlaidos. Šiais ieškovės paaiškinimai teismas neturi pagrindo netikėti. Teismui nekyla abejonių, jog ieškovė vaikui perka maistą, rūbus, apavą, medikamentus, higienos ir kitus buities reikmenis, be to, vaikas lanko mokyklą, todėl yra būtinos mokymo bei ugdymo priemonės, vaikui taip pat reikalingi pinigai laisvalaikio reikmėms. Pažymėtina, kad visų vaiko išlaikymo išlaidų pagrindimas nėra nei objektyviai būtinas, nei įmanomas. Teismas įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas išlaidas, daro išvadą, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad, praėjus penkiems metams nuo sprendimo priėmimo, sumažėjo šalių vaiko poreikiai. Priešingai, vaikui augant, auga ir jo poreikiai, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau akivaizdu, kad tam tikrų išlaidų (pvz., mokslui, maistui, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą objektyviai lemia augančio ir bręstančio žmogaus savybės. Be to, šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ieškovei tenka ir nenumatytų išlaidų vaiko priežiūrai ir būtinųjų poreikių tenkinimui. Kaip nurodyta ir kasacinio teismo praktikoje, tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad atsakovas nuo nepilnametės dukros auginimo yra nusišalinęs, dėl ko visa nepilnametės dukros išlaikymo ir auginimo našta tenka vien tik ieškovei.

Ieškovė prašo padidinti nepilnamečiui vaikui teismo priteistą išlaikymo dydį iki 300 Eur. Teismas sutinka, su ieškovės pozicija, jog šalių dukrai per mėnesį yra reikalinga 600 Eur išlaikymo suma. Pažymėtina, kad pagrįsti visas vaiko išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais ir tiksliai suskaičiuoti visas išlaidas pagal poreikių grupes nėra objektyviai įmanoma. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, ieškovės nurodoma suma vaiko išlaikymui yra objektyviai būtina. Ieškovės reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį, atsižvelgiant į pasikeitusius vaikų poreikius, taip pat į padidėjusį minimalios mėnesinės algos dydį, kaip orientacinį kriterijų, yra teisingas, protingas ir sąžiningas. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį, kurį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-713/2002). Šiuo metu esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam 607 Eur minimalios mėnesinės algos, neatskaičius mokesčių, dydžiui bei įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad iš atsakovo priteisto po 150 Eur dydžio periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo, nebepakanka nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. psl. 23). Jos mėnesinės pajamos, atskaičius mokesčius, yra apie 1100 Eur. Nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi. Turi dar vieną išlaikomą nepilnametę dukrą. Ieškovė su dukromis gyvena nuomojamame būste už kurio nuomą moką 300 Eur. Turi transporto priemonę BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Turi kreditorinių įsipareigojimų už įsigytą transporto priemonę, mėnesinės įmokos kas mėnesį sudaro apie 200 Eur.

Tuo tarpu teismo surinktais duomenimis, atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, yra kintantis, t. y. nuo 625 Eur iki 2300 Eur per mėnesį. Duomenų apie atsakovo turtą bei kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Tiek iš ieškovės paaiškinimų, bei paties atsakovo rašytinių duomenų nustatyta, kad atsakovas taip pat turi dar vieną nepilnametę dukrą. Šiame kontekste paminėtina, jog atsakovas apie bylos iškėlimą ir ieškovės reikalavimus neabejotinai žino, tačiau civilinės bylos nagrinėjime pasirinko pasyvų dalyvavimą. Duomenų apie savo finansinę padėtį, skolinius įsipareigojimus, išlaikytinius, sveikatos būklę į bylą neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie šalių turimą turtą, gaunamas pajamas, į tai, jog vaikui augant jo poreikiai tik didėja, šalių nepilnametis vaikas lanko būrelius, turi sveikatos problemų dėl regos, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, nuo nepilnametės dukros auginimo ir priežiūros yra nusišalinęs, prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio į bylą neteikė, vadovaujantis suformuota teismų praktika, bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymo sumą 2015 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13541-122/2015, todėl minėtu teismo sprendimu patvirtintas atsakovo įsipareigoto teikti išlaikymo dydis pakeistinas, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai L. N. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. spalio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Nepilnametės L. N. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė R. K. (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas visiškai. Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą mokėtinas 54 Eur žyminis mokestis (ieškinio suma (300-150) x 12 = 1800) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas visiškai, iš atsakovo priteisina 54 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2015 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13541-122/2015 patvirtinto atsakovo R. N., įsipareigoto teikti išlaikymo nepilnametei dukrai L. N., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo R. N. nepilnametei dukrai L. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. spalio 23 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai L. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę R. K.

Priteisti iš atsakovo R N 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.