- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1866-640/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07676-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Kreditorius
- A. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Mindaugas Dabkus, išieškotoja A. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) R. T. kreipėsi į antstolį Mindaugą Dabkų, pateikdamas skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, kuriuo prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0028/24/00954, atšaukti jam iškeltus reikalavimus, panaikinti 37,39 Eur baudą ir paskirti ekspertizę pateiktiems išieškotojos įrodymams ištirti.
2. Skunde nurodė, kad buvo pripažintas kaltu nepagrįstai. Nėra aišku, kodėl jam paskirta 37,79 Eur bauda ir nėra nurodyta iki kada ji turi būti sumokėta. Antstolio padėjėja Š. V. 2024 m. gegužės 8 d. vykusio telefoninio pokalbio metu patvirtino, kad baudos mokėti nereikia. Pareiškėjas nėra atsakingas dėl antstolio patirtų išlaidų. Vaikais rūpinasi ir vykdo teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.
3. Antstolis Mindaugas Dabkus 2024 m. gegužės 15 d. patvarkymu netekino skolininko skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su nurodytu patvarkymu teismui. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 2 d. į jo kontorą kreipėsi išieškotoja A. T. su prašymu priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-762-896/2022, kuriame nustatyta R. T. bendravimo su nepilnamete dukra G. T. ir nepilnamečiu sūnumi A. T. tvarka. Išieškotoja prašė įpareigoti skolininką vykdyti teismo nustatytą bendravimo tvarką, kadangi skolininko ir nepilnamečių vaikų bendravimui paskirtu laiku vaikai laiką leidžia su skolininko tėvais, t. y. vaikų seneliais. Išieškotoja prie prašymo priimti vykdomąjį dokumentą pateikė ne tik paaiškinimą, kokios tvarkos nesilaikoma, tačiau ir pridėjo susirašinėjimus su vaikais, kurie patvirtina išieškotojos nurodytas aplinkybes.
4. Paaiškino, kad antstolis, patikrinęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 651 straipsnyje nustatytas sąlygas ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių, 2024 m. gegužės 6 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2024 m. gegužės 8 d. priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir raginimą vykdyti sprendimą. Juos išsiuntė skolininko el. paštu. Tik į vykdymo procesą įtraukus skolininką, yra galimybė patikrinti, ar sprendimas yra neįvykdytas ir ar būtina taikyti CPK nustatytas priverstinio vykdymo priemones. Skolininkas antstoliui nepateikė paaiškinimų, kodėl jam paskirtu metu jis nebūna ir nebendrauja su vaikais, kodėl ne pats juos paima ir parveža, tačiau teikė antstoliui klausimus dėl tinkamų asmenų parvežti ar paimti vaikus ir kt. Antstolis vykdo vykdomąją bylą dėl skolininko įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijų 120.8 punktu, administravimo išlaidos tokiose bylose sudaro 24 Eur, o remiantis 136 punktu, vykdymo išlaidos yra indeksuojamos. Šio ketvirčio indeksas yra 1.529, todėl administravimo išlaidos yra 36,98 Eur (24 Eur x 1,529 = 36,98 Eur) ir 0,41 Eur banko mokestis, todėl bendra išlaidų suma – 37,39 Eur. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą nebuvo nustatyta, antstolio administravimo išlaidos paskaičiuotos teisingai ir teisėtai, todėl yra pagrindas teigti, kad teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nėra tinkamai vykdomas. Dėl to nėra pagrindo panaikinti priimtus patvarkymus ir nutraukti vykdomąją bylą.
Atsiliepimas
5. Išieškotoja A. T. atsiliepimu į skolininko skundą teismo prašė skolininko skundą atmesti ir priteisti iš skolininko jos naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolininkas nevykdo 2022 m. spalio 28 d. teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Taip pat iš pareiškėjo išieškotojos A. T. naudai priteisė 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje e2-672-869/2022 2022 m. spalio 28 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. patikslintą ieškinį atsakovui R. T. ir atsakovo patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 29 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nustatyta R. T. bendravimo su nepilnamete dukra G. T. ir nepilnamečiu sūnumi A. T., tvarka.
8. 2024 m. gegužės 2 d. į antstolio Mindaugo Dabkaus kontorą kreipėsi išieškotoja A. T. su prašymu priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. vykdomąjį raštą, kuriame nustatyta R. T. bendravimo su nepilnamete dukra G. T. ir nepilnamečiu sūnumi A. T., tvarka. 2024 m. gegužės 6 d. priimtas patvarkymas Nr. S-24-28-19023 vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2024 m. gegužės 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-28-19412 ir 2024 m. gegužės 8 d. raginimas vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus Nr. S-24-28- 19410. Procesiniai dokumentai išsiųsti R. T. el. paštu. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną t. y. 2024 m. gegužės 8 d. gautas skolininko prašymas, kad visus procesinius dokumentus siųsti tik el. paštu (duomenys neskelbtini), o nurodytais registruotais adresais laiškų nesiųsti, todėl procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami registruota siunta bei priimtas naujas 2024 m. gegužės 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-24-28- 19998, kuriame buvo panaikintas mokestis už paštą. 2024 m. gegužės 8 d. buvo išsiųsta užklausa Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) (antstolio duomenimis atsakymas iš institucijos dar nėra gautas). Antstolis, patikrinęs CPK 651 straipsnio nustatytas sąlygas ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių, 2024 m. gegužės 6 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2024 m. gegužės 8 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir raginimą vykdyti sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Juos išsiuntė skolininko el. paštu.
9. Teismas nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti minėtą vykdomąjį dokumentą. Darė išvadą, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, atitinkančių teisės aktų nuostatas dėl atsisakymo priimti vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais. Antstolis pradėjo vykdyti vykdomąją bylą 0028/24/00954 Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-762-869/2022 2024 m. balandžio 29 d. vykdomojo rašto pagrindu, dėl to antstolis, priimdamas 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-24-28-19023, tinkamai taikė CPK 651 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, minėtų CPK straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos, todėl skundžiamo patvarkymo naikinti bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0028/24/00954 nėra pagrindo. Sprendė, kad antstolio susidariusios administravimo išlaidos paskaičiuotos teisingai.
10. Nustatė, kad išieškotojos ir skolininko suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl skundo netenkinus, teismas išieškotojos naudai priteisė iš skolininko 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti. Netenkinus nurodyto reikalavimo, teismo prašo: i) panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria iš pareiškėjo suinteresuoto asmens A. T. naudai priteistos 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos; ii) pareiškėjo naudai priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
12. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pasibaigus ginčo šalių santuokos nutraukimo procesui, sprendžiant vis pasikartojančius ginčus, išieškotoja, ne kartą raštu (el. paštu) informavo pareiškėją, kad ji sutinka ir neprieštarauja tam, jog esant pareiškėjo bendravimo su vaikais laikui, vaikus iš jų gyvenamosios vietos paimtų bei į ją grąžinti pareiškėjo tėvai. Nepaisydama egzistuojančio nurodyto ginčo šalių tarpusavio susitarimo dėl faktinio bendravimo tvarkos patvirtinimo, išieškotoja, pareiškėjo vertinimu, kerštaudama pareiškėjui dėl jo 2024 m. balandžio 10 d. kreipimosi į Tarnybą dėl to, kad išieškotoja nuteikinėja dukrą prieš pareiškėją, išsiėmusi vykdomąjį raštą, prašymu kreipėsi į antstolį.
12.2. Antstolis, prieš priimdamas išieškotojos prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, turėjo pareigą patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti išsamūs rašytiniai paaiškinimai, kartu pateikiant rašytinius įrodymus, patvirtinančius tai, kad tarp ginčo šalių, atitinkamų susitarimų pagrindu, buvo susiklosčiusi praktika, jog tuomet kai yra pareiškėjo bendravimo su vaikais laikas, vaikus iš jų gyvenamosios vietos paimti bei į ją grąžinti gali ne tik pareiškėjas asmeniškai, tačiau ir pareiškėjo tėvai. Patvirtintoje bendravimo tvarkoje nėra nustatyta, kad vaikų paėmimo bei grąžinimo pareiga yra nustatyta išimtinai tik pareiškėjui asmeniškai.
12.3. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo apelianto argumentų, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, nenurodė jokių tokio sprendimo motyvų. Pareiškėjui pasinaudojus teise pateikti į bylą rašytinius paaiškinimus, pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusi teisėja, šiuo paaiškinimus priėmė, tačiau dėl jų nepasisakė.
12.4. Skundo objektu kaip tik ir buvo tai, kad skundžiamus veiksmus atlikęs antstolis nevykdė pareigos savo iniciatyva imtis visų reikalingų veiksmų, kad nustatytų ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nesiaiškino ar išieškotojos kartu su prašymu pateikti duomenys (susirašinėjimai per viber pokalbių programėlę) yra atitinkantys tikrovę. Antstolis, gavęs išieškotojos prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, turėjo pareigą paprašyti pareiškėjo pateikti paaiškinimus bei tai pagrindžiančius duomenis dėl teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos vykdymo.
Šalies argumentai
12.5. Išieškotojos atstovė, pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kartu pateikė tik 2024 m. birželio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2024/0618, tačiau nepateikė jokių šios sąskaitos apmokėjimą (būsimą apmokėjimą) patvirtinančių dokumentų. Atsiskaitymą (būsimą atsiskaitymą) už suteiktas teisines paslaugas patvirtinantys dokumentai, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, priešingu atveju, bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos
Atsiliepimas
13. Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Išieškotoja prie prašymo priimti vykdomąjį dokumentą pateikė ne tik paaiškinimą, kokios tvarkos yra nesilaikoma, bet ir pridėjo susirašinėjimus su savo vaikais, iš kurių matyti, kad vaikus į būrelį veža senelis, jog vaikai būna (duomenys neskelbtini) pas senelius ir juos į vaikų gyvenamąją vietą parveža būtent seneliai, kad tėvas dažniausiai būna pas Aušrą arba kažkur su reikalais, jog vaikai nežino kur yra tėvas. Vaikai nežino dėl kokių priežasčių tėvas nebūna su vaikais. Vaikai dažniausiai atsako, kad tėvas skambino, jog tėvas būna su Aušra. Vaikai motinai parašo, kad laiką leidžia (duomenys neskelbtini) su seneliais ir su draugais. Antstolis patikrinęs CPK 651 straipsnyje nustatytas sąlygas ir nenustatęs akivaizdžių kliūčių, 2024 m. gegužės 6 d. priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstoliui nebuvo jokio pagrindo atsisakyti priimti vykdomąją dokumentą.
14.2. Vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikė išieškotoja, vykdomasis raštas atitiko įstatymų nustatytus reikalavimus vykdomajam raštui, jis buvo pateiktas vykdyti nepraleidus įstatymuose nustatyto termino, pateiktas antstoliui, kuris turi įgaliojimus atlikti vykdymo veiksmus atitinkamoje teritorijoje, vykdomasis raštas išduotas dėl sprendimo, kuriuo išspręstas neturtinio pobūdžio ginčas, jame nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra tęstinio pobūdžio, be to išieškotoja pridėjo įrodymus, kad teismo nustatyta tvarka yra nevykdoma (jos susirašinėjimas su vaikais).Vertinant visas aplinkybes antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą nustatyta nebuvo, o atsižvelgus į šiam momentui aktualius pateiktus išieškotojos argumentus ir įrodymus, yra pagrindas teigti, kad teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nėra tinkamai vykdomas. Dėl to nėra pagrindo naikinti antstolio priimtus patvarkymus.
Atsiliepimas
15. Išieškotoja atsiliepimu į atskirąjį skundą teismo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto išieškotojos naudai bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
16. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Skolininkas nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Tai pagrindžianti medžiaga ir įrodymai yra pateikti vykdomojoje byloje. Teismas nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti antstoliui priimti minėtą vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, atitinkančių teisės aktų nuostatas dėl atsisakymo priimti vykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą, apsiribodamas deklaratyviais teiginiais.
Šalies argumentai
16.2. Į bylą pateiktas išieškotojos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atliktų darbų išklotinė, PVM – sąskaita- faktūra Serija PKP Nr. 2024/0618, kurioje nurodytas sąskaitos- faktūros apmokėjimo terminas pagal teisinių paslaugų sutartį – 2024 m. liepos 1 d. Išieškotoja, nesibaigus šiam terminui, pateikė mokėjimą patvirtinantį dokumentą, kuris taip pat pateiktas byloje. Teismas pagrįstai išieškotojai iš skolininko priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
18. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutarties, kuria skolininko skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl antstolio veiksmų
19. Vadovaujantis CPK 651 straipsniu, antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrina: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
20. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktą antstolis, nenustatęs kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Vykdomoji byla yra nutraukiama, jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Mindaugas Dabkus vykdo vykdomąją bylą Nr. 0028-24-00954 pagal 2024 m. gegužės 2 d. išieškotojos A. T. antstoliui pateiktą prašymą priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. vykdomąjį raštą. Vykdomajame rašte nurodyta skolininko R. T. ir nepilnamečių vaikų G. T. bei A. T. bendravimo tvarka. Skolininko ir vaikų bendravimo tvarka nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-762-869/2022, Vilniaus apygardos teismui 2023 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-276-340/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikus nepakeistą.
22. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukuria CPK 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi būti privalomai vykdomas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis).
23. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-762-869/2022, kurio pagrindu yra išduotas vykdomasis dokumentas, yra įsiteisėjęs, t. y. teismo sprendimas yra vykdytinas, tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią ir jame nustatytos aplinkybės bei patenkinti reikalavimai nebegali būti iš naujo ginčijami (CPK 18 straipsnis). Dėl vykdomojo rašto teisėtumo ginčo byloje nėra. Kaip nurodyta, antstolis, remdamasis CPK 651 straipsniu, gavęs prašymą priimti vykdomąjį raštą vykdymui, patikrina, ar nėra kliūčių jo priėmimui. CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytas vykdomojo dokumento priėmimo sąlygų sąrašas, tačiau jis nėra baigtinis, o tai reiškia, kad antstolis gali nustatyti ir kitas akivaizdžias kliūtis pradėti vykdymą. Apeliantas laikosi pozicijos, kad antstolis, 2024 m. gegužės 2 d. gavęs išieškotojos prašymą, vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti nepagrįstai, neišsiaiškino visų vykdomajam dokumentui priimti būtinų žinoti faktinių aplinkybių, nepatikrino galimų kliūčių vykdomojo dokumento priėmimui, nes išieškotoja ir skolininkas laikėsi kitokios, nei teismo sprendime nustatytos tvarkos, teismo sprendime nėra nustatyta, kad vaikus atvežti gali tik pats skolininkas. Atsižvelgus į apelianto argumentus, matyti, kad CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų vykdomojo dokumento priėmimo sąlygų apeliantas neginčijo, o esminė išskirtina jo įvardinta vykdomojo dokumento priėmimo kliūtis – teismo sprendimo realus vykdymas. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka.
24. Nustatyta, kad antstolis, 2024 m. gegužės 2 d. gavęs išieškotojos prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriame pateikti teikiamo prašymo motyvai, kartu gavo vaikų ir išieškotojos tarpusavio susirašinėjimą, kuris patvirtina, kad vaikai yra paliekami su seneliais, juos išieškotojai po laiko, skirto skolininkui praleisti su vaikais, atveža taip pat seneliai (skolininko tėvai). Kaip minėta, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad be kitų reikalavimų, vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Teismo išduotame 2024 m. balandžio 29 d. vykdomajame rašte aiškiai nurodyta, kad bendravimo tvarka nustatyta tarp nepilnamečių vaikų ir skolininko, todėl antstolis, gavęs tokį vykdomąjį raštą ir atsižvelgęs į jo turinį, prieš priimdamas vykdomąjį raštą vykdymui ir nenustatęs jokių kitų kliūčių jo priėmimui, neprivalėjo papildomai preziumuoti kitokio pobūdžio susiklosčiusių situacijų, analizuoti šalių ir trečiųjų asmenų, šiuo atveju senelių, tarpusavio santykių ir senelių bendravimo su vaikais tvarkos. Tiek teismo sprendime, tiek ir vykdomajame rašte yra nustatyta aiški būtent skolininko bendravimo su vaikais tvarka, kuria antstolis, vertindamas jos vykdymą, ir turi vadovautis, o ne spekuliuoti kitais galimais variantais. Skolininkas nei antstoliui, nei teismui nepateikė duomenų, kad skolininkas būtų kreipęsis dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir bendravimo tvarka teismo būtų pakeista.
25. Nei CPK, nei Sprendimo vykdymo instrukcijose nėra numatyta, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą vykdyti ir norėdamas jį priimti, prieš tai imperatyviai privalo susisiekti su skolininku. Be to, nors apeliantas nurodo, kad antstolis privalėjo įsitikinti pateikto susirašinėjimo realumu, tačiau teiktuose procesiniuose dokumentuose faktinių aplinkybių, kad išties vaikai laiką leidžia su skolininko tėvais, iš esmės neginčijo, pabrėždamas, kad nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra imperatyvios pareigos vaikus atvežti išieškotojai tik jam pačiam. Pažymėtina, kad vykdomojo dokumento išdavimas ir asmeninis skolininko vykdomojo rašto pateikimo antstoliui vykdyti subjektyvus priežasčių vertinimas teismui nėra privalomas ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šioje byloje yra vertinamas būtent antstolio veiksmų teisėtumas priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taip pat akcentuotina, kad šeimos narių dalyvavimas santykyje su vaikais nepanaikina skolininko, kaip tėvo pareigos, vykdyti 2022 m. spalio 28 d. teismo sprendimą. Darytina išvada, kad antstolis, nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, pagrįstai 2024 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. S-24-28-19023 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdymui.
26. Nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų priėmus vykdomąjį dokumentą ir pradėjus vykdyti vykdomąją bylą, darytina išvada, kad nėra pagrindo vykdomąją bylą nutraukti ir panaikinti vykdomojoje byloje priimtus antstolio patvarkymus (CPK 651 straipsnio 2 ir 3 dalys, 654 straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidų dydžio apeliantas neginčijo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 ir 609 straipsniai).
27. Teismas taip pat atkreipia apelianto dėmesį, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto įrodymo ir/ar argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-283/2011; kt.). Aplinkybė, kad teismas 2024 m. birželio 25 d. rezoliucija priėmė skolininko 2024 m. birželio 21 d. pateiktus rašytinius įrodymus, savaime nenustato imperatyvios pareigos teismui juos įsakmiai minėti teismo nutartyje ar dėl kiekvieno iš jų atskirai pasisakyti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios teisme, priteisimo
28. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. e3K-3-451-421/2016).
29. Kaip teisingai nurodė išieškotoja atsiliepime į atskirąjį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, jog CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą.
30. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) interesas bylos baigtimi yra skirtingas. Išieškotoja 2024 m. birželio 25 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti iš skolininko jos patirtas 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktą 2024 m. birželio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija PKP Nr. 2024/0618, kurioje nurodyta, kad apmokėjimo terminas yra iki 2024 m. liepos 1 d. bei pateikta atliktų darbų išklotinė. Atsižvelgiant į tai, kad šalis neprivalo pateikti mokėjimą patvirtinančio dokumento iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, į tai, kad 2024 m. birželio 24 d. PVM sąskaitoje faktūroje aiškiai nurodyta, kad ji privalo būti apmokėta iki 2024 m. liepos 1 d., į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino išieškotojos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Be to, remiantis bylos duomenimis, išieškotojos atstovė 2024 m. birželio 27 d. teismui pateikė 2024 m. birželio 26 d. mokėjimo nurodymą Nr. 268, patvirtinantį, kad išieškotoja atsiskaitė už jai suteiktas teisines paslaugas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
31. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino procese susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą ir vykdomojo dokumento priėmimą, ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
33. Apeliantas pateikė prašymą priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas 450 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Vis dėlto, atmetus apelianto atskirąjį skundą bei atsižvelgus į nagrinėjamos bylos pobūdį, t. y. jog šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su vykdymo procesu, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 593 straipsnio 5 dalis).
34. Išieškotoja pateikė teismui prašymą priteisti jos naudai iš apelianto 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Joms pagrįsti pateikė 2024 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija Nr. PKP Nr. 2024/0621 (apmokėjimo terminas iki 2024 m. liepos 23 d.), atliktų darbų išklotinę ir 2024 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymą Nr. 275. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius (Rekomendacijų 8.15, 8.16, 8.19 punktai), išieškotojos naudai iš skolininko priteisia 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo (skolininko) R. T. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjo (skolininko) R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens (išieškotojos) A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 726 Eur dydžio bylinėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.