Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-276-340/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-21
Bylos Nr.: e2A-276-340/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03821-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: R. T.
Ieškovas: A. T.
Trečiasis asmuo: AB „Swedbank“

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-276-340/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03821-2021-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. patikslintą ieškinį atsakovui R. T. ir atsakovo patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė A. T. (toliau – ir Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. T. (toliau – ir Atsakovas), kurį galutinai patikslinusi teismo prašė: 1) nutraukti šalių santuoka?, sudaryta? (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civiline?s metrikacijos skyriuje de?l atsakovo R. T. kalte?s, po santuokos nutraukimo A. T. paliekant T. pavarde?; 2) priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) nustatyti šalių nepilnamete?s dukters G. T. ir sūnaus A. T. gyvenamąją? vieta? su ieškove A. T.; 4) priteisti iš atsakovo R. T. išlaikymą nepilnametei dukrai G. T. ir sūnui A. T., mokamą periodine?mis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteista? išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; piniginiu? le?šu? tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant Ieškove?; nepilnamečių vaikų išlaikymą pervedant į Ieškovės banko sąskaitą; 5) nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 6) priteisti iš atsakovo R. T. A. T. naudai visas bylinėjimosi išlaidas, pagal jas patvirtinančius dokumentus (CBP-3816, DOK-36910, DOK-65051).

2. Ieškovė ieškinį bei patikslintą ieškinį grindė aplinkybėmis, jog bendras šalių santuokinis gyvenimas yra negalimas, kadangi Atsakovas tapo priklausomu nuo alkoholio, itin dažnai juo piktnaudžiavo ir tebepiktnaudžiauja, nesirūpino šeima, šeimos atžvilgiu naudojo ir tebenaudoja psichologinį smurtą? - įžeidinėjo ir žemino tiek elektroniniais laiškais, tiek trumposiomis SMS žinutėmis. Dėl šios priežasties Ieškove?, kartu su šaliu? nepilnamete dukra G. ir nepilnamečiu sūnumi A. buvo priversta bėgti iš namų į Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Vilniuje, kuriame šiuo metu ir gyvena. Gyvenant santuokoje, metai iš metu? atsakovas ėmė vis dažniau piktnaudžiauti alkoholiu, po to ji? kankindavo sunkios pagirios, nuotaikų kaita, o galiausiai jis tapo visiškai priklausomu nuo alkoholio, pradėjo visiškai nesiskaityti nei su Ieškove, nei su jos šeima, beveik nesirūpino mažamečiais vaikais (tik savaitgaliais kartais išvykdavo su jais pasivaikščioti ar kur nors pažaisti, filmuodavo kiekvieną vaikų žingsnį ir po to grasindavo, kad turi šimtus filmukų, kurie įrodys aplinkiniams, kaip puikiai jis rūpinasi savo vaikais), tapo agresyviu, todėl santuokinis gyvenimas tapo negalimas. Ieškovė, siekdama išsaugoti santuoką bei padėti Atsakovui atsikratyti priklausomybės, 2020 metais kreipėsi į priklausomybių ligų specialistę G. V. (Ramunėlė Rehab), kurioje Atsakovui buvo teikiamos konsultacijos ir pagalba, tačiau po kelių apsilankymų pas priklausomybių specialistę Atsakovas gydymą nutraukė savo valia ir toliau piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovas nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. nedirbo, tad tiek abiem mažamečiais vaikais (jų ugdymu: vežiojimu į darželį, mokyklą bei būrelius), buitimi bei Atsakovo išlaikymu teko rūpintis vien Ieškovei. Pasak Ieškovės, Atsakovas vaikais rūpinosi tik fragmentiškai, nepirko jiems maisto, drabužiu?, nesirūpino jų kasdiene buitimi, švietimu bei auklėjimu. Šalių vaikai šiuo metu yra nepilnamečiai, jie auga, jų poreikiai didėja. Ieškovei nėra žinoma reali Atsakovo turtine? padėtis, tačiau jis turi pareiga? realiai prisidėti prie vaikų išlaikymo, juo labiau, atsižvelgiant i? tai, kad Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, neturi jokiu? sveikatos problemų?, išskyrus priklausomybę nuo alkoholio, todėl gali ir privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo tokia apimtimi, kad jie galėtų? tinkamai vystytis ir tobulėti. Ieškovės nuomone, iš Atsakovo bendrų nepilnamečių vaikų išlaikymui turėtų? būti priteista po 300 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui, iš viso 600 Eur dydžio suma nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, mokama kas mėnesi? periodinėmis išmokomis. Pasak ieškovės, santuokos metu, po povedybinės sutarties pasirašymo, ji su AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį 20-007107-FA, kurios pagrindu bankas suteikė Ieškovei 42151,23 Eur kreditą?. Ieškovė teismo prašė šią prievolę po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine jos prievole. Po santuokos nutraukimo Ieškove? prašė jai palikti santuokos metu turėtą pavarde? – „T.“, Atsakovui – „T.“ (tomas 1, e. b. 1, 50-58).

Atsiliepimas

3. Atsakovas su teismui pateiktu patikslintu ieškiniu nesutiko. Pasak Atsakovo, Ieškovė byloje nepateikė visiškai jokių objektyvių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti savo teiginius dėl Atsakovo priklausomybės nuo alkoholio. Ieškovė nepateikė jokių medicininių, gydytojų ar kvalifikuotų specialistų išvadų, jog Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, ar kad jam reikalingas gydymas. Atsakovas niekuomet nesigydė dėl tokios Ieškovės įvardintos problemos ir juo labiau nebuvo patekęs į kokią nors situaciją, kuomet būtų užfiksuotas jo neblaivumas ar koks nors neadekvatus elgesys. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog Atsakovas alkoholiu ėmė piktnaudžiauti vis dažniau, tačiau Ieškovė nepateikė jokių duomenų nei apie Atsakovo nuotaikų kaitas, nei apie netinkamą elgesį su Ieškove ar jos šeima. Ieškovė teigia, kad ji buvo priversta bėgti iš namų, kuriuose su Atsakovu ir vaikais gyveno, į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Atsakovas kategoriškai nesutinka su šiais teiginiais, kadangi Ieškovė niekur nebėgo ir tarp šalių nebuvo kilusi jokia konfliktinė situacija, po kurios Ieškovė nedelsdama būtų turėjusi bėgti, palikti bendrus namus. Ieškovė ilgą laiką ruošėsi skyryboms, todėl išsikraustymas iš namų, kur gyveno kartu su Atsakovu, nebuvo spontaniškas. Dar 2019 metais Ieškovė pradėjo kalbėti apie skyrybas, jos iniciatyva 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo atsidalintas bendras turtas ir pasirašyta povedybinė vedybų sutartis. Vėliau Ieškovė pardavė jai priklausiusį butą, pasiėmė paskolą ir nusipirko kitą – didesnį. Iš pradžių šį naująjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomojo, tačiau po to nuomininkų paprašė išsikraustyti ir į šį butą nuo 2020 m. lapkričio 14 d. persikėlė gyventi su vaikais. Ieškovė ilgą laiką siekė riboti Atsakovo galimybes bendrauti su vaikais. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad turi labai daug darbo, tačiau Atsakovui pasisiūlius pas save pasiimti vaikus, ji nesutiko. Ieškovės teiginiai, jog Atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. nedirbo, todėl tiek abiem mažamečiais vaikais, buitimi ir netgi Atsakovo išlaikymu teko rūpintis vien Ieškovei, yra nepagrįsti, kadangi Atsakovas visuomet prisidėjo tiek prie buities, tiek ir prie vaikų išlaikymo išlaidų. Atsakovas darydavo pavedimus Ieškovei, taip prisidėdamas lygiomis dalimis prie šeimos išlaidų. Pasak Atsakovo, iš Ieškovės pusės jo atžvilgiu nebuvo moralinės paramos, palaikymo, lojalumo, buvo tik priekaištai, nepagarba, išsigalvojimai dėl neva nesaikingo alkoholio vartojimo, bandymas įteigti Atsakovui, kad jis turi problemą. Ieškovė nesirūpino jokiais buities reikalais Atsakovo atžvilgiu, savaitgaliais vartodavo alkoholinius gėrimus (vyną), vaikų ir Atsakovo akivaizdoje kurdavo konfliktines situacijas, Atsakovą ir vaikus vadindavo gyvuliais, idiotais ir kitais įžeidžiančiais žodžiais. Atsakovo įsitikinimu, Ieškovė yra nestabilios psichologinės būsenos, jai reikalinga psichologo ar psichiatro pagalba. Gyvenant santuokoje, Ieškovės elgesyje pasireikšdavo „aukos sindromas“, kitų žmonių kaltinimai ir atsisakymas prisiimti atsakomybę, negebėjimas adekvačiai elgtis stresinėse situacijose. Atsakovas nesutinka su Ieškovės prašoma priteisti 2000 Eur neturtinės žalos suma, nes viena vertus, nėra kaltas dėl santuokos iširimo, o kita vertus, Ieškovė teigdama, kad patyrė stresą, pažeminimus, dvasinius išgyvenimus, yra psichologiškai sužlugdyta ir pan., tokias aplinkybes turėjo pagrįsti atitinkamais įrodymais, gautais iš psichologo/psichiatro ar gydymo įstaigų.

4. 2021 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės A.T. atsiliepimas į atsakovo R. T. priešieškinį. Atsiliepime nurodoma, kad Ieškovė su priešieškiniu visiškai nesutinka, mano, jog jis formalus Atsakovo bandymas prieštarauti Ieškovei, jokio teisinio pagrindo neturintis dokumentas, todėl atmestinas (tomas 2, e. b. 1, 56-57).

5. 2022 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo R. T. patikslintas priešieškinis, kuriuo atsakovas, galutinai sutikslinęs priešieškinio reikalavimus, teismo prašė: 1) Ieškovės A. T. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, atmesti; 2) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl Ieškovės A. T. kaltės; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų A. T. ir G. T. nuolatinę gyvenamąją vietą su Ieškove A. T.; 4) iš Atsakovo nepilnamečių vaikų A. T. ir G. T. išlaikymui priteisti kiekvienam vaikui po 195,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, ir paskirti Ieškovę vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) nustatyti Atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 6) nustatyti, kad Ieškovė sprendimus dėl vaikų lankomų būrelių, užsiėmimų, stovyklų, popamokinės veiklos ir pan. pasirinkimo ir pakeitimo gali priimti tik turėdama rašytinį Atsakovo sutikimą. Atsakovas turi teisę siūlyti parinkti ar pakeisti vaikų lankomus būrelius, užsiėmimus, stovyklas, popamokinę veiklą ir pan., tačiau sprendimui priimti turi būti gautas Ieškovės rašytinis sutikimas; 7) nustatyti, kad tuo atveju, jeigu vaikai iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos išvyksta į kitą šalį ilgiau nei dviem paroms, Ieškovė apie tai informuoja Atsakovą elektroniniu paštu ne vėliau nei likus dviem paroms iki išvykimo, kartu nurodydama datą, kada vaikai grįš į jų nuolatinę gyvenamąją vietą; 8) nustatyti, kad Ieškovė arba Atsakovas perdavęs vaikus numatytam periodui ir neįdėjęs visų vaikų būtinosios reikmės daiktų (pvz.: akinių, vaistų, rūbų išėjimui į lauką, avalynės ir pan.), šiuos daiktus į vaikų buvimo vietą pristato pats tą pačią dieną, kai iš su vaikais esančio Ieškovės/Atsakovo apie tai gauna pranešimą telefonu ar elektroniniu paštu; 9) nustatyti, kad tuo atveju, jeigu vaikai sirguliuoja, tačiau nėra gydytojo rašytinio draudimo keliauti iš vienų namų į kitus automobiliu, nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nekeičiama, t. y., vaikai perduodami tam iš tėvų, su kuriuo tuo metu numatyta bendravimo tvarka pagal grafiką; 10) nustatyti, kad savaitgaliais, per atostogas, šventes ar nedarbo dienas, tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu vaikai nebūna, vaikams gali skambinti ir su jais kalbėti bet kokiomis kitomis ryšio priemonėmis ne daugiau kaip kartą per parą (jei vaikas skambina pats, skambučių skaičius neribojamas); 11) nustatyti, kad Atsakovas, vaikams atostogaujant su juo, taip pat praleidžiant su vaikais pagal grafiką paskirtus savaitgalius ir šventes, turi teisę to kalendorinio mėnesio išlaikymo vaikams sumą sumažinti proporcingai atostogautų ar su vaikais praleistų parų skaičiui. Nustatyti, kad Atsakovas, vaikams būnant su juo, sprendimus dėl išlaidų tiesioginiams vaikų poreikiams tenkinti priima savo valia ir nuožiūra; 12) Priteisti iš Ieškovės bylinėjimosi išlaidas (tomas 2, e. b 1, 79-92).

6. 2022 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės A. T. atsiliepimas į atsakovo R. T. patikslintą priešieškinį, kuriame nurodoma, kad Atsakovas per visus 2021 metus visiškai nelankė vaikų, nors jam niekas to daryti nedraudė, be to, už sau palankią alimentų sumą sutinka palikti Ieškovei spręsti, kiek ir kada jis gali matytis su vaikais. Atsakovas neužtikrina vaikų interesų, elgiasi akivaizdžiai neadekvačiai tiek Ieškovės, tiek mažamečių vaikų atžvilgiu, itin domisi veidoskaita ir visą šitą informaciją „kiša“ vaikams į galvas, vasarą neleido dukrai skaityti mokytojos rekomenduotos literatūros, o liepė skaityti veidoskaitininko, kuriuo seka, Ž. Sadausko knygą „Vaikystės šešėliai“.

Žemesnės instancijos teismas

7. 2021 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba) išvada nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes, pateiktą medžiagą, nepilnamečių amžių, išklausytas vaikų nuomones, Tarnyba teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog neturi pagrindo prieštarauti G T. ir A. T. gyvenamosios vietos nustatymui su jų motina. Tarnybos vertinimu, ieškinyje nurodyta išlaikymo suma, galimai patenkintų kiekvieno vaiko poreikius ir atitiktų jų interesus.

8. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 6 d. gautas atsakovo R. T. atstovo, advokato J. B., patikslintas priešieškinis nagrinėjamoje byloje, kuriuo teismo prašoma: 1) Ieškovės A. T. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, atmesti; 2) nutraukti Ieškovės A. T. ir Atsakovo R. T. santuoką dėl abiejų šalių kaltės; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų A. T. ir G. T. nuolatinę gyvenamąją vietą su Ieškove A. T.; 4) iš Atsakovo nepilnamečių vaikų A. T. ir G. T. išlaikymui priteisti kiekvienam vaikui po 250,00 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, ir paskirti Ieškovę vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) nustatyti Atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 6) nustatyti, kad Ieškovė sprendimus dėl vaikų lankomų ugdymo įstaigų, būrelių, užsiėmimų, stovyklų, popamokinės veiklos ir pan. pasirinkimo ir pakeitimo gali priimti tik turėdama rašytinį Atsakovo sutikimą. Atsakovas turi teisę siūlyti parinkti ar pakeisti vaikų lankomas ugdymo įstaigas, būrelius, užsiėmimus, stovyklas, popamokinę veiklą ir pan., tačiau sprendimui priimti turi būti gautas Ieškovės rašytinis sutikimas; 7) nustatyti, kad tuo atveju, jeigu vaikai iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos išvyksta į kitą šalį ilgiau nei dviem paroms, Ieškovė apie tai informuoja Atsakovą elektroniniu paštu ne vėliau nei likus dviem paroms iki išvykimo, kartu nurodydama datą, kada vaikai grįš į jų nuolatinę gyvenamąją vietą; 8) nustatyti, kad tuo atveju, kai vaikai su Atsakovu praleidžia nepertraukiamą savaitę, tuomet to kalendorinio mėnesio išlaikymo dydis kiekvienam vaikui yra mažinamas 25%, jeigu dvi savaites – 50%. Atsakovas, vaikams būnant su juo, sprendimus dėl išlaidų tiesioginiams vaikų poreikiams tenkinti priima savo valia ir nuožiūra; 9) priteisti iš Ieškovės bylinėjimosi išlaidas (3 tomas, el. b. 1, 103-111).

9. 2022 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės A. T. atstovo, advokato R. U., pranešimas dėl Ieškovės reikalavimų patikslinimo. Galutinai sutikslinusi ieškinio reikalavimus Ieškovė teismo prašė: 1) Atsakovo 2022 m. sausio 21 d. ir 2022 m. kovo 24 d. patikslintus priešieškinius atmesti kaip nepagrįstus, Ieškovės ieškinį tenkinti pilnai; 2) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 106, tarp A. T. ir R. T. dėl kito sutuoktinio kaltės, po santuokos nutraukimo A. T. paliekant T. pavardę; 3) nustatyti nepilnametės dukters G. T. ir A. T. gyvenamąją vietą su Ieškove A. T.; 4) priteisti iš Atsakovo R. T. A. T. naudai visas bylinėjimosi išlaidas, pagal jas patvirtinančius dokumentus; 5) priteisti iš Atsakovo R. T. nepilnametės dukters G. Ta. ir A. T. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam nepilnamečiui vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant Ieškovę; nepilnamečių vaikų išlaikymą pervedant į Ieškovės banko sąskaitą Nr. LT 927300010098391223 esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; 6) nustatyti Ieškovės siūlomą Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 7) įpareigoti Atsakovą liautis terorizuoti Ieškovę elektroniniais laiškais ir trumposiomis žinutėmis; 8) pripažinus, kad Šalių santuoka iširo dėl Atsakovo kaltės, Ieškovei iš Atsakovo priteisti 2000 Eur. dydžio neturtinės žalos atlyginimą (3 tomas, el.b.1, 130-135).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu nusprendė ieškovės A. T. patikslintą ieškinį ir atsakovo R. T. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies:

10.1. Nutraukti ieškovės A. T. (pavardė iki santuokos – „S.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. T., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašo Nr. 3056, dėl atsakovo R. T. kaltės.

10.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokoje įgytą pavardę „T.“, atsakovui palikti pavardę „T.“.

10.3. Priteisti ieškovei A. T. iš atsakovo R. T. 800,00 neturtinės žalos atlyginimą;

10.4. Šalių nepilnametės dukters G. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. T.;

10.5. Šalių nepilnamečio sūnaus A. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. T.;

10.6. Priteisti iš atsakovo R. T. išlaikymą nepilnamečiui A. T. mokamą periodinėmis išmokomis po 235,00 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2021 m. vasario 9 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

10.7. Nepilnamečio A. T. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę A. T..

10.8. Priteisti iš atsakovo R. T., išlaikymą nepilnametei G. T. mokamą periodinėmis išmokomis po 245,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2021 m. vasario 9 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

10.9. Nepilnametės G. T. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirti ieškovę A. T.;

10.10. Nustatyti atsakovo R. T. bendravimo su nepilnamete dukra G. T. ir nepilnamečiu sūnumi A. T. tvarką.

11. Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

12. Teismas, spręsdamas dėl Ieškovės nurodomos Atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, susijusios su alkoholio vartojimu, pažymėjo, jog teismui pateikto šalių susirašinėjimo su specialiste G. V. duomenys (t. y., 2020 m. birželio 2 d. elektroniniai laiškai, kuriuose Ieškovė kreipiasi į G. V. leido teismui daryti išvadą, jog sutuoktiniai pas G. V. kreipėsi ne dėl Ieškovės emocinių problemų sprendimo, o dėl Atsakovo alkoholio vartojimo bei galimos priklausomybės.

13. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu Atsakovo atstovas akcentavo, jog G. V., kaip ir Ieškovė, yra žurnalistė, neturinti kompetencijos konsultuoti alkoholio priklausomybės klausimais. Teismas su šia atstovo nurodyta aplinkybe nesutiko ir pažymėjo, jog nepaisant to, kad į bylą nebuvo pateikta rašytinių įrodymų apie G. V. kompetenciją konsultuoti asmenis, susijusius su alkoholio priklausomybe, iš viešai internetinėje erdvėje skelbiamų duomenų, G. V. internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) pateikiamos informacijos apie jos kompetenciją, matyti, jog ji yra įgijusi specialiųjų žinių, susijusių su priklausomybių, įskaitant ir priklausomybę alkoholiui, gydymu. Teismas sprendė, kad šalys pas šią specialistę kreipėsi dėl Atsakovo alkoholio vartojimo bei galimos priklausomybės. Nepaisant to, jog Atsakovas neigė bet kokią priklausomybę alkoholiui, teigė, kad jo ir Ieškovės suvartojamo alkoholio kiekiai šeimoje buvę vienodi, sprendžiant dėl Atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, susijusios su alkoholio vartojimu, pažymėjo, jog be kitų byloje surinktų įrodymų, Ieškovės išdėstytas aplinkybes apie dažną Atsakovo alkoholio vartojimą 2021 m. kovo 16 d. Tarnybos specialistams patvirtino šalių nepilnamečiai vaikai. Dukra G. T. Tarnybos specialistams nurodė, jog „su mama persikėlė gyventi į naują butą lapkričio mėnesį, tėvai daug pykosi, nes tėtis gerdavo alkoholį ir būdavo piktas, miegodavo visą dieną“. Pasak sūnaus, „jis taip pat pastebėjęs, kad tėvai pykdavosi, kai tėtis būdavo išgėręs, jis tada jausdavosi liūdnas ir išsigandęs, nes bijodavo, kad tėtis gali supykti, aprėkti, apibarti“. Siekdama patvirtinti Atsakovo girtumą bei alkoholio vartojimo faktą, Ieškovė teismui pateikė vaizdo įrašą (DOK-22252). Nepaisant to, jog šalys šį vaizdo įrašą interpretavo skirtingai: Ieškovė teigė, jog jame užfiksuotas neblaivus Atsakovas, o pastarasis teigė, kad šiame vaizdo įraše jis yra užfiksuotas ne neblaivus, o miegantis.

14. Teismas, pasisakydamas dėl Ieškovės pateiktame vaizdo įraše (DOK-22252) užfiksuotų duomenų vertinimo, ir atsižvelgdamas į aplinkybę, jog šalių pokalbio metu Atsakovas neneigė Ieškovės išsakytų teiginių apie jo neblaivumą bei negebėjimą pasirūpinti sergančiu šalių nepilnamečiu sūnumi, su sutuoktine bendrauja vangiai, jo kalba yra nerišli, judesiai nekoordinuoti, sprendžia, jog labiau tikėtina Ieškovės versija, kad pateiktame vaizdo įraše Atsakovas yra užfiksuotas neblaivus, dėl tokios savo būklės negalintis pasirūpinti šalių nepilnamečiais vaikais.

15. Teismas sprendė, jog santuokos metu Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą ir lėmė santuokos iširimą. Šią aplinkybę patvirtina ir 2020 m. lapkričio 17 d. Ieškovės Atsakovui siųsto elektroninio laiško duomenys, kuriame Ieškovė, atsakydama į Atsakovo siūlymus išsaugoti šeimą nurodė, jog jai nebetinka „gyventi trise: aš, tu ir priklausomybė“.

16. Teismas pažymėjo, jog santuokos metu sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, todėl vienam iš jų patiriant laikinų finansinių problemų ar nedarbo laikotarpių, kitas iš sutuoktinių turėtų didesne dalimi prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo. Ieškovei neįrodžius, jog laikinas Atsakovo nedarbingumas buvo besaikio alkoholio vartojimo pasekmė ar buvo sąlygotas jo paties kaltų veiksmų, teismas Ieškovės nurodytą aplinkybę, jog santuokos metu Atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti šeimą ir visiškai neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, pripažįsta neįrodyta.

17. Teismas nustatė, kad Atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo Ieškovė taip pat grindė psichologinio smurto vartojimo faktu ir šią aplinkybę įrodinėjo šalių elektroninio susirašinėjimo duomenimis. Ieškovė teismui paaiškino, jog dėl Atsakovo grasinimų kreipėsi į policijos pareigūnus, tačiau ikiteisminis tyrimas Atsakovo atžvilgiu pradėtas nebuvo (2021 m. spalio 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenys – tomas 2, e. b. l. 59-60), todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados apie Atsakovo vartotą psichologinį smurtą Ieškovės atžvilgiu.

18. Teismas pažymėjo, kad nors Ieškovė bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad ji šeimoje kentė psichologinį smurtą, Atsakovas daug metų ją žemino, tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Teismui pateiktas šalių susirašinėjimas elektroninio ryšio priemonėmis (sms žinutėmis, elektroniniu paštu) buvo vykdomas jau šalių faktinio gyvenimo skyrium laikotarpiu, tas pats pasakytina ir apie kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, todėl negali būti pripažįstamas lėmusius šalių santuokos iširimą. Nesant byloje pateiktų kitų įrodymų, patvirtinančių santuokos metu vykdytą Atsakovo psichologinį smurtą prieš Ieškovę, ši aplinkybė pripažintina neįrodyta.

19. Teismas sprendė, jog byloje nenustačius Ieškovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo, pripažinus įrodytu tęstinį Atsakovo alkoholio vartojimo faktą, sąlygojusį santuokos iširimą, šalių santuoka nutrauktina CK 3.60 straipsnio pagrindu dėl atsakovo R. T. kaltės.

20. Teismas nurodė, kad, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgia į: a) šalių santuokos trukmę (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) faktinis šalių gyvenimas skyrium prasidėjo 2020 m. lapkričio 10 d., t. y., šalys iki faktinio gyvenimo skyrium pradžios kartu išgyveno daugiau nei aštuonerius metus). b) santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis (šalių santuoka iširo dėl Atsakovo kaltės, pasireiškusios nesaikingu alkoholio vartojimu, o kitos Ieškovės nurodytos aplinkybės, susiję su psichologinio smurto vartojimu, Atsakovo agresija, pripažintos neįrodytomis); c) Ieškovės išgyvenimų pobūdį, sukeltas pasekmes (bylos duomenimis, Ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, tačiau dėl jų gydymo į specialistus nesikreipė, jokių susirgimų jai nebuvo diagnozuota, vaistų nevartojo); e) Atsakovo turtinę padėtį. Teismas taip pat pažymėjo, jog spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo atsižvelgia į aplinkybę, jog dalis Ieškovės nurodomų pasekmių kilo jau šalims faktiškai gyvenant skyrium.

21. Teismas, įvertinęs Ieškovės paaiškinimus apie patirtus išgyvenimus, ieškovės dvasines kančias dėl Atsakovo elgesio, Atsakovo duotus paaiškinimus, šalių santuokos trukmę ir kitas aukščiau aptartas aplinkybes, ieškovės reikalavimą dėl 2000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 800 Eur sumą, kuri teismo nuomone yra pakankama kompensuoti ieškovei jos patirtus dvasinius išgyvenimus, taip pat atitinka formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose (CK 6.250 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Apeliantas (atsakovas) R. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2022-10-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje Ieškovės patikslintas ieškinys Atsakovui buvo patenkintas, nusprendžiant nutraukti ieškovės A. T. (pavardė iki santuokos – „S.“) ir atsakovo R. T. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašo Nr. 3056, dėl atsakovo R. T. kaltės, o taip pat priteisti ieškovei A. T., iš atsakovo R. T. 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – nutraukti ieškovės A. T. ir atsakovo R. T. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 106) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o patikslinto ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Ieškovei iš Atsakovo atmesti; priimti ir prie bylos medžiagos prijunti papildomą rašytinį įrodymą – R. T. ir G. V. susirašinėjimą elektroniniu paštu, vykusį laikotarpiu nuo 2022-11-21 iki 2022-11-22. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

22.1. Tiek žalingas alkoholio vartojimas, tiek ir priklausomybė nuo alkoholio, yra ligos, kurios pagal Lietuvoje naudojamą Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją TLK-10 yra priskirtos prie psichikos bei elgesio sutrikimų kategorijos, priskiriant joms kodus F10.1 (Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas) ir F10.2 (Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas). Kadangi tiek žalingas alkoholio vartojimas, tiek ir priklausomybė alkoholiui, yra asmens sveikatos sutrikimai, todėl akivaizdu, kad juos gali diagnozuoti tik atitinkamas specialistas, t. y. gydytojas psichiatras. Minėta išvada darytina atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-07-22 įsakymu Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 53:2019 „Gydytojas psichiatras“ 18.2.1 p. nuostatas, numatančias, kad gydytojas psichiatras pagal savo kompetenciją turi diagnozuoti, diferencijuoti ir gydyti šio punkto papunkčiuose nurodytas ligas, būsenas ir (ar) psichikos ir elgesio ?sutrikimus: <...> psichikos ir elgesio sutrikimus dėl alkoholio vartojimo. Kitaip sakant, pagal esamą teisinį reguliavimą tik gydytojas psichiatras ir joks kitas asmuo, atlikęs reikiamus paciento sveikatos patikrinimus ir kitus būtinus tyrimus, turi teisę konstatuoti, jog asmuo serga priklausomybe alkoholiui.

22.2. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog G. V. yra įgijusi specialių žinių įvairių priklausomybių, įskaitant ir priklausomybę alkoholiui, gydymu, aiškiai paneigia prie šio apeliacinio skundo pridedamas Apelianto ir G. V. susirašinėjimas elektroniniu paštu. Susirašinėjimas įvyko po Skundžiamo sprendimo priėmimo ir kurį Atsakovas prašo priimti kaip papildomą naują įrodymą. Atsakovas, susipažinęs su jam siurpiriziniais tapusiais Skundžiamo sprendimo argumentais, elektroniniu paštu kreipėsi į G. V., prašydamas jos atsakyti, ar ji nustatinėjo Apeliantui priklausomybę ir gydė jį nuo alkoholizmo. Į klausimą G. V. atsakė neigiamai, nurodydama, jog ji nenustatinėja priklausomybės, o tą gali padaryti tik gydytojas psichiatras ar toksikologas. Taigi, prie šio apeliacinio skundo pridedamas minėtas rašytinis įrodymas papildomai paneigia klaidingas pirmosios instancijos teismo išvadas, kad Apeliantas piktnaudžiavo alkoholiu ar galimai buvo nuo jo priklausomas, nes kreipėsi pagalbos į G. V..

22.3. Apeliantas niekada nėra baustas administracine tvarka dėl nusižengimų, susijusių su alkoholiu, turi vairuotojo pažymėjimą ir nebuvo jo netekęs, jam nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ar netgi kviesta policija dėl menamo jo neblaivumo. Nesant byloje tokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, kad Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu bei galimai buvo nuo jo priklausomas, remdamasis vien medicininio išsilavinimo neturinčios G. V. susirašinėjimu su Ieškove, nors jame ir yra kalbama apie Atsakovą.

22.4. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad aplinkybę, jog santuokos metu Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, kas bendrą sutuoktinų gyvenimą padarė negalimą ir lėmė santuokos iširimą, patvirtina ir 2020-11-17 Ieškovės Atsakovui siųsto elektroninio laiško duomenys, kuriame Ieškovė, atsakydama į Atsakovo siūlymus išsaugoti šeimą nurodė, kad jai nebetinka „gyventi trise: aš, tu ir priklausomybė“. Kitaip sakant, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas Apelianto kaltę dėl santuokos iširimo iš esmės rėmėsi subjektyviais pačios Ieškovės teiginiais apie Atsakovo priklausomybę alkoholiui. Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kas ir nulėmė nepagrįstos išvados dėl Atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo padarymą.

22.5. Byloje nesant jokių nei medicininių (įrašų ligos istorijoje, registracijos priklausomybės centruose ir pan.), nei ne medicininių (Apelianto atžvilgiu dėl su alkoholiniais gėrimais susijusių priežasčių pradėtų administracinių ar kitokių teisenų ir pan.) įrodymų, patvirtinančių Atsakovo galimą priklausomybę ar piktnaudžiavimą alkoholiu. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo remtis Ieškovės subjektyviais susirašinėjimo su Atsakovu teiginiais, kaip pastarojo priklausomybę alkoholiui bei kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančiu įrodymu.

22.6. Vaizdo įraše, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra užfiksuotas miegantis Atsakovas ir jį tyliai kalbinanti Ieškovė, teigianti, kad Apeliantas yra neblaivus, tačiau vaizdo fiksacija nutrūksta tuo metu, kai Apeliantas pradeda busti, todėl jame nesimato, ką jis atsibudęs atsako Ieškovei ir kaip elgiasi. Kitaip sakant, minėtas vaizdo įrašas yra fragmentiškas ir neatspindi visos tarp šalių susiklosčiusios situacijos, o tik parodo Ieškovei palankias interpretuoti faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo Skundžiamo sprendimo išvadų grįsti šiuo selektyviu ir nepatikimu vaizdo įrašu bei Ieškovės pateikiamu subjektyviu jame užfiksuotų aplinkybių traktavimu.

22.7. Net tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas dėl Atsakovui nežinomų priežasčių nustatytų, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina Atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais ir priklausomybės alkoholiui faktą (su kuo Apeliantas kategoriškai nesutinka), tai vis tiek nesudarytų pagrindo pripažinti teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl Atsakovo kaltės.

22.8. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog menamas alkoholio vartojimas kaip nors įtakojo Apelianto santuokinių pareigų vykdymą, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti Atsakovo kaltu dėl santuokos iširimo, kadangi pats alkoholio vartojimo faktas per se nepreziumuoja sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo.

22.9. Susidariusios faktinės nagrinėjamos situacijos aplinkybės niekaip neleidžia konstatuoti, kad Ieškovės ir Atsakovo santuoka iširo vien dėl Apelianto kaltės. Pažymėtina, kad iš Ieškovės pusės daug laiko Atsakovo atžvilgiu nebuvo moralinės paramos, palaikymo, lojalumo, buvo tik priekaištai, nepagarba, išsigalvojimai dėl neva nesaikingo alkoholio vartojimo, bandymas įteigti Atsakovui, kad jis turi problemą. Ieškovė nenorėjo išsaugoti šeimos ir paisė vien savo interesų, negalvojo nei apie Atsakovą, nei apie vaikus ir jų psichologinę būseną. Nors Atsakovas siūlė Ieškovei išsaugoti šeimą, tačiau Ieškovė su tuo nesutiko.

22.10. Byloje esančios aplinkybės leidžia teigti, kad Ieškovė iš anksto ruošėsi santuokos su Atsakovu nutraukimui. Tuo tikslu šalims dar gyvenant kartu, Ieškovė įtikino Atsakovą 2019-09-05 sudaryti vedybų sutartį, kurios pagrindu buvo atsidalintas bendras sutuoktinių turtas. Vėliau Ieškovė pardavė jai priklausiusį vieno kambario butą, pasiėmė paskolą ir nusipirko kitą – trijų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iš pradžių šį naująjį butą ji nuomojo, tačiau po to nuomininkų paprašė išsikraustyti ir į šį butą nuo 2020-11-14 persikėlė gyventi su vaikais atskirai nuo Atsakovo. Be to, Ieškovė dar 2020-11-11 t.y. kelios dienos prieš išsikraustymą iš namų, kuriuose gyveno kartu su Atsakovu, sudarė atstovavimo sutartį su advokatu, kuris ją atstovavo byloje dėl santuokos su Atsakovu nutraukimo.

Žemesnės instancijos teismas

22.11. Pripažindamas Atsakovą kaltu dėl santuokos su Ieškove nutraukimo, pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino Ieškovės ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė jai iš Atsakovo 800,00 Eur dydžio neturtinę žalą. Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išvestinis iš pagrindinio Ieškovės reikalavimo nutraukti santuoką dėl Atsakovo kaltės, todėl apeliacinės instancijos teismui patenkinus šį apeliacinį skundą ir pripažinus, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, egzistuoja pagrindas panaikinti ir Skundžiamo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos Ieškovei priteisimo iš Atsakovo, visiškai atmetant minėtą ieškinio reikalavimą.

22.12. Apelianto teikiamas rašytinis įrodymas atsirado tik po Skundžiamo sprendimo priėmimo. Minėtame sprendime pirmosios instancijos teismo išvados, jog sutuoktiniai lankėsi pas G. V. dėl Atsakovo alkoholio vartojimo ir galimos priklausomybės, Apeliantui tapo siurprizinėmis, nes šių išvadų nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai apie G. V., kaip asmens turinčio teisę nustatyti ir gydyti priklausomybę alkoholiui, kvalifikaciją. Dėl šios priežasties, susipažinęs su Skundžiamo sprendimo argumentais, Atsakovas elektroniniu paštu kreipėsi į G. V., prašydamas jos atsakyti, ar ji nustatinėjo Apeliantui priklausomybę ir gydė jį nuo alkoholizmo, į ką G. V. atsakė neigiamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Atsakovas neturėjo objektyvios galimybės pateikti aukščiau paminėto susirašinėjimo elektroniniu paštu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kadangi tuo metu pridedamas susirašinėjimas elektroniniu paštu dar nebuvo įvykęs.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti Apelianto prašymo priimti ir prie bylos medžiagos prijunti papildomą rašytinį įrodymą – R. T. ir G. V. susirašinėjimą elektroniniu paštu, vykusį laikotarpiu nuo 2022-11-21 iki 2022-11-22; Apelianto 2022 m. lapkričio 28 d. pateiktą apeliacinį skundą Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-28 sprendimo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš Apelianto R. T. Ieškovės A. T. patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia argumentais:

23.1. Ieškovė Atsakovo kaltę įrodinėjo šalių susirašinėjimu tarpusavyje bei susirašinėjimu su alkoholio priklausomybės specialiste G. V., į bylą pateiktomis fotonuotraukomis bei vaizdo įrašu (DOK-22252). Ieškovė pažymi, kad ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 28 dieną, o 2022 m. vasario 3 dieną buvo pateiktas atsiliepimas į patikslintą Atsakovo priešieškinį bei įrodymai, patvirtinantys faktą, kad Ieškovė ir Atsakovas lankėsi pas G. V. dėl Atsakovo alkoholio vartojimo ir galimos priklausomybės, tad Apeliantui skundžiamajame sprendime pirmosios instancijos teismo išvados, jog sutuoktiniai lankėsi pas G. V. dėl Atsakovo alkoholio vartojimo ir galimos priklausomybės, jokiu būdu nebuvo siurprizinėmis. Apeliantas turėjo visas galimybes elektroniniu būdu susiekti su G. V. anksčiau, iki priimant skundžiamąjį sprendimą, ir, manydamas tai esant reikalinga, analogišką susirašinėjimą pateikti Vilniaus apylinkės teismui. Tačiau jis to nepadarė. Toks Apelianto elgesys leidžia daryti išvadą, kad apeliacinis skundas buvo pateiktas vadovaujantis išimtinai Apelianto asmeniniais principais ir negalėjimu pripažinti savo kaltės, o ne dėl išties naujų svarių įrodymų byloje atsiradimo, kurie būtų turėję įtakos pirmos instancijos teismo sprendimui dėl santuokos iširimo dėl Atsakovo kaltės, ir kurių pateikti anksčiau nebuvo jokių objektyvių galimybių.

23.2. Ieškovė teisme siekė įrodyti, ne Atsakovo diagnozę, o tai, kad jis turėjo bėdų su alkoholiu, juo reguliariai piktnaudžiavo, dėl to dažnai elgėsi neadekvačiai, kas ir paskatino šeimos griūtį. G. V. yra kvalifikuota priklausomybių konsultantė, tad Ieškovė 2020 metų pavasarį į ją kreipėsi pagalbos, taip siekdama tiek padėti Atsakovui, tiek išgelbėti santuoką. Nors bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat ir apeliaciniame skunde Apeliantas akcentuoja, kad G. V., kaip ir Ieškovė, yra žurnalistė, neturinti kompetencijos konsultuoti alkoholio priklausomybės klausimais, Vilniaus apylinkės teismas su šia Atsakovo nurodyta aplinkybe nesutiko ir savo sprendime nurodė, jog nepaisant to, kad į bylą nebuvo pateikta rašytinių įrodymų apie G. V. kompetenciją konsultuoti asmenis, susijusius su alkoholio priklausomybe, iš viešai internetinėje erdvėje skelbiamų duomenų, G. V. internetinėje svetainėje https:// (duomenys neskelbtini) pateikiamos informacijos apie jos kompetenciją, matyti, jog ji yra įgijusi specialiųjų žinių, susijusių su priklausomybių, įskaitant ir priklausomybę alkoholiui, gydymu.

23.3. Ieškovės išdėstytas aplinkybes apie dažną Atsakovo alkoholio vartojimą ir tokio vartojimo sąlygotą neadekvatų elgesį 2021 m. kovo 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistams patvirtino šalių nepilnamečiai vaikai. Vaikų pasisakymai tik įrodo, kad Atsakovas dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu, dėl to jo elgesys būdavo neprognozuojamas. Tiek mažamečiai vaikai, tiek Ieškovė Atsakovo bijojo, mat jis bet kada galėjo supykti, aprėkti, būdamas neblaivus, būdavo grubus, priekabus, šiurkštus, kartais net agresyvus, Atsakovą kamuodavo sunkios pagirios, nuotaikų kaita, jis vengdavo imtis darbo, kiauras dienas miegodavo. Atsakovas beveik nesirūpino mažamečiais vaikais (tik savaitgaliais kartais išvykdavo su jais pasivaikščioti ar kur nors pažaisti, filmuodavo kiekvieną vaikų žingsnį ir po to grasindavo, kad turi šimtus filmukų, kurie įrodys aplinkiniams, kaip puikiai jis rūpinasi savo vaikais). Natūralu, kad dėl tokių aukščiau išvardintų aplinkybių santuokinis gyvenimas ilgainiui tapo negalimas.

Šalies argumentai

23.4. Ieškovė apeliaciniame skunde pateiktus tokius Apelianto teiginius, neva ji šalims dar gyvenant kartu detaliai planavo skyrybas, neva jos iniciatyva 2019-09-05 buvo sudaryta vedybų sutartis, kurios pagrindu buvo atidalintas bendras sutuoktinių turtas ir pan., laiko visiškai deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais objektyviais įrodymais. Priešingai, būtent Atsakovas 2019-09-05 inicijavo vedybų sutarties sudarymą, tik tokiu būdu sutikdamas duoti Ieškovei notariškai patvirtintą sutikimą parduoti jai nuo 2004 m. asmeninės nuosavybės teise priklausiusį vieno kambario butą, esantį Vilniuje, ir kartu priversdamas Ieškovę raštiškai atsisakyti teisės į bendrą sutuoktinių turtą. Šitaip elgdamasis, Atsakovas viską, ką šalys per santuokos laikotarpį užgyveno kartu, finansine ir teisine prasme iš anksto pasiliko sau, o taip pat tikėjosi priversiąs Ieškovę persigalvoti nuo minties apie skyrybas. Tuo tarpu visi Ieškovės pirmos instancijos teismui pateikti įrodymai kaip tik pagrindžia jos siekį išsaugoti santuoką ir rodo visas jos pastangas tai padaryti.

23.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dėl Ieškovės ir Atsakovo santuokos iširimo dėl Apelianto kaltės buvo priimtas pagrįstai, objektyviai įvertinus visus pateiktus įrodymus ir aplinkybes, nepažeidžiant įrodymų leistinumo taisyklių bei nenukrypstant nuo teismų praktikos išaiškinimų. Tuo tarpu Apelianto apeliacinis skundas yra grindžiamas labiau deklaratyviais teiginiais nei objektyviais įrodymais, piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu toliau vilkinant teismo procesą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

26. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti ankščiau. Naujai teikiami įrodymai taip pat turi atitikti bendruosius leistinumo reikalavimus ir būti susiję su byloje nagrinėjamasi klausimais (CPK 177, 180 straipsniai).

27. Nagrinėjamu atveju apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomą rašytinį įrodymą – R. T. ir G. V. susirašinėjimą elektroniniu paštu, vykusį laikotarpiu nuo 2022-11-21 iki 2022-11-22; prašo priimti ir vertinti su kitais įrodymais. Apeliantas teigia, kad būtinumas pateikti naują rašytinį įrodymą atsirado po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo; teikiamas rašytinis įrodymas atsirado tik po Skundžiamo sprendimo priėmimo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos tesimo išvada, jog sutuoktiniai lankėsi pas G. V. dėl Atsakovo alkoholio vartojimo ir galimos priklausomybės. Byloje nėra įrodymų apie G. V., kaip asmens turinčio teisę nustatyti ir gydyti priklausomybę alkoholiui, kvalifikaciją. Dėl to apeliantas elektroniniu paštu kreipėsi į G. V., prašydamas jos atsakyti, ar ji nustatinėjo Apeliantui priklausomybę ir gydė jį nuo alkoholizmo, į ką G. V. atsakė neigiamai.

28. Nagrinėjamu atveju Apeliantas nepagrindė, kodėl teikia rašytinius įrodymus kartu su apeliaciniu skundu, kodėl įrodymai negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo 2021 m. vasario mėn., ieškinyje nurodė kad pagrindine santuokos iširimo priežastimi laiko Atsakovo (apelianto) piktnaudžiavimą alkoholiu, taip pat nurodė, jog siekdama išsaugoti santuoką bei padėti Atsakovui atsikratyti priklausomybės, 2020 metais kreipėsi į priklausomybių ligų specialistę G. V. (Ramunėlė Rehab), kurioje Atsakovui buvo teikiamos konsultacijos ir pagalba. Tačiau po kelių apsilankymų pas priklausomybių specialistę Atsakovas gydymą nutraukė savo valia. Bylos nagrinėjimo metu Ieškovė nuosekliai laikėsi tokios pozicijos, atkartoto ją tiek duodama paaiškinimus teismui, tiek Vaikų teisių apsaugos specialistams šeimos vaikų situacijos tyrimo metu. Taigi Ieškovės pozicija ir faktas, kad sutuoktiniai kreipėsi dėl šeimos problemų pas psichologę, nebuvo Atsakovui (apeliantui) siurprizinis. Objektyviai nebuvo jokių kliūčių pateikti teismui informaciją, susijusią su psichologės konsultacijomis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

29. Dėl naujo įrodymo įrodomosios reikšmės, sąsajos su byloje nagrinėjamais klausimais Apeliantas taip pat nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nebuvo konstatavęs, kad Atsakovui (apeliantui) būtų nustatyta piktnaudžiavimo alkoholiu (žalingo alkoholio vartojimo) arba priklausomybės alkoholiui medicininė diagnozė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino, jog santuokos metu Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą ir lėmė santuokos iširimą, t.y. Apelianto teikiami nauji įrodymai apie tai ar G. V. gydė Apeliantą nuo alkoholizmo, neturi sąsajos su byloje nagrinėjamais klausimais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pateiktų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis), ir dėl jų nepasisako.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

30. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu nusprendė ieškovės A. T. patikslintą ieškinį ir atsakovo R. T. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies ir nutraukti ieškovės A. T. (pavardė iki santuokos – „S.“) ir atsakovo R. T. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašo Nr. 3056, dėl atsakovo R. T. kaltės, priteisti ieškovei A. T. iš atsakovo R. T. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas taip pat priėmė sprendimus dėl visų santuokos nutraukimo teisnių pasekmių.

31. Apeliantas (atsakovas) nesutiko su teismo sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės, t.y. ginčas kilo dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės tvarką (CK 3.60 straipsnis) aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje; apeliantas taip pat kvestionuoja civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taikymą nagrinėjamoje byloje.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

32. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

33. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

34. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia.

35. Nagrinėjamoje byloje Ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl Atsakovo kaltės, nes atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, nesirūpinimo šeima, dėl psichologinio smurto šeimos narių atžvilgiu t. y. Ieškovė savo reikalavimą grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Ieškovė nurodė, kad dėl Atsakovo problemų, susijusių su alkoholio vartojimu ir konfliktų ji su vaikais nuo 2020 m. lapkričio mėn. išsikraustė iš šeimos gyvenamojo būsto.

36. Ieškovė atsakovo kaltę įrodinėjo šalių susirašinėjimu tarpusavyje, susirašinėjimu su specialiste G. V., fotonuotraukomis bei vaizdo įrašu (DOK -22252).

37. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu Apeliantas neneigė vartojęs alkoholį. Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje dėl bendravimo su vaikų tėvu nurodyta, kad bendrauta 2020-12-21 apie 12.30 mobiliuoju telefonu; pasiteiravus apie alkoholio vartojimą, vyras aiškino, kad jis savaitėmis alkoholio nevartoja, o susitikimuose su draugais savaitgaliais, kuriuose dalyvauja ir sutuoktinė, jis minimaliai jo vartodavo. Nei jis, nei sutuoktinė nėra abstinentai. Vyras teigė, kad išgeria alaus butelį, kai vaikai nueina miegoti ir nemato tame problemos, nes tai nėra reguliarus vartojimas. Vyras paaiškino, kad stengdavosi vartoti alkoholį vaikams nematant, bet vaikų akivaizdoje negerdavo.

38. Bylos nagrinėjimo metu Apeliantas nuolat pabrėždavo, kad jis vartotojo alkoholį lygiai tiek, kiek ieškovė. Byloje nėra duomenų, kad alkoholio vartojimas neigiamai paveikė Apelianto, kaip sutuoktinio, pareigų vykdymą. Specialistė G. V. nėra toksikologė ar gydytoja psichiatrė, todėl negalėjo vertinti ar Apeliantas piktnaudžiauja alkoholiu ar galimai buvo nuo jos priklausomas; sutuoktiniai kreipėsi į specialistę dėl Ieškovės emocinių problemų; duomenų, kad Apelianto alkoholio būtų kaip objektyviai užfiksuotas (pvz. vairavo neblaivus, dėl piktnaudžiavimo alkoholio būtų kviečiama policija ar pan.) byloje nėra.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu, pagarba, bendrumo jausmais ir moraline ir materialine parama vienas kitam (CK 3.27, 3.28 straipsniai). Vertinant santuokos iširimo priežastis svarbu nustatyti, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių šeimoje ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei. Vertinant alkoholio vartojimą kaip šeimos iširimo priežastį, teisiškai reikšminga yra tai, kokie alkoholio vartojimo standartai buvo priimtini abiem sutuoktiniams; jokių kriterijų, koks alkoholio vartojimas laikytinas priimtinu šeimoje, visuomenėje nėra nustatyta. Vieno iš sutuoktinio alkoholio vartojimas gali būti vertinamas kaip saikingas ir būti priimtinas kitam sutuoktiniui, jeigu jis akivaizdžiai neprieštarauja gerai moralei ar teisei. Tačiau, jeigu toks elgesys kitam sutuoktiniui nepriimtinas, sukelia įtampą, konfliktus, kitas neigiamas pasekmes šalių santykiams, jis gali tapti šeimos iširimo priežastimi nepriklausomai nuo to, ar tokio pobūdžio alkoholio vartojimas buvo išviešintas ir įvertintas visuomenėje kaip nusižengimas, ar jis tapo priklausomybės liga.

40. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Apeliantui būtų diagnozuotas piktnaudžiavimas alkoholiu (žalingas alkoholio vartojimas) arba priklausomybė nuo alkoholio, apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad tokie faktai turi būti įrodinėjami medicininiais dokumentais, o jų byloje nėra. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra, tačiau priklausomybės nuo alkoholio konstatavimo medicinine prasme nebuvimas nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad Atsakovas vartojo alkoholį, jo alkoholio vartojimas šeimoje nebuvo toleruojamas ir tapo konfliktų ir įtampos bei šeimos iširimo priežastimi.

41. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Ieškovės pateiktą susirašinėjimo su specialiste G. V. turinį (Ieškovė skundėsi, kad Atsakovas vėl vartojo alkoholį vienas, specialistė pasiūlė pradėti žalingo vartojimo sesijas), padarė pagrįstą išvadą, kad sutuoktiniai kreipėsi dėl problemų santuokoje, susijusiu su Atsakovo alkoholio vartojimu.

42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs informaciją apie specialistės G.V. kompetenciją, viešai pateikta jos internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), padarė pagristą išvadą, kad ji yra įgijusi specialiųjų žinių, susijusių su priklausomybės ligų gydymu. Aplinkybė, kad ji nėra gydytoja – toksikologė ar psichiatrė, nepaneigia jos kompetencijos kaip psichologės – priklausomybės lygų konsultantės.

43. Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą apie Apelianto alkoholio vartojimą ir jo įtaką šalių šeimos santykiams, pagrįstai rėmėsi 2021 m. kovo 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados duomenimis; išvadoje užfiksuota, kad Tarnybos specialistų apklausti abu vaikai patvirtino, kad Apeliantas gerdavo alkoholį ir būdavo piktas, miegodavo visą dieną; kai Apeliantas būdavo išgėręs, jis galėjo supykti, apibarti. Išvados duomenys patvirtino ne tik alkoholio vartojimo faktą, bet ir tai, kad alkoholio vartojimas sukėlė neigiamas pasekmes šalių vaikams – sukeldavo baimę ir įtampą dėl Atsakovo elgesio.

44. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai įvertino Ieškovės pateiktą įrodymą – vaizdo įrašą (DOK-22252). Apelianto vertinimu, vaizdo įrašas neatitinka įrodymų pakankamumo reikalavimų, nes jo atlikimo aplinkybės yra neaiškios, nežinoma data, paros laikas, turinys prieštarauja Ieškovės paaiškinimams teismo posėdžio metu apie įrašo padarymo aplinkybes, be to teismas netinkamai interpretavo vaizdo įrašą, nes atsakovas užfiksuotas ne girtas, o miegantis.

45. Teisėjų kolegija, susipažinusi su vaizdo įrašo USB laikmenoje turiniu, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Atsakovas bendrauja vangiai, jo kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad labiau tikėtina, jog Atsakovas buvo užfiksuotas neblaivus; Atsakovo (apelianto) argumentai, kad neaišku kokiomis aplinkybėmis padarytas vaizdo įrašas, nes Ieškovės paaiškinimai apie tai, ar jo miego metu buvo įjungta muzika, kas ją išjungė, nepaneigia teismui pateikto vaizdo įrašo įrodomosios reikšmės. Apeliantas neneigia, kad vaizdo įraše užfiksuotas jis, vaizdo įrašo turinys patvirtina neblaivumo faktą; pirmosios instancijos teismas priimdamas ir vertindamas vaizdo įrašą kaip įrodymą, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių Civilinio proceso normų.

46. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą, jog Atsakovas yra kaltas dėl iširusios santuokos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti priešingą išvadą, skundžiama sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Netenkinus apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja Ieškovė; ji pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-50), 2022 m. gruodžio 9 d. Pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 843320 1700 Eur sumai (DOK-18).

50. Apeliantas pateikė atsiliepimą į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašo atmesti Ieškovės prašymą. Apelianto vertinimu, pinigų priėmimo kvitas nepatvirtina Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų sąsajos su byla. Ieškovė nepateikė jokios išlaidų detalizavimo, suteiktų paslaugų ataskaitos, PVM sąskaitos faktūros su paslaugų detalizacija, nėra aišku, ar už paslaugas šioje byloje patirtos išlaidos. Antra, Ieškovė 2022 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodė, jog 2022 m. balandžio 12 d. teismui buvo pateiktas ieškovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kartu su išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Prie prašymo buvo pridėta 2020 m. lapkričio 11 d. teisinių paslaugų sutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovė A. T. ir advokatas R. U. susitarė, kad advokato honoraras yra 2000 Eur. Prie prašymo taip pat buvo pridėtas 2020 m. lapkričio 11 d. Pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 843317 2000 Eur sumai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė su advokatu susitarė dėl 2000 Eur honoraro už santuokos nutraukimo bylą, t.y. Ieškovė be pagrindo prašo papildomai priteisti 1700 Eur atstovavimo išlaidų.

51. Apelianto atsikirtimo argumentai atmetami. Papildomas sprendimas nagrinėjamoje byloje buvo priimtas 2022 m. lapkričio 18 d.. Atsakovo apeliacinis skundas buvo pateiktas teismui 2022 m. lapkričio 28 d. Papildomu teismo sprendimu buvo paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos iki apeliacinio skundo pateikimo, todėl nėra pagrindo manyti, kad teisinių paslaugų sutartimi Ieškovė ir jos atstovas susitarė ir dėl galimų būsimų išlaidų, susijusių su atsiliepimo surašymu, atlyginimo ir Ieškovė avansu tokias galimas išlaidas apmokėjo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą buvo pateiktas teismui 2022 m. gruodžio 13 d., 1700 Eur pagal pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 843320 buvo sumokėti 2022 m. gruodžio 9 d., kvite nurodyta, kad pinigai sumokėti už advokato paslaugas; pinigų mokėjimo paskirtį įrodo ir Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Ieškovė sumokėjo 1700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

52. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11. papunktyje nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 1700 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos Ieškovei iš Apelianto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovo R. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo R. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė