- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-1809-967/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03821-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- R. T.
- Ieškovas
- A. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. patikslintą ieškinį atsakovui R. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8633-869/2021 pagal ieškovės A. T. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui R. T. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo de?l kito sutuoktinio kalte?s, nepilnamec?ių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“ bankas.
Šalies argumentai
2. Atsakovas pateikė teismui 2021 m. kovo 23 d. prašymą palikti ieškovės patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo de?l kito sutuoktinio kalte?s, nepilnamec?ių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo nenagrinėtą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8633-869/2021 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teigė, kad ieškovė, kreipdamasi dėl privalomos mediacijos vykdymo, nurodė neteisingą atsakovo gyvenamosios vietos adresą; jis negavo jokio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT, tarnyba) pranešimo, todėl negalima pripažinti, kad šalys pasinaudojo privalomu ikiteisminiu ginčo sprendimo būdu – mediacija. Nepasinaudojus ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, ieškovės patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo de?l kito sutuoktinio kalte?s, nepilnamec?ių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo turi būti paliekamas nenagrinėtas.
Atsiliepimas
3. Ieškovė su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į atsakovo 2021 m. kovo 23 d. prašymą nurodė, kad atsakovo prašymu yra siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą; prašymo tenkinimas pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovės nuomone, yra visos sąlygos deryboms dėl taikios bylos baigties, tačiau atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8633-869/2021 atsakovo prašymą dėl patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-8633-869/2021 netenkino ir nutarė perduoti ginčą privalomai spręsti teisminės mediacijos būdu, nustatant šalims 10 dienų terminą siūlomoms mediatorių kandidatūroms nurodyti.
Šalies argumentai
5. Teismas pažymėjo, jog 2021 m. sausio 7 d. prašyme vykdyti privalomąją mediaciją ieškovė, inicijuodama mediacijos procesą, nurodė netikslų atsakovo gyvenamosios vietos adresą, t. y. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kai tuo tarpu atsakovo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (dalyje procesinių dokumentų atsakovas savo gyvenamąją vietą nurodo adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r.). Teismas atkreipė dėmesį, jog be atsakovo gyvenamosios vietos adreso, prašyme buvo nurodyti ir kiti, papildomi kontaktiniai duomenys – telefono numeris, kuriuo VGTPT atstovai turėjo galimybę susisiekti su atsakovu dėl privalomosios mediacijos vykdymo.
6. Teismas teigė, jog nors pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė atsakovo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., tačiau dėl techninės klaidos teismui siunčiant procesinius dokumentus atsakovui, 2021 m. kovo 2 d. teismo pranešime dėl atsiliepimo pateikimo kaip ir mediacijos metu buvo padaryta analogiška klaida, nurodant klaidingą atsakovo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tačiau, kaip pažymėjo teismas, nepaisant to, teismo siųsti procesiniai dokumentai 2021 m. kovo 12 d. atsakovui buvo asmeniškai įteikti jo gyvenamosios vietos adresu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas sprendė, jog byloje nesant duomenų apie tai, kad VGTPT siųstas pranešimas atsakovui nebuvo įteiktas, negali daryti vienareikšmės išvados, jog ikiteisminė mediacijos procedūra nagrinėjamu atveju nebuvo inicijuota.
8. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad reali mediacija tarp šalių neįvyko, siekiant sudaryti galimybę šalims susitarti taikiai, nutarė savo iniciatyva perduoti bylą teisminei mediacijai.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8633-869/2021 ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo de?l kito sutuoktinio kalte?s, nepilnamec?ių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo palikti nenagrinėtą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nors ieškovė VGTPT Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl mediacijos vykdymo, tačiau nurodė neteisingą atsakovo adresą, dėl ko jis negavo jokių siųstų dokumentų bei negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl mediacijos vykdymo ir taikaus ginčo išsprendimo. Tarnyba nepagrįstai nusprendė (nežinodama, jog jai buvo nurodytas neteisingas atsakovo adresas), jog ieškovė įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą. Ieškovė galėtų būti laikoma tinkamai įgyvendinusia reikalavimus dėl privalomosios mediacijos tik tada, jeigu atsakovas būtų gavęs VGTPT siųstus dokumentus, tačiau su mediacijos vykdymu nebūtų sutikęs arba iš vis savo pasirinkimu nebūtų pateikęs jokio atsakymo. Šiuo atveju atsakovas neturėjo jokių galimybių pareikšti savo nuomonės, susitarti su ieškove taikiai, išvengti teisminio bylinėjimosi, o taip pat ir bylinėjimosi išlaidų.
9.2. Tarnyba 2021 m. vasario 2 d. pažymoje dėl privalomosios mediacijos pabaigos Nr. (11.6Mr)(M-P-21-53)MPA-487 nurodė, jog dokumentai buvo siųsti tik nurodytu atsakovo adresu (klaidingai), kaip numato įstatymas. Taigi ta aplinkybė, kad ieškovės prašyme buvo nurodytas atsakovo telefono numeris negali pateisinti neteisingo adreso nurodymo ar juo labiau reikšti, kad ieškovė nėra atsakinga už neįvykusią neteisminę mediaciją.
9.3. Atsakovui aplinkybės dėl pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, dokumentų siuntimą klaidingu adresu nebuvo žinomos. Kita vertus, jis nėra ir negali būti laikomas atsakingu už tai, kad yra nurodomas klaidingas jo gyvenamosios vietos adresas ir jis negauna dokumentų, arba kad yra nurodomas klaidingas atsakovo adresas, tačiau dokumentai vis tiek jam yra įteikiami. Jeigu pirmosios instancijos teismui neva nurodžius klaidingą atsakovo adresą, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti, tai negali patvirtinti, kad jis turėjo gauti ir klaidingu adresu nusiųstą VGTPT pranešimą.
9.4. VGTPT atsakovui dokumentus siuntė klaidingu adresu, todėl jis jų negavo, o mediacija neįvyko. Tokiu atveju nesilaikyta šeimos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Šia tvarka dar galima pasinaudoti, nes jokie imperatyvūs terminai pasinaudoti tokia mediacija nėra nustatyti ir nėra praleisti, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsniu, ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį turėjo palikti nenagrinėtą ir išaiškinti šalims pareigą dėl neteisminės mediacijos vykdymo kreiptis į VGTPT.
9.5. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teigė, kad tik nustatęs didelę taikaus ginčo sprendimo tikimybę, gali perduoti ginčą privalomai spręsti teisminės mediacijos būdu, tačiau apie tokią tikimybę šioje byloje nepasisakė, o ir šalių sutikimo bei nuomonių būtent dėl teisminės mediacijos vykdymo negavo.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Atsakovo prašymu siekiama vilkinti civilinę bylą, pažeidžiant nepilnamečių vaikų interesus.
10.2. Iš atsakovo elgesio (neveikimo) matyti, jog jis neturi tikslo bylą baigti taikiai. Ieškovei pateiktas vienintelis pasiūlymas mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki pilnametystės periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur. Atsakovas vaikų išlaikymui teikdavo po 100,00 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį dėl laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo, antstolis iš atsakovo išieškodavo priteistą nepilnamečių vaikų išlaikymą.
Šalies argumentai
10.3. Ieškovė sutinka su teismo paskirta privalomąja teismine mediacija ir mano, kad yra visos sąlygos deryboms dėl taikios bylos baigties. Tačiau atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, tokiu būdu vilkindamas procesą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-8633-869/2021, nutariant perduoti ginčą privalomai spręsti teisminės mediacijos būdu. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo netenkinti atsakovo prašymo dėl patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-8633-869/2021 buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
14. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė, atstovaujama advokato R. U., 2021 m. sausio 7 d. kreipėsi į VGTPT su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją (toliau – prašymas); 3 punkte prie duomenų apie atsakovą jo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. VGTPT 2021 m. vasario 2 d. pažymoje dėl privalomosios mediacijos pabaigos Nr. (11.6Mr)(M-P-21-53)MPA-487 (toliau – pažyma) nurodyta, kad VGTPT kreipėsi į atsakovą, gyvenantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prašydama per 15 dienų nuo išsiuntimo dienos pateikti sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo, tačiau rašytinio atsakovo sutikimo ar nesutikimo negavo.
15. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad VGTPT Vilniaus skyriui jo gyvenamosios vietos adresas buvo nurodytas neteisingai, dėl ko jis negavo siųstų dokumentų bei negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl mediacijos vykdymo ir taikaus ginčo išsprendimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors prašyme iš tiesų klaidingai buvo nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas, jam faktiškai gyvenant (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., minėta aplinkybė nesudaro pagrindo, vadovaujantis CPK 296 straipsniu, ieškovės patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą, išaiškinant šalims pareigą dėl neteisminės mediacijos vykdymo kreiptis į VGTPT.
17. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
18. Remiantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 punktu, taikoma privalomoji mediacija sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo siekia smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, arba teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, arba yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje, arba yra pateikta įstatymų nustatyta tvarka įgalioto teikti specializuotą kompleksinę pagalbą subjekto pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.
19. Atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. sausio 7 d. prašyme vykdyti privalomąją mediaciją buvo klaidingai nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas; VGTPT Vilniaus skyrius, nepaisant kitų prašyme nurodytų atsakovo duomenų, jį, remiantis pažyma, informavo tik pašto siunta, išsiųsta gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius; byloje duomenų apie minėtos pašto siuntos įteikimą nėra, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovui, nepaisant padarytos klaidos, pašto siunta būtų buvusi įteikta (ko negali patvirtinti ir pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė dėl klaidingu atsakovo adresu išsiųstų procesinių dokumentų įteikimo) (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, esant pradėtam bylos nagrinėjimui pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo de?l kito sutuoktinio kalte?s, nepilnamec?ių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, formalus minėto procesinio dokumento palikimo nenagrinėto pagrindo pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą taikymas būtų ir neracionalus, ir neatitiktų Mediacijos įstatyme nustatyto tikslo padėti ginčo šalims taikiai išspręsti.
20. Atsakovas atskirajame skunde pabrėžia, kad neturėjo jokių galimybių pareikšti savo nuomonės, susitarti su ieškove taikiai, išvengti teisminio bylinėjimosi, o taip pat ir bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, jog faktiškai siekiant, kaip teigiama atsakovo atskirajame skunde, taikiai susitarti (o ne, visų pirma, išvengti bylinėjimosi išlaidų susidarymo) šalys gali pasinaudoti ir CPK 231¹ straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad atsakovas iš esmės neprieštarauja mediacijos vykdymui, siekiant taikaus ginčo išsprendimo (nors prioritetą, formaliai remdamasis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos neįgyvendinimu, teikia VGTPT Vilniaus skyriui), spręstina, kad esamoje ginčo nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė savo iniciatyva perduoti bylą teisminei mediacijai (CPK 231¹ straipsnio 1 dalis).
21. Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8633-869/2021 paliktina nepakeista, o šalims nustatytas 10 dienų terminas siūlomoms mediatorių kandidatūroms nurodyti pasibaigė iki atskirojo skundo išnagrinėjimo momento, joms nustatytinas naujas 10 dienų terminas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8633-869/2021 palikti nepakeistą ir nustatyti šalims 10 (dešimt) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos siūlomoms mediatorių kandidatūroms nurodyti.