Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-278-1014/2018 pagal ieškovo Z. Š. ieškinį atsakovei S. J. dėl bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovės S. J. priešieškinį Z. Š. dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo bei atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-278-1014/2018 nustatė ieškovui Z. Š. terminą pašalinti 2018 m. sausio 24 d. atskirojo skundo trūkumus.

Teismas konstatavo, kad ieškovo atskirasis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes nepateikti įrodymai, kad atskirąjį skundą surašė tinkamas subjektas. Skundą surašęs Z. Š. nepateikė įrodymų, jog turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

I. Z. Š. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutarties, prašydamas panaikinti nutartį, kuria nustatyti 2018 m. sausio 24 d. atskirojo skundo trūkumai.

Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad teismas nesivadovavo teismų praktika ir neteisingai taikė CPK 306 straipsnio 3 dalies normą, nes šios normos taisyklės netaikomos atskiriesiems skundams.

Apeliantas teigia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas V. V. negalėjo spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimo, nes civilinė byla Nr. e2-278-1014/2018 paskirta nagrinėti teisėjai R. K.. T. V. V. išsprendus ieškovo atskirojo skundo priėmimo klausimą ne savo nagrinėjamoje byloje, buvo pažeistas teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas, dėl to skundžiama nutartis turi būti panaikinta esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-278-1014/2018, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui Z. Š. terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Apeliantas teigia, jog skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai), nes atskirojo skundo priėmimo klausimą išsprendė ne bylą nagrinėjantis teisėjas. Apeliacinis instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, nes iš byloje esančio Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės J. B. 2018 m. vasario 2 d. patvarkymo Nr. TPP-8 matyti, jog dėl civilinę bylą Nr. e2-278-1014/2018 nagrinėjančios teisėjos R. K. teisėto nebuvimo darbe, 2018 m. sausio 24 d. gauto ieškovo Z. Š. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotas spręsti teisėjui V. V.. Taigi, Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko patvarkymas patvirtinta, kad teisėjas V. V. turėjo teisę spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą kito teisėjo nagrinėjamoje byloje.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atskirojo skundo trūkumus, rėmėsi CPK 306 straipsnio 3 dalies norma, kuri numato, jog apeliacinį skundą surašo advokatas. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą Z. Š. pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba pateikti atskirąjį skundą, surašytą asmens, turinčio tam įstatyminę teisę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimai, kuriais pakeistos kai kurios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme nuostatos. Šiuo įstatymu CPK 306 straipsnis papildytas 3 dalimi, kuri nustato, kad, jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, apeliacinį skundą gali surašyti tik advokatas arba apeliantas turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

CPK 338 straipsnyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. Nors CPK 338 straipsnis leidžia atskirųjų skundų padavimui ir nagrinėjimui taikyti taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme, tačiau būtina, be kita ko, atsižvelgti ir į taikomos normos prasmę bei paskirtį. Lietuvos apeliacinis teismas aiškindamas CPK 306 straipsnio 3 dalies taikymą, išaiškino, kad bylose pagal atskiruosius skundus nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie susiję išimtinai su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trūkumų šalinimo instituto, civilinės bylos sustabdymo ir kt.). Todėl atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusi CPK 306 straipsnio 3 dalis neturėtų būti taikoma ir atskirųjų skundų padavimui ir nagrinėjimui, nes tokie apribojimai nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o taikomi šios teisės ribojimai ir siekiamas tikslas neatitiktų proporcingumo kriterijaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1573-302/2017; 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609-943/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447-330/2018).

Dėl pirmiau išdėstyto ir įvertinus teismų praktiką dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies taikymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams šalinti, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Pažymėtina, kad panaikinus nutartį dėl atskirojo skundo trūkumų nustatymo, 2018 m. sausio 24 d. ieškovo pateikto atskirojo skundo (registracijos Nr. DOK-4005) priėmimo klausimas neperduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas, nors ir nesutiko su 2018 m. vasario 2 d. nutartimi nustatytais atskirojo skundo trūkumais, tačiau teismo nustatytus trūkumus pašalino ir, atstovaujamas advokato M. P., pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams 2018 m. vasario 8 d atskirąjį skundą (registracijos Nr. DOK-6593), kuris buvo priimtas bei išsiųstas nagrinėti į apeliacinę instanciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Tenkinti ieškovo Z. Š. atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-278-1014/2018.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.