Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

5. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas išdavė ieškovui: 1) (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) sumokėti ieškovui 10 000 Eur; 2) (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2020 m. gegužės 15 d. sumokėti ieškovui 7 000 Eur; 3) (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 1 d. sumokėti ieškovui 3 500 Eur; 4) (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2021 m. birželio 10 d. sumokėti ieškovui 3 450 Eur.

Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais

7. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, CK 1.105 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį vertybinis popierius yra savarankiškas civilinių teisių objektas. Vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

8. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008).

9. ĮPVĮ reglamentuoti vekselio apmokėjimo terminai ir vekselio pateikimo apmokėti terminai. ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai: 1) pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo; 2) įforminti protestą dėl neakceptavimo arba neapmokėjimo; 3) pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“.

10. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Vekselio turėtojas gali davėjui pareikšti reikalavimus sumokėti, jei pasibaigus mokėjimo terminui nebuvo sumokėta (ĮPVĮ 45 straipsnio 1 punktas). Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti apmokėti, kai įrašyta sąlyga „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios normos, vadovaujantis ĮPVĮ 79 straipsniu, taikomos ir paprastiesiems vekseliams.

11. Aiškindamas ir taikydamas šią įstatymo normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio turėtojo teisė „pareikšti reikalavimus“ reiškia kreipimąsi į notarą dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 72 straipsnio 2 dalis, 81 straipsnis). Įstatyme nustatytų terminų pateikti vekselį apmokėti laikymasis yra būtina sąlyga vekselio turėtojui įgyti teisę reikalauti vekselį apmokėti ne ginčo tvarka. Kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo ne ginčo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių. Jeigu notarui pateikiamame prašyme išieškoti pinigus iš skolininko nenurodytos aplinkybės dėl ĮPVĮ 40 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų įvykdymo (Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 4.7 punktas), notaras tokio prašymo nepriima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013; 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017).

12. Aplinkybė, jog yra praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

13. Vekselio turėtojui praleidus ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatytus reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminus, atsiranda teisiniai padariniai, analogiški vekselio pateikimo apmokėti terminų (ĮPVĮ 55 straipsnis) praleidimui: vekselis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-7-100-469/2019).

14. Kasacinio teismo išplėstinė kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, apibendrindama ir suvienodindama kasacinio teismo praktiką, pateikė išaiškinimą, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio, vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

15. Todėl, vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso dėl to, kad buvo praleisti įstatyme nustatyti jo pateikimo apmokėti terminai ar reikalavimų pagal jį pateikimo terminai, ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Tokiu atveju taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019). Kitaip sakant, kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą.

16. Vekselis, nerealizuotas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir praradęs savo, kaip vertybinio popieriaus, statusą, ginčo šalis siejančių prievolinių teisinių santykių įrodinėjimo procese vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas, kuriame esantys duomenys gali patvirtinti ar paneigti prievolės buvimą. Teismas, laikydamasis CPK įtvirtintų bendrų įrodymų įvertinimo taisyklių ir įvertinęs vekselį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, gali pripažinti vekselyje nurodytus duomenis įrodytais arba, priešingai, neįrodytais. Pažymėtina, kad vekselis, kaip rašytinis įrodymas, paprastai negali būti ginčijamas ieškiniu pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu, t. y. negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku atskiroje byloje, nebent vekselis būtų ginčijamas kaip konkrečią prievolę sukuriantis sandoris, remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Taigi ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotas ir vertybinio popieriaus teisinį statusą praradęs vekselis negali būti ginčijamas teisme kaip rašytinis įrodymas, pareiškiant savarankišką reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu. Tuo atveju, jei vekselio turėtojas, remdamasis vekseliu, kaip rašytiniu įrodymu, pareiškia reikalavimus vekselio davėjui dėl skolos priteisimo, būtent vekselio turėtojui (kreditoriui) tokiu atveju tenka pareiga įrodyti, kad šalis sieja prievolinis teisinis santykis, pagal kurį buvo išduotas vekselis, ir kurio pagrindu vekselio davėjas turi pareigą sumokėti atsakovei vekselyje nurodytą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2020).

17. ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog paprastasis vekselis, kurio suma didesnė nei trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Analogiška nuostata įtvirtina CK 1.105 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėjamu atveju ginčo vekselių suma viršija 3 000 Eur sumą, todėl neturi paprastųjų vekselių galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis). Be to, ieškovas, kaip ginčo vekselių turėtojas, praleido įstatyme nustatytą terminą pateikti vekselius apmokėti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ginčo vekseliai prarado vertybinių popierių bei civilinių teisių objektų statusą, todėl yra vertinami kaip paprasti rašytiniai įrodymai. Tai reiškia, kad šiuo atveju reikalavimas dėl šių vekselių pripažinimo negaliojančiais nėra nagrinėtinas kaip savarankiškas reikalavimas. Teismas, spręsdamas dėl šalis siejančių teisinių santykių (ne)buvimo ir pobūdžio, šiuo atveju vertina pirminės prievolės, iš kurios kildinami vekseliai, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą.

Dėl skolos priteisimo

19. Teismas pažymi, kad vekselis gali būti kilęs iš bet kokių prievolinių teisinių santykių (paskolos, mokėjimo už paslaugas ar daiktą ir kt.). Jeigu vekselis buvo išduotas paskolos teisiniams santykiams patvirtinti, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu.

20. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

21. Tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

22. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

23. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovui pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovo buvo perduoti atsakovui kaip paskola ir ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti.

24. Kasacinio teismo praktika dėl paskolos dalyko perdavimo įrodinėjimo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

25. Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019).

26. Kaip minėta, ieškovas savo reikalavimus kildina iš paskolos teisinių santykių, teigdamas, jog suteikė atsakovui iš viso 23 950 Eur paskolą grynaisiais pinigais. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, teigė, jog (duomenys neskelbtini) vekselyje nurodytą 10 000 Eur sumą ieškovas jam perdavė Švedijos kronomis tam, kad jis šias pinigines lėšas (duomenys neskelbtini) iškeistų į eurus. Atsakovas nurodytus veiksmus atliko, gautas pinigines lėšas (duomenys neskelbtini) iškeitė į eurus ir perdavė ieškovo uošvienei R. V.. Piniginių lėšų pagal kitus vekselius jis iš ieškovo nesiskolino, vekseliuose nurodytų piniginių lėšų nėra gavęs, o minėtus vekselius pasirašė (duomenys neskelbtini), t. y. pirmojo vekselio sudarymo metu, ant tuščių vekselio blankų savo ranka įrašydamas savo vardą pavardę ir uždėdamas parašą tam, kad, ieškovui prireikus, pastarasis (duomenys neskelbtini) vekselyje nurodytą sumą galėtų išskaidyti į smulkesnes sumas ir išvengti teisės aktuose nustatyto reikalavimo sudaryti notarinį sandorį. Taigi byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar atsakovui buvo perduoti pinigai, kaip paskolos dalykas, ar vekseliai buvo išrašyti kitokiu tikslu.

27. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas išdavė ieškovui: 1) (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) sumokėti ieškovui 10 000 Eur; 2) (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2020 m. gegužės 15 d. sumokėti ieškovui 7 000 Eur; 3) (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 1 d. sumokėti ieškovui 3 500 Eur; 4) (duomenys neskelbtini) paprastąjį neprotestuotiną vekselį, juo įsipareigojo iki 2021 m. birželio 10 d. sumokėti ieškovui 3 450 Eur. Kaip matyti iš ginčo vekselių turinio, piniginių lėšų perdavimo faktas juose neužfiksuotas.

28. Kaip jau minėta, tais atvejais, kai paskolos dalyko perdavimas nėra tiesiogiai užfiksuotas rašytiniame dokumente, kuriuo grindžiamas paskolos teisinių santykių buvimas, šis faktas gali būti nustatomas aiškinant paties dokumento turinį, įvertinus jo surašymo aplinkybes, bei kitais leistinais įrodymais, kurie vertinami pagal CPK įtvirtintas taisykles.

29. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

30. Vertindamas šalių nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog nors šalys nesutaria dėl (duomenys neskelbtini) vekselio sudarymo datos, t. y. ieškovo teigimu, šis vekselis buvo sudarytas 2019 m. Šv. Kalėdų laikotarpiu, o, atsakovo teigimu, – (duomenys neskelbtini), tačiau abi šalys patvirtino, kad ieškovas perdavė atsakovui vekselyje nurodytą 10 000 Eur sumą, t. y. apie 100 000 Švedijos kronų. Taigi abi šalys patvirtino (duomenys neskelbtini) vekselyje nurodytos sumos perdavimą atsakovui. Remiantis bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27023-22, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtame nutarime, be kita ko, nurodyta, jog pagal Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvadą Nr. 11-1797(22) 2019 m. gegužės 18 d. vekselyje visus rankraštinius įrašus parašė ir D. B. vardu pasirašė vienas asmuo – D. B. (atsakovas). Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog minėto vekselio turinį užpildė jis. Taigi šiuo atveju atsakovas ne tik patvirtino dokumentą savo parašu, tačiau ir įrašė tiek mokėtiną sumą, tiek savo rekvizitus. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, kad, sudarydamas ginčo vekselį, jis įsipareigojo gražinti ieškovui perduotą 10 000 Eur sumą.

31. Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad grąžino ieškovui perduotą 10 000 Eur, t. y. (duomenys neskelbtini) vekselio pagrindu gautą 100 000 Švedijos kronų sumą Lietuvoje iškeitė į eurus ir perdavė ieškovo uošvienei R. V., tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti R. V. ir A. V. paaiškino, kad atsakovo nepažįsta, piniginių lėšų pastarasis jiems nėra perdavęs, jokie piniginių lėšų priėmimo–perdavimo ar kiti finansiniai santykiai jų su atsakovu nesieja. Be to, kaip minėta, atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, kad, sudarydamas ginčo vekselį, įsipareigojo gražinti perduotą 10 000 Eur sumą, todėl tuo atveju, jeigu šią prievolę siekė įvykdyti minėtas pinigines lėšas perduodamas tretiesiems asmenims, jis turėjo būti atidus ir rūpestingas, tinkamai įtvirtinti prievolės įvykdymo faktą, tačiau tokių veiksmų neatliko.

32. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas perdavė atsakovui 10 000 Eur sumą, atsakovas įsipareigojo šias pinigines lėšas grąžinti ieškovui, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl laikomas pažeidusiu prievolę. Vis dėlto, sprendžiant klausimą dėl atsakovo skolos ieškovui dydžio, svarbu pažymėti, jog teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad atsakovas jam grąžino 1 256 Eur (467 Eur + 260 Eur + 29 Eur + 500 Eur), t. y. šalių susitarimu sumokėjo už įvairiais ieškovo įsigytas prekes ir paslaugas, tačiau grąžintas pinigines lėšas iš naujo pasiskolino, todėl laikytina, kad atsakovas nėra grąžinęs skolos pagal vekselius.

33. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2014; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019).

34. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008). Spręsdamas priteisti šaliai tai, ko ji neprašo, arba priteisdamas daugiau, negu ji prašo, teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų.

35. Ieškovo nurodytas ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).

36. Taigi bylos nagrinėjimo ribas nulemia byloje pareikšti ieškinio reikalavimai. Suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimai) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškovų reikalavimai, apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.

37. Šiuo atveju ieškiniu apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo teisme ribas sudaro ieškinio reikalavimai dėl skolos pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vekselius priteisimo. Tuo atveju, jeigu paskolos gavėjas grąžina dalį paskolintų lėšų ir atitinkamai paskolos davėjas jam vėl iš naujo paskolina pinigines lėšas, tarp šalių susiklosto nauji paskolos teisiniai santykiai, todėl, siekdamas prisiteisti minėtas pinigines lėšas, ieškovas, kaip paskolos davėjas, turi patikslinti ieškinį, jame nurodyti šias aplinkybes ir pateikti juos patvirtinančius duomenis. Kaip minėta, šiuo atveju ieškovas patvirtino, kad atsakovas jam grąžino 1 256 Eur, todėl laikytina, kad šią prievolės dalį atsakovas yra įvykdęs. Pažymėtina, jog duomenų apie tai, kad atsakovas iš naujo pasiskolino grąžintas pinigines lėšas, ieškovas ieškinyje nenurodė, šias aplinkybes patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Nagrinėjamu atveju ieškovą bylos nagrinėjimo teisme metu atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas, parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pasiūlė ieškovui ir jo atstovui, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, patikslinti ieškinį, tačiau ieškovas patikslinto ieškinio teismui nepateikė, nurodytų minėtų teisme neįrodinėjo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo vertinti šių naujų tarp šalių galbūt susiklosčiusių paskolos teisinių santykių teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Kaip minėta, ieškovas patvirtino, kad atsakovas jam grąžino 1 256 Eur. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovas galėjo jam grąžinti 3 000 Eur – 4 000 Eur, tačiau tikslios grąžintų piniginių lėšų sumos įvardinti negalėjo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad pareiga įrodyti prievolės įvykdymą, įskaitant konkrečią grąžintų piniginių lėšų sumą, tenka atsakovui, tačiau pastarasis minėtų duomenų teismui nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, jog teikti papildomų duomenų nepageidauja, ieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 8 744 Eur (10 000 Eur - 1 256 Eur) skola.

39. Vertindamas atsakovo prievolę grąžinti pinigines lėšas nurodytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vekseliuose, teismas pažymi, jog, kaip minėta, ginčo vekseliuose piniginių lėšų perdavimo faktas neužfiksuotas, atsakovo teigimu, jis piniginių lėšų minėtų vekselių pagrindu iš ieškovo nėra gavęs, todėl pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka ieškovui, kaip paskolos davėjui. Įvertinęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, jog ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog faktiškai perdavė atsakovui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vekseliuose nurodytas pinigines lėšas ir taip tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.

40. Visų pirma, nors ieškovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad jis turėjo pakankamai piniginių lėšų, todėl galėjo suteikti atsakovui paskolą, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vekselių pagrindu susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. patvirtina, kad atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jam buvo mokamas darbo užmokestis. Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad jos dirbo toje pačioje įmonėje, joms buvo mokamas panašus darbo užmokestis. Taigi šiuo atveju nėra aišku, kodėl atsakovui galėjo kilti poreikis skolintis pinigines lėšas iš ieškovo. Pažymėtina, jog nors ieškovas teigia, kad atsakovas pinigines lėšas iš jo skolinosi nekilnojamajam turtui (duomenys neskelbtini) statyti, tačiau nepateikė šias aplinkybės patvirtinančių duomenų. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovas įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), už 3 800 Eur, tačiau akivaizdu, kad minėto turto kaina yra gerokai mažesnė nei ieškovo nurodyta paskolos suma. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas patyrė išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto projektavimu, statyba, įrengimu ir pan. ieškovas nepateikė, išreikalauti šių duomenų teismo neprašė.

41. Trečia, ieškovas teigė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) vekseliai buvo sudaryti (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo suteiktos atostogos. Iš bylos duomenų matyti kad atsakovas buvo įsigijęs kelto bilietus: 1) maršrutu (duomenys neskelbtini), išvykimas – 2020 m. liepos 18 d., atvykimas – 2020 m. liepos 19 d.; 2) maršrutu (duomenys neskelbtini), išvykimas 2022 m. rugpjūčio 23 d. Remiantis atsakovo banko sąskaitos duomenimis, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 19 d. iki 2020 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas atsiskaitė už (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsigytas prekes ir paslaugas (piniginės lėšos nuskaitytos laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d., o atsiskaitymo data nurodyta skiltyje „Paaiškinimai“). Esant šioms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas buvo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, nors ieškovas teigė, kad minėtuose vekseliuose nurodyta sudarymo data neatitinka faktinės vekselių sudarymo datos, tačiau iš esmės negalėjo paaiškinti, kodėl šalys, anot jo, nutarė vekseliuose nurodyti kitą jų sudarymo datą. Ieškovo teigimu, tai buvo atlikta atsakovo prašymu, kad jis turėtų daugiau laiko paskolai grąžinti, tačiau akivaizdu, kad prievolės įvykdymo datą lemia ne vekselyje nurodyta jo sudarymo data, o jame įtvirtinta apmokėjimo data. Be to, anot ieškovo, pinigines lėšas atsakovui jis perdavė dar iki vekselių sudarymo, t. y. šalys vekselius sudarė vėliau nei faktiškai buvo perduotos piniginės lėšos. Tai reiškia, kad, esant ieškovo nurodytoms aplinkybėms, atsakovas jau turėjo daugiau laiko prievolei įvykdyti, todėl iš esmės nebuvo poreikio įtvirtinti tikrovės neatitinkančią vekselių sudarymo datą.

42. Ketvirta, nors byloje pateiktame 2020 m. spalio 23 d. susirašinėjime atsakovas nurodo, jog gali pasiimti iki 250 000 Eur paskolą, todėl turės kaip grąžinti ieškovui skolą, tačiau minėtas pranešimas nepatvirtina konkrečios atsakovo skolos ieškovui dydžio.

43. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog, remiantis (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019 m. liepos 6 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo duomenimis, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas dėl patirtos traumos buvo hospitalizuotas. Nurodyta, kad atsakovas iškrito iš 4 aukšto, be kita ko, patyrė abiejų rankų sužalojimus, jos buvo sugipsuotos. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovo ir A. Z., notarė įrašė pastabą, jog dėl dešinės rankos riešo lūžio atsakovas rašė kaire ranka. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) patyrė dešinės rankos riešo traumą, dėl to jo galimybės rašyti dešine ranka buvo ribotos. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad būtent jis užpildė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vekselius, kadangi atsakovas buvo patyręs dešinės rankos traumą. Esant šioms aplinkybėms, labiau tikėtina, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vekselių sudarymo metu atsakovas vis dar susidūrė su sunkumais, siekdamas rašyti dešine ranka. Vis dėlto, įvertinus atsakovo atliktus įrašus minėtuose vekseliuose, t. y. įrašytą vardą, pavardę ir parašą, nenustatyta, kad pastarieji būtų neaiškūs, iškraipyti ar kitaip apspindėtų galimus sunkumus, susijusius su rašymu.

44. Taigi, nors, remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu ir Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada Nr. 11-1797(22), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vekseliuose savo vardą, pavardę ir parašą įrašė pats atsakovas, tačiau ieškovas, kaip paskolos davėjas, nepateikė duomenų, patvirtinančių šių vekselių sudarymo aplinkybių ir atitinkamai vekseliuose nurodytų piniginių lėšų perdavimo atsakovui. Pažymėtina, kad teismas tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek teismo posėdžio metu išaiškino šalims ir jų atstovams teisės aktuose numatytą įrodinėjimo pareigą, pasiūlė šalims pateikti papildomus duomenis jų nurodytoms aplinkybėms, įskaitant aplinkybes, aptartas sprendimo 40-43 punktuose, pagrįsti, tačiau nei šalys, nei jų atstovai pateikti papildomų duomenų ar apklausti byloje kitų liudytojų nepageidavo.

45. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 13 950 Eur (7 000 Eur + 3 500 Eur + 3 450 Eur) skolą pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vekselius atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl palūkanų priteisimo

47. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006).

48. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškinio reikalavimą dėl skolos pagal (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vekselius priteisimo, ieškovo reikalavimas priteisti 701,08 Eur (470,82 Eur + 139,52 Eur + 90,74 Eur) palūkanas atmestinas kaip nepagrįstas.

49. Vertindamas ieškovo reikalavimą dėl 1 002,73 Eur palūkanų priteisimo teismas, visų pirma, pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų apie tikslią (duomenys neskelbtini) vekselio, kurio pagrindu prašoma priteisti minėtas palūkanas, sudarymo datą. Ieškovo teigimu, minėtas vekselis buvo sudarytas 2019 m. Šv. Kalėdų laikotarpių, t. y. 2019 m. gruodžio mėn. Tai reiškia, kad vekselio sudarymo metu jame nurodytas įvykdymo terminas ((duomenys neskelbtini)) jau buvo suėjęs, todėl akivaizdu, kad minėtas prievolės įvykdymo terminas neatitiko tikrosios šalių valios. Antra, kaip minėta, ieškovas, kaip ginčo vekselių turėtojas, praleido įstatyme nustatytą terminą pateikti vekselius apmokėti, o, suėjus prievolės pagal (duomenys neskelbtini) vekselį įvykdymo terminui, konkretaus reikalavimo dėl skolos grąžinimo atsakovui nepareiškė, pretenzijų dėl skolos grąžinimo atsakovui neteikė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog labiau tikėtina, kad šalys buvo susitarusios dėl kito prievolės įvykdymo termino nei nurodyta vekselyje. Trečia, teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad ieškovas yra grąžinęs dalį skolos (Sprendimo 38 punktas), tačiau tikslios prievolės įvykdymo datos nurodyti negalėjo ir minėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Pažymėtina, kad prievolės (jos dalies) įvykdymas turi įtakos apskaičiuotų palūkanų dydžiui, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas, apskaičiuodamas palūkanų dydį, į šias aplinkybes neatsižvelgė.

50. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 354,55 Eur (8 744 Eur x 5 proc./365 d. x 296 d.) palūkanų už laikotarpį nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui dienos (2022 m. sausio 4 d.) iki ieškinio priėmimo teisme dienos (2022 m. spalio 26 d.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

51. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

53. Remiantis bylos duomenimis, ieškovas patyrė 4 281,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 578 Eur žyminis mokestis už ieškiniu pareikštus reikalavimus, 3 500 Eur už advokato teisines paslaugas ir 203,28 Eur už vertimo paslaugas. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl patenkinus 35 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 498,45 Eur (4 281,28 Eur x 35 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

54. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas patyrė 4 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 100 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl proceso atnaujino ir 4 000 Eur už advokato teisines paslaugas. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atmetus 65 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistina 2 665 Eur (4 100 Eur x 65 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

55. Atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovo priteistina 1 166,55 Eur (2 665 Eur - 1 498,45 Eur).

56. Remiantis bylos duomenimis, atsakovas sumokėjo 145 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl proceso atnaujinimo. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Taigi už atskirąjį skundą dėl proceso atnaujinimo žyminis mokestis nemokėtinas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovui grąžintina 145 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. B. 8 744 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų) skolą, 354,55 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 55 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9 098,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui V. Z..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. Z. 1 166,55 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui D. B..

P. V. mokesčių inspekcijai grąžinti atsakovui D. B. 145 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. gegužės 23 d., Paysera, pervedimo Nr. 556014294.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.