- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2S-929-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16020-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Jelena Šiškina (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, "Swedbank", Merimee Kinnisvara & Ehitus OU, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Mano Būstas NPC, VILNIAUS VANDENYS
- Kategorijos
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau - AB) „Swedbank“ kreipėsi į teismą su skundu dėl bankrutuojančios J. K. pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimo 3-iuoju darbotvarkės klausimu, prašydama panaikinti bankrutuojančios J. K. 2020 m. kovo 10 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti parengtą mokumo atkūrimo planą.
2. Nurodo, kad 2020 m. kovo 10 d. įvyko bankrutuojančio fizinio asmens J. K. kreditorių susirinkimas, kurio metu 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Nurodo, kad pareiškėja turėjo pastabų mokumo atkūrimo plano turiniui ir pastabos buvo pateiktos bankroto administratoriui raštu, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta.
3. Mokumo atkūrimo plano 3.2 punkte nurodyta, kad bankrutuojantis asmuo turi vienintelį nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, kuriame gyvena su nepilnamečiu vaiku. Atsižvelgiant į Vilniuje nuomojamo gyvenamojo būsto kainas bei planuojamas iš veiklos gauti pajamas, J. K. planuoja bankroto proceso metu toliau gyventi savo name ir nekilnojamąjį turtą pardavinėti iš viešųjų varžytinių paskutinį bankroto proceso termino pusmetį, t. y. 2022 m. IV ketvirtį – 2023 m. I ketvirtį.
4. Kreditoriaus AB ,,Swedbank“ nuomone, mokumo atkūrimo plano 3.2 punkte numatytas bankrutuojančiam asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas nukeliant jį į paskutinį bankroto proceso termino pusmetį tiesiogiai pažeidžia FABĮ 27 straipsnio 1 punkto nuostatas, pagal kurias turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą, todėl planas turėjo būti tikslinamas. Nukeliant turto pardavimą į paskutinį bankroto proceso termino pusmetį, gali būti fiziškai nespėta turto realizuoti. Plane numatyta bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto pardavimo schema ne tik pažeidžia FABĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir yra ydinga galimybės ją tinkamai realizuoti prasme.
5. Taip pat mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad bankroto administravimo išlaidoms dengti numatoma skirti apie 152,78 Eur per mėnesį, t. y. per visą bankroto procesą 5 500 Eur. Tuo tarpu visų kreditorių reikalavimų (kurių bendra patvirtintų reikalavimų vertė sudaro 5 362 183,71 Eur) tenkinimui per visą plano vykdymo terminą iš bankrutuojančio asmens su darbo santykiais susijusių pajamų numatyta dengti tik 1 440 Eur (40,00 Eur × 36 mėn.). Įvertinus fizinio asmens bankroto tikslus prioritetas turėtų būti skiriamas kreditorių, o ne bankroto administratoriaus interesų patenkinimui. Šiuo atveju 152,78 Eur per mėnesį suma yra nepagrįstai didelė, todėl pažeidžia kreditorių interesus. Plane nurodyta administravimo išlaidų sąmata nėra pagrįsta (pavyzdžiui, bankroto administratorė nepateikė įrodymų, kad vykdant bankrutuojančio asmens bankroto procedūras ji kiekvieną mėnesį patirs kanceliarinių ir transporto išlaidų). Atlygis bankroto administratoriui nustatomas atsižvelgiant į bankroto bylos sudėtingumą. Šiuo atveju bankroto byla nėra sudėtinga, bankroto administratorė iš esmės administruos tik bankrutuojančio asmens gaunamų lėšų paskirstymą kreditoriams. Kreditorė AB ,,Swedbank“ siūlė nustatyti bendrą 30 Eur per mėnesį dydžio bendrą administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus prašomą atlyginimą, papildomai siūlė už viso turto pardavimą nustatyti atlyginimą administratoriui, kuris skaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 straipsnio 1 lentelę, tačiau toks siūlymas nebuvo svarstytas. Nustačius neadekvačią administravimo apimtims, ekonomiškai nepagrįstą, per didelę bankroto administravimo išlaidų sąmatą, mažesne apimtimi bus patenkinti bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimai.
Atsiliepimas
6. Bankrutuojančios J. K. bankro administratorė UAB „Admovitus“ atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundo motyvais nesutinka. Nurodė, kad kreditorius AB ,,Swedbank“ savo pasiūlymą dėl turto pardavimo tvarkos pateikė tik likus 4 dienoms iki kreditorių susirinkimo, todėl jis nebuvo svarstomas. Nei FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nei 27 straipsnio 1 dalyje nėra imperatyvios nuostatos dėl to, kad turtas turi būti pardavinėjamas nedelsiant teismui patvirtinus mokumo atkūrimo planą, todėl šios nuostatos nėra pažeidžiamos. Mokumo atkūrimo plane numatyta pardavinėti turtą paskutinį bankroto termino pusmetį, tačiau pasiruošimo darbai, t. y. turto vertinimas, kreditorių susirinkimo organizavimas būti atliekami anksčiau, o turto pradavimui mokumo atkūrimo plane nustatytas terminas yra pakankamas. Pardavus vienintelį bankrutuojančio asmens turtą, J. K. bus priversta nuomotis gyvenamąjį būstą, o tai reiškia, kad į būtinąsias išlaidas reikės įtraukti nuomos išlaidas (350 – 400 Eur), o tai gerokai sumažintų kreditorių galimybes gauti jų reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų. Mokumo atkūrimo plane pateiktoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje numatyta iš bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų kas mėnesį dengti 30 Eur, kreditorius siūlė nustatyti bendrą administravimo išlaidų ir atlyginimo sumą taip pat 30 Eur.
7. Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra.
8. Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo K. K. nurodo, kad skundas pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjos AB „Swedbank“ skundą atmetė.
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, kad mokumo atkūrimo plano 3.2 punkte įtvirtinta bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto pardavimo tvarka pažeidžia FABĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą. Teismas nurodė, kad minėta įstatymo nuostata reiškia, kad bankrutuojančio asmens turtas pardavinėjamas ne anksčiau negu įsiteisėja nutartis dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, o įsiteisėjus nutarčiai dėl mokumo plano patvirtinimo bankrutuojančio asmens turtas pardavinėjamas pagal mokumo atkūrimo plane nustatytą eiliškumą ir terminus (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir pareiškėjos argumentus, kad nekilnojamojo turto pardavimas paskutiniajame bankroto proceso etape akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus. Teismas nurodė, kad realizavus šį turtą (vienintelį bankrutuojančio asmens ir jo nepilnamečio sūnaus būstą) anksčiau, atsirastų būtinybė papildomai skirti lėšų gyvenamojo būsto nuomai, dėl ko būtų skiriama mažesnė bankrutuojančio asmens iš darbinės veiklos gaunamų pajamų suma kreditorių reikalavimų tenkinimui. Taip pat teismas, įvertinęs bankrutuojančios J. K. bankroto administratorės atsiliepime bei išvadoje dėl J. K. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo nurodytas aplinkybes, kad paruošiamieji turto pardavimo darbai būtų atliekami anksčiau, įvertinęs varžytinių skelbimo terminus bei kreditorių susirinkimo šaukimo terminus (tuo atveju, jei turtas nebūtų realizuotas iš varžytinių), darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, kad mokumo atkūrimo plane nurodytas nekilnojamojo turto pardavimo terminas nepakankamas. Taip pat teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei mokumo atkūrimo planas nebūtų įgyvendintas per nustatytą terminą (nebūtų spėta realizuoti bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto iki mokumo plano įgyvendinimo pabaigos), įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė tokia situacija, mokumo plano įgyvendinimo terminas gali būti pratęstas.
12. Teismas nustatė, kad mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidų sąmata per visą J. K. bankroto procesą sudaro 5 500 Eur + 2 proc. nuo lėšų gautų pardavus nekilnojamąjį turtą (iš jų bankroto administratoriaus atlyginimas 3 500 Eur + 2 proc. nuo lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą). Pagal mokumo atkūrimo planą iš J. K. veiklos gautų pajamų bankroto administravimo išlaidoms kas mėnesį skiriama po 30 Eur, o likusi suma sumokama realizavus nekilnojamąjį turtą.
Šalies argumentai
13. Paduotame skunde kreditorius AB ,,Swedbank“ nurodo, kad jis kreditorių susirinkimui siūlė bendrą administravimo išlaidų ir bankroto administratorės atlyginimą nustatyti 30 Eur per mėnesį ir papildomai už viso turto pardavimą numatyti atlyginimą bankroto administratoriui, kuris skaičiuojamas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 straipsnio 1 lentelę. Teismas nurodė, kad mokumo atkūrimo plane nurodyta bankroto administratoriaus atlyginimo suma, skaičiuotina nuo parduoto turto vertės, yra mažesnė nei pareiškėjo pasiūlyta (pagal pareiškėjo nurodytą Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 straipsnio 1 lentelę nuo realizuoto turto vertės būtų skaičiuojami 4 proc., o pagal mokumo atkūrimo planą – 2 proc.). Taip pat teismas nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos taisyklė, kuria remiasi pareiškėja, taikytina antstolio atlyginimo skaičiavimui, o ne bankroto administratoriaus. Taip pat teismas sprendė, kad pareiškėjos skaičiavimas, kad bankroto administravimo išlaidoms dengti numatoma skirti apie 152,78 Eur per mėnesį, o kreditorių reikalavimų patenkinimui 40 Eur per mėnesį, yra ydingas, kadangi iš bankrutuojančio asmens pajamų kas mėnesį skiriama 30 Eur administravimo išlaidoms ir administratoriaus atlyginimui, o 40 Eur – kreditorių reikalavimų tenkinimui. Kita administravimo išlaidų dalis bus dengiama realizavus nekilnojamąjį turtą, o likusi lėšų iš realizuoto nekilnojamojo turto suma bus paskirstyta kreditorių reikalavimų tenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad bankroto administravimo išlaidos yra nepagrįstos, kadangi mokumo atkūrimo plane nurodyta, kokia lėšų suma skiriama atitinkamoms būsimoms administravimo išlaidoms padengti. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, kad mokumo atkūrimo plane numatytos administravimo išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, pažeidžiančios kreditorių interesus.
15. Taip pat teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimas vyko 2020 m. kovo 10 d., pastabos bankroto administratorei pateiktos 2020 m. kovo 6 d., kreditoriai balsavo raštu pagal darbotvarkėje numatytus klausimus, pateiktam mokumo atkūrimo planui buvo pritarta kreditorių balsų dauguma (sudarančių 95,60 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų).
I. Atskirojo skundo argumentai
16. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) AB „Swedbanks“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti bankrutuojančios J. K. 2020 m. kovo 10 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti parengtą mokumo atkūrimo planą.
Šalies argumentai
17.1. FABĮ 27 straipsnio 1 dalis reiškia ne tik tai, kad bankrutuojančio asmens turtas pardavinėjamas ne anksčiau negu įsiteisėja nutartis dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, bet ir tai, kad įsiteisėjus nutarčiai dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo turto pardavimo procesas pradedamas.
17.2. Nukeliant bankrutuojančiai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą į paskutinį bankroto proceso termino pusmetį, gali būti fiziškai nespėta turto realizuoti, arba jis turės būti realizuojamas žemesne nei rinkos kaina, kad būtų skubiai surastas pirkėjas. Nurodė, kad bendraskoliui D. K. priklausančio nekilnojamojo turto, kuris dėl savo alokacijos buvo labiau patraukus, pardavimas užtruko beveik aštuonis mėnesius.
Šalies argumentai
17.3. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad mokumo atkūrimo plane numatyta pardavinėti turtą paskutinį bankroto termino pusmetį, tačiau pasiruošimo darbai, t.y. turto vertinimas, kreditorių susirinkimo organizavimas gali būti atliekami anksčiau, kadangi plane nėra nurodyta, kada bankroto administratorius turėtų atlikti vertinimą ir atitinkamai nebūtų aiški kreditorių teisė reikalauti, kad vertinimas būtų atliktas.
17.4. Pareiškėjo nuomone, FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje yra numatyta vienintelė išimtis, kuomet gali būti nukeliamas bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto pardavimas.
17.5. Nesutinka su plano dalyje „Bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas“ nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma, kuri, anot apeliantės, sudaro apie 152,78 Eur per mėnesį, t.y. 5 500 Eur per visą bankroto procesą, kai tuo tarpu visų kreditorių reikalavimų tenkinimui per visą plano vykdymo laikotarpį iš bankrutuojančios su darbo santykiais susijusių pajamų numatyta dengti tik 1 440,00 Eur (40,00 Eur ×36 mėn.). Taip pat prie bankroto administravimo išlaidų sąmatos papildomai bankroto administratoriui nustatytas +2 procentai atlyginimas nuo lėšų, gautų pardavus bankrutuojančios valdomą nekilnojamąjį turtą, nurodytą plano 3.1. punkte.
17.6. Plane nurodyta administravimo išlaidų sąmata nėra pagrįsta ir prieštarauja FABĮ nuostatoms bei teismų praktikai.
Atsiliepimas
18. Bankrutuojančios J. K. bankroto administratorės UAB „Admonitus“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
19. nurodo, kad apelinatė nepateikia jokių įrodymų, kad turto pardavimas paskutinį bankroto pusmetį sukeltų kokias nors neigiamas pasekmes kreditoriams. Pažymėjo, kad turto vertinimas ir pardavimo kainos tvirtinimas vyktų iki pardavimo termino, o pats pardavimas vyktų paskutinį plano pusmetį. Nurodo, jog, kad 6 mėnesiai yra pakankamas terminas parduoti gyvenamąjį būstą atspindi ir apeliantės pateiktas pavyzdys, kadangi nuo kreditorių susirinkimo patvirtintos pardavimo kainos 2019 m. liepos 23 d. iki preliminarios sutarties pasirašymo praėjo mažiau nei 3 mėnesiai, o pagrindinė sutartis pasirašyta po 4 mėnesių. Apeliantė ignoruoja aplinkybę, kad pardavus vienintelį bankrutuojančios J. K. turtą, ji bus priversta nuomotis gyvenamąjį būstą, o tai lems didesnius jos būtinuosius poreikius. Nurodo, kad apeliantės pateiktas bankroto administravimo išlaidų skaičiavimas yra ydingas, nes apeliantė siūlo nustatyti bendra administravimo išlaidų ir atlyginimo sumą 30,00 Eur per mėnesį, kas ir yra numatyta plane, taip pat apeliantė neskaičiuoja turto vertinimui, varžytinių paskelbimui ir kitų, su turto pardavimu susijusių išlaidų, kurios iš esmės sudaro didžiąją bankroto administravimo išlaidų sąmatos dalį. Pažymėjo, kad bankroto administratoriaus atlyginimas skaičiuojamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintus bazinio atlygio už bankroto administravimo procesą dydžius, pagal kuriuos bankroto administratoriaus atlyginimas šioje byloje turėtų būti gerokai didesnis nei numatyta plane. Pažymi, kad apelinatės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl spręstina dėl sankcijų taikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė apeliantės AB „Swedbank“ skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu.
20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi iškelta pareiškėjos J. K. bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Admonitus“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios J. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kurių bendra vertė sudaro 5 965 069,15 Eur. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. sausio 30 d. 2020 m. vasario 18 d. nutartimi patikslintas (sumažintas) bankrutuojančio fizinio asmens J. K. kreditorės AB ,,Swedbank“ finansinis reikalavimas. 2020 m. kovo 12 d. teisme gautas bankrutuojančios J. K. mokumo atkūrimo planas. Iš teismui pateikto 2020 m. kovo 10 d. įvykusio bankrutuojančios J. K. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo nustatyta, kad susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu svarstytas fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimas, bankrutuojančios J. K. mokumo atkūrimo planas patvirtintas („už“ balsavo kreditoriai, kurių reikalavimas sudaro 5 140 676,57 Eur, arba 95,60 procentų, teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų; „prieš“ balsavo 233 630,18 Eur, arba 4,35 procento, teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų). Kreditorė AB „Swedbank“ pareiškė skundą dėl bankrutuojančios J. K. pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu, skundą grindė tuo, kad mokumo atkūrimo plane nustatytas turto pardavimo terminas (paskutinį plano vykdymo pusmetį) pažeidžia FABĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas bei kreditorių teises bei tuo, kad patvirtinta bankroto administratorės išlaidų sąmata yra per didelė.
Dėl turto pardavimo termino
21. Nagrinėjamu atveju bankrutuojančios J. K. mokumo atkūrimo plano 3.2. punkte „Turto pardavimo tvarka, terminas, kaina“ numatyta, kad nekilnojamasis turtas (194/1759 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei pastatas – 94,55 kv.m. vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) būtų parduotas iš varžytinių; turtą numatyta pardavinėti iš varžytinių paskutinį bankroto proceso termino pusmetį, t.y. 2022 m. IV ketv. – 2023 m. I ketv.; turto pardavimo kainai nustatyti privalomai bus atliekamas Nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo vertinimas, pasitelkiant nepriklausomą turto vertintoją. Bankroto administratoriaus išvadoje akcentuota, kad nekilnojamojo turto vertinimas turėtų būti atliekamas prie paskelbiant nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytinių, t.y. 2022 m. II ketv.
22. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 27 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą.
23. Minėta įstatymo nuostata aiškiai nurodo, kad fizinio asmens bankroto proceso metu bankrutuojančio fizinio asmens turtas parduodamas pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus, o turto pardavimą plane nustatyta tvarka ir terminais organizuoja bankroto administratorius. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, FABĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostata, kad turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą, reiškia ne ką kita, kaip tai, kad bankrutuojančio asmens turtas pardavinėjamas ne anksčiau negu įsiteisėja nutartis dėl mokumo atkūrimo plano pavirtinimo. Taigi įstatymo nuostatos nedraudžia plane numatyti turto pardavimą paskutinį plano termino pusmetį. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad mokumo atkūrimo plane numatytas bankrutuojančiai priklausančio turto pardavimas nukeliant jį į paskutinį bankroto proceso pusmetį nepažeidžia FABĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatų.
24. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bankrutuojančios J. K. mokumo atkūrimo plano nuostatas, bankroto administratoriaus išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių, sprendžia, kad bankrutuojančios J. K. vienintelio turto pardavimas anksčiau nei nustatyta plane sąlygotų didesnius jos būtinuosius poreikius, kadangi atsirastų būtinybė skirti papildomai lėšų jos ir jos nepilnamečio sūnaus gyvenamojo būsto nuomai, kas lemtų iš jos darbinės veiklos gaunamų pajamų mažesnių sumų skyrimą kreditorių reikalavimams tenkinti. Dėl to plane numatyta turto pardavimo tvarka yra racionali ir nepažeistų kreditorių interesų.
25. Atmetami kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad nukeliant turto pardavimą į paskutinį bankroto proceso termino pusmetį gali būti nespėta turtą realizuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, plane numatytas turto pardavimas paskutinį plano įgyvendinimo pusmetį neužkerta kelio ir nedraudžia paruošiamuosius/organizacinius darbus (turto vertinimo ir kainos nustatymo ir kt.) atlikti anksčiau, t.y. iki numatomo turto pardavimo pradžios, kaip pažymėjo bankroto administratorė išvadoje dėl plano įgyvendinimo galimybių. Įvertinus nemokumo administratoriaus paskirtį, jo veiklos tikslus, akivaizdu, kad jis pagal teisės aktus turi pareigą tinkamai organizuoti bankroto procesą, todėl atskiri įpareigojimai mokumo atkūrimo plane bankroto administratoriui dėl turto pardavimo organizavimo tam, kad turtas būtų laiku parduotas, nėra būtini. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Turto pardavimo iš varžytinių vykdymo bankroto proceso metu tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328, nustatytus varžytinių vykdymo terminus, taip pat kreditorių susirinkimų sušaukimo bei vykdymo terminus, numatytus Fizinių asmenų bankroto įstatyme, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo teigti, kad 6 mėnesių terminas parduoti plane numatytą turtą yra nepakankamas. Nesudaro pagrindo abejoti turto pardavimo termino realumu apeliantės nurodytas bankrutuojančios bendraskolio D. K., kuriam taip pat iškelta bankroto byla, turto pardavimo terminai, kadangi šio turto pardavimas nėra susijęs su J. K. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimu; be to, kaip matyti iš apeliantės nurodytų aplinkybių, nuo kreditorių susirinkimo, kuriame buvo nustatyta turto pardavimo tvarka/kaina, - 2019 m. liepos 23 d. iki, preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo - 2019 m. spalio 29 d., ir pagrindinės sutarties sudarymo - 2019 m. lapkričio 25 d., praėjo keturi mėnesiai. Be to, kaip apeliantė nurodė, turtas parduotas bankrutuojančio asmens pasiūlytam pirkėjui, o ne varžytinių būdu.
26. Apeliantės nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo tesimo 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019) šiuo atveju negali būti taikytina, nes minėtoje byloje buvo vertinamas tam tikras kreditorių elgesys įgyvendinant teisę realizuoti turtą. Šioje byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad kreditoriai, įgyvendindami savo teises bei bendradarbiaudami su nemokumo administratoriumi jam organizuojant turto pardavimą, neturės objektyvios galimybės tinkamai, laiku parduoti turto plane numatyta tvarka ir terminais.
27. Apibendrintai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė grindžia prielaidomis aplinkybę, kad bankrutuojančiai J. K. priklausančio vienintelio nekilnojamojo turto pardavimo nukėlimas į paskutinį plano įgyvendinimo pusmetį pažeistų kreditorių interesus.
Dėl patvirtintų bankroto administravimo išlaidų sąmatos.
28. Nagrinėjamu atveju, bankrutuojančios J. K. mokumo atkūrimo plano 7. punkte „Bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas“ numatyta, kad pareiškėjos J. K. bankroto administravimo išlaidų sąmatą per visą bankroto procesą sudaro 5 500,00 Eur + 2 proc. nuo lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą: bankroto administratoriaus atlyginimas, 3 500,00 Eur + 2 proc. nuo lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą (720,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimui, kuris dengiamas iš pareiškėjos gaunamų piniginių lėšų, mokant po 20,00 Eur/mėn., 2 780,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimas, mokamas iš nekilnojamojo turto pardavimo gautų piniginių lėšų, 2 proc. nuo lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą) (7.1. punktas); bankroto administravimo išlaidos, 2 000,00 Eur (700,00 Eur sumokėta pagal teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, 360,00 Eur bankroto administravimo išlaidoms, kurios dengiamos iš pareiškėjos gaunamų piniginių lėšų, mokant po 10,00 Eur/mėn., 940,00 Eur bankroto administravimo išlaidoms, kurios bankroto administratoriui kompensuojamos iš parduoto nekilnojamojo turto pautų piniginių lėšų) (7.2. punktas).
29. FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis). Bankroto administravimo išlaidų, kurios naudojamos nuo plano patvirtinimo momento iki bankroto bylos užbaigimo, dydis FABĮ nėra nustatytas, tačiau FABĮ 22 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis vertinamas šių išlaidų dydis. Dėl šių bankroto išlaidų priklauso nuo to, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, parduodamo turto rūšies ir jo kiekio, bankroto procedūrų kiekio ir sudėtingumo. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų) (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis).
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės skaičiavimas, kad bankroto administravimo išlaidoms dengti numatoma skirti apie 152,78 Eur./mėn., o kreditorių reikalavimų tenkinimui 40,00 Eur/mėn. yra nepagrįstas, kadangi, kaip nurodyta mokumo atkūrimo plane, iš bankrutuojančios J. K. veiklos gaunamų pajamų bankroto administravimo išlaidoms kas mėnesį skiriama 30,00 Eur (20,00 Eur bankroto administratoriaus atlyginimui ir 10,00 Eur bankroto administravimo išlaidoms), o kreditorių reikalavimų tenkinimui – 40,00 Eur/mėn. likusi administravimo išlaidų suma bus dengiama realizavus nekilnojamąjį turtą, o likusi lėšų iš realizuoto nekilnojamojo turto suma bus paskirstyta kreditorių reikalavimų tenkinimui.
31. Apeliantas nepagrindė teiginio, kad šios išlaidos yra nepagrįstai didelės. Mokumo atkūrimo plane aiškiai detalizuota ir pagrįsta, kam bus naudojamos administravimo išlaidos, atlyginimas bankroto administratoriui. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administravimo išlaidų sąmata yra būsimų planuojamų išlaidų projektas, o realiai patirtos administravimo išlaidos turės būti pagrįstos dokumentais. Apeliantė nesutinka su administratorės pateiktu šių išlaidų paskaičiavimu, tačiau savo nesutikimą argumentuoja tik savo pačios pateiktu skaičiavimu, kuris nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos vertinimu, pateikta detali administravimo išlaidų sąmata yra pakankama spręsti apie numatomų patirti galimų išlaidų, kurios vėliau turės būti įrodytos, realumą.
32. Sprendžiant dėl atlyginimo dydžio, pažymėtina, kad atlyginimas nemokumo administratoriui turi skatinti tinkamai ir laiku vykdyti bankroto procedūras, t.y. organizuoti turto pardavimą taip, kad būtų spėta turtą parduoti per plane numatytą terminą, t.y. per paskutinį mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo pusmetį.
33. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad bankroto administravimo paslaugas teikiantis asmuo turi atitikti keliamus reikalavimus, t. y. turėti atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją, turi būti draustas civilinės atsakomybės draudimu, sprendžia, kad mokumo atkūrimo plane numatyta bankroto administravimo išlaidų sąmata yra adekvati planuojamiems atlikti darbams ir užtikrina bankroto administratoriaus galimybes tinkamai vykdyti bei organizuoti bankroto procedūrą, užtikrina bankroto administratoriaus teisės gauti teisingą atlygį už teikiamas bankroto administravimo paslaugas bei nepažeidžia kreditorių interesų.
34. Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 185 str.). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
35. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.