- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-608-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16020-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Liuda Uckienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Mano Būstas NPC, VILNIAUS VANDENYS, Merimee Kinnisvara & Ehitus OU, Swedbank, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančio fizinio asmens J. K. bankroto administratoriaus UAB ,,Admonitus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties fizinio asmens J. K. bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančio fizinio asmens J. K. kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, įskaitant ir kreditoriaus AB ,,Swedbank“ 697 459,97 Eur dydžio finansinį reikalavimą (iš kurio 162 731,27 Eur sudaro netesybos).
2. Fizinio asmens J. K. bankroto administratorius UAB ,,Admonitus“ (toliau – ir bankroto administratorius) pateikė prašymą sumažinti kreditoriaus AB ,,Swedbank“ (toliau – ir kreditorius) finansinį reikalavimą iki 109 459,97 Eur sumos, kurį sudaro nesumokėtos palūkanos. Nurodė, kad pardavus kreditoriui įkeistą turtą, buvo gauta 588 000 Eur suma, iš kurios buvo iš dalies patenkintas kreditoriaus finansinis reikalavimas.
3. Bankroto administratorius pažymėjo, kad kreditorius AB ,,Swedbank“ 2020 m. sausio 14 d. pateikė prašymą sumažinti finansinį reikalavimą iki 109 459,97 Eur, kurią sudaro 44 096,23 Eur negrąžinto kredito, 14 885,20 Eur sutartinės palūkanos ir 50 478,54 Eur įstatyminės palūkanos. Teigė, kad kreditorius nepagrįstai iš parduoto įkeisto turto gautų pajamų dengia palūkanas ir tik paskui negrąžinto kredito dalį, kadangi tokiu atveju kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą kitų kreditorių atžvilgiu, todėl kreditoriaus prašymas iš dalies yra nepagrįstas. Bankroto administratoriaus nuomone, jeigu iš parduoto įkeisto turto gautų lėšų nepakanka visam kreditoriaus reikalavimui patenkinti, taikomas bendras Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) principas ir pirma tenkinamas pagrindinis reikalavimas (negrąžintas kreditas), o paskui netesybos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą patenkino iš dalies. Patikslino (sumažino) bankrutuojančio fizinio asmens J. K. kreditoriaus AB ,,Swedbank“ 697 459,97 Eur dydžio finansinį reikalavimą, įtraukiant kreditorių į antros eilės kreditorių sąrašą su 109 459,97 Eur finansiniu reikalavimu, iš kurio 44 096,23 Eur – negrąžintas kreditas, 14 885,20 Eur – sutartinės palūkanos, 50 478,54 Eur – įstatyminės palūkanos.
5. Teismas nustatė, kad kreditoriaus AB ,,Swedbank“ reikalavimas yra užtikrintas hipoteka (reikalavimo užtikrinimui įkeistas butas). Realizavus įkeistą turtą (butą), iš gautų lėšų buvo padengta dalis (588 000 Eur) kreditoriaus finansinio reikalavimo.
6. Atsižvelgiant į FABĮ 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais (išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus), o kreditoriaus AB ,,Swedbank“ finansinis reikalavimas buvo užtikrintas hipoteka, teismas atmetė kaip nepagrįstą bankroto administratoriaus argumentą, jog šiuo atveju turėjo būti taikomas bendras FABĮ principas, pirmiausia tenkinant pagrindinį reikalavimą (negrąžintą kreditą), o tik paskui netesybas. Teismas paaiškino, jog kadangi kreditoriaus AB ,,Swedbank“ reikalavimas įkeistas hipoteka, jis tenkinamas FABĮ 29 straipsnio 1 dalyje (o ne FABĮ 29 straipsnio 2 dalyje) nustatyta tvarka. FABĮ neįtvirtina, kaip turėtų būti paskirstomos lėšos, kai iš realizuoto įkeisto turto gautų lėšų neužtenka visam finansiniam reikalavimui patenkinti, todėl kreditorius turėjo teisę šias lėšas paskirstyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis (CK 6.54 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu bankroto administratorius prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį dalyje dėl kreditoriaus AB ,,Swedbank“ įtraukimo į antros eilės kreditorių sąrašą su 109 459,97 Eur finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 44 096,23 Eur – negrąžintas kreditas, 14 885,20 Eur – sutartinės palūkanos, 50 478,54 Eur – įstatyminės palūkanos ir priimti naują sprendimą – patikslinti kreditoriaus AB ,,Swedbank“ reikalavimą, įtraukiant į antros eilės kreditorių sąrašą su 109 459,97 Eur finansiniu reikalavimu, kurį sudaro 14 885,20 Eur nesumokėtos sutartinės palūkanos bei 94 574,77 Eur įstatyminės palūkanos.
8. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 746 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata reglamentuoja, kaip turi būti tenkinami kreditorių reikalavimai bankroto procese. Sutiko, kad FABĮ 29 straipsnio 1 dalis detaliai nenumato, kaip turi būti paskirstomos iš įkeisto turto gautos piniginės lėšos, kai jų neužtenka visam reikalavimui padengti. Mano, kad bankroto procese pardavus įkeistą turtą, kai gautų pajamų neužtenka visam kreditoriniam reikalavimui padengti, turi būti atsižvelgiama į bendrą bankroto proceso principą, kuris numato, kad pirma tenkinama pagrindinė kreditoriaus skola, o vėliau iš pagrindinės skolos kilusios sumos (FABĮ 29 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos užtikrina kreditorių lygiateisiškumą, kad kuo daugiau būtų padengti kreditorių realiai patirti nuostoliai, o ne delspinigiai ir palūkanos. Taip pat užtikrinama, kad tik padengus kreditorių pagrindinę skolą, būtų dengiamos palūkanos/netesybos. Teigė, kad skundžiama nutartis nesąžininga kitų kreditorių atžvilgiu.
Atsiliepimas
9. Kreditorius AB „Swedbank“ atsiliepimu prašė atskirojo skundo netenkinti.
10. Nurodė, kad FABĮ neįtvirtinta, kaip turėtų būti paskirstomos lėšos, kai iš realizuoto įkeisto turto gautų lėšų neužtenka visam hipotekos kreditoriaus finansiniam reikalavimui patenkinti, todėl hipotekos kreditorius turi teisę šias lėšas paskirstyti vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis. Analogiškas skolos paskirstymo principas yra numatytas ir su skolininkais sudarytos kredito sutarties bendrosiose sąlygose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įkeitimu užtikrinto finansinio reikalavimo tenkinimo tvarkos, t. y. gautų lėšų paskirstymo, pardavus įkeistą turtą, fizinio asmens bankroto byloje.
Žemesnės instancijos teismas
13. CK 6.54 straipsnis nustato įmokų paskirstymo principus. Nurodytas straipsnis įtvirtina, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.
14. FABĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, – perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais (išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus). Pirmuoju etapu pagal šiame straipsnyje nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, antruoju etapu ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ nenumato, kaip turėtų būti paskirstomos lėšos, kai iš realizuoto įkeisto turto gautų lėšų neužtenka visam įkeitimu užtikrintam kreditoriaus finansiniam reikalavimui patenkinti. FABĮ 29 straipsnio 2 dalis numato, kad kreditorių reikalavimų tenkinimas etapais netaikomas įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimų atveju. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, bendras FABĮ principas, pirmiausia tenkinant pagrindinį reikalavimą (negrąžintą kreditą), o tik paskui netesybas, tuo atveju, kai tenkinamas įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintas kreditoriaus reikalavimas, nėra taikomas. Kreditorius, kurio reikalavimas yra užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka, turi pirmenybę prieš kitus kreditorius, t. y. kreditorių lygiateisiškumo principas aptariamu atveju netaikomas. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už kainą, kurios pakanka padengti įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintą reikalavimų, toks reikalavimas (tiek pagrindinė skola, tiek netesybos) tenkinamas iš gautų lėšų, o likusių kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo užtikrinti, iš gautų lėšų nėra tenkinami. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditorinis reikalavimas, kuris buvo užtikrintas hipoteka, galėjo būti dengiamas iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, vadovaujantis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, o likusią, nepadengtą 109 459,97 Eur dalį, kurią sudaro 44 096,23 Eur negrąžintas kreditas, 14 885,20 Eur sutartinės palūkanos, 50 478,54 Eur įstatyminės palūkanos, teismas pagrįstai įtraukė į antros eilės kreditorių sąrašą.
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.