Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-235-445/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-03-03
Bylos Nr.
1-235-445/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44481-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Kaltinamasis
M. J.
Advokatai
Gintaras Česnulevičius
Baudžiamoji byla Nr.1-235-445/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44481-2020- 8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.6.6.;1.1.9.2.;1.1.9.8.;1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.6.1.;2.3.6.4.6.2.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 3 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant prokurorui Stasiui Kupriui,gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) deklaruojama gyvenamoji vieta, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent : 2020-11-07 apie 20 val. 30 min. Varėnos m., Savanorių gatvėje vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Porsche Cayenne S, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore alkoholio kiekio matuokliu ir leisti jį tikrinti bei įvertinti bendrą asmens būklę, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. J. kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, prašė tik juos išvardinti. Su tuo sutiko prokuroras ir gynėjas, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindžia savo išvadas

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. J. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2020-11-07 vakare prie Glėbo ežero su draugais gėrė alkoholinius gėrimus. Kadangi nesijautė apsvaigęs, maždaug apie 20 val., sėdo į automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini) bazę, pastatyti automobilį. Jis yra (duomenys neskelbtini). Važiavo ir vairavo automobilį Varėnos mieste, Vytauto gatve iki Savanorių gatvės, tada pasuko į kairę pusę ir pavažiavęs Savanorių gatve iki pastato Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo. Važiavo vienas. Policijos pareigūnas pakvietė eiti į policijos automobilį. Jis nuėjo ir atsisėdo į policijos automobilį. Policijos pareigūnas paaiškino, kad jį stabdė įtariant, kad vairavo automobilį neblaivus. Pareigūnas jam išaiškino, kad turi pasitikrinti alkotesteriu neblaivumą arba vykti apžiūrai pas medikus dėl neblaivumo nustatymo. Jis tai daryti atsisakė. Neprisimena, ar jam buvo nurodyta įvertinti jo asmens būklę. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Liudytojas Žydrūnas Šereika parodė, kad dirba Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2020-11-07 vykdant viešosios tvarkos palaikymo funkcijas, stovint prie Varėnos m., Vytauto g. 73 namo, apie 20.20 val., prie tarnybinio automobilio privažiavo automobilis VOLVO. Tą automobilį vairavęs vyriškis pranešė, kad nuo Senosios Varėnos link Varėnos miesto nuvažiavo tamsios spalvos džipas Cayenne, kurio vairavimas jam sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Išvažiavo į Vytauto gatvę link Savanorių gatvės ieškoti to automobilio. Važiuojant Vytauto gatve ties gyvenamuoju namu Nr. 36 buvo pastebėtas tamsios spalvos visureigis Porsche, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiuojant paskui automobilį matėsi, kad važiuoja netolygiai, todėl neprivažiavus Vytauto - J. Basanavičiaus gatvių sankryžos įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius su garsu ir per garsiakalbį davė nurodymus vairuotojui sustabdyti transporto priemonę dešinėje kelio pusėje. Paskui automobilį važiavo iki Savanorių gatvės. Automobilis, privažiavęs Savanorių gatvę, pasuko į kairę pusę ir toliau važiavo. Jis vėl pakartojo reikalavimą sustoti. Savanorių gatvėje prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis sustojo dešinėje kelio pusėje. Jis priėjo prie sustojusio automobilio vairuotojo durelių, pašvietė žibintuvėliu ir pamatė priekinėje keleivio sėdynėje sėdintį vyriškį, jį pažino, tai buvo M. J.. Automobilyje kitų asmenų nebuvo. Iš automobilio niekas neišlipo ir į jį neįlipo. Jis iš priekio apėjo automobilį, priėjo prie priekinių keleivio durelių, tada iš automobilio išlipo M. J., jis pasakė, kad automobilio nevairavo, vairavo kažkas kitas. Su juo kalbant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eisena ir judesiai nekoordinuoti. Jis pradėjo eiti link savo automobilio galinės dalies, tada jam nurodė eiti į tarnybinį automobilį, jis atsisėdo ant galinės tarnybinio automobilio sėdynės. M. J. pasiūlė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, nes įtarė, kad jis yra neblaivus. Jis atsisakė. Tada dar kartą jam paaiškino, kad turi pasitikrinti neblaivumą, jeigu nesutinka tikrintis alkotesteriu, gali jį nuvežti pas medikus dėl neblaivumo nustatymo. Jis tai daryti atsisakė. Tada dar paaiškino, kad už vengimą tikrintis neblaivumą numatyta baudžiamoji atsakomybė bei pasiūlė leisti jį tikrinti ir įvertinti jo asmens būklę, jis ir tai daryti atsisakė. M. J. automobilyje matė neprasuktą butelį degtinės su lietuviška banderole. M. J. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos dokumento (b. l. 33-34).

Liudytoja Raminta Šereikienė parodė, kad dirba Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule. 2020-11-07 dirbo su vyriausiuoju patruliu Žydrūnu Šereika. Stovint prie Varėnos m., Vytauto g. 73 namo, apie 20.20 val., prie tarnybinio automobilio privažiavo automobilis VOLVO. Jo vairuotojas pranešė, kad nuo Senosios Varėnos link Varėnos miesto nuvažiavo tamsios spalvos automobilis "Porche", kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Išvažiavo į Vytauto gatvę link Savanorių gatvės. Važiuojant Vytauto gatve ties gyvenamuoju namu Nr. 36 buvo pastebėtas tamsios spalvos visureigis "Porsche", kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiuojant paskui automobilį matėsi, kad važiuoja netolygiai, todėl neprivažiavus Vytauto - J. Basanavičiaus gatvių sankryžos Ž. Šereika įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius su garsu ir per garsiakalbį davė nurodymus vairuotojui sustabdyti transporto priemonę dešinėje kelio pusėje. Paskui automobilį važiavo iki Savanorių gatvės. Savanorių gatvėje prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis sustojo dešinėje kelio pusėje. Ž. Šereika pirmas išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie sustojusio automobilio. Jai išlipant iš tarnybinio automobilio matė, kad iš vairuotojo vietos žmogus perlipa į priekinę keleivio sėdynę. Jai gerai matėsi abi automobilio pusės ir matė, kad niekas iš automobilio neišlipo, nenuėjo, nenubėgo. Tuo metu pašalinių asmenų nei aplink, nei prie sustabdyto automobilio nebuvo. Matė, kad Ž. Šereikai iš priekio apėjus automobilį ir priėjus prie priekinių keleivio durelių, per jas išlipo vyriškis. Jį pažino, tai buvo M. J.. Jai priėjus prie sustabdyto automobilio, jame jokių asmenų nebuvo. M. J. sakė, kad automobilio nevairavo, neminėjo kas vairavo. Su juo kalbant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, eisena ir judesiai nekoordinuoti. Jis pradėjo eiti link savo automobilio galinės dalies, tada jam nurodė eiti į tarnybinį automobilį, jis atsisėdo ant galinės tarnybinio automobilio sėdynės. Važiuojant paskui stabdomą automobilį aiškiai matėsi, kai kelią apšviesdavo gatvės žibintai, kad automobilyje sėdi tik vienas asmuo, kuris vairuoja automobilį. Ta vieta, kur stabdomas automobilis sustojo Savanorių gatvėje, apšvietimas, geras, taip pat tarnybinio automobilio priekiniai žibintai gerai apšvietė sustabdytą automobilį ir už jo esančią aplinką (b. l. 37-39).

Įvykio vietos apžiūros protokole 2021-11-07 -11-08 nurodyta, kad vykio vieta yra gatvės ruožas esantis Varėnos m. Savanorių g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Gatvės dešinėje pusėje arčiau šaligatvio priekiu link M. K. Čiurlionio g. stovi skiriamaisiais ženklais pažymėtas policijos tarnybinis automobilis ŠKODA YETI valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais, policijos tarnybinis automobilis yra su įrengta vaizdo ir garso įrašymo įranga. Už policijos tarnybinio automobilio ŠKODA YETI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu link M. K. Čiurlionio g. stovi juodos spalvos automobilis PORSHE CAYENNE S valst. Nr. (duomenys neskelbtini). PORSHE CAYENNE S valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be akivaizdžių matomų išorinių apgadinimų. Automobilio užvedimo spynelėje yra užvedimo raktelis. Automobilio salonas tvarkingas. Ant vairuotojo sėdinės guli vienkartinė veido kaukė. Automobilio salone ant priekinės keleivio sėdinės guli 0.7 litro talpos butelis ,,Finlandia Vodka of Finland“ 40 % , butelio kamštis nepažeistas, pažymėtas lietuviška banderole. Prie butelio ant sėdinės guli vienkartinė baltos spalvos pirštinė. Tarp priekinių sėdynių guli vienkartinės veido kaukės. Priekinėje automobilio salono dalyje ir ant grindų daugiau akivaizdžiai matomų daiktų nėra. Automobilio PORSHE CAYENNE S valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinėje salono dalyje ant grindų ir sėdynių jokių akivaizdžiai matomų daiktų nėra. Automobilio bagažinėje yra kartoninė ir plastikinė dėžės su įvairiais daiktais, beisbalo lazda. Įvykio vietos apžiūros metu automobilyje ir aplink jį tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, tuo įvykio vietos apžiūra buvo baigta (b.l. 13-27).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020-11-07 20:50 val. policijos pareigūno buvo nustatyti M. J. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. M. J. dėl tikrinimo rezultatų įrašė: „sergu Covid virusu.Blogai jaučiuosi“ (b. l. 28).

Apžiūros metu apžiūrėtas automobilis PORSHE CAYENNE S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas pistoletas „Makarov“ su šoviniais, leidimas ginklui laikyti (nešioti) ginklo pažymėjimas, vairuotojo pažymėjimas (b. l. 40-55).

Apžiūrėti vaizdo įrašai: policijos pareigūnų nešiojamos vaizdo kameros apie įvykio aplinkybes ir tarnybiniame automobilyje esančios vaizdo kameros (b. l. 63-66).

Pagal VĮ "Regitra" duomenis automobilio PORSHE CAYENNE S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra (duomenys neskelbtini), o valdytojas M. J. (b.l. 67).

2020-11-07 priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis PORSHE CAYENNE S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugojimo aikštelę Užubalio kaime Alytaus rajone (b.l. 31).

2020-11-07 priimtas Sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo M. J., kadangi vengia neblaivumo ar apsvaigimo tikrinimo (b.l. 30).

2020-11-1 informacija apie automobilio PORSHE CAYENNE S vertę: kaina su PVM 7730 Eur, kaina be PVM - 6388 Eur (b.l. 68).

Pagal vairuotojų registro duomenis M. J. vairuotojo pažymėjimas išduotas 2002-08-02 ir nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojantis (b.l. 99).

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. J. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina pagal byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ( toliau – Įstatymo) 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismų praktikoje išaiškinta, jog neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi, atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (pvz., nepučia į alkotesterį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis Nr. 2AT-65-303/2015).

Kaltinamajam M. J. Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojui, yra žinomi, kadangi jis nustatyta tvarka yra įgijęs teisę vairuoti motorines transporto priemones, jam išduotas vairuotojo pažymėjimas.

Įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje numatyta, jog viešasis eismas yra žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose. Kaltinamojo vairavimas transporto priemonės miesto teritorijoje (gatvėse) reiškia, kad jis dalyvavo viešame eisme ir yra eismo dalyvis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) ( toliau - Taisyklių) 2.3 papunktis numato, kad Neblaivumo tikrinimas – policijos, pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, yra neblaivus.

Pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija) (toliau- Metodikos) 1 punktą bendros asmens būklės įvertinimo metodika nustato veiksmų, atliekamų siekiant nustatyti, ar asmenys yra blaivūs / neblaivūs, apsvaigę / neapsvaigę, eigą.

Policijos pareigūnams pareikalavus atlikti neblaivumo tikrinimą, M. J. atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Policijos pareigūnai vadovaudamiesi Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, nustatė kaltinamajam neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai.Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad kaltinamasis vengia neblaivumo patikrinimo, jam paaiškinta dėl atsisakymo tikrintis pasekmės.

Bendros asmens būklės įvertinimo metodika nenumato visumos nurodytų požymių nustatymo, t.y. nereikalauja, kad pagrįstai būtų galima manyti, jog asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, kai įvertinti visi Metodikos 2 punkte nurodyti požymiai, o reiškia, kad nustačius keletą požymių pagrįstai gali būti konstatuojamas asmens neblaivumas ar apsvaigimas.

Taisyklių 3 punktas numato, kad policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai siūlė M. J. vykdyti į medicinos įstaigą dėl neblaivumo būklės patikrinimo, tačiau jis atsisakė ir tokiu būdu tikrintis neblaivumą ar apsvaigimą.

Priežastys dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pavyzdžiui, kad jis vairavo blaivus, kad jis serga Covid-19 liga ir pan.), neturi reikšmės, ir tokia asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017).

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamasis M. J. ir laiduotoja I. K. pateikė teismui prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sužadėtinės I. K. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką M. J. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 108-111) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl M. J. inkriminuota nusikalstama veika nebuvo padaryta žala. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. J. įgijęs vidurinį išsilavinimą, yra dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovas, dirbantis ir gaunantis legalias pajamas, anksčiau neteistas. M. J. pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (b.l. 171). Byloje nustatyta viena M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą ir nepateisinamą poelgį. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. J. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teisiamajame posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sužadėtinė, ir kaip nurodė prašoma skirti laiduotoja ir kaltinamasis, jie ketina susituokti. Teisiamajame posėdyje I. K. paaiškino, kad kartu su M. J. gyvena apie vienerius metus, turi bendrą turtą ir buitį, savo ateitį ketina susieti šeimyniniais ryšiais. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog I. K. neteista (b. l. 174), dirbanti vaikų lopšelyje-darželyje ikimokyklinio ugdymo mokytojos (auklėtojos) padėjėja, kurios darbinės funkcijos padėti mokytojai (auklėtojai) ruošti vaikus ugdomajai veiklai, modeliuoja nepageidautiną ugdytinių elgesį, puoselėja emociškai saugią aplinką ir t.t.

Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo santykiai su I. K. yra labai geri. Asmuo, kurį prašoma paskirti laiduotoju patvirtino, kad ji turės galimybę daryti teigiamą įtaką M. J., bandys kalbėtis su juo, įtakoti savo autoritetu, elgesiu, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų reikalavimų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja I. K. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė itin teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai ir nuolatos gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsižvelgiant į laiduotojos I. K. turtinę padėtį, jos gaunamas, praktiškai minimalias pajamas pragyvenimui, neskirtinas užstatas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo M. J.

BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajam M. J., pažymėtina, kad jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise) skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą, t.y. policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant M. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį, už kurį kartu su nuobauda skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo gynėjas prašo už nusikalstamos veikos padarymą M. J. skirti vienerių metų specialiosios teisės atėmimą, t. y. sankciją, kuri yra minimali. Šiuo atveju reikia objektyviai įvertinti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pirma, M. J. sustabdytas policijos pareigūnų vairuojant automobilį 2020-11-07 Varėnos mieste, atsisakė bendradarbiauti su policijos pareigūnais, kadangi nenurodė priežasčių, kodėl nesutinka su surašytu sprendimu jį nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, nurodė aplinkybes, kurių nebuvo ( pvz., kad serga Covid-19 virusine liga). Antra, pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą, M. J. yra baustas ir turi galiojančių nuobaudų: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 431 straipsnio 1 dalį (transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas); ANK 417 straipsnio 2 dalį (vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje); ANK 416 straipsnio 3 dalį ( nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą); ANK 463 straipsnio 4 dalį (važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais M₃, N₂ ir N₃ kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais). Tokios aplinkybės leidžia teigti ir daryti išvadą, kad M. J. nebuvo pavyzdingas eismo dalyvis, o nagrinėjama nusikalstama veika susijusi su eismo saugumu automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teritorijoje, eismo dalyvių teisėmis ir pareigomis. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise vieneriems metams šešiems mėnesiams. Gynybos pozicija, kad M. J. uždraudimas naudotis specialia teise ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui patirs per didelius suvaržymus, nes tai įtakos jo darbinių funkcijų atlikimui, bendrovių veiklai, šiuo atveju nėra išskirtinės ir leidžiančios spręsti apie šios baudžiamojo poveikio priemonės neproporcingumą. Kaltinamasis galėjo ir turėjo numatyti sau kilsiančias neigiamas pasekmes, darydamas nusikalstamą veiką, tokios padaryto nusikaltimo ir iš to kylančių suvaržymų pasekmės yra standartinės daugeliui nusikaltimus darančių asmenų ir nėra neatkuriamos. Numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise draudimo vidurkis yra trys metai, todėl taikoma priemonė yra artima numatytam minimumui.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam M. J. pažymėtina, jog jis vairavo uždarajai akcinei bendrovei priklausantį nuosavybės teise automobilį, būdamas šio automobilio valdytojas atliekant darbines funkcijas.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę ar atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).

Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju automobilio PORSHE CAYENNE S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra (duomenys neskelbtini), o valdytojas M. J. (b.l. 67).

Nustatyta, kad M. J. yra uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas. Ši bendrovė vykdo veiklą – prekyba, gamyba, paslaugų teikimas. Pagal kaltinamojo paaiškinimą bendrovė turi ne vieną transporto priemonę, joje dirba ne vienas darbuotojas, tame tarpe turintys teisę vairuoti transporto priemones. Taigi teisėtu (duomenys neskelbtini) priklausančių transporto priemonių valdytoju gali būti bendrovės darbuotojas, kuriam pagal darbo sutartį (ar kitų sutarčių pagrindu) pavesta atlikti darbines funkcijas (arba naudotis kitų sutarčių pagrindais).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltinamojo išieško konfiskuotino turto vertę (dalį vertės) atitinkančią pinigų sumą.

Pagal VšĮ "Emprekis" informaciją automobilio PORSHE CAYENNE S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM yra 7730 Eur (b.l.68).

Sprendžiant dėl turto ar jo vertės konfiskavimo proporcingumo net ir tuo atveju, kai toks asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, reikia įvertinti, kad kaltinamasis M. J. kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, anksčiau jis neteistas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilis priklauso bendrovei, kuriai vadovauja M. J., taigi, nesant teisinės galimybės jo konfiskuoti, automobilis po teismo nuosprendžio ir toliau liks savininkės (duomenys neskelbtini) turtu.

Esant nustatytoms byloje aplinkybėms svarstytinas klausimas ar konfiskuotina visa automobilio vertė, ar tik jos dalis. Teismo vertinimu, taikant visą transporto priemonės vertės (7730 Eur) konfiskavimą, suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Nusikaltimo padarymo laikas, t.y. po 20 val., kai mieste nėra intensyvaus transporto eismo, minimalus pėsčiųjų judėjimas, kai taikomos Lietuvos teritorijoje karantino sąlygos, kaltinamasis automobiliu važiavo vienas, vairavo lengvąjį automobilį, važiavimo ir vairavimo stilius nebuvo chuliganiškas (neviršijo nustatyto greičio, nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir pan. veiksmų),anksčiau nebuvo baustas ir už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai.

M. J. šioje byloje nėra nuteistas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl sprendimas konfiskuoti visą pakankamai didelę automobilio vertę suvaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019-01-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

Kaltinamajam M. J. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, išieškant iš jo 3500 Eur sumą.

Kaltinamajam M. J. paskirtos ir taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; specialiosios teisės sustabdymas; dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės naikintinos, specialiosios teisės sustabdymo terminas įskaitytinas į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminą.

Kaltinamajam M. J. nebuvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Automobilis Porsche Cayenne, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, Alytaus r.,Užubalių k., Ūdrijos kelias 24 (b. l. 31).

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi byloje.Transporto priemonės registracijos liudijimas grąžintinas savininkei UAB (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu (daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami), nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. M. J. buvo laikinai BPK 140 straipsnio tvarka sulaikytas – 2020-11-07 23.32 val., o paleistas – 2020-11-08 11.05 val. (b.l. 126).

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymo) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto ... transporto priemonių stovėjimo aikštelę, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas ją, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET reikalavimus. Tokį sprendimą ... gali priimti policijos pareigūnai ( Įstatymo 33 straipsnio 5 dalis ). Išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu ..., ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina .... iki transporto priemonės paėmimo iš stovėjimo aikštelės (Įstatymo 33 straipsnio 8 dalis ).

Priverstinai nuvežus automobilį Porsche Cayenne S, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 60.50 Eur priverstinio nuvežimo išlaidų, taip pat saugojimo išlaidas nuo 2020-11-07 iki 2021-03-23 (136 d. iki įsiteisės nuosprendis) – 164.56 Eur, kurios susidaro iki savininkei atsiimant automobilį iš saugojimo aikštelės 2021-03-24.

BPK 103 straipsnio 5 ir 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Suformuota teismų praktika, jog valstybės patirtos išlaidos, susijusios su transporto priemonių, kurios buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis, priverstiniu nuvežimu bei saugojimu, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš pripažintų kaltais asmenų (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nutaria:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių (1) metų laidavimo terminą. Laiduotoja paskirti I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), netaikant užstato.

Paskirti M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio 8 d. (nuo specialiosios teisės sustabdymo pradžios).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – transporto priemonės - automobilio Porsche Cayenne, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkančios vertės dalį – tris tūkstančius penkis šimtus eurų (3500 Eur).

Nurodyta konfiskuotino turto suma privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nuosprendžiui įsiteisėjus, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė. Nustatytu terminu nesumokėjus nustatytos konfiskuotino turto vertės, ši suma bus išieškota priverstinai, perduodant vykdyti antstoliui. Išaiškinti, kad įmokėjus konfiskuotiną sumą M. J. nedelsiant privalo pateikti/atsiųsti rašytinį įrodymą apie tai Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams ( Aušros g.15, Varėna, 111 kab., teismo raštinė).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas 191008762, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke) naudai proceso išlaidas - transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas: šešiasdešimt eurų penkiasdešimt centų (60,50 Eur) nuvežimo išlaidų, vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus penkiasdešimt šešis centus (164.56 Eur) saugojimo išlaidų (nuo 2020-11-08 iki 2021-03-23), automobilį iš saugojimo aikštelės atsiimant 2021-03-24.

Proceso išlaidos savanoriškai turi būti sumokėtos į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, iš karto po nuosprendžio įsiteisėjimo. Priimtam ir nepakeistam nuosprendžiui įsiteisėjus kitu laiku, gali keistis automobilio saugojimo išlaidos atsižvelgiant į automobilio saugojimo trukmę. Dėl priverstinio proceso išlaidų išieškojimo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Transporto priemonę - automobilį Porsche Cayenne, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą Ūdrijos kel.24, Užubalių kaime, Alytaus rajone), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą prie bylos Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose), grąžinti (duomenys neskelbtini) vadovui ar jo įgaliotam atstovui, įsiteisėjus nuosprendžiui.

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduotą vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip dokumentą kurio apyvarta uždrausta, taikant draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Išaiškinti M. J., kad:

jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. K., kad:

ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Dalis Žilionis