Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, institucija teikianti išvadą Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ ir atsakovo V. L. priešieškinį atsakovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, institucija teikianti išvadą – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išnagrinėjo ieškovės ir atsakovo prašymą dėl jų santuokos nutraukimo ir priėmė dalinį sprendimą byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022-09-28 teisme pagal ieškovės ieškinį užvesta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

2022-10-13 byloje priimtas atsakovo priešiešinys.

2023-03-23 nutartimi civilinė byla perduota teisminei mediacijai, kuri baigėsi 2023-10-02.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas keletą kartą tikslino savo procesinius dokumentus.

Ieškovė patikslintu ieškiniu, kuris priimtas 2024-01-31 prašo :

1. Nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės;

2. Priteisti ieškovės naudai 2 500,00 Eur dydžio neturtinės žalos kompensaciją;

3. Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes - Lazaruk, Lazarukas;

4. Nustatyti nepilnametės D. L. gyvenamąją vietą su ieškove;

5. Priteisti iš atsakovo V. L. nepilnametės D. L. išlaikymui po 450,00 Eur periodinių išmokų mokamų kas mėnesį nuo turtinių santykių nutraukimo dienos – (duomenys neskelbtini) iki 2022-12-31 imtinai, ir po 500,00 Eur nuo 2023-01-01 iki jos pilnametystės, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

6. Priteisti iš atsakovo nepilnametės D. L. 6 450,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-06-01 imtinai iki 2022-08-31 imtinai;

- Priteisti jai asmeninės nuosavybės teise: Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini); UAB "Dinitekas", į.k. 303110476, 50 vardinių paprastųjų akcijų;

- Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise: 1/2 dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini); krovininį automobilį (duomenys neskelbtini); UAB „Dinitekas“, į.k.303110476, 50 vardinių paprastųjų akcijų.

7. Priteisti jai iš atsakovo 94 451,22Eur kompensaciją už santuokos metu bendromis sutuoktinių lėšomis įvykdytą atsakovo asmeninę prievolę;

8. Sutinka atsakovui sumokėti 52 590,00 Eur kompensaciją už santuokos metu įgyt turto padalinimą, atlikus tarpusavio vienarūšių reikalavimų užskaitymą, iš atsakovo jos naudai priteisti 41 862,22 Eur kompensaciją ir priteisti jai iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1) Nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) Po santuokos nutraukimo palikti jam prigimtinę pavardę – L., o ieškovei santuokoje turėta pavardę – L.;

3) Nustatyti nepilnamečio vaiko - dukters D. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama A. L.;

4) Priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiui vaikui – dukrai D. L., po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko mamą ir nustatyti, kad išlaikymo lėšos yra indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

5) Nustatyti žemiau nurodytą skyrium gyvenančio jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: vaiko tėvas bendrauja su dukra D. L. nevaržomai. Visi iškylantys klausimai dėl vaiko išlaikymo, auklėjimo, bendravimo ir kitais nepilnametį vaiką liečiančiais klausimais bus sprendžiami abiejų tėvų sutarimu.

6) Po santuokos nutraukimo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 14 100,00 Eur); 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 14 100,00 Eur); 1,9000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 38 000,00 Eur); ½ dalį 0,0700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (dalies vidutinė rinkos vertė 4 990,00 Eur); UAB „Dinitekas“, 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, nominali akcijos vertė 29,96 Eur, viso akcijų vertė 2 896,00 Eur; automobilį IVECO 35C11, v/n (duomenys neskelbtini) (pirmosios registracijos data 2009-05-05, vidutinė vertė 500,00 Eur), tai yra viso jam atitenkančio turto vertė yra: 74 586,00 Eur.

- Po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 215,00 kv. m. ploto gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 188 000,00 Eur); automobilį Audi Q7, v/n 14 (pirmosios registracijos data 2006-04-21, vidutinė vertė 8 900,00 Eur), viso ieškovei atitenkančio turto vertė yra: 196 900,00 Eur.

7) Priteisti iš A. L. 61 157,00 Eur dydžio kompensaciją jo naudai ir nustatyti, kad kompensaciją turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

8) Pripažinti 460 00,00 Lt dydžio lėšas, gautas pardavus žemės sklypą su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe;

9) Pripažinti 2005-03-04 sudarytą Kredito sutartį Nr. 05-011107-FA su Swedbank AB, banku, bei 2007-10-16 susitarimą dėl papildomo kreditavimo Nr. 05-011107-FA/07-115455-FA bendra sutuoktinių prievole ir nustatyti, jog po santuokos nutraukimo jie vykdys įsipareigojimą kreditoriui lygiomis dalimis ir priteisti jam iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisme gautas trečiojo asmens AB „Swedbank“ atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, kad nesutinka su reikalavimu, kad prievolė pagal kredito sutartį Nr. 5-011107-FA taptų asmeninė, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas kaip laiduotojas prieš banką atsako solidariai. Taip pat nesutinka su priešieškinio reikalavimu, kad pagal kredito sutartį Nr. 5-011107-FA prievoles po santuokos nutraukimo šalys vykdytų lygiomis dalimis.

2024-04-18 teismo posėdžio metu tiek ieškovė ir jos atstovas ir atsakovas bei jo atstovė prašė teismo nutraukti šalių santuoką, priimant byloje dalinį teismo sprendimą. Šalių nuomone, siekiant proceso operatyvumo ir koncentruotumo, šalims bendrai sutariant, tikslinga santuokos nutraukimo klausimą išspręsti nelaukiant bylos išnagrinėjimo dėl turtinių klausimų, kadangi dėl likusių neišspręstų ieškovės ir atsakovo pateiktų reikalavimų, susijusių su šalių kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, šalims nesutariant, tikėtina, teismo procesas užsitęs.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad ieškovė sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir atsiako reikalavimo dėl neturtinės žalos ir ieškovei yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo teisinės pasekmės. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, vienas kito išlaikymo po santuokos nutraukimo. Tarp šalių nėra ginčo dėl išlaikymo dydžio už laikotarpį nuo 2022-06-01, todėl prašo nustatyti, kad atsakovas nuo 2022-06-01 dukters išlaikymui turi skirti po 350,00 Eur. Tačiau ginčas yra dėl to, kada nutrūko šalių turtiniai santykiai, nes ieškovė mano, kad nuo 2021-06-01, o atsakovas tvirtina, kad nuo 2022-06-01 ir yra ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ji rašydavo atsakovui lapelius, kuriuose buvo nurodyta kiek reikia ir už ką mokėti, norėjo, kad nors dalį atsakovas apmokėtų. 2021-06 m. atsakovui išėjus gyventi į pirtį ji negaudavo iš atsakovo pinigų. Kai gyveno santuokoje tiek jos, tiek atsakovo pajamos buvo minimalios, atsakovas gaudavo iš UAB „Lagrilita“ veiklos, todėl jo pajamos buvo didesnės, jos pajamos ėjo už maistą, o atsakovas mokėjo už komunalinius. Negali pasakyti nuo kada tiksliai atsakovas nebeprisidėjo prie bendro biudžeto. Paaiškino, kad vaiko išlaikymui atsakovas neduodavo pinigų, nors lapelyje ir buvo nurodytas vaiko išlaidos.

Atsakovas ir jo atstovė sutiko, kad ieškovė atsisakytų reikalavimo dėl neturtinės žalos. Pripažino, kad ginčo nėra dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos, vaiko ir tėvo bendravimo, išlaikymo dydžio nuo 2022-06-01, tačiau yra ginčas dėl to nuo kada nutrūko šalių turtiniai santykiai ir dėl išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas laiko, kad jo ir ieškovės turtiniai santykiai nutrūko 2022-06-01. Atsakovas papildomai paaiškino, kad jų tarpusavio asmeniniai santykiai senokai buvo nutrūkę, o buvo likęs tik bendras ūkis, nes jis mokėjo už viską ir tai vyko iki tol kol jis buvo išvarytas iš namų su policija. Paaiškino, kad ieškovė jam palikdavo ant stalo lapelius už ką reikia mokėti ir jis duodavo pinigų, nes pas juos buvo tokia nusistovėjusi tvarka, o vėliau atsiųsdavo jam žinutes už ką reikia mokėti. Patvirtino, kad nuo 2021-06-01 tarp jo ir ieškovės jau nebebuvo asmeninių santykių, tačiau jis finansiškai prie bendro ūkio prisidėdavo, nors gyveno pirtyje, nes pati ieškovė pakeitė namo spynas. Paaiškino, kad jis paliko ieškovei filialą ir ji dirba tą patį darbą, bet šiai dienai jos pajamos yra ženkliai geresnės nei anksčiau. Paaiškino, kad iki tol ieškovė ir jis dirbo UAB „Laglirita“, o įmonės buhalterė buvo ieškovės mama. Gyvenant santuokoje ieškovė vykdė tą pačią veiklą ir visada prašydavo jo pinigų, kad reikia mokėti už ofisą, o šiuo metu pasikeitė tik pavadinimas, o veikla ta pati, tačiau ieškovės pajamos yra didelės, todėl mano, kad galimai ieškovė slėpė gaunamas pajamas santuokos metu. Jis savo vardu jokio turto iš pradžių neregistravo, nes nebuvo nutraukęs kitos santuokos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 261 straipsnis įtvirtina teismo teisę priimti byloje dalinį sprendimą, kuriuo galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo. Dalinio sprendimo reglamentavimas grindžiamas proceso koncentruotumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Kai byloje pareikšti keli savarankiški reikalavimai, dėl skirtingo įrodymų poreikio bei galimybės tuos įrodymus surinkti ir ištirti skirtingų reikalavimų išsprendimas gali užtrukti skirtingą laiką. Daliniu sprendimu išsprendžiami reikalavimai turi būti pakankamai savarankiški, kad galėtų būti išsprendžiami atskirai nuo kitų pareikštų reikalavimų, t. y. turi būti atsižvelgiama į visų pareikštų reikalavimų esmę ir jų tarpusavio ryšį. Sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai yra pakankamai savarankiški, reikėtų atsižvelgti į tai, ar kiekvienas ieškovo pareikštas reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje ir toje byloje teismas galėtų priimti galutinį sprendimą. Reikalavimų savarankiškumas priklauso nuo materialiųjų teisinių santykių, iš kurių šie reikalavimai yra kilę, specifikos. Jei remiantis materialiuosius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis yra galima priimti sprendimą dėl vieno ar kelių reikalavimų, neišsprendus likusių reikalavimų, reikalavimai yra savarankiški ir gali būti sprendžiami daliniu sprendimu. Kiekvienu atveju galimybę priimti dalinį sprendimą atsižvelgdamas į konkrečios bylos specifiką įvertina bylą nagrinėjantis teismas, kuris, be kita ko, yra saistomas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė ir atsakovas prašo, kad teismas kuo operatyviau išspręstų klausimą dėl šalių santuokos nutraukimo, o šalių turto padalinimo, kompensacijos priteisimo, prievolės bankui vykdymo klausimus teismas spręstų eigoje, šalys ketina imtis procesinių veiksmų, dėl kurių bylos nagrinėjimas gali ilgai tęstis (nustatinėjama turto vertė, kiekvienos šalies indėlis į turtą ir pan.), šalims nurodžius, kad dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės ginčo nėra, teismas vertina, kad galimas šalių santuokos nutraukimas teismo daliniu sprendimu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Byloje baigtinas dalies reikalavimų nagrinėjimas nutraukiant šalių santuoką. Likusieji reikalavimai dėl šalių turto padalijimo, kompensacijos nustatymo, prievolės bankui vykdymo nagrinėtini šioje byloje ginčo teisena ir išspręstini priimant galutinį sprendimą byloje.

Dėl šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Santuokos tikslas - šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalis ). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.63 straipsnyje nurodoma, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinamų nustatyta, kad šalys dar iki santuokos sudarymo pradėjo gyventi faktinėje santuokoje ir kartu gyveno nuo 2000 metų, o šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametę dukrą D. L., gimusią (duomenys neskelbtini).

Iš 2022-08-01 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr.01-1-17046-22 nustatyta, kad 2022-05-15 Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal BK 140 str. 2 d. buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika turinti, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš AB Swedbank 2022-05-30 pažymos Nr. SR-KP-22-3933 nustatyta, kad ieškovei pagal 2005-03-04 kredito sutartį Nr. 05-01107-FA buvo suteiktas 115 848,00 Eur kreditas, pagal 2007-10-16 susitarimą Nr. 05-01107-FA/07-115455-FA papildomai suteiktas 72 405,00 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas -2036-02-05. Pagal 2009-03-10 laidavimo sutartį Nr. 05-01107-LA1/07-115455-LA1/09-020333-LA1, atsakovas laidavo už tinkamą prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą.

Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2001-11-19 dirba (duomenys neskelbtini), o nuo 2016-05-09 dirba (duomenys neskelbtini).

Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad ieškovė nuo 2011-10-25 iki 2022-05-12 dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2022-04-25 ieškovė dirba (duomenys neskelbtini).

Iš 2022-05-23 Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSV-803 nustatyta, kad šalių dukra nurodė, kad tėtis gyvena apie metus laiko pirtyje ir ji su juo nebendrauja apie metus, ji pyksta ant tėčio, nes jis negražiai kalba apie mamą. Su mama sutaria gerai. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje.

Iš 2022-09-29 vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 5VAIK-275 nustatyta, kad šalių dukra mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, ateityje norėtų studijuoti Klaipėdos LCC universitete. Su mama sutaria gerai, o su tėčiu nenori bendrauti, nes pyksta ant jo. Nori likti gyventi su mama, savo namuose, nes jai ten patinka, ji turi savo kambarį.

Iš (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-764-676/2008 nustatyta, kad atsakovas V. L. abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nutraukė santuoką su S. L..

Iš ieškovės sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas 2022-05-18 pervedė 300,00 Eur dovana dukrai, 2022-10-05 pervedė 900,00 Eur už 09, 10, 11 mėnesį, 2023-01-17 pervedė 300,00 Eur už gruodžio mėnesį ir vėliau iki 2023-05-17 mokėjo kas mėnesį dukters išlaikymui po 300,00 Eur, o 2023-05-17 pervedė 350,00 Eur.

Dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų

CPK 140 straipsnio 1 dalis numato ieškovo teisę bet kurioje stadijoje atsisakyti ieškinio ar dalies ieškinio reikalavimų.

Ieškovė tiek pradiniu ieškiniu, tiek ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo jai 2 500,00 Eur neturinę žalą. 2024-04-18 posėdžio metu teismui pareiškė žodinį pareiškimą, kuriuo atsisako dalies ieškinio reikalavimų, t.y. dėl 2 500,00 Eur neturtinės žalos priteisimo ir nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo teisinės pasekmės.

Ieškovės protokolinis pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų, tai yra neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo priimtinas ir civilinė byla toje dalyje nutrauktina, nes nenustatyta aplinkybių, jog priešieškinio dalies reikalavimų atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, atsakovei procesinės priešieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė tiek ieškiniu, tiek vėlesniais patikslintais ieškiniais prašė pripažinti, jog jos ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas netinkamai elgėsi su ja, vartojo smurtą, santuokoje iškilus tarp jų ginčams atsakovas su ja nekalbėdavo ir tai galėjo trukti ilgą laiką. Atsakovas tiek pradiniame priešieškinyje, tiek ir patikslintuose priešieškiniuose laikėsi pozicijos, kad jo ir ieškovės santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes laikui bėgant išryškėjo skirtingi požiūriai į daugelį gyvenimo situacijų, į šeimą, namuose nuolat kildavo kivirčai, jie abu pradėjo elgtis egoistiškai, nepaisyti vienas kito interesų, nesuteikiant reikalingos moralinės paramos.

Teismo posėdžio metu ieškovė pripažino ir sutiko, kad jos ir atsakovo santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.100 straipsniai. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalaujama iš sutuoktinių abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Nei ieškovė, nei atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kuri šalis yra kalta dėl jų santuokos iširimo. Teismo posėdžio metu ieškovė iš pradžių tvirtino, kad atsakovas naudojo smurtą jos atžvilgiu ir tam pagrįsti pateikė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, o atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu neigė vartojęs smurtą prieš ieškovę. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų neginčijamai nustatyta, kad šalys atskirai gyvena nuo 2022-05-15, nes ieškovė kreipėsi į policiją dėl smurto jos atžvilgiu panaudojimo ir atsakovas su policija išvyko iš namų ir į juos negrįžo, nors ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu ir buvo nutrauktas. Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek ir rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad dar iki 2022-05-15 tarp ieškovės ir atsakovo buvo konfliktiniai santykiai ir apie metus jie nepalaikė jokių artimų santykių, nes kaip šalys nurodė atsakovas iš pradžių tik grįždavo permiegoti į namo pirmą aukštą, o vėliau persikėlė gyventi į pirtį, esančią namo kieme.

Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Kaip matyti iš šalių duotų paaiškinimų šalys kartu nebegyvena jau ilgą laiko tarpą, nėra duomenų, kad šalių santuoka būtų galima išsaugoti, nes jų tarpusavio santykiai yra įtemti. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys nesiekė santuokos išsaugoti, o tai patvirtina abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nes jie nevykdė abipusės prievolės būti pakantiems ir lojaliems vienas kitam. Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „L.“. Atsakovas su šiuo reikalavimo sutinka. Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės ieškovei – „L.“, atsakovui jo prigimtinė pavardė „L.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Abi šalys yra darbingos ir nereiškė reikalavimo priteisti vienas iš kito išlaikymo. Nutraukus santuoką dėl abiejų kaltės nėra pagrindo priteisti išlaikymo vienas kitam (CK 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu vaiko tėvu tvarkos nustatymo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą D. L., kuri šalims pradėjus gyventi atskirai liko gyventi kartu su mama, tai yra ieškove ir yra išreiškusi norą gyventi su ja.

Įvertinus tai, kad tarp šalių nuo pat bylos iškėlimo nebuvo ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tai, kad byloje nenustatyta duomenų trukdančių nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jo motina, atsižvelgiant į institucijos teikiančios byloje išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, į šalių vaiko amžių, vaiko norą gyventi su mama ir į tai, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove ir liko gyventi su ja, šalims pradėjus gyventi atskirai, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina su vaikų motina, tai yra ieškove (CK 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnis).

Dėl atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo po santuokos nutraukimo.

Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Taigi, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo šios pareigos.

Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, nes nenustatyta, kad ieškovė draustų ar darytų kliūtis bendrauti šalių dukrai su tėvu, tai yra atsakovu. Pats atsakovas priešieškiniu neprašo nustatyti konkrečios jo ir dukros bendravimo tvarkos. Šalių dukra šiuo metu yra septyniolikos metų amžiaus, tai yra pakankamai didelė, kad galėtų išreikšti savo nuomonę dėl to kaip, kada ir kokia tvarka ji nori bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Atsakovas nurodo, kad jis bendraudamas su dukra atsižvelgs į jos norą ir poreikius. Atsižvelgiant į šalių išreikštą poziciją, į šalių dukters amžių, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti konkrečios detalios atsakovo ir dukters bendravimo tvarkos, todėl nustatytina bendro pobūdžio atsakovo ir dukters bendravimo tvarka.

Pažymėtina, kad, teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaiko priteisimo

Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Ieškovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad dukters poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 1000,00 Eur suma, nes dukra lanko šokių būrelį, moksi Klaipėdos mieste, o gyvena Klaipėdos rajone, todėl kainuoja išlaidos į mokyklą ir į šokių būrelį, be to turi problemų su oda ir jai būtina lankytis pas kosmetologą ir vienas apsilankymas kainuoja apie 25,00 Eur, reikalinga speciali kosmetika ir kremai. Ieškovė patvirtino, kad šiuo metu jos pajamos yra apie 3 200,00 Eur.

2024-04-18 teismo posėdžio metu šalys nurodė, kad šalys susitaria, jog atsakovas nuo 2022-06-01 teikia šalių dukrai išlaikymą mokamą po 350,00 Eur ir dėl to tarp jų nėra ginčo.

Įvertinus tai, kad tarp šalių nebeliko ginčo dėl šiuo metu šalių dukrai reikalingo išlaikymo dydžio, įvertinus šalių dukters amžių, atsakovo turtinę padėtį, kuri teismo vertinimu pagal teismo turimus VSDFV duomenis šiai dienai yra ženkliai blogesnė, nei ieškovės, nes ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei atsakovo, todėl darytina išvada, kad šalių sutartas 350,00 Eur išlaikymas, kurį atsakovas sutinka mokėti nepilnametei dukrai yra pakankamas ir priteistinas iš atsakovo, nuo 2022-06-01 iki šalių dukters pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl išlaikymo įsiskolinimo, nes ieškovė tiek ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti dukrai išlaikymą nuo 2021-06-01, motyvuodama tuo, kad nuo to laiko ji su atsakovu pradėjo gyventi atskirai ir nutrūko jų kaip sutuoktinių turtiniai santykiai ir atsakovas neteikė dukrai išlaikymo. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu nesutiko su šiuo ieškovės reikalavimu motyvuodamas, kad jis iki 2022-05-15 gyveno kartu ir nors nepalaikė artimų santykių su ieškove, tačiau finansiškai prisidėjo prie šeimos bendro biudžeto, mokėjo mokesčius, paskolas ir kt.

Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad atsakovas su ieškove atskirai pradėjo gyventi nuo 2022-05-15, nes buvo iškviesta policija ir atsakovas nebegrįžo nuo to laiko į namus. Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad jau iki to laiko apie metus laiko šalių santykiai buvo įtemti ir atsakovas gyveno namo kieme esančioje pirtyje. Tiek teismo turimi duomenys iš VSDFV, tiek šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė iki 2022-04-25 dirbo vienoje įmonėje su atsakovu, tai yra (duomenys neskelbtini).

Ieškovė paaiškino, kad gyvenant santuokoje jie buvo pasiskirstę dėl to kas už ką moka ir ji mokėdavo už vaiką, maistą, o iš atsakovo duotų pinigų ji mokėjo už komunalinius. Ieškovė 2024-04-18 teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti nuo kada atsakovas nebeteikė išlaikymo, o tik nurodė, kad ji rašydavo jam raštelius kiek kam ji išleidžia, nes norėjo, kad atsakovas prisidėtų, tačiau jis to nedarė. Atsakovas tvirtino, kad jis visada duodavo ieškovei, tai yra palikdavo pinigų ir pati ieškovė už viską mokėdavo, nes ieškovė jam surašydavo už ką reikia mokėti, tame tarpe buvo nurodyta, kad ir už dukters anglų konsultacijas ir panašiai.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso - toliau CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

Nei ieškovė, nei atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų dėl išlaikymo įsiskolinimo, į tai, kad šalių paaiškinimais iš esmės sutampa dėl to, kad ieškovė rašydavo atsakovui lapelius už ką ir kiek reikia mokėti, tačiau šalių paaiškinimai dėl to ar faktiškai buvo mokami pinigai vaiko išlaikymui skiriasi. Neginčijamai nustatyta, kad atsakovas tik pradėjęs gyventi atskirai pradėjo reguliariai teikti išlaikymą iš pradžių mokamą o 300,00 Eur, o vėliau ir po 350,00 Eur. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, kad šalys buvo sutuoktiniai ir gyveno ir tik nuo 2022-05-15 šalys kartu nebegyvena, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo. Teismo vertinimu neginčijamai yra nustatyta, kad šalių turiniai teisiniai santykiai nutrūko nuo 2022-05-15, kai atsakovas ne savo noru išėjo namų, o buvo priverstas juos palikti dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo.

Daliniam sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022-09-30 nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovo V. L. priteistą laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai (CPK 150 straipsnis).

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti ieškovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268 ‒ 270, 541 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškovės A. L. ir atsakovo V. L. prašymą ir priimti dalinį sprendimą.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (duomenys neskelbtini), tarp V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. L. (pavardė iki santuokos sudarymo „Ch.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui V. L. palikti jo prigimtinę pavardę „L.“, ieškovei A. L. santuokos metu įgytą pavardę „L.“.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo išlaikymas sutuoktiniams vienas iš kito nepriteistinas.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. L..

Nustatyti kad atsakovas V. L. po santuokos nutraukimo bendrauja su nepilnamete D. L. pagal šalių susitarimą, nenustatant konkrečio tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, tačiau atsižvegiant į šalių vaiko poreikius ir interesus ir vaiko norą. Apie ketinimą susitikti atsakovas infomruoją ieškovę ir dukrą telefonu ne vėliau kaip prieš dieną iki susitikimo.

Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2022-06-01 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias lėšas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečio vaiko D. L. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę A. L..

Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo atmesti.

Priimti ieškovės A. L. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dalyje dėl neturtinės 2 500,00 Eur žalos priteisimo ir bylą toje dalyje nutraukti.

Daliniam sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022-09-30 nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones iš atsakovo V. L. priteistą laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti dalinio sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui ir viešųjų registrų tvarkytojams.

Dalinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo dalinio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.