Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Redai Vingienei, Renatai Majauskienei, dalyvaujant atsakovei R. P., jos atstovei adv. padėjėjai Dženetai Terespolskienei, trečiajam asmeniui V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. P., trečiajam asmeniui V. J. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į posėdį neatvyko ieškovės atstovas, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Ieškinyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 811 Eur turtinės žalos atlyginimo, 135,29 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad 2016-01-24 kilo gaisras bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Dėl gaisro sugadintos trečiajam asmeniui V. J. priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tame pačiame name, patalpos ir namų turtas. Gaisro metu V. J. priklausantis butas ir namų turtas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu, todėl vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis. Pagal ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą, sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 4 311 Eur. Kompensuodama butui, esančiam (duomenys neskelbtini) padarytą nuostolį, ieškovė išmokėjo 4 311 Eur draudimo išmoką. Kompensuodama namų turtui padarytą nuostolį, ieškovė išmokėjo 2 500 Eur draudimo išmoką. Viso ieškovė išmokėjo 6 811 Eur draudimo išmoką. Tyrimo metu nustatė, kad gaisro židinys buvo atsakovės nuosavybės teise valdomame bute, esančiame virš V. J. buto. Nuosavybės teisė įpareigoja atsakovę elgtis su savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitų asmenų turtui. Dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, atsakovė turėjo būti itin atidi ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. V. J. turtas apgadintas suliejus vandeniu gaisro gesinimo metu. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad atsakovė privalo atlyginti dėl gaisro atsiradusią žalą. Iki šiol atsakovė žalos neatlygino, todėl prašo ją priteisti.

Atsakovė ieškinį pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti 2 816,12 Eur žalos ir paaiškino, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia į bylą pateikta lokaline sąmata, susijusia su sienų, lubų, grindų, durų remontu, skardos keitimu, pagalbiniais ir tvarkymo darbais bei su virtuvinių baldų komplekto įvertinimo paskaičiavimu. Ji kreipėsi į statybinės bendrovės vadovą prašydama įvertinti pateiktą lokalinę sąmatą. Jis atkreipė dėmesį, kad lokalinėje sąmatoje įkainiai paimti patys aukščiausi, maksimaliais dydžiais. Be to, iš sąmatos matyti, jog pagal ją, butas nebūtų atstatytas į pradinę padėtį iki gaisro, o iš esmės padarytas kapitalinis remontas. Ji konkrečiai nurodė, kas, jos nuomone, sąmatoje įrašyta nepagrįstai.

Dėl sienų remonto. Ieškovė sienų remonto išlaidas nurodė iš viso 895 Eur, iš jų 679,66 Eur susiję su tapetų nuplėšimu, klijavimu ir 215,62 Eur - sienų nuvalymas ir dažymas. Pagal ieškovę, sulietas sienų plotas - 110,78 kv. m. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad kapitalinis remontas buvo darytas 1982 m. bei kad tapetai yra ekonominės klasės. Iš prekybos centro „Senukai“ viešos informacijos matyti didelis tapetų pasirinkimas, kuris prasideda nuo 1 euro. Kadangi nukentėjusiosios sienos buvo išklijuotos ekonominiais tapetais, tai atskaitos tašku imama po 3 Eur už 1 tapeto ruloną. Vienas tapeto rulonas (0,53 cm) dengia 5,32 kv. m. Kadangi sulieta 110,78 kv. m., tai tokiam plotui reikalinga apie 21 rulonas tapetų, o skaičiuojant po 3 Eur, tai susidarytų 63 Eur. Tokiam kiekiui išklijuoti tapetų reikėtų 2-3 pakelių po 250 g. tapetų klijų pakelių, kurio vieno kaina 3,11 Eur, viso 9,33 Eur. Dėl darbo užmokesčio, susijusio su tapetų nuplėšimu ir tapetavimu, taip pat yra paskaičiuoti didžiausi įkainiai, kurie sudaro iš viso 433,63 Eur. Todėl skaičiuojant darbų kainą ir nurodytas medžiagas, susidaro iš viso 505,96 Eur, vietoje ieškovės nurodytos 679,66 Eur (lokalinės sąmatos „Sienų remontas“ eilutės Nr. 1 ir 2). Buvo sulieta 33,28 kv. m. anksčiau dažytų sienų, o jų remontui (medžiagoms ir darbui) reikalinga 215,59 Eur. Atsakovė su tuo nesutinka ir mano, jog medžiagoms, šiuo atveju emulsiniams dažams, pakaktų 2 įpakavimų emulsinių dažų, pvz. „Pentacolor“ Argentum, kurių 3 litrų pakuotė kainuoja 12,59 Eur, ir kurių išeiga 1 litras - 6-7 kv. m. Todėl 2 vnt. po 3 litrus dažų užtektų net 42 kv. m. padengti, kas sudarytų 25,18 Eur. Minėti emulsiniai dažai tinkami dažyti senais dažais padengtus paviršius, todėl nėra būtina nuvalyti senus dažus ir glaistyti ar gruntuoti. Todėl net ir skaičiuojant darbo užmokestį 127,72 Eur (už kurį įeina dažų nuvalymas, glaistymas ir dažymas) ir 25,18 Eur už medžiagas, viso susidaro 152,90 Eur, vietoj ieškovės nurodytos 215,59 Eur (lokalinės sąmatos „Sienų remontas“ eilutės Nr. 3 ir 4). Todėl sienų remontas galėtų kainuoti iš viso 658,86 Eur, o ne ieškovės nurodyta 895,00 Eur.

Dėl lubų remonto. Atsakovė nesutinka su lokalinės sąmatos „Lubų remontas“ eilutės Nr. 10 ir 11 paskaičiavimais. Dažai „Pentacolor“ Argentum tinka tiek sienų, tiek lubų dažymui ir dažymui ant senų dažų. Todėl ir gruntavimo dažant ant senų dažų, nereikia. 27,05 kv. m. padengti nurodytais dažais pakaktų 2 įpakavimų dažų, kas sudarytų 25,18 Eur, ir dar liktų dažų. Skaičiuojant darbo užmokestį (138,06 Eur, į kuriuos įeina ne tik dažymas, dažų valymas ir glaistymas), ir medžiagų (dažų) kainą 25,18 Eur, iš viso kainuotų 163,24 Eur, vietoj ieškovo nurodytų 216,69 Eur. Dėl to lubų remontas galėtų kainuoti 293,78 Eur (ieškovės pateikta lokalinėje sąmatoje „Lubų remontas“ eilutės Nr. 1-9, kurių suma 293,78 Eur) ir pagal atsakovės paskaičiavimą eilutės Nr. 10-11 suma sudarytų 163,24 Eur, o iš viso 457,02 Eur, vietoj ieškovės nurodytų 510 eurų.

Dėl grindų remonto. Atsakovė nesutinka su lokalinės sąmatos „Grindys“ eilutės Nr. 2 paskaičiavimu, susijusiu su parketo lentelių dangos (medžiagos) kaina - 508,27 Eur. Iš Senukų prekybos centro viešos informacijos matyti, kad pvz., vidutinė parketlenčių 1 pakuotės (3.587 kv. m.) kaina yra 68,12 Eur, tai yra 1 kv. m. kaina - 18,99 Eur, todėl 14,47 kv. m. parketinių grindų danga kainuotų 340,60 Eur (5 pakuotės x 68,12 Eur), vietoj ieškovės nurodytos 508,27 Eur kainos. Taip pat ji nesutinka su lokalinės sąmatos „Grindys“ eilutės Nr. 3 paskaičiavimu, susijusiu su linoleumo danga. Ieškovė paskaičiavo, kad linoleumo danga, kaip medžiaga 17,12 kv. m. kainuotų 239,95 Eur, tačiau iš viešai prieinamų tinklapių matyti, kad vidutinė pvc dangos (linoleumo) kaina 1 kv. m. yra 5,59 Eur, tokiu būdu 17,12 kv. m. reikėtų linoleumo už 95,71 Eur, o ne 239,95 Eur. Grindų remontas galėtų kainuoti iš viso 773,46 Eur, kurie susidaro iš 557,78 Eur (parketinių grindų remontas, medžiagas skaičiuojant pagal atsakovę, o visa kita - pagal ieškovę) ir iš 175,68 Eur (linoleumo grindų remontas, medžiagas skaičiuojant pagal atsakovę, o visa kita - pagal ieškovę), vietoj ieškovės nurodytos 1 045 Eur sumos.

Dėl durų remonto. Atsakovė mano, kad visiškai naujų durų montavimas kartu su stakta kainuoja 50 Eur įmonėse, kurios gamina duris ir jas sumontuoja, kaip pvz., tinklapyje http://www.ddurys.lt/paslaugos/ nurodoma, kad „Standartinis montavimas, kurio kaina 50 €, yra durų matavimas, durų pristatymas, durų montavimas angoje, apvadų prikalimas, rankenų įstatymas“. Šiuo atveju durų varčių remontas kainavo vien tik darbo užmokestis 33,46 Eur, o medžiagos 0,78 Eur, o durų varčių įstatymas į staktas 19,22 Eur. Viso už durų varčių, įvardijamą „durų remontu“, remontą, ieškovė paskaičiavo 57 Eur. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede Nr. 2 nurodyta, kad „durys sunkiai darinėjasi, remontas varčios“. Tačiau nėra įrodymų, jog iki tol jos gerai darinėjosi. Todėl atsižvelgiant į tai, kas parašyta, atsakovė nesutinka su ieškovės nurodyta lokalinėje sąmatoje „durų remontu“ ir jo kaina 57 Eur.

Dėl skardos keitimo. V. J. buvo apdraudusi tik savo butą, kuris yra daugiabučiame (8 butų) name, kurį administruoja UAB „Šilutės būstas“. Nei to namo butų savininkai, nei namo administratorius nėra pareiškę jai pretenzijų dėl žalos atlyginimo, susijusio su stogo danga, tuo labiau, kad gesinant gaisrą buvo apipiltas 1-ame aukšte esantis butas, t. y. po jos butu esantis butas, o ne virš esantis butas. Be to, daugiabučio gyvenamojo namo stogas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems to namo bendraturčiams, todėl ieškovės 300 Eur reikalavimas, susijęs su lokalinėje sąmatoje paskaičiuota suma nurodyta „skardos keitimas“, yra nepagrįstas.

Dėl pagalbinių ir tvarkymo darbų. Atsakovė nesutinka su 8 skyriuje lokalinės sąmatos „Pagalbiniai ir tvarkymo darbai“ paskaičiuota suma 266 Eur, nes darbininkai atlikdami darbus, kurie nurodyti aukščiau, lubų, grindų, sienų, į savo darbą jau ir taip yra paskaičiavę visus su lubų, grindų ir sienų atliekamu darbu, kuris paprastai į darbo užmokestį jau yra įskaičiavę visus papildomus darbus, susijusius su konkrečiu darbu, t. y. sienų ar lubų dažymu, tapetavimu ir parketlenčių dėjimu. Be to, dažant lubas, sienas, dedant grindis, nėra tiek šiukšlių, jog jas netgi reiktų vežti savivarčiais. Vertinant 8 skyriaus eilutes Nr. 6, 7, 8, susidaro įspūdis, kad užlietame bute po užliejimo susidarė tonos šiukšlių, kurias reikia vežti savivarčiais daugiau nei 10 km atstumu. Taipogi matyti, kad ir eilutėje Nr. 4 yra nurodyta, kad „patalpų valymas po remonto darbų“, ir eilutėje Nr. 6 „ūkinių šiukšlių valymas iš patalpų“, ir už vien tik šiukšlių valymą ir transportavimą priskaičiavo apie 60 Eur. Taip pat kelia klausimų ir aptaisytų keramikos plytelėmis paviršių plovimas vandeniu (eilutės Nr. 2), nes ir pats nukentėjusysis nurodė, kad pats viską išsiplovė. Kita vertus, lokalinė sąmata sudaroma paskaičiavimui, kiek kainuos jo remontas, o ne kiek kainuos buto valymo paslaugos.

Įmokos ir išmokos apskaičiavimo taisyklių III skirsnyje „Nuostolio nustatymas“, kuriomis remiasi ir ieškovė, yra nurodyta, kad draudimo bendrovė nuostolio dydį nustato vadovaudamiesi surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš nukentėjusiųjų (apdraustųjų) ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti (1 p.). Pagal 2.2 p. tai nuostoliu yra laikoma, kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sunaikinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina, nuostoliu laikoma tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.

Dėl baldų. V. J. nurodytas 2012 m. pirktas virtuvinis komplektas galėjo kainuoti daugiausiai 4 000 litų (arba 1 158,48 Eur), bet ne 4 000 Eur. Konvertavus nurodytą 4 000 Eur sumą į litus, tai sudarytų 13 811,20 Lt. Be to, virtuvinis komplektas yra pagamintas iš laminuotų plokščių, o ne iš medžio masyvo, todėl dar ir dėl to jo įsigijimo kaina negalėjo būti 4 000 Eur. Praktiškai analogiško virtuvinio komplekto kaina 2017-04-08 buvo apie 1 759,44 Eur. Tačiau visuotinai žinoma, jog Lietuvoje įvedus eurą, prekių ir paslaugų kainos padidėjo. Kita vertus, virtuvinis komplektas tikrai nėra 80 proc. sugadintas, kaip nurodyta Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede „Namų turto nuostolio aprašymas“. Tačiau netgi ir vertinant 80 proc. sugadinimą, tai sudarytų 926,78 Eur, o ne 2 500 Eur, neskaičiuojant nusidėvėjimo per daugiau nei 4 metus. V. J. yra neįgali ir gauna minimalias pajamas, todėl dar ir dėl to mažai tikėtina, kad ji būtų buvusi pajėgi įsigyti 13 811 Lt vertės virtuvinį komplektą. Tuo tarpu, draudimo bendrovė virtuvinį komplektą vertino tik pagal V. J. įvardintą virtuvinio komplekto įsigijimo kainą, nepateikiant įrodymų bei prieš apdraudžiant neįvertinus minėto turto.

Trečiasis asmuo V. J. ieškinį palaiko ir paaiškino, kad gaisras įvyko dėl atsakovės kaltės, nes po gaisro atvykęs atsakovės draugas, kuris remontavo butą, pasakė, kad gaisras kilo nuo elektros laidų. Jai buvo pasakyta laidus susitvarkyti, o ji šito nepadarė. Gaisrininkai gesindami gaisrą labai stipriai užliejo jos butą, nes pylė daug vandens, kadangi šalia yra upelis. Iki šiol lubos ir sienos yra drėgnos, dėl to negali savo buto remontuoti. Apgadinta buvo daugiau baldų ir technikos, tačiau pagailėdami kaimynės, stengėsi kuo mažiau turto į sąrašą įrašyti. Virtuvinį komplektą užsisakė įmonėje ir sumokėjo tokią kainą, kokia tuo metu buvo. Ji neatsimena datų, kainų, kada, iš kur, ką įsigijo, nes yra neįgali, 15 proc. darbingumas. Iš kur pirko virtuvinį komplektą, taip pat neatsimena.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016-01-24 kilo gaisras bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl gaisro gesinimo, sugadintos trečiajam asmeniui V. J. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini)., patalpos ir namų turtas. Specialistų nustatyta, kad gaisro židinys buvo atsakovės nuosavybės teise valdomame bute. Gaisro metu V. J. priklausantis butas ir namų turtas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Ieškovė vadovaudamasi draudimo sutartimi, įvykį pripažino draudžiamuoju. Pagal ieškovės sudarytą lokalinę sąmatą sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 4 311 Eur. Kompensuodama trečiojo asmens butui padarytą nuostolį, ieškovė išmokėjo 4 311 Eur draudimo išmoką. Kompensuodama namų turtui padarytą nuostolį, išmokėjo 2 500 Eur draudimo išmoką. Viso ieškovė išmokėjo 6 811 Eur draudimo išmoką.

Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. Ieškovė atlygino žalą trečiajam asmeniui pagal būsto draudimo sutartį ir šiai draudimo sutarties rūšiai įstatymas nenustato draudiko subrogacinio reikalavimo dėl draudimo išmokos sugrąžinimo iš žalą padariusio (atsakingo) asmens apribojimų. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (LAT 2007-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007; 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010; 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (LAT 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje dėl kilusio gaisro nurodyta, kad 2016-01-24 kilo gaisras (duomenys neskelbtini) sav., R. P. priklausančiame bute. Gaisro metu vandeniu aplietas kaimynui A. J. priklausantis butas Nr. 6. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos avarinis darbo rėžimas. Atsakovė neginčija, kad jos bute, katilinėje gaisras galėjo kilti dėl netinkamos elektros instaliacijos. Ji pripažįsta, kad netvarkingai buvo pajungtas modemas.

CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Byloje laikytina įrodyta, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai, kadangi ji neįrodė, jog dėl gaisro kilimo jos kaltės nėra, t. y. kad ji laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga.

Sprendžiant ieškinio tenkinimo klausimą reikia atsižvelgti į tai, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti ieškovės subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius. Dėl draudžiamojo įvykio fakto ginčo nėra, tai matyti ir iš byloje surinktų įrodymų. Tačiau atsakovė nesutinka su draudimo išmokos dydžiu. Ji teismui pateikė įrodymų, kurie kelia abejones dėl sugadinto turto vertės, medžiagų, darbo jėgos kainų. Iš jos nurodytų viešų informacijos šaltinių matyti, kad statybinių medžiagų kainos lokalinėje sąmatoje nurodytos gerokai aukštesnės nei vidutinės. Todėl reikia sutikti su atsakovės pateiktais skaičiavimais dėl sienų, lubų, grindų, durų remonto. Pagrįstai atsakovė nesutinka, kad ji turėtų atlyginti 300 Eur už stogo skardos keitimą. Stogo danga nepatenka į V. J. draudimo sutartį, nes tai yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Be to, nagrinėjimo metu nustatyta, kad ši skarda pakeista bendromis gyventojų jėgomis iš karto po gaisro. Taigi, ši suma nukentėjusiajai išmokėta nepagrįstai, dėl to ir ieškovei ji negali būti priteista. Atsakovė nesutinka su virtuvinio komplekto įsigijimo kaina, teigia, kad tokia kaina – 4 000 Eur yra nereali. Manytina, kad atsakovė nesutinka pagrįstai. Nei V. J., nei jos sutuoktinis A. J., teisme apklaustas liudytoju, negalėjo nurodyti iš ko pirko šį komplektą, kiek tiksliai mokėjo, nepateikė jokių įsigijimo dokumentų. Taip pat neįvertintas šio baldo nusidėvėjimas. Taigi darytina išvada, kad ieškovė draudimo išmoką šioje dalyje išmokėjo nepagrįstai. Iš viso ieškovė nepagrįstai išmokėjo nukentėjusiajai 3 995 Eur.

Pagal CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji yra neįgali, 40 proc. darbingumas, yra išsituokusi ir pragyvena viena iš 214 Eur netekto darbingumo pensijos, nuolatos yra reikalingos medicinos paslaugos dėl susirgimų. Be to, iš jos pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė 2016-09-22 yra pasiėmusi vartojimo kreditą baldų įsigijimui ir kas mėnesį moka po 141 Eur. Įvertinant šias aplinkybes darytina išvada, kad yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti sumą iki 3 405 Eur.

Kadangi nustatyta, kad atsakovė padarė žalą ir tą žalą atlygino ieškovė, iš atsakovės ieškovei priteistina 67,63 Eur kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.37 str. 2 d.) bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Taip pat iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai 3 405 Eur žalos atlyginimo, 67,63 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 3 472,63 Eur sumos nuo 2016-08-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 104,18 Eur žyminio mokesčio, 455,58 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.