Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. 2-836-875/2015m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00700-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 35.1.; 36.1.; 35.3.6.; 37.; 42.3.; 42.10.; 42.11.1.; 44.5.1.; 63.3.; 116.5.1.

2015 m. rugpjūčio 24 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pagal UAB „Gelvora“ ieškinį dėl skolos, mokėjimo ir kompensacinių palūkanų, įskaitant procesines, delspinigių, netiesioginių nuostolių ir žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo R. A. iškeltą civilinę bylą, prie kurios Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-08-24 nutartimis prijungtos vienarūšės civilinės bylos Nr. 2-694-875/2015, Nr. 2-695-875/2015 ir Nr. 2-696-875/2015, iškeltos pagal to paties ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinius dėl skolos, mokėjimo ir kompensacinių palūkanų, įskaitant procesines, delspinigių, netiesioginių nuostolių ir žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovų V. R. (V. R.), V. M. (buv. K.) ir V. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. A. 1.310,13 € skolą, t.y. negrąžintą vartojimo kredito dalį, 1.375,84 € mokėjimo palūkanas, kurias sudaro 71,85 € palūkanos, priskaičiuotos pradinio kreditoriaus iki duomenų fiksavimo prieš reikalavimo perleidimą ieškovui, ir 1.303,99 € palūkanos, kurias ieškovas priskaičiavo per 2275 dienų nuo duomenų fiksavimo 2009-01-26 iki ieškinio pareiškimo 2015-04-20, 476,46 € delspinigius už negrąžintą kreditą, kuriuos sudaro 4,81 € delspinigiai, priskaičiuoti pradinio kreditoriaus iki duomenų fiksavimo 2009-11-26 prieš reikalavimo perleidimą ieškovui, ir 471,65 € delspinigiai, kuriuos ieškovas priskaičiavo per 360 dienų nuo 2009-01-26 iki 2010-01-21, 498,76 € delspinigius už nesumokėtas palūkanas, kuriuos sudaro 3,46 € delspinigiai, priskaičiuoti pradinio kreditoriaus iki duomenų fiksavimo 2009-11-26 prieš reikalavimo perleidimą ieškovui, ir 495,30 € delspinigiai, kuriuos ieškovas priskaičiavo per 360 dienų nuo 2009-01-26 iki 2010-01-21 bei 15,75 % (penkiolikos ir septyniasdešimt penkių šimtųjų procento) metines palūkanas už 1.310,13 € skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal pradinio kreditoriaus „Swedbank“, AB, ir atsakovo 2008-02-22 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2008-02-22 Sutartis), 21,81 € nuostolius, ieškovo patirtus kaip ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 110,00 Lt žyminį mokestį. Ieškovas savo reikalavimo teisę grindžia su pradiniu kreditoriumi 2008-06-18 sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius 2009-01-26 perleido ieškovui turimą reikalavimo teisę į atsakovą.

Be to, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. M. 1.776,91 € skolą, t.y. negrąžintą vartojimo kredito dalį, 1.134,82 € palūkanas, kurias sudaro 215,77 € palūkanos, priskaičiuotos pradinio kreditoriaus iki duomenų fiksavimo prieš reikalavimo perleidimą ieškovui, ir 919,05 € palūkanos, kurias ieškovas priskaičiavo per 1960 dienų nuo duomenų fiksavimo 2009-11-06 iki ieškinio pareiškimo 2015-03-20, 474,03 € delspinigius, kuriuos sudaro 154,19 € delspinigiai, priskaičiuoti pradinio kreditoriaus iki duomenų fiksavimo 2009-11-06 prieš reikalavimo perleidimą ieškovui, ir 319,84 € delspinigiai, kuriuos ieškovas priskaičiavo per 180 dienų nuo 2014-09-21 iki 2015-03-20, bei 9,5 % (devynių ir penkių dešimtųjų procento) metines palūkanas už 1.776,91 € skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal pradinio kreditoriaus AB SEB bankas ir atsakovo 2006-11-03 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2006-11-03 Sutartis), 63,24 € nuostolius, ieškovo patirtus kaip ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 103,00 € žyminį mokestį. Ieškovas savo reikalavimo teisę grindžia su pradiniu kreditoriumi 2009-11-06 sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės V. M. 4.966,33 € skolą, t. y. negrąžintą vartojimo kredito dalį, 2.601,41 € palūkanas, kurias sudaro 664,09 € palūkanos, priskaičiuotos pradinio kreditoriaus iki duomenų fiksavimo prieš reikalavimo perleidimą ieškovui, ir 1.937,32 € palūkanos, kurias ieškovas priskaičiavo per 1937 dienų nuo duomenų fiksavimo 2009-11-06 iki ieškinio pareiškimo 2015-02-25, 2.306,47 € delspinigius, kuriuos sudaro 1.412,53 € delspinigiai, priskaičiuoti pradinio kreditoriaus iki duomenų fiksavimo 2009-11-06 prieš reikalavimo perleidimą ieškovui, ir 893,94 € delspinigiai, kuriuos ieškovas priskaičiavo per 180 dienų nuo 2014-08-29 iki 2015-02-25, bei 7,25 % (septynių ir dvidešimt penkių šimtųjų procento) metines palūkanas už 4.966,33 € skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal pradinio kreditoriaus AB SEB bankas ir atsakovės 2006-03-01 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2006-03-01 Sutartis), 8,79 € nuostolius, ieškovo patirtus kaip ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 296,00 € žyminį mokestį. Ieškovas savo reikalavimo teisę grindžia su pradiniu kreditoriumi 2009-11-06 sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. R. 1.203,01 € skolą, t. y. negrąžintą vartojimo kredito dalį, 867,52 € palūkanas, kurias sudaro 120,85 € palūkanos, priskaičiuotos pradinio kreditoriaus iki duomenų fiksavimo prieš reikalavimo perleidimą ieškovui, ir 746,67 € palūkanos, kurias ieškovas priskaičiavo per 1960 dienų nuo duomenų fiksavimo 2009-11-06 iki ieškinio pareiškimo 2015-03-20, 554,07 € delspinigius, kuriuos sudaro 120,98 € delspinigiai, priskaičiuoti pradinio kreditoriaus iki duomenų fiksavimo 2009-11-06 prieš reikalavimo perleidimą ieškovui, ir 433,09 € delspinigiai, kuriuos ieškovas priskaičiavo per 360 dienų nuo 2009-11-06 iki 2010-11-01, bei 11,4 % (vienuolikos ir keturių dešimtųjų procento) metines palūkanas už 1.203,01 € skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal pradinio kreditoriaus AB SEB bankas ir atsakovo 2008-01-09 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2008-01-09 Sutartis), 91,40 € nuostolius, ieškovo patirtus kaip ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 81,00 € žyminį mokestį. Ieškovas savo reikalavimo teisę grindžia su pradiniu kreditoriumi 2009-11-06 sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas visuose ieškiniuose prašo, jog atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento būtų priimtas sprendimas už akių. Atsakovams R. A., V. M. ir V. M., nustačius, kad jų gyvenamosios ir darbo vietos nežinomos, procesiniai dokumentai viešai paskelbiant specialioje interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, o atsakovui V. R. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, bet nė vieno atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytus terminus teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas dėl visų atsakovų priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Ištyrus ieškovo pateiktą 2008-02-22 Sutartį matyti, kad pagal ją pradinis kreditorius „Swedbank“, AB, suteikė atsakovui 5.000,00 Lt vartojimo kreditą 48 mėnesių laikotarpiui už 15,75 % metines palūkanas, o atsakovas įsipareigojo kreditą kartu su palūkanomis grąžinti iki 2012-02-22, kiekvieno mėnesio nustatytą dieną sumokėdamas nustatyto dydžio įmoką. Atsakovas 2009-01-07 buvo įsiskolinęs pradiniam kreditoriui 453,23 Lt pagal grafiką mokėtinų įmokų, todėl pradinis kreditorius įspėjo atsakovą apie vienašališką Sutarties nutrukimą, jei įsiskolinimas nebus likviduotas iki 2009-01-22. 2009-01-26 pradinis kreditorius reikalavimo teisę į 4.800,25 Lt skolą, kurią sudarė 4.523,63 Lt kredito likutis, 263,90 Lt palūkanų skola, 66,85 Lt delspinigiai ir 44,10 Lt skolos išieškojimo išlaidos, atlygintinai perleido ieškovui. Ieškovas 2009-02-03 pranešimu dėl reikalavimo teisės perleidimo informavo atsakovą apie įgytą į jį reikalavimo teisę. Toliau ieškovas per 2272 dienas, praėjusias nuo duomenų fiksavimo 2009-01-26 iki ieškinio pareiškimo 2015-04-20, priskaičiavo 1.303,99 € palūkanas už pagrindinę 1.310,13 € skolą pagal 2008-02-22 Sutarties nuostatas. Taip pat ieškovas per 360 dienų nuo 2009-01-26 iki 2010-01-21 priskaičiavo 471,65 € delspinigius už pagrindinę 1.310,13 € skolą ir 495,30 € delspinigius už 1375,84 € palūkanų skolą.

Be to, ištyrus ieškovo pateiktą 2006-11-03 Sutartį matyti, kad pagal ją pradinis kreditorius AB SEB bankas suteikė atsakovui 6.600,00 Lt vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui už 9,5 % metines palūkanas, o atsakovas įsipareigojo kreditą kartu su palūkanomis grąžinti iki 2011-11-02, kiekvieno mėnesio trečią dieną sumokėdamas 138,61 Lt įmoką. Atsakovas 2009-05-20 buvo įsiskolinęs pradiniam kreditoriui AB SEB bankui 2.446,68 Lt pagal grafiką negrąžintos kredito dalies, 745,02 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų bei delspinigių, todėl pradinis kreditorius įspėjo atsakovą apie vienašališką Sutarties nutrukimą, jei įsiskolinimas nebus likviduotas iki 2009-06-03. 2009-11-09 pradinis kreditorius reikalavimo teisę į 7.412,70 Lt skolą, kurią sudarė 6.135,30 Lt kredito likutis, 778,25 Lt palūkanų skola ir 612,14 Lt delspinigiai, atlygintinai perleido ieškovui. Ieškovas 2009-11-19 pranešimu dėl reikalavimo teisės perleidimo informavo atsakovą apie įgytą į jį reikalavimo teisę. Toliau ieškovas per 1960 dienų, praėjusių nuo duomenų fiksavimo 2009-11-06 iki ieškinio pareiškimo 2015-03-20, priskaičiavo 919,05 € palūkanas už pagrindinę 1.776,91 € skolą pagal 2006-11-03 Sutarties 2.4 punktą. Taip pat ieškovas per 180 dienų nuo 2014-09-21 iki 2015-03-20 priskaičiavo 319,84 € delspinigius už pagrindinę 1.776,91 € skolą.

Be to, ištyrus ieškovo pateiktą 2006-03-01 Sutartį matyti, kad pagal ją pradinis kreditorius AB SEB bankas suteikė atsakovei 20.000,00 Lt vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui už 7,25 % metines palūkanas, o atsakovė įsipareigojo kreditą kartu su palūkanomis grąžinti iki 2011-02-28, kiekvieno mėnesio pirmą dieną sumokėdama 398,39 Lt įmoką. Atsakovė 2009-04-15 buvo įsiskolinusi pradiniam kreditoriui AB SEB bankui 8.617,07 Lt pagal grafiką negrąžintos kredito dalies, 2.191,99 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų bei delspinigių, todėl pradinis kreditorius įspėjo atsakovę apie vienašališką Sutarties nutrukimą, jei įsiskolinimas nebus likviduotas iki 2009-04-30. 2009-11-09 pradinis kreditorius reikalavimo teisę į 24.317,90 Lt skolą, kurią sudarė 17.147,74 Lt kredito likutis, 2.385,85 Lt palūkanų skola ir 5.100,11 Lt delspinigiai, atlygintinai perleido ieškovui. Ieškovas 2009-11-19 pranešimu dėl reikalavimo teisės perleidimo informavo atsakovę apie įgytą į ją reikalavimo teisę. Toliau ieškovas per 1937 dienas, praėjusias nuo duomenų fiksavimo 2009-11-06 iki ieškinio pareiškimo 2015-02-25, priskaičiavo 1.937,32 € palūkanas už pagrindinę 4.966,33 € skolą pagal 2006-03-01 Sutarties 2.4 punktą. Taip pat ieškovas per 180 dienų nuo 2014-08-29 iki 2015-02-25 priskaičiavo 893,94 € delspinigius už pagrindinę 4.966,33 € skolą.

Be to, ištyrus ieškovo pateiktą 2008-01-09 Sutartį matyti, kad pagal ją pradinis kreditorius AB SEB bankas suteikė atsakovui 5.000,00 Lt vartojimo kreditą 36 mėnesių laikotarpiui už 11,4 % metines palūkanas, o atsakovas įsipareigojo kreditą kartu su palūkanomis grąžinti iki 2011-01-08, kiekvieno mėnesio devintą dieną sumokėdamas 164,64 Lt įmoką. Atsakovas 2009-09-07 buvo įsiskolinęs pradiniam kreditoriui AB SEB bankui 1.580,37 Lt pagal grafiką negrąžintos kredito dalies, 392,81 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų bei 380,90 Lt delspinigių, todėl pradinis kreditorius įspėjo atsakovą apie vienašališką Sutarties nutrukimą, jei įsiskolinimas nebus likviduotas iki 2009-09-25. 2009-11-09 pradinis kreditorius reikalavimo teisę į 4.988,75 Lt skolą, kurią sudarė 4.153,77 Lt kredito likutis, 439,76 Lt palūkanų skola ir 471,72 Lt delspinigiai, atlygintinai perleido ieškovui. Ieškovas 2009-11-19 pranešimu dėl reikalavimo teisės perleidimo informavo atsakovą apie įgytą į jį reikalavimo teisę. Toliau ieškovas per 1960 dienų, praėjusių nuo duomenų fiksavimo 2009-11-06 iki ieškinio pareiškimo 2015-03-20, priskaičiavo 746,67 € palūkanas už pagrindinę 1.203,01 € skolą pagal 2008-01-09 Sutarties 2.4 punktą. Taip pat ieškovas per 360 dienų nuo 2009-11-06 iki 2010-11-01 priskaičiavo 433,09 € delspinigius už pagrindinę 1.203,01 € skolą.

2. Dėl negrąžintos kredito dalies ir mokėjimo palūkanų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Vadinasi, atsakovai privalėjo tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti prievoles, laikydamasis minėtose Sutartyse nustatytų sąlygų. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjai privalėjo grąžinti gautus kreditus jų davėjams Sutartyse nustatytu laiku ir tvarka, o pagal CK 6.872 straipsnio 2 dalį atsakovai taip pat turėjo mokėti palūkanas Sutartyse nustatyta tvarka, t.y. kiekvieną mėnesį kartu su kredito grąžinimo įmoka, bet atsakovai pažeidė Sutarčių atitinkamas nuostatas, nesumokėdami nustatytų kredito grąžinimo įmokų ir priskaičiuotų palūkanų. CK 6.874 straipsnio 2 dalis suteikia kredito davėjui teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią negrąžintą kredito sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jei sutartyje yra numatytas kredito grąžinimas dalimis, o eilinė kredito dalis laiku negrąžinama. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtintos Sutartyse.

Kaip nustatyta CK 1.112 straipsnio 1 dalyje, kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, todėl pagal CK 1.112 straipsnio 2 dalį gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui (nagrinėjamu atveju – ieškovui). Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, kaip tai numatyta CK 6.101 straipsnio 2 dalyje. CK 6.101-6.110 straipsniuose reglamentuotas reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (naujajam kreditoriui, reikalavimo įgijėjui, cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Pagal cesijos sutartį naujajam kreditoriui savo reikalavimo teisę perleidęs pradinis kreditorius nustoja būti prievolės šalimi, nes jo vietą prievolėje užima naujasis kreditorius, kuris yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Taigi pagal reikalavimo perleidimo sutartis naujasis kreditorius (ieškovas) perėmė iš pradinių kreditorių visas reikalavimo teises, įskaitant teisę į įstatymų nustatytas palūkanas, prievolės įvykdymui užtikrinti Sutartyse nustatytas teises bei kitas papildomas teises.

Skolininkai (nagrinėjamu atveju – atsakovai) pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį galėjo reikšti naujojo kreditoriaus (ieškovo) reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jie turėjo teisę reikšti kiekvienas savo pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų pilnai įvykdę iš jų sudarytų Sutarčių kylančias pinigines prievoles savo pradiniams kreditoriams ar iš jų reikalavimo teisę perėmusiam ieškovui. Kadangi atsakovai neatsiskaitė su pradiniais kreditoriais nustatytais terminais, ne tik pažeidė Sutarčių nuostatas, nesumokėdami nustatytų kredito grąžinimo įmokų ir priskaičiuotų palūkanų, bet ir neįvykdė savo piniginės prievolės reikalavimą pareiškusiam naujajam kreditoriui – ieškovui, tai ieškovo reikalavimas priteisti iš kiekvieno atsakovo negrąžintą kredito likutį ir tą reikalaujamų palūkanų dalį, kurią sudaro mokėjimo (pelno) palūkanų skola, priskaičiuota dar pradinio kreditoriaus, yra pagrįstas ir tenkintinas. Todėl ieškovui priteistina: iš atsakovo R. A. 1.310,13 € negrąžinto kredito skola ir 71,85 € mokėjimo palūkanos; iš atsakovo V. M. 1.776,91 € negrąžinto kredito skola ir 215,77 € mokėjimo palūkanos; iš atsakovės V. M. 4.966,33 € negrąžinto kredito skola ir 664,09 € mokėjimo palūkanos; iš atsakovo V. R. 1.203,01 € negrąžinto kredito skola ir 120,85 € mokėjimo palūkanos.

3. Dėl delspinigių. Pradinius kreditorius ir atsakovus siejo teisniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytų vartojimo kredito sutarčių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (žiūrėti, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K -7-272/2011).

Be negrąžintos kredito dalies ir iki Sutarčių nutraukimo dar pradinio kreditoriaus priskaičiuotų mokėjimo palūkanų, ieškovas dar prašo priteisti ir delspinigius, kurių dalį iki Sutarčių nutraukimo priskaičiavo pradiniai kreditoriai, o dalį jau po Sutarčių nutraukimo priskaičiavo pats ieškovas, veikdamas kaip naujasis kreditorius. CK 6.71 straipsnio 1 dalis ir 6.258 straipsnio 1 dalis leidžia sutartyje susitari, jog prievolės neįvykdžiusi arba ją netinkamai įvykdžiusi sutarties šalis privalo sumokėti kitai šaliai netesybas – baudą arba delspinigius. Sutartyse numatyti 0,1% dydžio per dieną delspinigiai, skaičiuojami už įsiskolinimo sumą. Taigi ieškovas reikalauja 36,5% (365 x 0,1%) metinių delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną.

Delspinigiai yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatyrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes netinkamai įgyvendinant teisę į netesybas, jos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žiūrėti, pvz., civilines bylas Nr.3K-3-721/2002; Nr.3K-3-866/2002; Nr.3K-3-218/2003; Nr.3K-3-1070/2003; Nr.3K-3-316/2005; Nr.3K-3-394/2005; Nr.3K-3-405/2006 ir kt.).

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog aiškiai per dideles netesybas teismas gali sumažinti, tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Iš esmės ta pati nuostata pakartota CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas su konkrečiomis Sutartimis susijusias aplinkybes ir ypač į Sutartyse numatytą delspinigių dydį, įvertindamas delspinigių ir reikalaujamų priteisti pagrindinių skolų santykį, remdamasis CK 1.5 straipsniu ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, turėdamas omenyje CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą delspinigių dydį, teismas sprendžia, kad ieškovo interesai bus apginti, o atsakovų padėtis nebus pernelyg pabloginta priteisus ieškovui dvigubai mažesnes delspinigių sumas už jo reikalautąsias. Todėl ieškovui priteistina: iš atsakovo R. A. 487,61 € delspinigiai; iš atsakovo V. M. 237,02 € delspinigiai; iš atsakovės V. M. 1.153,24 € delspinigiai; iš atsakovo V. R. 277,04 € delspinigiai.

4. Dėl palūkanų, priskaičiuotų po Sutarties nutraukimo. Be palūkanų, kurias tebegaliojant Sutartims priskaičiavo dar pradiniai kreditoriai, ieškovas taip pat reikalauja priteisti ir palūkanas, per labai ilgą laiką jo paties priskaičiuotas už atsakovų negrąžintą kredito likutį, taikant Sutartyse numatytą palūkanų metinę normą, nors pastarosios palūkanos priskaičiuotos jau po Sutarčių nutraukimo. Ieškovas reikalauja palūkanų, priskaičiuotų po Sutarčių nutraukimo, neįvardindamas jų visų ar kurios nors minėtos jų dalies nei kaip mokėjimo (pelno) palūkanų, nei kaip kompensacinių palūkanų. Dėl toliau išdėstytų motyvų teismas ieškovo reikalaujamas jau po Sutarčių nutraukimo jo paties priskaičiuotas palūkanas kvalifikuoja kaip kompensacines palūkanas.

Kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 priimtoje Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1, pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje ir kt. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Tačiau, pagal CK 6.213 straipsnio 1 dalies ir 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatas, tik paskolos ar kredito sutarties galiojimo metu kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas, teismų vadinamas mokėjimo arba pelno palūkanomis. Atsakovams nemokant pelno palūkanų ir kredito grąžinimo įmokų, o pradiniams kreditoriams dėl to nutraukus Sutartis, atsakovams neliko pareigos toliau mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, nes pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, išskyrus CK 6.221 straipsnio 3 dalyje numatytą šios taisyklės išimtį, pagal kurią sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Kitos sutarties sąlygos čia turi būti suprantamos kaip neapibrėžiančios sutarties dalyko ir objekto. Pavyzdžiui, tai galėtų būti sutarties sąlygos, nustatančios atsakomybę už sutarties pažeidimą, sutarties šalių komunikacijos tvarką, sutarties įsigaliojimą, nutraukimą, pratęsimą ar atnaujinimą, konfidencialumo įsipareigojimus, sutarties sąlygų prieštaravimo viena kitai išsprendimo tvarką ir pan. Taigi po Sutarčių nutraukimo tolesnis atsakovų naudojimasis iš pradinių kreditorių pasiskolintais pinigais yra neteisėtas, o kreditoriai nebegali tikėtis pelno, taigi ir pelno (mokėjimo) palūkanų, iš skolininkų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju, vadovaujantis CK 6.221 straipsnio 2 dalimi, pradiniams kreditoriams ir jų teises perėmusiam ieškovui išliko tik teisė reikalauti atlyginti dėl neteisėto pinigų naudojimo patirtus nuostolius, kuriuos sudaro kiekvieno atsakovo negrąžinto kredito ir nesumokėtų pelno palūkanų suma, kuri jau aptarta anksčiau, kompensacinės palūkanos, ir netesybas.

Kreditoriaus (ieškovo) reikalavimas sumokėti po Sutarčių nutraukimo priskaičiuotas palūkanas, kurias teismas kvalifikuoja kaip kompensacines, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Laiku negrąžinus pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats, o skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės. Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos įsipareigojimų neįvykdančiam skolininkui gali būti skaičiuojamos ir kreditoriaus (ieškovo) prašymu priteisiamos ikiteisminės kompensacinės palūkanos, o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (teisminės kompensacinės palūkanos). Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensacinė. Jos tikslas – pasiekti satisfakciją, t. y. kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Todėl kompensacinių palūkanų, kaip kreditoriaus nuostolių, priteisimas taip pat turi atitikti kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį ir negali tapti kreditoriaus pasipelnymo šaltiniu.

Tarp pradinio kreditoriaus AB SEB banko, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas, ir atsakovo buvo sudaryta Sutartis, iš kurios bendrosios dalies 2, 3.3, 3.4 ir 5.1 punktų nuostatų kilo atsakovo prievolė mokėti Sutarties specialiosios dalies 2.4 punkte numatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Kad Sutartyje kalbama būtent apie mokėjimo (pelno), o ne apie kompensacines palūkanas, spręstina iš to, jog Sutarties 3.3, 3.4 ir 5.1 punktuose minimų palūkanų mokėjimas siejamas su grafike numatytomis mokėjimo dienomis. Akivaizdu, kad mokėjimų grafikas galioja ir yra taikomas tik galiojant Sutarčiai. Kaip minėta, ši atsakovo piniginė prievolė baigėsi sulig Sutarties nutraukimu. Jokių kompensacines palūkanas numatančių nuostatų Sutartyje nėra. Tokią teismo išvadą patvirtina ir paties pradinio kreditoriaus AB SEB banko kitose bylose reiškiami reikalavimai, kylantys iš analogiškų vartojimo kredito sutarčių ir jų pažeidimo (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-24370-809/2015, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-12573-587/2015 ir kt.). Kaip matyti, pradinis kreditorius po vartojimo kredito sutarčių nutraukimo tose sutartyse numatytų palūkanų dydžio ne tik netaiko toliau skaičiuodamas kompensacines palūkanas, bet ir apskritai nereikalauja tokias palūkanas priteisti, o apsiriboja reikalavimu priteisti delspinigius.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.2 straipsnyje nurodoma, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje sutartinė civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Sutarties nutraukimą sąlygojo atsakovo piniginių prievolių pradiniam kreditoriui nevykdymas, todėl atsakovas tapo naujos prievolės, kilusios iš Sutarties pažeidimo, skolininku, privalančiu atlyginti nuostolius arba sumokėti netesybas, kaip tai numatyta CK 6.245 straipsnio 3 dalyje ir 6.256 straipsnio 2 dalyje. Be to, CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Kadangi pradinių kreditorių parengtose vartojimo Sutartyse, prie kurių prisijungė atsakovai, aiškiai susitarta tik dėl mokėjimo (pelno) palūkanų taikymo ir nėra aiškiai išreikšto susitarimo dėl kompensacinių palūkanų taikymo atsakovui (kredito gavėjui, skolininkui) pažeidus Sutartį, tai nagrinėjamu atveju gali būti taikomos tik CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio įstatyminės kompensacinės palūkanos. Vien dėl šios aplinkybės ieškovo priskaičiuotos kompensacinės palūkanos mažintinos, atsižvelgiant į sutartinių ir įstatyminių palūkanų santykį: atsakovo R. A. atveju 3,15 karto (15,75/5); atsakovo V. M. atveju 1,9 karto (9,5/5); atsakovės V. M. atveju 1,45 karto (7,25/5); atsakovo V. R. atveju 2,28 karto (11,4/5).

Kadangi kompensacinės palūkanos, kurios pagal CK 6.261 straipsnį yra laikomos minimaliais nuostoliais, ieškovui priteisiamos taikant civilinę atsakomybę atsakovui, kaip Sutartį pažeidusiai jos šaliai, pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai dėl paties nukentėjusio asmens veiksmų ar neveikimo atsirado ar padidėjo jo nuostoliai. CK 6.259 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, reglamentuojamas skolininko atsakomybės sumažinimas tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie nuostolių, padarytų dėl netinkamo prievolės įvykdymo, padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių tiems nuostoliams sumažinti. Pagal CK 6.37 straipsnio 3 dalį palūkanų taikymas negali prieštarauti sąžiningumo bei protingumo principams.

Vienareikšmiškai spręstina, kad pats ieškovas nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Skolininkui laiku neįvykdžius piniginės prievolės kreditorius įgyja subjektinę teisę reikalauti iš skolininko nuostolių atlyginimo, taigi – ir kompensacinių palūkanų. Nors visų atsakovų atžvilgiu visi įmokų mokėjimo terminai suėjo dar 2009 m., o jos taip ir nebuvo sumokėtos, po reikalavimo teisės įgijimo ieškovas dar ilgiau nei puspenktų metų skaičiavo kompensacines palūkanas, kol jos išaugo iki sumų, prilygstančių pagrindinės skolos dydžiui. Tačiau kai rinkos profesionalu esantis pradinių kreditorių teisių perėmėjas – ieškovas, operatyviai nesiimdamas savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų reikalauja iki 15,75 % metinių kompensacinių palūkanų, jos nebetenka kompensacinės funkcijos ir transformuojasi į skolininko nubaudimą ir kreditoriaus pasipelnymą, pavojingai arimą lupikavimui. Tokiu būdu įgyvendinama profesionalaus kreditoriaus teisė į kompensacines palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiamas. Taigi įvertinus, kad ieškovas yra profesionalas, spręstina, jog jam kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir kitko priteisimo iš atsakovo visiškai pakako vienerių metų po reikalavimo perėmimo. Kadangi ieškovas, nesant tam jokių priežasčių, visais keturiais atvejais delsė vidutiniškai pusšešto karto ilgiau nei buvo būtina (2275 + 1960 + 1937 + 1960/4x365=5,57), tai atitinkamai dar tiek pat kartų mažintinos iš atsakovų priteistinos kompensacinių palūkanų sumos. Tokiu būdu jos iš viso mažintinos: atsakovo R. A. atveju 17,55 karto (3,15x5,57); atsakovo V. M. atveju 10,58 karto (1,9x5,57); atsakovės V. M. atveju 8,08 karto (1,45x5,57); atsakovo V. R. atveju 12,7 karto (2,28x5,57). Taigi, vietoje reikalautųjų palūkanų, ieškovui priklauso šios kompensacinės palūkanos: iš atsakovo R. A. 74,30 € (1.303,99 €/17,55); iš atsakovo V. M. 86,87 € (919,05 €/10,58); iš atsakovės V. M. 239,77 € (1.937,32 €/8,08); iš atsakovo V. R. 58,79 € (746,67 €/12,7).

Kaip yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 priimtoje Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Tiek netesybos, tiek kompensacinės palūkanos yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodyti. Papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų (koks ir yra įtvirtintas AB SEB banko Sutarčių 5.3 ir 5.4 punktuose) neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima priteisti kartu ir netesybas, ir kompensacines palūkanas, t.y. negalima jų sumuoti, nes pagal CK 6.261 straipsnį kompensacinės palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais, o pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį, reikalaujant nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Kaip išaiškinta minėtosios Apžvalgos šeštojoje išvadoje, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys prašo ir netesybų, ir kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Taigi, ankstesnėje pastraipoje nurodytos ieškovui priklausančios kompensacinės palūkanos, kaip mažesniosios sumos, įskaitytinos į anksčiau aptartas didesniąsias delspinigių sumas ir atskirai nepriteistinos.

5. Dėl netiesioginių nuostolių. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka yra laikomos netiesioginiais nuostoliais. Ieškovo reikalaujama priteisti net iki 91,40 € sumos susidarė ieškovui neprotingai ilgai, t.y. puspenktų metų, atliekant nerezultatyvius ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmus. Kaip nurodo ieškovas, kelias dešimtis kartų siųsti laiškai, skambinta, siųstos automatinės SMS žinutės ir kreiptasi į Gyventojų registro tarnybą. Kita vertus, jokie įrodymai, kad šios išlaidos buvo faktiškai patirtos, teismui nepateikti. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir konkrečiame ieškinyje pareikštus reikalavimus, ieškovui priteistinos netiesioginių nuostolių sumos, neviršijančios 14,48 € (? 50,00 Lt).

6. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

7. Dėl sutartinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas reikalauja priteisti iš skirtingų atsakovų nuo 7,25 % iki 15,75 % sutartines palūkanas už pagrindinę skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip anksčiau šiame sprendime išaiškinta, Sutartyse yra numatytos tik mokėjimo (pelno) palūkanos, kurios po Sutarčių nutraukimo toliau nebetaikomos. Dėl kompensacinių palūkanų dydžio ir jų mokėjimo Sutartyse nėra susitarta, tik numatytas netesybų mokėjimas delspinigių pavidalu. Nesant rašytinio susitarimo dėl kompensacinių palūkanų dydžio ir jų mokėjimo, ieškovo reikalavimu taikytinos įstatyminio dydžio kompensacinės palūkanos, kurios kaip procesinės palūkanos ieškovui jau yra priteistos (žiūrėti ankstesnę pastraipą), todėl antrą kartą nebepriteisiamos.

8. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovų ieškovui priteistinos proporcingos patenkintiems konkretaus ieškinio reikalavimams žyminio mokesčio dalys.

9. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo patirtos pašto išlaidos dėl kiekvieno atskiro ieškinio nesiekia 3,00 €, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Visos procesiniuose dokumentuose litais nurodytos sumos pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas priteisiamos eurais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis teismas

nusprendžia:

Ieškinius patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, Juozapavičiaus g. 7, LT-09311 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440:

– iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1.310,13 € (vieno tūkstančio trejų šimtų dešimties eurų 13 ct) negrąžintą kredito likutį, 71,85 € (septyniasdešimt vieno euro 85 ct) mokėjimo palūkanų skolą, 487,61 € (keturių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 61 ct) delspinigius, 14,48 € (keturiolikos eurų 48 ct) netiesioginius nuostolius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 1.884,07 € (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 07 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 56,28 € (penkiasdešimt šešis eurus 28 ct) žyminio mokesčio;

– iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1.776,91 € (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 91 ct) negrąžintą kredito likutį, 215,77 € (dviejų šimtų penkiolikos eurų 77 ct) mokėjimo palūkanų skolą, 237,02 € (dviejų šimtų trisdešimt septynių eurų 02 ct) delspinigius, 14,48 € (keturiolikos eurų 48 ct) netiesioginius nuostolius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 2.244,18 € (dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 18 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67,02 € (šešiasdešimt septynis eurus 02 ct) žyminio mokesčio;

– iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4.966,33 € (keturių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 33 ct) negrąžintą kredito likutį, 664,09 € (šešių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 09 ct) mokėjimo palūkanų skolą, 1.153,24 € (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt trejų eurų 24 ct) delspinigius, 8,79 € (aštuonių eurų 79 ct) netiesioginius nuostolius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 6.792,45 € (šešių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 45 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 203,44 € (du šimtus tris eurus 44 ct) žyminio mokesčio;

– iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1.203,01 € (vieno tūkstančio dviejų šimtų trijų eurų 01 ct) negrąžintą kredito likutį, 120,85 € (vieno šimto dvidešimties eurų 85 ct) mokėjimo palūkanų skolą, 277,04 € (dviejų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 04 ct) delspinigius, 14,48 € (keturiolikos eurų 48 ct) netiesioginius nuostolius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 1.615,38 € (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiolikos eurų 38 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 48,18 € (keturiasdešimt aštuonis eurus 18 ct) žyminio mokesčio.

Netenkinti ieškinių dalyse dėl likusių delspinigių, kompensacinių palūkanų ir netiesioginių nuostolių priteisimo.

Išaiškinti atsakovams, dėl kurių yra priimtas sprendimas už akių, kad nė vienas atsakovų negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.