Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „SEB banko“ ieškinį atsakovui G. Ž., dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2015 m. gegužės 16 d. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad šalys 2008 m. sausio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1450818050041-E3, kurios pagrindu ieškovas AB SEB bankas suteikė atsakovui 5000,00 Lt (1448,10 Eur) paskolą. Ieškovo paskaičiavimu, bylos iškėlimo dieną yra skolingas ieškovui 1365,76 Eur negrąžinto kredito, 893,22 Eur priskaičiuotų palūkanų ir 3151,44 Eur delspinigių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atlikus byloje pateiktų įrodymų formalų vertinimą pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, pripažintina, kad ieškovas pagal vartojimo kredito sutartį savo prievolę įvykdė, atsakovas buvo supažindintas su sutarties nevykdymo pasekmėmis, su sutarties sąlygomis sutiko, tačiau savo prievolių tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 1365,76 Eur negrąžinto kredito ir 893,22 Eur palūkanų (CK 6.4 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.256 str., 6.886-6.887 str.).

Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį sulygti 0, 1 procentų dydžio delspinigiai nuo pradelstos sumokėti palūkanų ir kredito sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. (Lietuvos Aukščiausio Tesimo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F., bylos Nr. 3K-3-578/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas sprendžia, kad tinkami ir protingi būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudarytų 203,31 Eur delspinigių (1365,76 Eur negrąžinto kredito ir 893,22 Eur priskaičiuotų palūkanų * 0, 05 proc. * 180).

Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2462,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas patyrė 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovo sumokėtas žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (45,51 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovui iš atsakovo priteistina 55,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (121,00 Eur x 45,51 proc.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB SEB bankas, į. k. 112021238, 1365,76 Eur negrąžinto kredito, 893,22 Eur priskaičiuotų palūkanų, 203,31 Eur 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2462,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 55,07 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Išaiškintina, kad per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.