- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- 1-70-1036/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20541-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- I. S.
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Selilioniui, nukentėjusiajai I. S., kaltinamajam A. D., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas: 1) 2015-04-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 2) 2015-06-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) galutine subendrinta bausme laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams; 2016-06-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atlikęs; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2016-05-02 apie 13.00 val., Vilniaus r., Šatrininkų sen., Vėliučionių k., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios I. S. buto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo buvusią sugyventinę I. S., vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė šiai į kairę ausį, po to kairės rankos delnu sudavė į dešinį žandą ir vieną kartą koja spyrė į pilvą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, abiem rankomis griebė I. S. už drabužių, pakėlė nuo kėdės ir nugara trenkė į durų staktą, o šiai suklupus ant grindų, kumščiais sudavė 5 smūgius į nugaros ir galvos sritis, taip padarydamas nukentėjusiajai I. S. krūtinės ląstos dešinės pusės kraujosruvas odoje su odos nubrozdinimu, dešinio peties ir kairės mentės sričių poodines kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad buvo išgėręs, todėl nieko nepamena. Buvo draugo gimtadienis, šventė, jį draugas parvežė į I. S. namus, esančius Vėliučionių kaime, Liepų al. 53. Su I. S. buvo sugyventiniai, turi bendrą vaiką. 2016-05-02 su I. S. jau kartu negyveno. Anksčiau taip pat teistas už smurtą prieš sugyventinę. Mano, kad jis kaltinime nurodytų veiksmų negalėjo padaryti. Nukentėjusioji gali jį apkalbėti, nes jis jai nereikalingas, su ja negyvena beveik metus. Jie dažnai pykdavosi. I. S. jam yra sakiusi, kad jį vis tiek pasodins. Kai paskutinį kartą matė I. S., ji sužalota nebuvo. Nežino, ar nukentėjusioji teisybę pasakojo posėdžio metu.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodytą ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusioji I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-05-01 ji, A. D., jos vaikai, bei bendra dukra sėdėjo prie stalo. Ji neleido A. D. vartoti alkoholinių gėrimų. A. D. ant jos supyko, nes ji neleido vartoti jam alkoholio. Kitą dieną A. D. buvo girtas. Jai paskambino A. D. draugas, kuris pasakė, kad A. girtas, kad jį atveš. Ji pasakė, kad nevežtų. A. išlaipino iš taksi, jis vos pastovėjo ant kojų. Ji tvarkė žieminius batus. A. jos paklausė, kur susiruošė? Ji juokaudama atsakė, kad į pasimatymą. T. A. sudavė jai kumščiu į žandą, į kairę pusę, ant žando mėlynė atsirado. Ji griebė telefoną, skambino 112. Kalbėjo per garsiakalbį. Andriejus griebė ją už drabužių, suplėšė megztinį, pastūmė į durų staktą, ji susižeidė dešinį petį. Nuo skausmo ji atsisėdo, pagalvojo, kad ranka lūžo. Kai atsisėdą, ją A. pradėjo mušti. A. buvo su odine striuke, ji jam uždėjo striukę ant galvos ir jis nugriuvo. Ji atsisėdo ant viršaus ir laikė kol atvažiuos policija. Viską matė jos draugė A. K.. Ji buvo šoko būsenoje. Policininkai jai pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas ekspertą, todėl ir nuvažiavo. Jai labai skaudėjo petį, negalėjo normaliai dirbti, vos samtį pakėlė, sunku buvo dukrai valgyti padaryti, nusiprausti, apsirengti. Dėl traumos gėrė nuskausminamuosius vaistus, naudojo tepalus. Gegužės 2 dieną ji su Andriejum jau buvo svetimi žmonės, juos sieja tik bendra dukra. Iki įvykio su A. kartu negyveno daugiau nei pusę metų.
L. V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. D. sutiko neblaivų autobusų stotelėje. Iškvietė taksi ir parvežė namo, su taksistu iškrovė ir mašinos ir paguldė į lovą. Tada išvažiavo namo. Pas I. S. vežė, nes taip pasakė A. D.. I. S. jo klausė, kodėl A. atvežė. Kitą dieną sužinojo, kad .policija paėmė. Bandė kalbėtis su I., ji jam pasakė, kad jį vis tiek pasodins. Kai atvežė A.nematė, kad I. būtų sužalota, su ja nebendravo. Nežino, ar dar kas nors buvo Irinos namuose. A. K. nepažįsta.
L. Z. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į Vėliučionių kaimą, Liepų alėją, ir užėjus į butą pamatė ant grindų gulintį kaltinamąjį ir ant jo sėdinčią I. S.. Nukentėjusioji papasakojo, kad ją užpuolė buvęs sugyventinis, sakė, kad trenkėsi į staktą. Kaltinamasis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į tarnybines patalpas. Akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusios nematė, tačiau buvo akivaizdžios grumtynių žymės, buvo ištampyti nukentėjusios darbužiai. Kaltinamasis buvo stipriai girtas. Mano, kad nukentėjusioji neapklaba kaltinamojo, nes buvo akivaizdžios grumtynių žymės, be to, nukentėjusios parodymus patvirtino tuose namuose buvusi moteris.
Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, A. parvežė stipriai išgėrusį. I. pradėjo rėkti, kad girtas parvažiavo. Taip žodis po žodžio jie susikibo. Nelabai matė kas buvo nutikę, tik girdėjo pakeltus balsus. Andrius(liudytoja taip vadina kaltinamąjį) gal pastūmė nukentėjusiąją. Matė kaip nukentėjusioji sėdėjo ant kaltinamojo. Tuo metu ji gyveno pas Iriną, ji buvo ją priglaudusi. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusios pastovių santykių kaip vyro ir žmonos nebuvo. I. jai parodė nedidelę mėlynę, mano, kad nuo Andriaus pastūmimo. Po įvykio I. važiavo į polikliniką, po įvykio jai dar labiau pradėjo skaudėti petį, kurio skausmu skundėsi ir anksčiau. Anksčiau buvo atvejis kai Andrius be priežasties trenkė Irinai į žandikaulį.
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji I. S. parodė vietą ir būdą, kaip A. D. dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairę ausį; vietą ir būdą, kaip A. D. jai trenkė į dešinį žandą; vietą ir būdą, kaip A. D. ją tampė už drabužių; vietą ir būdą, kaip A. D. stūmė ją į durų staktą; vietą ir būdą, kaip A. D. jai suklupus sudavė smūgius į galvos sritį ir nugarą (b. l. 17-26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1266/2016(01) konstatuota, kad I. S. padarytos krūtinės ląstos dešinės pusės kraujosruvos odoje su odos nubrozdinimu, dešinio peties ir kairės mentės sričių poodinės kraujosruvos, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-05-02). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, daiktais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b. l. 36).
Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas butas, esantis Liepų al. 52-3, Vėliučionių k., Šatrininkų sen., Vilniaus rajone, kuriame vyko konfliktas tarp I. S. ir A. D. (b. l. 8-11).
Įrodymų vertinimas
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. D. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad nors nieko dėl girtumo nepamena, tačiau mano, kad nukentėjusioji jį apkalba, jo teigimu jis nukentėjusios negalėjo sužaloti. Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis smurtinio pobūdžio veiksmais sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai ir nuosekliai parodė kaip, prie kokių aplinkybių ji nukentėjo nuo kaltinamo A. D.. Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 17-26).
Be to, nukentėjusiosios parodymai iš esmės sutampa su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji I. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. sudavė jai kumščiu į žandą, į kairę pusę, ant žando mėlynė atsirado. A. griebė ją už drabužių, suplėšė megztinį, pastūmė į durų staktą, ji susižeidė dešinį petį. Nuo skausmo ji atsisėdo, pagalvojo, kad ranka lūžo. Kai atsisėdo, ją A. pradėjo mušti. Specialisto išvadoje Nr. G 1266/2016(01) konstatuota, kad I. S. nustatytos krūtinės ląstos dešinės pusės kraujosruvos odoje su odos nubrozdinimu, dešinio peties ir kairės mentės sričių poodinės kraujosruvos, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-05-02). Nukentėjusios parodymus netiesiogiai patvirtina ir konflikto vietoje buvusi liudytoja A. K., kuri teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė konfliktą tarp nukentėjusios ir kaltinamojo, po konflikto nukentėjusioji jai skundėsi pečio skausmu, rodė mėlynę. Liudytojas Z. D. apklaustas teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad vyko konfliktas tarp nukentėjusios ir kaltinamojo, atvykus į vietą buvo akivaizdžios grumtynių žymės. Liudytojas Z. D., ilgametis policijos pareigūnas, teisme taip pat nurodė, kad nustatytos faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo manyti, kad nukentėjusioji apklaba kaltinamąjį. Nukentėjusios, nurodytų liudytojų parodymai esmėje sutampa, papildo vieni kitus. Teismas pažymi, kad nukentėjusios I. S. ir liudytojos A. K. parodymuose esantys menki neatitikimai detalėse, nesudaro teismui pagrindo jais abejoti, ar laikyti nepatikimais. Kaltinamojo priešingų teisei veiksmų pasekmės nustatytos specialisto išvada, ja teismas pagrindo abejoti neturi. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, procesinių veiksmų protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuotos aplinkybės patvirtina, kad A. D. konflikto su nukentėjusiąja metu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavė smūgius rankomis nukentėjusiajai, ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji I. S. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 punkte numatyta, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis A. D. ir nukentėjusioji I. S. praeityje gyveno kartu, turi bendrą dukrą, tačiau įvykio metu (2016 m. gegužės 2 d.), jau gyveno atskirai, jų nesiejo artimi santykiai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad nukentėjusiąją I. S. ir kaltinamąjį A. D. praeityje siejo partnerystės santykiai. Kitaip tariant jie patenka į artimos aplinkos sąvoką kaip ji apibrėžiama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme. Aptartas teisinis reguliavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad baudžiamasis procesas A. D. atžvilgiu pradėtas teisėtai, o jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. D. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo kaltės formą – tiesioginė tyčia nusikalstamos veikos pasekmes, į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis praeityje teistas už tris analogiškas nusikalstamas veikas prieš tą patį asmenį – nukentėjusiąją I. S., šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teismui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis), kas rodo, kad iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, jam taikytos įstatyme numatytos švelnesnės bausmės įtakos nepadarė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamajam paskirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant lygų įstatyme numatytam vidurkiui.
Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įvertindamas tai, kad šiuo metu kaltinamasis turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, teismas daro išvadą, jog A. D. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones, kaltinamajam A. D. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo A. D. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus. Jau buvo minėta, kad A. D. praeityje yra teistas už tris nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją I. S., visos nusikalstamos veikos padarytos toje pačioje vietoje – I. S. gyvenamojoje vietoje, Liepų al. 52-3, Vėliučionių k., Vilniaus rajonas. Siekiant apsaugoti nukentėjusios I. S. interesus, teises bei saugią gyvenamąją aplinką, A. D. įpareigotinas visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesilankyti I. S. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Vėliučionių k., Vilniaus rajonas.
Nukentėjusioji I. S. prašyme dėl žalos priteisimo ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo (b. l. 109), be kitų prašymų, nurodė, kad A. D. dažnai vartoja alkoholį, dažnai lankosi jos namuose, elgiasi agresyviai, nuolat kelią grėsmę jos sveikatai ir gyvybei, todėl prašo skirti A. D. įpareigojimą gyventi skyriumi nuo jos ir įpareigojimą nesiartinti 20 metrų atstumu. BK 72¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali skirti įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, jei tai būtina apsaugoti nukentėjusiojo interesus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kur būna nukentėjęs asmuo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. D. ir I. S. turi bendrą vaiką – dukrą D. D. (b. l. 66). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. D. tėvų valdžia neapribota, jo nepilnametė dukra gyvena kartu su nukentėjusiąja I. S.. Tai reiškia, kad A. D., vykdydamas jam kaip tėvui įstatymo nustatytas pareigas, neišvengiamai turės pareigą bendrauti su vaiko motina – nukentėjusiąja I. S.. Taigi, paskyrus nukentėjusios prašomą baudžiamojo poveikio priemonę, A. D. būtų apribota jo teisė ir pareiga rūpintis nepilnamečiu vaiku. Kartu teismas pažymi, kad įstatyme įtvirtintos tėvų pareigos turi būti vykdomos realiai, todėl A. D. įpareigotinas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji I. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 109).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką asmenims, patyrusiems nežymius sveikatos sutrikdymus priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 200 eurų iki 1000 eurų (kasacinės nutartys 2K-507-788/2015; 2K-494-677/2015; VAT nutartys Nr. 1A-206-870/2016; 1A-22-211/2017; 1A-85-626/2017; 1A-583-843/2016). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, kuris lėmė ir dvasines kančias. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji negalėjo pilnavertiškai atlikti kasdieninių darbų, buvo apsunkintas darbo funkcijų atlikimas, rūpinimasis nepilnamete dukra. Teismas pažymi ir tai, kad I. S. nukentėjo nuo savo dukros tėvo, kas dar labiau sustiprina neigiamus nukentėjusios išgyvenimus. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Jau buvo minėta, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. D. niekur nedirba, negauna reguliarių pajamų, turi pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusią žalos dydžio nustatymo praktiką, nukentėjusiajai priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 500 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais,
nusprendė:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2016-gegužės 3 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 9 punktais paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį išlaikyti savo nepilnametę dukrą, nesilankyti I. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje Liepų al. 52-3, Vėliučionių k., Vilniaus rajonas, bei per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Nukentėjusios civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.