Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės), Aušros Valinskienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. gynėjo advokato A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-21 nuosprendžio, kuriuo A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. A. P., vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas bei elgesio apribojimas 12 (dvylikai) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant A. P. elgesio apribojimo laikotarpiu mokytis arba dirbti ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val..

Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiojo A. V., atstovaujamo įstatyminės atstovės ir nukentėjusiosios N. U. civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta – visiškai), ir iš A. P., o jam neturint turto ar uždarbio subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės I. R. priteista nukentėjusiajam A. V. 900 Eur, o nukentėjusiajai N. U. – 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2016-01-31 apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, atokioje, tolimesnėje nematomoje vietoje, liepė nukentėjusiam nepilnamečiui A. V. klauptis ir atsiprašyti L. N., tuomet vieną kartą spyrė nukentėjusiam A. V. ir vėliau nusivedęs į tamsią, atokią vietą rankomis sudavė į galvos sritį ne mažiau 4 smūgių ir praskėlė nukentėjusiajam lūpą, sumušė dešinę ausį ir nubrozdino veidą, paskui dar vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam A. V. į kitas kūno vietas ir taip nukentėjusiajam padarė veido odos nubrozdinimus, sumušė dešinę ausį ir lūpas, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. gynėjas advokatas A. G. (toliau – apelianto gynėjas) prašo bent trečdaliu sumažinti skundžiamu nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą nukentėjusiesiems. Nurodo, kad A. P. yra 16 metų amžiaus, savarankiškų pajamų neturi, mokosi, jo veika atsitiktinio pobūdžio (tai pažymėjo ir apylinkės teismas), jo motinos pajamos sudaro vidutiniškai 370 Eur, pinigai išlaikymui – 145 Eur per mėnesį. Nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, paprastai nepriteisiama daugiau nei 300-500 Eur.

Motyvuojamoji dalis

3. Skundas netenkintinas

4. Skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžių klausimų, nes teismas nepagrįstai neatsižvelgė į laikiną subsidiariai atsakingų asmenų civilinės atsakomybės pobūdį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

5. Apeliaciniame skunde kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos faktinės aplinkybės neginčijamos, keliamas tik priteistos neturtinės žalos dydžio klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinių skundų ribų.

5.1. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

5.2. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama nukentėjusiųjų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Ginčijamas nustatytas neturtinės žalos dydis.

5.3. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų: nepilnamečio A. V. ir nukentėjusiosios N. U. (A. V. įstatyminės atstovės) civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies ir A. V. civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos sumažino iki 900 Eur, N. U. civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos, sumažino iki 400 Eur.

5.4. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

5.5. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti nėra galimybės, nes neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

5.6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, teisingai įvertino visas neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingas aplinkybes, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atskleidė jų turinį ir motyvavo konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

5.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajam A. V. priteista suma – 900 Eur neturtinei žalai atlyginti, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, patirtas fizines ir dvasines kančias, kaltininko A. P. ir jo įstatyminės atstovės turtinę padėtį, - yra teisinga, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. A. P. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nors ši veika nukentėjusiajam nesukėlė sunkių pasekmių – jam nustatytas nežymus sveikatos sužalojimas, pasireiškęs lūpos sutinimu ir daugybiniais veido nubrozdinimais, skausmu, tačiau nagrinėjamu atveju, nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas pagrįstai skyrė didesnį dėmesį nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms ir labiau vertino ne fizines, o psichines nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiajam. Bylos duomenimis, nors nusikalstamą veiką ir galima vertinti labiau kaip atsitiktinio pobūdžio, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad ji įvykdyta ne spontaniškai, o iš anksto suplanavus, dėl menkavertės priežasties, įviliojus nukentėjusįjį į nuošalią, tamsią vietą, jai įvykdyti pasitelkti ir kiti asmenys, smūgiai pagrinde suduoti į sveikatai pavojingiausią vietą – galvą. Nusikalstamos veikos metu nukentėjusysis buvo žeminamas, fotografuojamas klūpantis, jam pagrasinta susidorojimu, jei jis kreipsis į policiją, pridėti pirštai prie smilkinio, imituojant šūvį į galvą. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, nukentėjusiajam buvo sukurta itin bauginanti situacija, nes prieš jį veikė trys asmenys, o A. P. nenurodė kitų asmenų vardų, kad juos būtų galima identifikuoti. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusiojo elgesio nėra pagrindo vertinti kaip turėjusį įtakos šios veikos padarymui. Pažymėtina, kad A. P. teigimu jis nukentėjusįjį sumušė dėl to, kad jis tyčiojosi iš jo merginos, nukentėjusiojo klasiokės L. N., tačiau pastaroji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad A. P. nepatiko tai, kad nukentėjusysis jai rašo socialiniame tinkle „Facebook“. Visos šios aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus: stresą, baimę veikos metu ir po jos padarymo, pažeminimą, nepatogumus, kurių negalima vertinti kaip menkaverčius. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo sprendimas priteisti iš kaltininko nukentėjusiajam 900 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, proporcingas nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams dėl įvykio.

5.8. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su nukentėjusiajai N. U. (nukentėjusiojo įstatyminei atstovei) nustatytu neturtinės žalos dydžiu – 400 Eur. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo motina dėl sūnaus sumušimo patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais dėl sūnaus sveikatos ir ateities, nes liudytoja L. N. yra nukentėjusiojo klasiokė ir būtent dėl jos panaudotas smurtas prieš jos sūnų. Taip pat neturtinė žala pasireiškė ir patirtais nepatogumais dėl panaudoto smurto, nes jai teko kviesti policiją, vežti sūnų į ligoninę, kreiptis į mokyklą dėl sūnaus priežiūros, pergyventi dėl jo.

5.9. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į kaltininko ir jo įstatyminės atstovės turtinę padėtį, o būtent tai, kad A. P. yra nepilnametis ir nedirba, neturi jo vardu registruoto turto; jo įstatyminės atstovės pajamos nėra didelės. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį į šias skunde nurodytas aplinkybes atsižvelgė ir jas įvertino bei pagrįstai priteistinos neturtinės žalos dydžio nemažino, nes kaltininko turtinė padėtis nenulemia neturtinės žalos dydžio. Kolegija pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Civilinė atsakovė, kaltinamo asmens įstatyminė atstovė teisme nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 600 Eur ir 145 Eur mokamas išlaikymas, t. y. pajamos yra artimos vidutiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje (http://www.easystart.lt/lt/kategorijos/finansai/naudingi-skaiciai/nustatyti-minimalus-dydziai.html). Be to, nors A. P. šiuo metu yra nepilnametis (17 m.), tačiau yra tokio amžiaus, kai jau gali dirbti. Šiais metais jis sulauks pilnametystės, yra darbingas. Byloje nėra duomenų, kad A. P. dėl kokių nors sveikatos problemų negalėtų dirbti, todėl pradėjęs dirbti galės įvykdyti savo prievolę nukentėjusiesiems.

5.10. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, priešingai nei deklaratyviai nurodoma apeliaciniame skunde, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Kasacinės nutartys 2K-522/2013, 2K-277/2013 ir kt.). Be to, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

6. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino A. P. padarytos nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiųjų interesus, teisingai suprato įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Todėl teisėjų kolegija, pagal byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus ir teismų praktiką panašiose bylose, dar labiau sumažinti neturtinės žalos dydžių neturi jokio teisinio pagrindo, todėl konstatuoja, kad nustatyti neturtinės žalos dydžiai yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinio skundų argumentai tokios išvados nepaneigia.

7. Apylinkės teismas neturtinę žalą priteisė iš A. P. ir subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės I. R., A. P. neturint turto ar uždarbio. Asmuo nuo 14 iki 18 metų laikomas iš dalies veiksniu, todėl jis yra tiesioginis skolininkas, tačiau dažniausiai tokio amžiaus nepilnametis neturi pajamų ar turto atlyginti padarytą žalą, todėl jo tėvams, rūpintojams ar kitoms įstaigoms nustatoma papildoma (subsidiari) atsakomybė. Papildomi skolininkai atsako ta dalimi, kuria negali atsakyti nepilnametis. Tokia jų pareiga baigiasi, kai žalą padaręs asmuo sulaukia pilnametystės arba kai įgyja turto arba lėšų, kurių pilnai užtenka padengti padarytai žalai (CK 6. 276 straipsnio 3 dalis). Tokiu CK 6. 276 straipsnio 2 dalies aiškinimu sistemiškai grindžiama ir regreso teisę į žalos padariusį asmenį ribojanti CK 6. 280 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, kad tėvai, globėjas ar rūpintojas, taip pat CK 6. 275, 6. 276 ir 6. 278 straipsniuose nurodytos institucijos, atlyginę nepilnamečio ar pripažinto neveiksniu fizinio asmens padarytą žalą, neturi regreso teisės į šiuos fizinius asmenis. Tais atvejais, kai priimant teismo sprendimą žalą padaręs asmuo yra dar nepilnametis, CK 6. 276 straipsnio 3 dalies nulemtas laikinas subsidiariai atsakingų asmenų civilinės atsakomybės pobūdis turi atsispindėti ir rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje siejant tokių asmenų atsakomybės pabaigą su CK 6. 276 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais (Civilinė byla Nr. 3K-3-497/2009). Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, skundžiamas nuosprendis keistinas, nes teismas nepagrįstai neatsižvelgė į laikiną subsidiariai atsakingų asmenų civilinės atsakomybės pobūdį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-21 nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad nepilnamečiui A. P. neturint lėšų ar turto, neturtinė žala, priteista nukentėjusiesiems A. V. ir N. U. subsidiariai iš A. P. įstatyminės atstovės I. R. turi būti išieškoma iki A. P. pilnametystės.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Ji gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos.