Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamasi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra pilnai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: paties kaltinamojo V. P. parodymais, nukentėjusiojo A. V. ir liudytojos L. N. ir A. U. parodymais, apžiūros protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kitais įrodymais.

Liudytoja L. N. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad A. V. pažįsta, jie kartu mokosi L. K. vidurinėje mokykloje toje pačioje klasėje. 2016 metų sausio mėnesį ji su A. V. susirašinėjo internetinėje svetainėje „Facebook“ paskyroje. Apytiksliai prieš mėnesį jos draugas-vaikinas A., kurio pravardė „Stalker“ paskambino A. ir pasakė, kad šis nerašytų jai laiškų „Facebook“ paskyroje. A. sužinojo A. mobilaus ryšio telefono numerį tikriausiai iš jos mobilaus ryšio telefono. Tačiau, A. vis tiek jai parašė „Facebook“ paskyroje ir tai pamatė A.. A. pats A. atrašė ir paklausė, kodėl A. nesilaiko duoto žodžio ir toliau jai rašo. Ji su A. susitarė, kad padės susitarti susitikti su A. ir pabendrauti akis į akį. A. pasakė, kad A. tik pagąsdins. Iš savo antros sukurtos „Facebook“ paskyros ji parašė A. ir pasiūlė susitikti. Prisimena, kad apie 12.30 val. ji su A. susitiko prie įėjimo į prekybos centrą „Mada“. Tada ji pasiūlė A. nueiti į požeminius garažus, esančius tame pačiame pastate. Kada jie ten nuėjo, A. jau ten buvo. Artūras pasakė A., kad šis padėtų savo planšetinį kompiuterį į portfelį. Netoli stovėjo dar du nepažįstami vaikinai, kurie atėjo kartu su A.. A. paklausė A., kodėl šis ją fotografavo be leidimo ir kodėl jai pastoviai rašo. A. paprašė A. atsistoti ant kelių ir jos atsiprašyti. A. neatsiprašė, tada A. trenkė A. koja į liemens sritį. A. tada atsistojo ant kelių ir pradėjo atsiprašinėti. Ji pasakė A., kad jos nereikia atsiprašinėti ir pasakė, kad atsiprašytų A.. Šitie du nepažįstami vaikinai stovėjo šalia. Vienas iš tų vaikinų padarė iš savo mobilaus ryšio telefono nuotrauką, kada A. stovėjo ant kelių ir pridėjo A. savo pirštus prie galvos bei pasakė, kad A. nušaus. Tačiau davė suprasti, kad jis tiesiog juokauja. Ji matė, kad A.sudavė A. dar apie tris keturis smūgius į skirtingas kūno dalis. Ji nenorėjo šito matyti ir užėjo už sienos. Paskui A. ir šitie du vaikinai atėjo ir ji kartu su jais išėjo. Du jai nepažįstami vaikinai išvažiavo į Lazdynų pusę, o ji su A. nuėjo toliau vaikščioti. Šitiems dviem vaikinams apie 15-17 metų, atpažinti ji juos gali. Ji iš dalies pripažįsta savo kaltę, tačiau nežinojo, kad bus muštynės, bet po to labai gailėjosi, kad taip atsitiko (b. l. 36).

Apžiūros protokole konstatuota, kad A. V. nustatyti veido odos nubrozdinimai ir lūpų sutinimas, kuris galėjo būti trauminės kilmės. Tai galėjo būti padaryta veidą paveikiant, sumušant kietais bukais daiktais. Nubrozdinimai galėjo būti padaryti ir bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes duomenų kad sveikata sutrikdyta ilgam nėra (b. l. 25).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis parodo vietą, esančią prekybos centro „Mada“, Viršuliškių g. 40, Vilniuje, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur 2016-01-31 buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam, laiptus į aikštelės rūsį, kur laukė nukentėjusiojo (b. l. 66).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis viešoje vietoje, pažeisdamas gyventojų teisę į saugią ir ramią aplinką, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, šalia stebint dviem nenustatytiems asmenims, liepė A. V. klauptis ir atsiprašyti L. N., po ko vieną kartą spyrė nukentėjusiam ir vėliau nusivedęs į tamsią atokią vietą rankomis sudavė į galvos sritį ne mažiau 4 smūgių ir praskėlė lūpą, sumušė dešinę ausį ir nubrozdino veidą, paskui dar vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajam A. V. į kitas kūno vietas ir taip nukentėjusiajam padarė veido odos nubrozdinimus, sumušė dešinę ausį ir lūpas, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino aplinkybės, jog R. P. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Ginčo, dėl to, kad nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, nėra, nes nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta prekybos centro „Mada“ požeminiuose garažuose. Nors nusikaltimas įvykdytas nuošalioje vietoje, prie transformatorinės, patekimas į ją nebuvo ribojamas, todėl vieta laikytina vieša.

Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, o aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. P., susitaręs su L. N. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nusprendė pagąsdinti nukentėjusįjį. 2016-01-31 apie 14.30 val., viešoje vietoje, siekiant nukentėjusįjį priversti atsiklaupti ir atsiprašyti liudytojos L. N. bei kaltinamojo, kaltinamasis nukentėjusiajam rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai keturis smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė veido odos nubrozdinimus, trauminės kilmės lūpų sutinimą, kas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes patvirtina liudytojos L. N. parodymai, taip pat ir nukentėjusiojo bei kaltinamojo parodymai, apžiūros protokolas su specialisto išvada. Tačiau pačio nusikaltimo padarymo aplinkybės tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo ir liudytojos, nurodomos skirtingai.

Kaltinamasis nurodo, jog smūgius sudavė tik jis vienas, o su juo atėję kiti asmenys smūgių nesudavė. Taip pat nurodo, jog niekas nukentėjusiojo nefotografavo. Liudytoja L. N. teisme nurodė, jog matė tik pastūmimą ir vieną smūgį, kitų smūgių neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog matė, kad A. P. sudavė nukentėjusiajam apie 3-4 smūgius. Nukentėjusysis nurodė, jog pirmą smūgį sudavė Artūras, po to buvo daug smūgių, kurių jis nematė ir jų kiekio nurodyti negalėjo. Anot nukentėjusiojo, liudytoja L. N. smūgių sudavimo apskritai nematė, nes buvo už kampo. Po to, iš jo pradėjo tyčiotis, fotografuoti, pagrasino nužudyti. Visų apklaustų asmenų parodymai yra prieštaringi, tarpusavyje nesutampa, nusikaltimo padarymo metu dalyvavę kiti du asmenys ikiteisminio tyrimo metu apskritai nenustatyti, teismas neturi galimybės šių prieštaravimų pašalinti, o tikėti tik vieno iš apklaustų asmenų parodymais taip pat nėra pagrindo, nes tarp jų yra susiklostę asmeninio pobūdžio konfliktiški santykiai. Nepaisant to, visų trijų apklaustų asmenų parodymai sutampa dėl to, jog A. P. sudavė mažiausiai 4 smūgius nukentėjusiajam. Tai, jog kitoje dalyje liudytojos, kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai nesutampa, netrukdo įvertinti kaltinamojo veiksmų pagal atitinkamą BK straipsnį. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaujasi nurodytų asmenų parodymų dalimi kurioje parodymai iš esmės sutampa ir daro išvadą, jog A. P. sudavė A. V. mažiausiai keturis smūgius rankomis ir kojomis dėl ko nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Vertinant nustatytus A. P. veiksmus ir jų padarinius, kai jis panaudojo fizinį smurtą prieš asmenį viešoje vietoje, jį žemino, liepė klauptis ant kelių, prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Tačiau tam, kad šiais veiksmai būtų sutrikdyta rimtis, aplinkiniai asmenys dėl to turi pasijusti šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nukentėjusiojo žeminimo ir mušimo niekas, išskyrus liudytoją L. N. ir du nenustatytus asmenis, kurie taip pat dalyvavo konflikte, mažiausiai taip, kad sukūrė bauginančią aplinką nukentėjusiajam, saugojo aplinką, užstojo praėjimą, nematė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats konfliktas ir nukentėjusiojo gąsdinimas buvo suplanuotas iš anksto. Nepaisant to, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad L. N. ir A. P. būtų iš anksto susitarę naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, liudytoja L. N. buvo aktyvi tiriamo įvykio dalyvė. Ji įviliojo nukentėjusįjį į nuošalią vietą, kur jau laukė A. P., kaltinamojo veiksmų neišsigando, nepabėgo, po to kai nukentėjusysis atsiprašė jos, ji nurodė nukentėjusiajam atsiprašyti kaltinamojo, o po konflikto apskirtai su kaltinamuoju nuėjo toliau leisti laiko, t. y. ji pati dalyvavo žeminant nukentėjusįjį. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkinių žmonių, kurie dėl kaltinamojo veiksmų būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nebuvo, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veiksmais visuomenės rimtis sutrikdyta nebuvo, o vertinama kaltinamojo veika buvo pavojinga konkrečiam konflikto dalyviui – nukentėjusiajam, tačiau ne aplinkai ar aplinkiniams.

Visuomenės tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012), tačiau baudžiamojoje byloje tokios ar panašios aplinkybės taip pat nenustatytos, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatytas BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo būtinasis požymis – padariniai, spręstina, kad V. P. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu, pranešus proceso dalyviams apie tai, jog kaltinamojo veiksmai gali būti vertinami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir pasiūlius kaltinamajam susitaikyti su nukentėjusiuoju, šia teise pasinaudota nebuvo, o nukentėjusioji ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. U. pareiškė pageidaujanti, jog procesas būtų tęsiamas, kad kaltinamojo veiksmai būtų įvertinti pagal įmanomai griežčiausią BK straipsnį.

Teismo posėdžio metu prokurorė ir kaltinamojo gynėjas prašė taikyti BK 93 straipsnį ir nepilnametį kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos išsamiai išnagrinėtos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 nurodyta, jog: „pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. P., būdamas nepilnametis – 16 metų, padarė tik vieną nesunkų nusikaltimą, dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino pilnai, gailisi, nusikalto pirmą kart, duomenų, kad būtų nusikaltęs vėliau, kad jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, nėra, administracinėn atsakomybėn netrauktas. Kaip matyti iš teismui pateiktos A. P. charakteristikos, jis mokosi VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centre, turi problemų dėl lankomumo, nenoriai geba susikaupti, motina domisi sūnaus ugdymu, iš esmės nėra neigiamai charakterizuojamas (b. l. 76). Šios nustatytos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis BK 93 straipsniu, yra visos sąlygos kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti, taikant A. P. auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą – įpareigojimą tęsti mokslus bei būti namuose nustatytu laiku (BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnis, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu A. V. atstovė pagal įstatymą ir nukentėjusioji N. U. pateikė 1500 € civilinį ieškinį (b. l. 26). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji N. U. nurodė, jog jos sūnus patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir moralinę žalą, vaikščiojo pas psichologus, bijojo išeiti iš namų, jautėsi kažkuo kaltas. Jie neturėjo draudimo ir teko už viską mokėti. Ieškinyje nurodyta suma susidaro iš to, kad sūnų mušė trys žmonės. Ji, kaip mama, taip pat buvo psichologiškai traumuota, nes dar turi mažą vaiką, jie labai pergyvena dėl teismų. Sūnus mokykloje jaučia spaudimą. Prie jo prieina vis su klausimais, kas jį mušė. Kaltinamasis žino kitus asmenis dalyvavusius muštynėse, bet jų neatskleidžia todėl prašomos priteisti žalos suma, nurodyta ieškinyje, nesikeis. Anot nukentėjusiosios, jos sūnus patyrė 1000 € neturtinę žalą, o ji – 500 €.

Nukentėjusiosios atstovas nurodė, jog buvo siūlymas atlyginti žalą, bet siūlomos sumos ženkliai mažesnės nei prašoma priteisti. Nukentėjusiosios pozicija tokia, kad sumos yra per mažos įvertinti tą žalą, kuri yra ne tik fizinė, bet ir moralinė. L. N. turėtų būti ne liudytoja, o turėtų būti teisiama kartu su kaltinamuoju.

Civilinė atsakovė I. R. nurodė, jog ji norėjo pasikalbėti su nukentėjusiuoju, bet tyrėjas sakė, kad kita pusė nenori su jais bendrauti. Ji pripažįsta, kad sūnus pasielgė negerai, bet tokios sumos dėl žalos atlyginimo ji negali pripažinti, nes ji labai didelė. Ji su sūnumi atsiprašė. Klausė sūnaus apie tuos kitus kartu buvusius vaikinus, bet jis atsakė, kad su jais susipažino prekybos centre „Akropolis“. Ji dirba, jos pajamos 600 € per mėnesį. Vyras moka alimentus – 145 € per mėnesį.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje yra nesunki, tyčinė, baigta, nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių nukentėjusiajam – jam buvo nustatytas tik nežymus sužalojimas. Netrukus po įvykio nukentėjusysis buvo apžiūrėtas, jam nustatytas lūpos sutinimas ir veido nubrozdinimas. Tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog smūgiais nukentėjusiajam buvo sukeltas skausmas. Kaltinamojo netikėtas smurtinis elgesys, smūgių sudavimai, išgąsdino nukentėjusįjį, sukėlė jam skausmą, teko gydytis sumušimus, daugybinius nubrozdinimus. Taip pat, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes – nepilnametis nukentėjusysis (15 metų) buvo žeminamas, priverstas klauptis, atsiprašinėti, fotografuotas, pridėti pirštai prie smilginio imituojant šūvį į galvą. Kaltinamojo atžvilgiu buvo sukurta itin bauginanti situacija, nes jo atžvilgiu veikė net trys asmenys, o kaltinamasis nenurodė kitų asmenų vardų, kad juos būtų galima identifikuoti. Tokios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog nukentėjusysis buvo įbaugintas ir dėl šio įvykio patyrė stresą. Teismui taip pat nekyla abejonių, jog neturtinę žalą, dėl aukščiau nurodyto kaltinamojo elgesio su jos sūnumi, patyrė ir nukentėjusioji N. U.. Jai teko kviesti policiją, vežti sūnų į ligoninę, kreiptis į mokyklą dėl sūnaus priežiūros, pergyventi, jog ateityje nekiltų problemų, nes liudytoja L. N. yra sūnaus klasiokė ir palaikė ryšius su kaltinamuoju. Atsižvelgtina ir civilinės atsakovės turtinę padėtį, ji nurodė, kad dirba, gauna 600 € atlyginimą. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, vertina pažeistos vertybės pobūdį, ypač nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir daro išvadą, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti 1000 € neturtinė žala sūnui ir 500 € jai šioje situacijoje yra mažintina tik nežymiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 93 straipsniu ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, A. P. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant A. P. elgesio apribojimo laikotarpiu mokytis arba dirbti ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

A. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

A. U. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti A. P., o jam neturint turto ar uždarbio subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinė atsakovės I. R., nukentėjusiajam A. V. 900 € (devyni šimtai eurų), o nukentėjusiajai A. U. – 400 € (keturi šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą