- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-368-626/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00023-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Vitalija Norkūnaitė, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- G. D., J. D.
- Advokatai
- Vytenis Dziegoraitis, Edmundas Rusinas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ernesto Rimšelio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferenciniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. gynėjo advokato Edmundo Rusino ir nuteistosios J. D. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.
- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą;
- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį –100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi J. D. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta galutinė bausmė paskirta – 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda.
Nuteistiesiems G. D. ir J. D. baudai sumokėti nustatytas 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpis, jo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš nuteistųjų G. D. ir J. D. konfiskuota 81 671,74 Eur piniginė suma, kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:
1.1. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, veikdamas vieninga tyčia bendrininkų grupe kartu su mažosios bendrijos (toliau – MB) „G“ (duomenys pakeisti), JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), vadove J. D., kurios žinioje buvo bendrijos turtas – piniginės lėšos, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., oficialiai neįsidarbinęs ir neužimdamas jokių pareigų bendrijoje, tačiau faktiškai atlikdamas kasininko pareigas, prieš mažojoje bendrijoje dirbančių vairuotojų - ekspeditorių komandiruotes į užsienio valstybes MB „G“, administratorei D. I., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, jo arba J. D. nurodymu pateikus jiems (vairuotojams-ekspeditoriams) iš jo arba J. D. gautus kasos išlaidų orderius, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie dienpinigių ir pinigų ūkio išlaidoms išmokėjimą, ir nurodžius juose pasirašyti, jam, faktiškai atliekančiam kasininko pareigas iš anksto žinant, kad kasos išlaidų orderiuose nurodyti grynieji pinigai vairuotojams faktiškai nebus išmokėti arba bus išmokėta tik dalis dokumentuose nurodytos pinigų sumos, K. B. pasirašius 2015 m. lapkričio 23 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0024 dėl 1 000 Eur išmokėjimo, 2015 m. lapkričio 23 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0025 dėl 1 500 Eur, išmokėjimo, 2016 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0001 dėl 3 200 Eur, išmokėjimo, 2016 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0011 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. rugpjūčio 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0019 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. lapkričio 5 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0026 dėl 3 000 Eur išmokėjimo; R. B. pasirašius 2015 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0026 dėl 2 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0004 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. sausio 8 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0005 dėl 4 500 Eur išmokėjimo, 2016 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0009 dėl 2 500 Eur išmokėjimo, 2016 m. gegužės 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0012 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. liepos 28 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0018 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. lapkričio 4 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0025 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. sausio 13 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0003 dėl 4 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. balandžio 28 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0018 dėl 4 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0036 dėl 2 000 Eur išmokėjimo; R. Š. pasirašius 2016 m. gegužės 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0013 dėl 3 500 Eur išmokėjimo, 2016 m. rugpjūčio 3 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0019/1 dėl 3 000 Eur išmokėjimo; V. Š. pasirašius 2016 m. rugsėjo 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0020 dėl 2 500 Eur išmokėjimo; E. V. pasirašius 2016 m. spalio 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0023 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. lapkričio 28 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0029 dėl 2 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. sausio 4 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0001 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. vasario 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0006 dėl 3 000 Eur išmokėjimo; D. F. pasirašius 2016 m. gruodžio 27 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0031 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. vasario 23 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0008 dėl 4 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0020 dėl 4 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0037 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. lapkričio 22 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0047 dėl 1 800 Eur išmokėjimo; A. B. pasirašius 2017 m. sausio 18 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0004 dėl 3 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. kovo 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0011 dėl 4 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0022 dėl 3 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. liepos 19 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0028 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0044 dėl 1 200 Eur išmokėjimo; R. T. pasirašius 2017 m. kovo 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0010 dėl 3 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0006 dėl 4 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. liepos 17 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0027 dėl 4 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. rugsėjo 29 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0039 dėl 2 500 Eur išmokėjimo; S. T. pasirašius 2017 m. kovo 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0009 dėl 1 500 Eur išmokėjimo; A. Ba. pasirašius 2017 m. lapkričio 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0045 dėl 1 000 Eur išmokėjimo ir tokiu būdu vairuotojams-ekspeditoriams patvirtinus piniginių lėšų gavimą, iš viso 115 700 Eur, jis, mažosios bendrijos administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), arba jam ir J. D. priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išmokėjo grynaisiais pinigais dalį – 34 028,26 Eur kasos išlaidų orderiuose nurodytų lėšų vairuotojams-ekspeditoriams K. B., R. B., R. Š., V. Š., E. V., D. F., A. B., R. T., S. T., A. Ba. kaip atsiskaitymą už komandiruotėse patirtas išlaidas ir dienpinigius, o likusius 81 671,74 Eur, išlaiduotus iš MB „G“ kasos suklastotų kasos išlaidų orderių pagalba, fiktyviai sukūręs bendrijos kasoje įvykusias grynųjų pinigų išmokėjimo operacijas, kartu su J. D. įgijo ir pasiliko sau panaudodamas ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su MB „G“ vadove J. D. per 39 nusikalstamos veikos epizodus, veikdamas vieninga tyčia, pasisavino MB „G“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas 81 671,74 Eur.
2. J. D. pripažinta kalta ir nuteista:
2.1. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ji, būdama MB „G“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. Juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), vienasmeniu valdymo organu – vadove, veikdama bendrijos vardu ir turėdama teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, organizuodama kasdienę bendrijos veiklą, savo žinioje turėdama ir galėdama disponuoti mažajai bendrijai priklausančiu turtu, veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupėje kartu su G. D., kuris bendrijoje nedirbo, tačiau faktiškai atliko kasininko funkcijas, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., prieš mažojoje bendrijoje dirbančių vairuotojų-ekspeditorių komandiruotes į užsienio valstybes, MB „G“ administratorei D. I., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, jos arba G. D. nurodymu pateikus jiems (vairuotojams-ekspeditoriams) iš jos arba G. D. gautus kasos išlaidų orderius, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie dienpinigių ir pinigų ūkio išlaidoms išmokėjimą, ir nurodžius juose pasirašyti, jai ir G. D., faktiškai atliekančiam kasininko pareigas iš anksto žinant, kad kasos išlaidų orderiuose nurodyti grynieji pinigai vairuotojams faktiškai nebus išmokėti arba bus išmokėta tik dalis dokumentuose nurodytos pinigų sumos, K. B. pasirašius 2015 m. lapkričio 23 kasos išlaidų orderyje Nr. 0024 dėl 1 000 Eur išmokėjimo, 2015 m. lapkričio 23 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0025 dėl 1 500 Eur, išmokėjimo, 2016 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0001 dėl 3 200 Eur, išmokėjimo, 2016 m. gegužės 5 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0011 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. rugpjūčio 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0019 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. lapkričio 5 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0026 dėl 3 000 Eur išmokėjimo; R. B. pasirašius 2015 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0026 dėl 2 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. sausio 7 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0004 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. sausio 8 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0005 dėl 4 500 Eur išmokėjimo, 2016 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0009 dėl 2 500 Eur išmokėjimo, 2016 m. gegužės 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0012 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. sausio 28 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0018 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. lapkričio 4 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0025 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. sausio 13 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0003 dėl 4 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. balandžio 28 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0018 dėl 4 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0036 dėl 2 000 Eur išmokėjimo; R. Š. pasirašius 2016 m. gegužės 20 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0013 dėl 3 500 Eur išmokėjimo, 2016 m. rugpjūčio 3 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0019/1 dėl 3 000 Eur išmokėjimo; V. Š. pasirašius 2016 m. rugsėjo 9 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0020 dėl 2 500 Eur išmokėjimo; E. V. pasirašius 2016 m. spalio 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0023 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. lapkričio 28 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0029 dėl 2 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. sausio 4 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0001 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. vasario 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0006 dėl 3 000 Eur išmokėjimo; D. F. pasirašius 2016 m. gruodžio 27 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0031 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. vasario 23 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0008 dėl 4 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0020 dėl 4 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. rugsėjo 15 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0037 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. lapkričio 22 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0047 dėl 1 800 Eur išmokėjimo; A. B. pasirašius 2017 m. sausio 18 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0004 dėl 3 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. kovo 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0011 dėl 4 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0022 dėl 3 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. liepos 19 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0028 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. spalio 27 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0044 dėl 1 200 Eur išmokėjimo; R. T. pasirašius 2017 m. kovo 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0010 dėl 3 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. gegužės 26 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0006 dėl 4 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. liepos 17 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0027 dėl 4 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. rugsėjo 29 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0039 dėl 2 500 Eur išmokėjimo; S. T. pasirašius 2017 m. kovo 16 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0009 dėl 1 500 Eur išmokėjimo; A. Ba. pasirašius 2017 m. lapkričio 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 0045 dėl 1 000 Eur išmokėjimo, ir tokiu būdu vairuotojams-ekspeditoriams patvirtinus piniginių lėšų gavimą, iš viso 115 700 Eur, G. D., mažosios bendrijos administracinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), arba jai ir G. D. priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išmokėjo grynaisiais pinigais dalį – 34 028,26 Eur kasos išlaidų orderiuose nurodytų lėšų vairuotojams-ekspeditoriams K. B., R. B., R. Š., V. Š., E. V., D. F., A. B., R. T., S. T., A. Ba. kaip atsiskaitymą už komandiruotėse patirtas išlaidas ir dienpinigius, o likusius 81 671,74 Eur, išlaiduotus iš MB „G“ kasos suklastotų kasos išlaidų orderių pagalba, fiktyviai sukūrusi bendrijos kasoje įvykusias grynųjų pinigų išmokėjimo operacijas, kartu su G. D. įgijo ir pasiliko sau panaudodama ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., veikdama bendrininkų grupėje kartu su G. D., bendrijoje faktiškai atlikusiu kasininko funkcijas, per 39 nusikalstamos veikos epizodus, veikdama vieninga tyčia, pasisavino MB „G“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas 81 671,74 Eur;
2.2. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki dabar būdama MB „G“, JAR kodas (duomenys neskelbtini), reg. Juridiniu adresu (duomenys neskelbtini), vienasmeniu valdymo organu – vadove, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už Bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdama vieninga tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdama per Bendrijos buhalterinę apskaitą tvarkiusios nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. I. R. individualios įmonės atstovę V. A., laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. MB „A“ (duomenys pakeisti) atstovę D. R., nežinojusias apie daromą nusikalstamą veiką, organizavo Bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad joje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos, o būtent:
- pažeidė BAĮ 4 straipsnio nuostatas, kur numatyta, kad ūkio subjektai buhalterinę apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;
- pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;
- pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus;
- pažeidė BAĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur numatyti privalomi buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos;
- pažeidė BAĮ 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kur numatyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų, nes surašė fiktyvius kasos išlaidų orderius – 2015 m. lapkričio 23 d. Nr. 0024 dėl 1 000 Eur išmokėjimo, 2015 m. lapkričio 23 d. Nr. 0025 dėl 1 500 Eur, išmokėjimo, 2016 m. sausio 7 d. Nr. 0001 dėl 3200 Eur, išmokėjimo, 2016 m. gegužės 5 d. Nr. 0011 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 0019 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. lapkričio 5 d. Nr. 0026 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2015 m. gruodžio 3 d. Nr. 0026 dėl 2 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. sausio 7 d. Nr. 0004 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. sausio 8 d. Nr. 0005 dėl 4500 Eur išmokėjimo, 2016 m. balandžio 14 d. Nr. 0009 dėl 2 500 Eur išmokėjimo, 2016 m. gegužės 20 d. Nr. 0012 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. liepos 28 d. Nr. 0018 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. lapkričio 4 d. Nr. 0025 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. sausio 13 d. Nr. 0003 dėl 4 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. balandžio 28 d. Nr. 0018 dėl 4 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. rugsėjo 15 d. Nr. 0036 dėl 2 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. gegužės 20 d. Nr. 0013 dėl 3 500 Eur išmokėjimo, 2016 m. rugpjūčio 3 d/ Nr. 0019/1 dėl 3 000 Eur išmokėjimo; 2016 m. rugsėjo 9 d. Nr. 0020 dėl 2 500 Eur išmokėjimo, 2016 m. spalio 10 d. Nr. 0023 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. lapkričio 28 d. Nr. 0029 dėl 2 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. sausio 4 d. Nr. 0001 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. vasario 10 d. Nr. 0006 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2016 m. gruodžio 27 d. Nr. 0031 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. vasario 23 d. Nr. 0008 dėl 4 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. gegužės 26 d. Nr. 0020 dėl 4 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. rugsėjo 15 d. Nr. 0037 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. lapkričio 22 d. Nr. 0047 dėl 1 800 Eur išmokėjimo, 2017 m. sausio 18 d. Nr. 0004 dėl 3 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. kovo 16 d. Nr. 0011 dėl 4000 Eur išmokėjimo, 2017 m. gegužės 26 d. Nr. 0022 dėl 3 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. liepos 19 d. Nr. 0028 dėl 3 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. spalio 27 d. Nr. 0044 dėl 1 200 Eur išmokėjimo 2017 m. kovo 16 d. Nr. 0010 dėl 3 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. gegužės 26 d. Nr. 0006 dėl 4 000 Eur išmokėjimo, 2017 m. liepos 17 d. Nr. 0027 dėl 4 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. rugsėjo 29 d. Nr. 0039 dėl 2 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. kovo 16 d. Nr. 0009 dėl 1 500 Eur išmokėjimo, 2017 m. lapkričio 10 d. Nr. 0045 dėl 1 000 Eur išmokėjimo, iš viso 115 700 Eur, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie vairuotojams-ekspeditoriams išmokėtas pinigines lėšas, kuriuos, vairuotojams-ekspeditoriams patvirtinus parašais, pateikė Bendrijos buhalterinę apskaitą tvarkiusios nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. I. R. individualios įmonės atstovei V. A., laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. MB „A“ atstovei D. R., nežinojusioms apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į Bendrijos buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo tariamą grynųjų pinigų išlaidavimą iš Bendrijos kasos. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. negalima iš dalies nustatyti MB „G“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. D. gynėjas advokatas E. Rusinas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria G. D. pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.
4. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino ir ištyrė bylos faktines aplinkybes, neanalizavo, nevertino ir nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu kaltinamųjų papildomai pateiktų įrodymų, liudytojų parodymus vertino formaliai ir šališkai, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, išvadas grįsdamas tik prielaidomis, nukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Skunde cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis, BK 183 straipsnis ir su šiais straipsniais susijusi teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-78/2012, EŽTT sprendimas byloje Barbera, Messeguė ir Jabardo v. Ispanijos karalystė, 1988-12-06 sprendimas, A serija, Nr. 146).
4.1. Gynėjo teigimu, Kauno apygardos teismo nuosprendyje visiškai neanalizuota ir nepasisakyta dėl nuteistojo G. D. veiksmų objektyviosios pusės, apsiribojant abstrakčiais teiginiais ir kasos išlaidų dokumentuose esančiais duomenimis, visiškai neanalizuojant žalos realumo ir pasisavinimo faktinių aplinkybių. Pažymi, kad turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo sudėtys yra materialios, todėl inkriminuojant šias nusikalstamas veikas, būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos analogiškose bylose, visiškai nevertino, neanalizavo, netyrė ir nepasisakė dėl žalos realumo, juolab, jog nuteistieji į bylą pateikė konkrečius duomenis (dėl abiejų sutuoktinių pajamų ir išlaidų), kad 81 671,74 Eur žalos MB „G“ jie negalėjo padaryti, kadangi tokio dydžio sumomis apskritai nedisponavo.
4.2. Pažymi, kad G. D. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, jog, įsteigus MB „G“, dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo 2014 m. gegužės 21 d. buvo sudaryta Apskaitos tvarkymo sutartis su I. R. individualia įmone, atsakingu asmeniu paskirta V. A.. Kadangi įmonė gaudavo vis daugiau užsakymų ir apyvarta didėjo, pradėta susidurti su nuostolių, žalų, nesąžiningų vairuotojų problemomis, todėl, pasikonsultavusi su buhaltere, pradėtas taikyti pasirinktas modelis – prieš kelionę bendrijos direktorė arba įgaliotas asmuo išrašydavo orderius, kuriuos vairuotojai pasirašydavo, kad įmonei patyrus žalą būtų galima tas pinigines sumas iš jų išreikalauti. Vairuotojai su tuo sutiko, kadangi jų pajamoms tai neturėjo jokios įtakos. Buhaltere, kuomet vairuotojai grįždavo iš reiso, jei jokia žala nepadaryta, turėjo išrašyti kasos pajamų orderius, tačiau dėl nežinomų priežasčių apskaitą tvarkiusi darbuotoja to neatliko, todėl susiformavo permoka vairuotojams, kurios realiai nebuvo.
4.3. Skunde pateikiamas nurodytų aplinkybių paaiškinimas, t. y. kad J. D. į bylą yra pateikusi 2019 m. spalio 15 d. prašymą papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuriame nurodė, jog priešingai nei nurodyta apskaitos dokumentuose, į įmonės kasą faktiškai nėra įnešusi 26 223,40 Eur, 102 700 Eur ir 36 000 Eur, kadangi analizuojamu laikotarpiu nedisponavo nurodyto dydžio grynųjų pinigų sumomis, kad kasos pajamų orderius dėl 26 223,40 Eur ir 102 700 Eur parengė I. R. individualios įmonės įgaliotas asmuo V. A., tvarkiusi MB „G“ apskaitą aktualiu bylai laikotarpiu (nuo 2014-05-21 iki 2017-09-01); šių kasos pajamų orderių forma ir turinys skiriasi nuo kitų J. D. rengtų MB „G“ kasos pajamų orderių; kad I. R. IĮ, tvarkydama apskaitą, naudojo buhalterinės apskaitos programą „Debetas", kuria ir buvo parengti minėti kasos pajamų orderiai; kad nuteistieji G. ir J. D. turėjo itin didelių papildomų išlaidų, kurios 2019 m. kovo 27 d. Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-3304 (toliau – Specialisto išvada) nebuvo įvertintos; kad V. A. teisme patvirtino, jog pasitaikydavo laikotarpių, kuomet MB „G“ kasa buvo neigiama. Skundo autoriaus manymu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, t. y. apskaitos dokumentai išrašomi tik formaliai, neanalizuojant realios kasos situacijos. 2016 m. kasos knygos dokumentuose nėra rugsėjo mėnesio, o jis prijungtas prie spalio mėnesio. Iš apskaitos dokumentų matyti, kad 2016 m. gruodžio mėnesį susiformavo kasos likutis,– 0, todėl akivaizdu, kad 2016 m. spalio 7 d. kasos pajamų orderis 26 223,40 Eur sumai buvo išrašytas metų pabaigoje, kadangi nuo spalio iki gruodžio jokių kasos pajamų nebebuvo, analogiška situacija ir su 102 700 Eur suma, kuri įnešta 2017 m. sausio 4 d.
4.4. Gynėjas skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino įrodymų, kurie patvirtintų (ar paneigtų) kaltinime įvardintos kaip pasisavintos sumos realumą (visas nuteistųjų pajamas bei išlaidas per ataskaitinį laikotarpį bei MB „G“ turtinę padėtį). 2019 m. lapkričio 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) parengtame tarnybiniame pranešime yra apskaičiuotos ne visos sumos, susijusios su nuteistųjų laikotarpiu nuo 2012 iki 2017 metų turėtomis išlaidomis, nes tik bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti papildomi įrodymai (kad mokant dalimis buvo suformuotas 130 329 Eur MB „G“ nario įnašas; kad per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nuteistieji yra sumokėję (duomenys neskelbtini) bankui 70 224,64 Eur ir (duomenys neskelbtini) bankui – 133 975,22 Eur įmokas, viso 204 199,86 Eur; kokios buvo per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. patirtos pragyvenimo išlaidos). Tai, gynėjo teigimu, patvirtina, kad 26 223,40 Eur, 102 700 Eur ir 36 000 Eur kasos pajamų orderiai buvo tik išrašyti, tačiau faktiškai nurodyto dydžio sumos net negalėjo būti įneštos į įmonės kasą, o tuo pačiu ir pasisavintos. Todėl nėra aišku, kaip ir kokiu būdu, apygardos teismas padarė išvada, kad nuteistųjų pajamos viršija išlaidas 400 000 Eur, nes paminėtos sumos (steigėjo įnašas, pragyvenimo išlaidos) nebuvo vertinamos. Be to, tyrimo objektą sudarė tik dalinis MB „G“ pajamų ir išlaidų laikotarpis (t. y. nuo 2015-11-01 iki 2017-11-30), nors įmonė veiklą pradėjo 2013 m. gegužės 10 d.
5. Gynėjas skunde nurodo, kad apygardos teismas neanalizavo priežasčių ir aplinkybių, lėmusių minimų kasos pajamų orderių išrašymą ir tik formaliai įvertino MB „G“ vairuotojų parodymus, apsiribodamas duotais ikiteisminio tyrimo metu ir nevertindamas jų viseto.
5.1. Skunde cituoja liudytojų K. B., R. B., R. Š., V. Š., E. V., D. F., A. B., R. T., S. T., A. Ba. parodymus ir nurodo, kad nebuvo tinkamai įvertintos šių liudytojų nurodytos aplinkybės apie tai, kokias sumas jiems išmokėdavo grįžus iš komandiruočių, koks darbo užmokestis jiems buvo mokamas, todėl 2019 m. kovo 27 d. Specialisto išvadoje Nr. 04/11 2-17-3304 yra padarytos neteisingos išvados apie jiems neišmokėtas sumas ir bendrovei padarytą turtinę žalą. Pateikiamas byloje nustatytų duomenų apibendrinimas:
5.1.1. K. B. pasirašė 6 kasos išlaidų orderiuose ir pagal buhalterinės apskaitos dokumentus jam grynaisiais buvo išmokėta 14 700 Eur. Tokie duomenys nurodyti ir Specialisto išvadoje (12 psl.), be to, joje nurodoma, kad MB „G“ K. B. pavedimu per įmonės sąskaitą pervedė 6 260 Eur sumą. Viso K. B. MB „G“, įvertinus komandiruočių išlaidas, išmokėjo 18 278,82 Eur (14 700+6 260-2 681,18) (14 psl.). K. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2018-08-03) ir teisme patvirtino jog už darbo dieną MB „G“ jam mokėjo nuo 120 Eur iki 140 Eur, todėl per visą darbo santykių bendrovėje laikotarpį (dirbo 166,51 darbo dienas) (10 psl.) jo atlygis turėjo būti tarp 19 981,2 Eur (166,51x120) ir 23 311,4 Eur (166,51x140). Specialisto išvadoje nurodoma, kad K. B. buvo išmokėta ne mažesnė kaip 9 000 Eur suma (16 psl.) (SI nurodyta, kad pagal K. B. parodymus jis gavo ne mažiau kaip 9 000 Eur (16 psl. II pastraipa). Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu apklausto K. B. parodymus, kad po kiekvienos komandiruotės jis gavo ne mažiau kaip 1 500 Eur ir jo parodymus duotus teisme, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad po kiekvienos komandiruotės jis gaudavo fiksuotą 1 500 Eur sumą, todėl visiškai nepagrįsta, kad K. B. nebuvo išmokėta 5 700 Eur suma, kurią specialistė savo išvadoje vertina kaip bendrijos patirtą žalą. Neįvertinti ir K. B. parodymų prieštaringumas specialisto išvadai, nes ikiteisminio tyrimo metu (2018-08-03) jis tvirtino, kad pavedimais iš bendrovės jis gaudavo 100 – 250 Eur, tuo tarpu Specialisto išvadoje (lentelė 15–16 psl.) yra nurodyta didesnė suma (nuo 400 iki 1 910 Eur).
5.1.2. R. B. pasirašė 10 kasos išlaidų orderių ir pagal buhalterinės apskaitos dokumentus jam grynaisiais buvo išmokėta 31 500 Eur. Tokie duomenys nurodyti ir Specialisto išvadoje (19 psl.). Viso R. B. MB „G“, įvertinus komandiruočių išlaidas, išmokėjo 54 761,28 Eur (31 500+29 109,27- 5 847,99) (išvados 22 psl.). R. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2018-04-24) ir teisme patvirtino jog už darbo dieną MB „G“ jam mokėjo nuo 120 Eur iki 140 Eur, todėl per visą darbo santykių bendrovėje laikotarpį (dirbo 443 darbo dienas) (19 psl.) jo atlygis turėjo būti tarp 53 160,2 Eur (443x120) ir 62 020 Eur (443x140). Tačiau Specialisto išvadoje daroma prielaida, kad R. B. gavo tik apie 11 250 Eur (24 psl.). Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu apklausto R. B. parodymus, kad jo atlyginimas būdavo 2500 – 2800 Eur ir byloje surinktus finansinius dokumentus, darytina išvada, kad R. B. vidutinis atlyginimas buvo 2719 Eur (29 109,27+31 500-5 847,99/443).
5.1.3. R. Š. pasirašė 2 kasos išlaidų orderiuose ir pagal buhalterinės apskaitos dokumentus jam grynaisiais buvo išmokėta 6 500 Eur. Tokie duomenys nurodyti ir Specialisto išvadoje (26 psl.), be to, joje nurodoma, kad MB „G“ R. Š. pavedimu per įmonės sąskaitą pervedė 2 600 Eur sumą. Viso R. Š. MB „G“, įvertinus komandiruočių išlaidas, išmokėjo 8 092,97 Eur (6 500+2 600-1 007,03) (27 psl.). R. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2018-09-07) ir teisme patvirtino jog už darbo dieną MB „G“ jam mokėjo 120 Eur, todėl per visą darbo santykių bendrovėje laikotarpį (dirbo 76,38 darbo dienas) jo atlygis turėjo būti 9 165,6 Eur (76,38x120). Specialisto išvadoje daroma prielaida, kad R. Š. buvo išmokėta ne mažesnė kaip 4 000 Eur suma grynaisiais (28 psl.), kas neprieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms (6 500 Eur gauta pagal kasos pajamų orderius).
5.1.4. V. Š. pasirašė 1 kasos išlaidų orderyje, pagal buhalterinės apskaitos dokumentus jam grynaisiais buvo išmokėta 2 500 Eur. Tokie duomenys nurodyti ir Specialisto išvadoje (29 psl.), be to, joje nurodoma, kad MB „G“ V. Š. pavedimu per įmonės sąskaitą pervedė 1 900 Eur sumą. Viso V. Š. MB „G“ išmokėjo 4 400 Eur (2 500+1 900). V. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2018-07-18) nenurodė, kokio dydžio atlyginimą jam bendrovė mokėjo, tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad vairuotojo darbo užmokestis buvo nuo 120 Eur iki 140 Eur, per visą darbo santykių bendrovėje laikotarpį (dirbo 24,47 darbo dienas) jo atlygis turėjo būti tarp 2 936,4 Eur (24,47x120) ir 3 425,8 Eur (24,47x140). Specialisto išvadoje daroma prielaida, kad V. Š. buvo neišmokėta 2 500 Eur suma (31 psl.), kurią specialistė savo išvadoje nepagrįstai vertina kaip bendrijos patirtą žalą. Atkreipia dėmesį, kad Specialisto išvadoje (30, 31 psl.) konstatuojama, kad kasos dokumentai būdavo išrašomi apgaulingai, kad nors kasoje faktiškai pinigų ir nebuvo, bendrija vis tiek patyrė 2 500 Eur nuostolį, kas prieštarauja žalos sąvokai (CK 6.24–9 straipsnio 1 dalis), nes įstatymuose žalą apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos.
5.1.5. E. V. pasirašė 4 kasos išlaidų orderiuose ir pagal buhalterinės apskaitos dokumentus jam grynaisiais buvo išmokėta 11 500 Eur. Tokie duomenys nurodyti ir Specialisto išvadoje (32 psl.), be to, joje nurodoma, kad MB „G“ E. V. pavedimu per įmonės sąskaitą pervedė 8 600 Eur sumą. Viso E. V. MB „G“ išmokėjo 19 121,65 Eur (11 500+8 600-978,35) (34 psl.). E. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2018-07-18) ir teisme patvirtino jog už darbo dieną MB „G“ jam mokėjo nuo 140 Eur, todėl per visą darbo santykių bendrovėje laikotarpį (dirbo 121,45 darbo dieną) (32 psl.) jo atlygis turėjo būti 17 003 Eur (121,45x140). Specialisto išvadoje daroma prielaida, kad E. V. buvo išmokėta ne mažesnė kaip 1 400 Eur suma grynaisiais (35 psl.). Įvertinus aptartus duomenis, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad E. V. nebuvo išmokėta 10 100 Eur suma, kurią specialistė savo išvadoje vertina kaip bendrijos patirtą žalą.
5.1.6. D. F. pasirašė 5 kasos išlaidų orderiuose ir pagal buhalterinės apskaitos dokumentus jam grynaisiais buvo išmokėta 16 800 Eur. Tokie duomenys nurodyti ir Specialisto išvadoje (37 psl.), be to, joje nurodoma, kad MB „G“ D. F. pavedimu per įmonės sąskaitą pervedė 11246 Eur sumą. Viso D. F. MB „G“ išmokėjo 27 570,9 Eur (16 800+11 246-475,10) (39 psl.). D. F. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2018-04-26) ir teisme patvirtino jog už darbo dieną MB „G“ jam mokėjo 40 Eur, todėl per visą darbo santykių bendrovėje laikotarpį (dirbo 201 darbo dieną) (36 psl.) jo atlygis turėjo būti 28 140 Eur (201x140). Specialisto išvadoje daroma prielaida, kad D. F. buvo išmokėta ne mažesnė kaip 5 000 Eur suma grynaisiais (40 psl.). Įvertinus aptartus duomenis, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad D. F. nebuvo išmokėta 11 800 Eur suma, kurią specialistė savo išvadoje vertina kaip bendrijos patirtą žalą.
5.1.7. A. B. pasirašė 5 kasos išlaidų orderiuose ir pagal buhalterinės apskaitos dokumentus jam grynaisiais buvo išmokėta 15200 Eur. Tokie duomenys nurodyti ir Specialisto išvadoje (42 psl.), be to, joje nurodoma, kad MB „G“ A. B. pavedimu per įmonės sąskaitą pervedė 14 041,74 Eur sumą. Viso A. B. MB „G“ išmokėjo 27 323,63 Eur (15 200+14 041,74-1 918,11) (43 psl.). A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2018-08-20) ir teisme patvirtino jog už darbo dieną MB „G“ jam mokėjo 130 Eur, todėl per visą darbo santykių bendrovėje laikotarpį (dirbo 160,59 darbo dienų) jo atlygis turėjo būti 20 876,7 Eur (160,59x130). Pažymi, kad Specialisto išvadoje nebuvo tirtas A. B. darbo santykių su bendrove laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. sausio 8 d. (kai vairuotojas buvo atleistas antrą kartą iš darbo) (44 psl.). Tokiu būdu, Specialisto išvadoje, įvertintos ir ištirtos A. B. pajamos tik už pirmesnį laikotarpį (nuo 2017-01-18 iki 2017-11-30). Į bylą yra pateiktas 2017 m. spalio 28 d. dienos MB „G“ įsakymas Nr. 2017/10/28/01, kuriuo A. B. nuo 2017 m. spalio 28 d. išleistas į 56 darbo dienų komandiruotę (41 psl.). Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2017 metų spalio ir lapkričio mėnesį A. B. darbo dienų skaičius sudarė 24 darbo dienas (3+21) (Išvados 41 psl.), todėl liko neįvertintos ir apskaičiuotos pajamos už 32 darbo dienas, t. y. 4 160 Eur (32x130). Be to, į bylą pateiktoje kasos knygoje už 2017 m. rugsėjo laikotarpį, matyti, kad A. B. 2017 m. rugsėjo 1 d. bendrijai grąžino 2 304,61 Eur (42 psl.), tačiau skaičiuojant A. B. gautas pajamas ši suma nėra įtraukta. Tokiu būdu, iš nurodytų duomenų darytina pagrįsta išvada, kad A. B. už darbo santykius bendrovėje (nuo 2017-01-18 iki 2018-01-08) gavo 25 036,7 Eur (20 876,7+4 160). Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus jam buvo sumokėta 25 019,02 Eur (27 323,63 – 2 304,61). Todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad A. B. nebuvo išmokėta 13 721,74 Eur, kurią specialistė savo išvadoje vertina kaip bendrijos patirtą žalą. Nebuvo įvertinti ir šio liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (2018-08-20), kad jam po komandiruočių grynaisiais išmokėdavo po 2 000 Eur.
5.1.8. R. T. pasirašė 4 kasos išlaidų orderiuose ir pagal buhalterinės apskaitos dokumentus jam grynaisiais buvo išmokėta 14 500 Eur. Tokie duomenys nurodyti ir Specialisto išvadoje (46 psl.), tačiau klaidingai apskaičiuota šiam vairuotojui grynaisiais pinigais išmokėta suma, nes į apskaitą neįtrauktas 2017 m. rugsėjo 29 d. kasos pajamų orderis dėl 2 500 Eur (tai patvirtina 2017 m. rugsėjo mėnesio kasos knygos). Tad R. T. grynaisiais pinigais išmokėta buvo 12 000 Eur, o ne 14 500 Eur. Specialisto išvadoje nurodoma, kad MB „G“ R. T. pavedimu per įmonės sąskaitą pervedė 10 991,22 Eur sumą. Viso R. T. MB „G“, įvertinus komandiruočių išlaidas, išmokėjo 21 575,63 Eur (12 000+10 991,22-1 415,59) (48 psl.). R. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2018-06-28) ir teisme patvirtino jog už darbo dieną MB „G“ jam mokėjo 140 Eur, todėl per visą darbo santykių bendrovėje laikotarpį (dirbo 113 darbo dienų) (46 psl.) jo atlygis turėjo būti 15820 Eur (113x140). Specialisto išvadoje nurodoma, kad R. T. 2017 m. rugsėjo 4 d. kasos pajamų orderiu GLR Nr. 38 bendrijai grąžino 700,64 Eur (46 psl.). Įvertinus šias aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad R. T. buvo permokėta 5 054,99 Eur (2 1575,63-1 5820-700,64). Tačiau, Specialisto išvadoje (49 psl.) padaryta prielaidomis pagrįsta išvada, kad R. T. gavo ne daugiau kaip 1000 Eur grynais pinigais, o tai prieštarauja bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms (taip pat ir R. T. parodymams, kad jis jokių pretenzijų bendrovei neturi, ji jam neskolinga), priešingu atveju R. T. bendrovėje gautos pajamos būtų mažesnės nei komandiruotpinigiai ir darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis.
5.1.9. S. T. pasirašė 1 kasos išlaidų orderyje ir pagal buhalterinės apskaitos dokumentus jam grynaisiais buvo išmokėta 1 500 Eur. Tokie duomenys nurodyti ir Specialisto išvadoje (50 psl.), be to, joje nurodoma, kad MB „G“ S. T. pavedimu per įmonės sąskaitą pervedė 1 718 Eur sumą. Viso S. T. MB „G“, įvertinus ir komandiruočių išlaidas, išmokėjo 2 829,58 Eur (1 500+1 718 388,42). S. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2018-09-27) nenurodė, kokio dydžio atlyginimą jam bendrovė mokėjo, tačiau įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad vairuotojo darbo užmokestis buvo nuo 120 Eur iki 140 Eur, per visą darbo santykių bendrovėje laikotarpį (dirbo 24 darbo dienas) jo atlygis turėjo būti tarp 2 880 Eur (24x120) ir 3360 Eur (24x140). Specialisto išvadoje daroma prielaida, kad S. T. buvo neišmokėta 1 000 Eur suma, kurią specialistė savo išvadoje nepagrįstai vertina kaip bendrijos patirtą žalą.
5.1.10. A. Ba. pasirašė 1 kasos išlaidų orderyje ir pagal buhalterinės apskaitos dokumentus jam grynaisiais buvo išmokėta 1 000 Eur. Tokie duomenys nurodyti ir Specialisto išvadoje (53 psl.), be to, joje nurodoma, kad MB „G“ A. Ba. per darbo santykių su MB „G“ laikotarpį (nuo 2017-11-11 iki 2018-02-05) dirbo 42 darbo dienas, tad jo atlyginimas per šį laikotarpį sudarytų nuo 5 040 Eur (42x120) ir 5 880 Eur (42x140).). Visgi Specialisto išvadoje buvo tiriamas tik laikotarpis nuo 2017 m. lapkričio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. (54 psl.) ir neįtraukta papildomai A. Ba. 2018 m. vasarį išmokėta 2 000 Eur suma.
5.2. Išdėstytos aplinkybės bei tai, kad MB „G“ yra permokėjusi V. Š. 974,2 Eur, E. V. 2118,65 Eur, R. T. 5 054,99 Eur, t. y. viso 8 147,84 Eur, kad visi vairuotojai patvirtino, jog G. D. bendrijos direktorės pavedimu išmokėdavo vairuotojams grįžusiems iš komandiruotės likusias sumas, pats kasos išlaidų orderių nerašydavo (juos išrašydavo arba D. I. arba bendrijos direktorė), patvirtina, jog kaltinimas G. D. faktinio kasininko funkcijų atlikimu yra nepagrįstas. G. D. nei pagal savo išsilavinimą, nei pagal turimas žinias, nei pagal darbinį statusą, nei pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nebuvo ir negalėjo būti kasininku, kadangi tai apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais apibūdinanti specialaus subjekto veikla, kurios nuteistasis nevykdė ir negalėjo vykdyti, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas.
6. Apeliaciniame skunde nuteistosios J. D. gynėjas advokatas V. Dziegoraitis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria J. D. pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė materialinės bei proceso teisės normas, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą, todėl J. D. nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Cituojami BPK 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 2 dalys, 369 straipsnio 3 dalis ir BK 183 straipsnis 2 dalis ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, susijusius su J. D. pareikštu kaltinimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes šioje dalyje nuosprendis surašytas esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, paminėta veika kvalifikuota netinkamai, o skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados yra pagrįstos abejotinais ir prieštaringais įrodymais.
7.1. Kritikuodamas skundžiamą nuosprendį, gynėjas nurodo, kad teismas nuosprendyje neišdėstė įrodytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybių, o sprendimo dalyse ,,Įrodymai ir jų vertinimo motyvai“ (nuo 5 iki 25 lapo) ir „Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas dėl svetimo turto pasisavinimo“ (nuo 26 iki 35 lapo) tik perrašė, kuo J. D. ir G. D. yra kaltinami, kokiais bylos duomenimis grindžiamas kaltinimas, visiškai nepateikdamas įrodymų vertinimo bei jo motyvų, tik pacituojant turto pasisavinimo apibrėžimą bei nagrinėjamai bylai neaktualias kasacines nutartis, kuriose apibūdinami subjektyvieji paminėto nusikaltimo požymiai.
7.2. Pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, J. D. išsamiai paaiškino, dėl kokių priežasčių bendrijos kasos išlaidų orderiuose buvo įrašomos neteisingos vairuotojams išmokėtos pinigų sumos, argumentuotai pagrindė savo poziciją dėl tikslo pasisavinti bendrijos pinigines lėšas jos veiksmuose nebuvimo. J. D. versiją dėl siekio apsaugoti ir apdrausti bendriją nuo nuostolių dėl vairuotojų veiksmais pastoviai daromų žalų iš dalies patvirtino teisme apklausti liudytojų I. K., D. I., G. R., E. V., Ž. B. ir A. B. parodymai, tačiau jie skundžiamame nuosprendyje visiškai neanalizuojami, plačiai cituojami teisme apklaustos specialistės L. J. parodymai, nors pati specialistė savo išvados dalį, kuri paremta atitinkamais proceso dalyvių parodymais, apibūdino tik kaip sąlyginę.
7.3. Toks deklaratyvus bei formalus konstatavimas, jog kaltė pilnai įrodyta, prieš tai visiškai neįsigilinus į nuteistųjų parodymų turinį, neatlikus įrodymų analizės akivaizdžiai rodo BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų neįvykdymą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti šio teismo išvadas dėl nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Byloje yra daug prieštaringų įrodymų, turinčių reikšmės teismo išvadoms, tačiau nuosprendyje nenurodyta, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas vienus iš šių įrodymų priėmė, o kitus atmetė. Gynėjo vertinimu, toks BPK 369 straipsnio 3 dalies prasme aptariamas pažeidimas, surašant nuosprendį, laikytinas esminiu, nes dėl jo buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamųjų teisės.
8. Be to, skundo autoriaus teigimu, pagal kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, inkriminuojama J. D. nusikalstama veika be pagrindo kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip tęstinė.
8.1. Gynėjas, cituodamas baudžiamosios teisės teorijoje pateikiamą tęstinės nusikalstamos veikos sampratos apibrėžimą ir jos požymius, pastebi, kad nusikaltimų nuosavybei bylose paprastai teismai kaip tęstinę nusikalstamą veiką kvalifikuoja tokią veiką, kurią sudaro keli tapatūs veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, dėl to paties nusikaltimo dalyko, pasisavinimo atveju turtą užvaldant ar turtinę teisę įgyjant iš to paties šaltinio ir žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams. Tačiau atskirų kategorijų bylose, priklausomai nuo nusikaltimo pobūdžio, tęstinėms veikoms gali būti taikomi papildomi reikalavimai. Tuo tarpu, dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje kvalifikuojančio požymio skundžiamame nuosprendyje apskritai nepasisakyta, nors gynyba baigiamosiose kalbose šį klausimą akcentavo. Nors inkriminuojamų veikų padarymo būdas buvo atskiruose epizoduose buvo labai panašus, tačiau tam tikri bendri požymiai neduoda pagrindo padarytas veikas laikyti vienu tęstiniu nusikaltimu, nes kiti veikų požymiai skiriasi: kasos išlaidų orderiai buvo išrašomi skirtingiems vairuotojams; tarp atskirų nusikalstamos veikos epizodų, inkriminuojamų nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., būdavo labai skirtingi laiko tarpai; kasos išlaidų orderius išrašinėjo ne vienas asmuo, skirtingose vietose ir skirtingomis aplinkybėmis. Tai rodo, jog inkriminuotiems neteisėtiems veiksmams buvo būdingas tam tikras periodiškumas, įtakojamas įvairių subjektyvių aplinkybių ir, gynėjo manymu, patvirtina bendro išankstinio plano dėl konkrečios vertės turto pasisavinimo nebuvimą.
8.2. Apeliantas nurodo, kad klausimas dėl tęstinio nusikaltimo svarstytinas tik esant duomenų dėl galimos vieningos kaltininko tyčios, o tokių aplinkybių, jo tvirtinimu, šioje byloje nenustatyta. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nei J. D., nei G. D. neparodė, kad veikė vieninga tyčia, t. y. buvo iš anksto suplanavę savo veiksmus tęsti. Tokių veiksmų net teoriškai suplanuoti nebuvo įmanoma, nes 2015 m. lapkričio 23 d. didesnė dalis vairuotojų, kuriems vėliau buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai, MB „G“ net nedirbo ir nebuvo pažįstami su nuteistaisiais.
9. Teismo posėdžio metu nuteistasis G. D., jo gynėjas advokatas E. Rusinas, nuteistoji J. D. ir jos gynėjas advokatas V. Dziegoraitis prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo G. D. gynėjo E. Rusino ir nuteistosios J. D. gynėjo advokato V. Dziegoraičio skundai atmetami
10. Apeliacinio bylų nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Tiek iš nuteistojo G. D. gynėjo, tiek iš nuteistosios J. D. gynėjo apeliacinių skundų turinio matyti, kad jais ginčijamas G. D. ir J. D. nuteisimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nuteistųjų pasisavintos pinigų sumos įrodytumas, padarytos įmonei žalos realumas, taip pat nesutinkama su nuteistajai J. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažinimu tęstine, be to, nurodoma apie teismų padarytus esminius BPK 20, 305 straipsnių pažeidimus. Nuteistoji J. D. jos nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neginčija.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta, apygardos teismas, remdamasis byloje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais pagrįstai pripažino, jog būtent G. D. ir J. D. veikdami vieninga tyčia bendrininkų grupe pasisavino MB „G“ turtą, ir kad J. D. apgaulingai tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo G. D. ir J. D. padarytas nusikalstamas veikas ir už tai jiems paskyrė teisingas ir proporcingas bausmes. Visgi teisėjų kolegija iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš nuteistųjų G. D. ir J. D. bendrai konfiskuoti 81 671,74 Eur piniginę sumą, kaip iš nusikalstamos veikos gautus pinigus, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnio 3, 4 punktai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
12. Abu apeliantai savo apeliacinius skundus daugiausia grindžia apygardos teismo padarytais esminiais BPK pažeidimais, kurie, jų manymu, iš esmės sutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti teisingą, motyvuotą ir pagrįstą teismo nuosprendį, nes teismo išvados pagrįstos prielaidomis ir prieštaringais įrodymais, neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismas formaliai pasisakė dėl byloje esančių duomenų, netirdamas, nevertindamas ir neanalizuodamas jų bei, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepaisė nekaltumo prezumpcijos principo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
13. Nuteistųjų G. D. ir J. D. gynybos argumentai dėl tendencingo įrodymų vertinimo neturi jokio realaus pagrindo. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo išvados padarytos, nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingai bylą išspręsti reikšmingas aplinkybes; vertinant įrodymus padarytos klaidos dėl įrodymų turinio, neišdėstyti tinkami teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-483-976/2015). Pažymėtina tai, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios BPK normos reikalauja, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, teismas aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, G. D. ir J. D. kaltė dėl įmonės lėšų pasisavinimo ginčijamame nuosprendyje grindžiama ne tik MB „G“ ūkinį finansinį tyrimą atlikusios specialistės L. J. išvada Nr. 04/11-2-17-3304 bei jos paaiškinimais teisme, bet ir finansiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, liudytojų V. A., I. K., D. I., Ž. B., G. R., E. P., A. D., R. T., R. B., D. F., S. T., R. Š., A. B., K. B., V. Š., E. V. parodymais, duomenimis, užfiksuotais apžiūrėjus kratos metu MB „G“ ir J. D. gyvenamojoje vietoje rastus ir paimtus kompiuterius bei kietuosius diskus, t. y. įrodymų visuma. Patikrinus skundžiamą apygardos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad bylos nagrinėjimo metu ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo apeliantas, neturi, o skunduose keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų (specialisto išvados dėl MB „G“, liudytojų parodymų) vertinimo, netinkamo teismo sprendimo motyvavimo yra nepagrįstos. Nenustačius, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė minėtus reikalavimus, vien nuteistiesiems ir (ar) jų gynėjams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, Nr. 2K-421/2013).
Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo
14. Pirmosios instancijos teismas teisingai G. D. ir J. D. veiksmuose nustatė BK 183 straipsnio 2 dalies požymius, o apeliantų argumentai šioje dalyje nėra pagrįsti.
15. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Apeliantai teigia, kad G. D. ir J. D. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėties, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad jie tyčia pasisavino J. D. žinioje buvusį MB „G“ turtą ir taip padarė šiai bendrovei žalą. Iš ties, teismų praktikoje aiškinant BK 183 straipsnio sudėtyje esantį žalos požymį, taip pat tyčios turinio (kryptingumo) nustatymo reikšmę, aiškinama, kad jei kaltininkas paima jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ir jį panaudoja turto savininko interesais, tai tokie jo veiksmai nereiškia pasisavinimo ir tokiuose jo veiksmuose nėra žalos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-648/2017, 2K-211-895/2017).
16. Nuteistieji G. D. ir J. D. dėl kaltinime nurodytų kasos išlaidų orderių, kuriuose buvo įrašyti duomenys apie dienpinigių ir pinigų ūkio išlaidoms išmokėjimą, viso proceso metu aiškino, jog tokie kasos išlaidų orderiai buvo išrašomi prieš kiekvieną vairuotojo ekspeditoriaus komandiruotę, bet pinigai nebūdavo sumokami dėl to, kad įmonei patyrus žalą, būtų galima tas pinigines sumas išreikalauti iš vairuotojų, o kuomet vairuotojai grįždavo iš reiso ir jei jokia žala nebūdavo padaryta, buhalterė turėjo išrašyti kasos pajamų orderius, tačiau to dėl jiems nežinomų priežasčių neatliko, todėl susiformavo permoka vairuotojams, kurios realiai nebuvo. Taip pat abu nuteistieji nurodė, kad vairuotojai su tuo sutiko, kadangi jų pajamoms tai neturėjo jokios įtakos. Dar nuteistoji J. D. paaiškino, kad kaltinime nurodytuose kasos išlaidos orderiuose buvo įrašytos išgalvotos pinigų sumos ir tokių pinigų realiai bendrovės kasoje nebuvo. Grindžiant šias aplinkybes nuteistoji J. D. į bylą buvo pateikusi 2019 m. spalio15 d. prašymą papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuriame ji nurodė, jog priešingai nei nurodyta apskaitos dokumentuose, į įmonės kasą faktiškai nėra įnešusi 26 223,40 Eur, 102 700 Eur ir 36 000 Eur, kadangi tuo laikotarpiu nedisponavo nurodyto dydžio grynųjų pinigų sumomis.
17. Byloje ištirti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai paneigia šiuos J. D. teiginius. Liudytoja V. A., buhalterė, nuo 2015 m. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. tvarkiusi MB „G“ buhalteriją, parodė, kad pagal bendrovės išlaidų, kasos pirminius dokumentus bei informaciją iš bankų pastebėjo, jog pas keletą bendrovės darbuotojų avansinėse apyskaitose buvo susidariusi nemaža skola bendrijai, t. y. vairuotojai buvo gavę daugiau piniginių lėšų negu turėję išlaidų; kad direktorė J. D. dėl to jai paaiškino, jog piniginės lėšos darbuotojams buvo mokamos dėl galimų nemažų išlaidų, kurios buvo tikėtino pobūdžio. Taip pat ši liudytoja parodė, kad ji nežino, ar kasos dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos tikrai įvyko, t. y., ar buvo išmokėti / įnešti į įmonės kasą gryni pinigai, nes ji nebuvo bendrovės kasininkė bei kad direktorė J. D. jai buvo sakiusi, jog pateiks pinigų grąžinimą patvirtinančius dokumentus, bet jų taip jai ir nepateikė. Tai patvirtino ir liudytoja I. K., buhalterė, tvarkiusi MB „G“ darbo užmokesčio apskaitą nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., o būtent, kad buvo pastebėjusi buhalteriniuose dokumentuose, jog kai kurie MB „G“ darbuotojai buvo gavę iš bendrovės tam tikras pinigines lėšas, bet jų nebuvo gražinę bendrovei, dėl ko ji buvo pateikusi savo pastabas bendrovės vadovei J. D., tačiau jokių paaiškinimų iš jos nesulaukė.
18. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų K. B., R. B., R. Š., V. Š., E. V., D. F., A. B., R. T., S. T. ir A. Ba. parodymų, šiems asmenims (išskyrus V. Š. ir A. Ba.) dėl komandiruočių buvo sumokėta tam tikra grynųjų pinigų suma (K. B. parodė, kad jam po kiekvienos komandiruotės buvo sumokėta ne mažiau kaip 1 500 Eur, R. B. – apie 1 000 – 1 500 Eur, R. Š. – iš viso jam buvo sumokėta grynais pinigais 4 000 Eur, E. V. – iš viso yra gavęs ne mažiau kaip 1 400 Eur, D. F. – po kiekvienos komandiruotės buvo sumokėta nuo 1 000 Eur iki 2 500 Eur, A. B. – po kiekvienos komandiruotės buvo sumokėta ne mažiau kaip 2 000 Eur, R. T. – buvo išmokėta vieną kartą 700 Eur, kitus tris kartus po 100 Eur, S. T. – prieš kiekvieną komandiruotę gavo 500 Eur,). Visi šie liudytojai patvirtino, kad gavę tam tikras pinigų sumas grynaisiais, dėl jų gavimo niekur nepasirašinėjo, tačiau jiems buvo duota pasirašyti kasos išlaidų orderiuose, kuriuose buvo nurodyta visiškai kita pinigų suma ir pagal kuriuos jiems nebuvo išmokėta šiuose orderiuose nurodyti pinigai. Liudytojai V. Š. ir A. Ba. parodė, jog nebuvo gavę grynųjų pinigų, nes visi mokėjimai jiems buvo atlikti bankiniu pavedimu.
19. Byloje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui buvo pavesta ištirti MB „G“ ūkinę finansinę veiklą pateikiant įvertinti ne tik MB „G“ dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, bet ir byloje užfiksuotus liudytojų parodymus. Specialisto išvadoje konstatuota, jog G. D. ir J. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu MB „G“ kaltinime nurodytais kasos išlaidų orderiais įformino viso 115 700 Eur išmokėjimą aukščiau paminėtiems vairuotojams ekspeditoriams grynais pinigais iš kasos ir šia suma sumažino dokumentinį kasos likutį. Apeliacinės instancijos teismas įvertino apeliaciniuose skunduose išreikštas gynybos abejones dėl specialistės išvados ir apklausė išvadą pateikusią specialistę L. J., kuri dar kartą patvirtino savo išvadą ir teisėjų kolegijai davė išsamius paaiškinimus, šalinančius keliamas abejones dėl išvados pagrįstumo. Specialistė L. J. paaiškino teisėjų kolegijai, kad pagal jai pateiktus tirti MB „G“ buhalterinės apskaitos dokumentus, bylos medžiagą, tame tarpe ir liudytojų parodymus ji nustatė, kad tyrimui pateiktuose kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos buvo sumažintos piniginėmis sumomis, esančiomis bendrovės kasoje, ir kad tuose kasos išlaidų orderiuose nurodyti pinigai darbuotojams nebuvo išmokėti, o sprendžiant iš liudytojų, vairuotojų – ekspeditorių, parodymų (vieni liudytojai aiškino, kad gavo mažesnes sumas, nei buvo nurodytos kasos išlaidų orderiuose, kiti – kad iš viso nieko negavo), ji nustatė, kad jiems buvo išmokėtos visai kitos sumos ir kitu metu, tačiau dėl to jokie dokumentai nebuvo išrašyti ir jie niekur nepasirašė. Specialistė pažymėjo, kad byloje nematė kokių nors objektyvių duomenų ir to nepatvirtino apklausti vairuotojai, kad pastarieji būtų gražinę pinigines lėšas pagal minėtus kasos pajamų orderius.
20. Nuteistojo G. D. gynėjo apeliaciniame skunde daugiausia skiriama dėmesio į vairuotojams išmokėtų piniginių sumų paskaičiavimą, kuris, gynėjo nuomone, turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į išdirbtų dienų skaičių bei į tai, kad už darbo dieną buvo mokama nuo 120 Eur iki 140 Eur, nurodydamas, kad tokiu būdu vairuotojų atlyginimas atitiktų išmokėtas pinigines sumas pagal buhalterinius apskaitos dokumentus ir nesusidarytų joks bendrovės įsiskolinimas vairuotojams, o tuo pačiu žala bendrovei. Taip pat teigiama, kad nebuvo tinkamai įvertintos liudytojų K. B., R. B., R. Š., V. Š., E. V., D. F., A. B., R. T., S. T., A. Ba. nurodytos aplinkybės apie tai, kokios piniginės sumos jiems buvo išmokėtos šiems grįžus iš komandiruočių bei koks jiems buvo mokamas darbo užmokestis, todėl, apelianto manymu, Specialisto išvadoje yra padarytos neteisingos išvados apie vairuotojams neišmokėtas sumas ir bendrovei padarytą turtinę žalą. Priešingai nei teigia nuteistojo G. D. gynėjas, specialistė išvadoje nurodė ir apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad pagal įmonės darbo užmokesčio apskaitos dokumentus ir darbo sutartis vairuotojams buvo mokamas valandinis atlyginimas, t. y. 3,10 Eur per valandą. Pasak specialistės, ji nustatė, kad didžiausias dienpinigių apmokėjimas buvo Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, kuris siekė 57-58 Eur už dieną, dienos darbo užmokestis buvo ne daugiau kaip 82,80 Eur, o padauginus valandinį atlygį iš aštuonių valandų ir pridėjus maksimalią dienpinigių normą – gautųsi darbo užmokesčio suma neatskaičius mokesčių. Specialistės nuomone, jei už dieną būtų skaičiuojama 120-140 Eur, kaip nurodė gynėjas apeliaciniame skunde, tai, paskaičiavus vairuotojų išdirbtas dienas, kaltinime nurodytiems vairuotojams būtų apskaičiuota 181 762 Eur, o tai būtų 86 792 Eur daugiau nei apskaičiuota pagal įmonės dokumentus. Kaip paaiškino specialistė, tai reikštų, kad šitie pinigai buvo išmokėti neapskaičius juos apskaitoje, nežinia iš kokių lėšų ir kad nebuvo apskaičiuoti šiai pinigų sumai privalomi mokėti mokesčiai, susiję su darbo užmokesčiu ir tokiu atveju padidėtų įmonės išlaidos, bet įmonėje nebuvo pakankamai įplaukų grynais pinigais, tam, kad būtų sumokėtos tokios pinigų sumos.
21. Iš Specialistės išvados ir jos paaiškinimų, duotų bylą nagrinėjant abiejų instancijų teismuose, aiškiai matyti, kad atlikusi tyrimą ir ištyrusi darbuotojams priskaičiuotą darbo atlygį, taip pat ištyrusi avansinėse apyskaitose padarytus įrašus, apskaičiuotus vairuotojams dienpinigius ir įvertinus visus šiuos duomenis pagal esamus dokumentus kiekvienam vairuotojui, specialistė sudarė atskirą lentelę (Specialisto išvados 7, 13, 19, 25, 31, 37, 43, 49, 55, 60 lentelės), kurioje nurodė komandiruotes, komandiruočių dienų skaičių, išmokėtą pinigų sumą pagal kasos pajamų orderį prieš komandiruotę, kai buvo žinoma, kad tokios pinigų sumos vairuotojai negavo arba gavo kitokią, nei nurodyta kasos išlaidų orderyje. Po to lentelėse nurodė visus duomenis iš apskaitos dokumentų, kurie susiję su vairuotojams priskaitytomis sumomis, t. y. darbo užmokesčio išmokėjimus, apskaičiuotus dienpinigius ir patirtas kelionės išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Susumavus visas šias priskaičiuotas pinigines sumas, kurios turėjo būti išmokėtos, specialistė palygino su išmokėtomis piniginėmis sumomis, o atsižvelgusi į tai, kad viena dalis išmokėjimų vyko bankiniais pavedimais, ji minusavo tas pinigines sumas. Kaip paaiškino specialistė, išmokėtas grynais pinigines sumas ji nustatė pagal vairuotojų ekspeditorių parodymus, o kadangi duomenys apie grynųjų pinigų išmokėjimą buvo netikslūs, ji išvedė skirtumą tarp kiekvienam darbuotojui priskaitytų išmokėti piniginių sumų ir išmokėtų piniginių sumų, t. y. iš priskaitytos išmokėti piniginės sumos atėmė tiek, kiek kiekvienam vairuotojui buvo pervesta į bankinę sąskaitą, o paskui įvertino byloje esančius parodymus, kiek pinigų buvo išmokėta grynais ir šią sumą sulygino su priskaityta išmokėti suma. Anot specialistės, susidariusį skirtumą ji vertino kaip nuostolį.
22. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti atlikto tyrimo patikimumu ir specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto išvadoje pateiktais duomenimis. Pirmiausia pažymėtina, kad specialistė L. J. atlikdama tyrimą vertino visus dokumentus – tiek įmonės buhalterinės apskaitos pateiktus, tiek ikiteisminio tyrimo byloje esančius dokumentus, tame tarpe ir liudytojų parodymus. Specialistė detaliai ir išsamiai paaiškino, kokiais duomenimis bei dokumentais remiantis ji atliko tam tikrus skaičiavimus ir nustatė neišmokėtas pinigines lėšas darbuotojams bei nuostolį įmonei. Sutiktina su nuteistojo G. D. gynėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad kai kurių aukščiau paminėtų liudytojų parodymai apie jiems išmokėtas pinigines lėšas grynais pinigais nebuvo tikslūs, tačiau priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, specialistė įvertinusi šiuos netikslumus, pateikė į bylą ne kategorišką, bet tikėtiną išvadą. Vien tik tai, kad specialistė pateikė tikėtiną, o ne kategorišką išvadą dėl nuostolių įmonei nustatymo, nepaneigia kategoriškos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padarytos realios žalos, nes specialisto išvada tėra vienas iš įrodymų šaltinių, o išvados daromos iš bylos duomenų visumos. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą liudytojų parodymai yra savarankiškas įrodymų šaltinis . Atsižvelgiant į tai, kad, išmokėjimai vairuotojams grynais pinigais buvo ne tokie, kokie buvo nurodyti apskaitos dokumentuose, teisėjų kolegijos nuomone, specialistė, atlikdama ūkinį finansinį bendrovės tyrimą, pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais. Be to, kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas be specialistės išvados ir jos paaiškinimų vertino byloje esančius ir kitus duomenis: aukščiau paminėtus liudytojų – vairuotojų ekspeditorių, V. A. ir I. K. parodymus, taip pat liudytojos D. I. parodymus, kad G. D. ir J. D. duodavo jai kasos išlaidų orderius, kuriuose buvo nurodyti komandiruotpinigiai, ir liepdavo duoti pasirašyti vairuotojams ekspeditoriams, tačiau ji grynųjų pinigų neišmokėdavo; liudytojo G. R. – kad matydavo, kaip darbuotoja D. duodavo vairuotojams ekspeditoriams pasirašyti kasos išlaidų orderiuose, tačiau nematė, kad šiems pasirašius, būtų mokami grynieji pinigai; liudytojo E. P. – kad prieš komandiruotę direktorė grynaisiais jam išmokėdavo pinigines lėšas, išmokėjimo metu pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose, grynieji pinigai jam būdavo išmokami tikėtinoms išlaidoms komandiruotės metu, grįžęs iš komandiruotės, visus dokumentus perduodavo darbuotojai D., tame tarpe ir pateisinančius išlaidas, kartais nepanaudotas pinigines lėšas grąžindavo G. D.. Tokių duomenų kontekste specialistės pabrėžiamos aplinkybės apie neišmokėtas pinigines lėšas darbuotojams bei nuostolį įmonei, neleidžia abejoti, kad bendrovei buvo padaryta reali žala.
23. Pasak nuteistosios J. D. gynėjo pastarosios versiją dėl siekio apsaugoti ir apdrausti bendriją nuo nuostolių dėl vairuotojų veiksmais pastoviai daromų žalų iš dalies patvirtino teisme apklausti liudytojų I. K., D. I., G. R., E. V., Ž. B. ir A. B. parodymai, tačiau jie skundžiamame nuosprendyje nebuvo analizuojami. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto teiginiu. Pirmiausia šie paminėti liudytojai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nieko neminėjo apie gynėjo nurodytas aplinkybes, priešingai, pvz. liudytoja I. K. parodė, kad pradėjusi tvarkyti MB „G“ buhalterinę apskaitą, ji pastebėjo, kad kai kurie MB „G“ darbuotojai yra skolingi dideles pinigines lėšas pačiai bendrijai, apie ką ji buvo pranešusi direktorei, tačiau jokių paaiškinimų iš jos negavo; liudytoja D. I. parodė, kad ji ir iš G. D. ir iš J. D. gaudavo nurodymą pateikti pasirašyti kasos išlaidų orderius vairuotojams, kuriuos jai paduodavo tiek J. D., tiek G. D., kad kasos išlaidų orderiuose, buvo nurodoma, kad tai komandiruotpinigiai, sumos buvo įvairios, vairuotojams pasirašius, ji grynųjų pinigų neišmokėdavo; liudytoja Ž. B. patvirtino, kad kai vairuotojai grįždavo iš komandiruočių, jie jai pateikdavo krovinio važtaraščius, o ji juos perduodavo administratorei D., pastaroji perduodavo buhalterijai ir, kad jai nėra žinomas faktas, kad prieš išvykstant į komandiruotes vairuotojams būdavo pateikiami pasirašyti kasos išlaidų orderiai, ji tokių pasirašyti nepateikdavo; liudytojas G. R. pateikė bendro pobūdžio informaciją apie darbą bendrovėje, parodė, kad prieš išvykstant į komandiruotę darbuotoja D. duodavo pasirašyti kasos išlaidų orderius vairuotojams, tačiau jis nematė, kad D. paduodama pasirašyti kasos išlaidų orderius vairuotojams, tuo pačiu išmokėtų grynuosius pinigus, jam būdavo mokama tik bankiniais pavedimais bei liudytojas E. V. parodė, kad jam prieš komandiruotę darbuotoja D. jam pateikdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, tačiau pagal juos jis jokių grynųjų pinigų negaudavo. Taigi, kaip matyti, šie liudytojai nepatvirtino aplinkybės apie J. D. siekį apsaugoti ir apdrausti bendriją nuo nuostolių dėl vairuotojų veiksmais pastoviai daromų žalų. Kolegijos vertinimu, jie nurodė tik bendro pobūdžio informaciją apie bendrovės veiklą, pinigų išmokėjimo tvarką bendrovėje buvusią ir kt., kas nekeičia nuteistųjų nusikalstamų kvalifikacijos ir kaltės.
24. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad tiriamuoju laikotarpiu MB „G“ atskaitingas asmuo, t.y. J. D. įnešė į kasą 164 923,40 Eur (26 223,40 Eur, 102 700 Eur ir 36 000 Eur) ir šie duomenys buvo įrašyti į direktorės J. D. išlaidas avanso apyskaitose ir įtraukti į bendrijos įsiskolinimo direktorei J. D. sumą, tačiau apeliaciniuose skunduose teigiama, kad kasos pajamų orderiai, kuriuose nurodytos paminėtos piniginės lėšos, buvo tik išrašyti, tačiau faktiškai nurodyto dydžio sumos nebuvo įneštos į įmonės kasą, o tuo pačiu ir pasisavintos. Tokie apeliantų argumentai neatitinka tikrovės. Iš tiesų byloje esančiame 2019 m. spalio 15 d. J. D. prašyme (t.6, b. l. 113-132) J. D. nurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad ji pagal 3 kasos pajamų orderius neįnešė į įmonės kasą grynų pinigų, iš viso 164 923,40 Eur, nes tiek pinigų neturėjo, o tik įformino minėtas pinigų įnešimo operacijas dokumentais. Tiriant šias aplinkybes buvo gauti J. D. ir G. D., 2010 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio banko sąskaitų išrašai bei metinės pajamų mokesčio deklaracijos nuo 2012 metų. Šie dokumentai ir prie minėto prašymo pridėti dokumentai buvo apžiūrėti dalyvaujant specialistei L. J. (specialistė jau buvo pateikusi savo išvadą į bylą) ir jų apžiūra buvo užfiksuota 2019 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokole (t. 7, b. l.96), kuriame specialistė pateikė savo išvadas dėl šių pinigų įnešimo į bendrovės kasą, kurios iš esmės nesiskiria nuo jos paaiškinimų, duotų abiejų instancijų teismuose bei atliktos pirmosios instancijos teismo analizės ir padarytos išvados, o būtent, kad tuo atveju, jei J. D. realiai neįneštų viso 164 923,40 Eur grynaisiais pinigais, tokiu būdu piniginės lėšos kasoje sudarytų iš viso 94 268,96 Eur (3 739,05 (tiriamojo laikotarpio pradžioje užfiksuotas likutis)+90 529,91 (pajamos be minėtuose kasos pajamų orderiuose nurodytų sumų), o kasos išlaidos iš viso sudarytų 166 028,26 Eur, t. y. kasos išlaidos 71 759,30 Eur (166 028,26-94 268,96) viršytų kasos pajamas, kas nepatvirtina J. D. 2019 m. spalio 15 d. prašyme dėl ikiteisminio tyrimo papildymo nurodytų aplinkybių. Be to specialistė L. J. Lietuvos apeliaciniam teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytiems vairuotojams buvo sumokėta viso 115 700 Eur, kitiems septyniolikai vairuotojų, kurių išmokėjimai nebuvo tirti, išmokėta buvo 116 400 Eur ir dar buvo 16 000 Eur kitų išlaidų. Specialistės manymu, jei J. D. realiai neįneštų į įmonės kasą jau minėtų 164 923,40 Eur grynaisiais pinigais, nebūtų galimybės išmokėti 132 400 Eur, įmonės įplaukos siektų tik 94 000 Eur, o kasoje susidarytų 72 159 Eur trūkumas. Eur bet tuomet nebūtų iš ko išmokėti . Specialistė paaiškino, kad įmonė dirbo pelningai ir jei 164 923,40 Eur nebūtų įnešti į kasą, tai atsižvelgiant į įmonėje apskaitytus grynuosius pinigus, tiriamuoju laikotarpiu visos įmonės lėšos grynaisiais pinigais sudarytų tik 94 268 Eur, o, kaip ji nustatė, grynais pinigais buvo išmokėta 181 762 Eur. Taigi, jei 164 923,40 Eur nebūtų įnešti į kasą, nebūtų galima paaiškinti iš kur kasoje atsirado 86 494 Eur (181 762 Eur – 94 268 Eur). Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad įmonės vairuotojai-ekspeditoriai pagal kaltinime minimus kasos išlaidų ir pajamų orderius grynųjų pinigų negavo tiek, kiek buvo juose įrašyta. Jiems buvo išmokėtos grynais mažesnės pinigų sumos, nei nurodytos kasos išlaidų orderiuose.
25. Nuteistojo G. D. gynėjo advokato E. Rusino ir nuteistosios J. D. teigimu, J. D. negalėjo realiai įnešti 164 923,40 Eur, nes D. turėjo didelių papildomų išlaidų, kurios nebuvo vertinamos Specialisto išvadoje, nes tik bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti papildomi įrodymai dėl suformuoto MB „G“ nario įnašo (130 329 Eur) dėl sumokėtų (duomenys neskelbtini) bankui 70 224,64 Eur ir (duomenys neskelbtini) bankui – 133 975,22 Eur įmokų ir pragyvenimo išlaidų. Jų manymu, nėra aišku, kaip ir kokiu būdu, apygardos teismas padarė išvadą, kad nuteistųjų pajamos viršija 400 000 Eur išlaidas, nes paminėtos sumos (steigėjo įnašas, pragyvenimo išlaidos) nebuvo vertinamos. Apeliantai atkreipė dėmesį, kad tyrimo objektą sudarė tik dalinis MB „G“ pajamų ir išlaidų laikotarpis (t. y. nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.), nors įmonė veiklą pradėjo 2013 m. gegužės 10 d. Gynėjo advokato E. Rusino ir nuteistosios J. D. argumentai, kad nebuvo įvertinti duomenys apie jų šeimos išlaidas, nėra pagrįsti, nes kaip dėl šių aplinkybių pasisakė specialistė L. J. apeliacinės instancijos teismui, D. šeimos turtas nebuvo tyrimo objektas, nes privatus turtas yra griežtai atskirtas nuo mažosios bendrovės turto. Ji tyrė tik bendrijos veiklą, o ne D. šeimos turtą. Be to, ūkinės – finansinės veiklos tyrimui buvo pateikti iš bendrijos išimti dokumentai už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. bei buvo tirtos tik tuo laiku vykusios finansinės operacijos. Pasak specialistės, apskaita vedama tam, kad ataskaitinio laikotarpio pradžiai ir pabaigai būtų fiksuojami likučiai, registruojamos įplaukos, pajamos, išlaidos, kurios registruojamos dokumentais ir yra tiriama, kas yra užfiksuota nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios, per ataskaitinį laikotarpį, kokios buvo užregistruotos įplaukos ir pajamos, likutis laikotarpio pradžiai, todėl, jos manymu, teiginiai apie tam tikras operacijas, kurios vyko iki tiriamojo laikotarpio, jokios įtakos jos tyrimui neturėjo, kadangi yra užfiksuoti likučiai tiek kasoje, tiek pas atskaitingą asmenį tiriamojo laikotarpio pradžiai ir tiriamos visos operacijos, kurios vyko tiriamuoju laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrijos „G“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje ataskaitoje FR0711 Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas už 2017 metus deklaruotas 234 290 Eur įsiskolinimas J. D. (patikslinta ataskaita pateikta 2018-07-23) (t.7, b. l. 1-85).
26. Taip pat nuteistųjų gynėjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad jie, pasikonsultavę su bendrovės buhalteriją tvarkančia buhaltere V. A., pradėjo taikyti pasirinktą modelį – prieš kelionę bendrijos direktorė arba įgaliotas asmuo išrašydavo orderius, kuriuos vairuotojai pasirašydavo, kad įmonei patyrus žalą būtų galima tas pinigines sumas iš jų išreikalauti. Kaip paaiškino J. D., kai vairuotojai grįždavo iš reiso, jei jokia žala nebūdavo padaryta, buhalterė turėjo išrašyti kasos pajamų orderius, tačiau dėl nežinomų priežasčių apskaitą tvarkiusi darbuotoja to neatliko, todėl susiformavo permoka vairuotojams, kurios realiai nebuvo. Toks apeliantų argumentas nepaneigia jų kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Byloje apklausta liudytoja V. A. nurodė, jog ji į buhalterinę apskaitą įvesdavo duomenis tik pagal tuos dokumentus, kuriuos atiduodavo MB „G“ vadovė arba administratorė, kad kartais ji išrašydavo pavyzdinius kasos pajamų orderius ir išsiųsdavo elektroniniu paštu, ji negalėjo įrašyti į pajamų orderį bet kokios sugalvotos pinigų sumos, taip pat parodė, kad, kai susidarydavo bendrovės kasoje dideli piniginių lėšų likučiai, vadovė dėl to paaiškindavo, kad, greičiausiai, bus pamiršusi išrašyti kasos pajamų orderius, bet jų taip ir nepateikdavo.
27. BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai griežtai numato, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Nagrinėjamų argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad įmonės vadovas yra atsakingas už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą įmonės buhalteriui, kuris privalo juos apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad J. D. (ne vienerius metus ėjusi šias pareigas), suvokė savo, kaip MB „G“ vadovės pareigas. Pažymėtina, kad asmuo, tapdamas juridinio asmens vadovu, įgyja ne tik įgaliojimus jį valdyti, atstovauti, jo vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima su juridinio asmens valdymu susijusias pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, o taip pat ir kituose teisės aktuose, tarp jų – ir BAĮ nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Tai, kad J. D., būdama bendrovės vadove ir G. D. – bendrovės faktiniu kasininku, iš esmės neneigia aplinkybės, jog vairuotojams-ekspeditoriams buvo pateikiami (tiek jo paties, tiek iš J. D. gauti) kasos išlaidų orderiai, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie dienpinigių ir pinigų ūkio išlaidoms išmokėjimą, bei iš anksto žinant, kad kasos išlaidų orderiuose nurodyti grynieji pinigai vairuotojams faktiškai nebus išmokėti arba bus išmokėta tik dalis dokumentuose nurodytos pinigų sumos, leidžia pagrįstai spręsti, jog jie žinojo ir suvokė, kad tokiu būdu bendrovės apskaita yra tvarkoma pažeidus teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nagrinėjamu atveju, net ir darant prielaidą, kad buhalterė ir buvo pasiūliusi išrašinėti fiktyvius kasos išlaidų orderius, siekiant apsidrausti bendrovei nuo vairuotojų galimo žalos padarymo, teisėjų kolegijos manymu, nuteistųjų neteisėtų veiksmų esmės nekeičia ir neturi reikšmės jų teisinei kvalifikacijai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Tokį nuteistųjų pasiteisinimą, perkeliant visą atsakomybę apskaitą tvarkiusiai buhalterei, teisėjų kolegija vertina išskirtinai kaip jų gynybinę poziciją. Aptartų argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad asmens neteisėtą veiklą nulemia ne tiek apskaitos tvarkymo trūkumai (kurie savo ruožtu sudaro BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį), kiek mechanizmas, per kurį pasisavinamas turtas ar kitaip neteisėtai gaunamos lėšos ir kuris dangstomas apgaulingai tvarkant apskaitą, šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje – būtent pasisavinant bendrovės turtą.
28. Kadangi nuteistieji G. D. ir J. D. nei ikiteisminiam tyrimui, nei teismui nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų apie realų ir tinkamą pinigų panaudojimą, nors tokią prievolę turėjo patikėtu turtu disponavusi vadovė (J. D.), remiantis objektyviais bylos duomenimis ir atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką, lėšų pasisavinimo faktas nepaneigtas. Kaip jau minėta, pareiga pateikti visus reikalingus dokumentus, pagrindžiančius realias ūkines operacijas, o ne tariamas, t. y. įtraukti į buhalterinę apskaitą dokumentus, kuriuose įtvirtinta akivaizdžiai teisinga informacija, tenka įmonės vadovui, disponavusiam patikėtu turtu ir su juo įvykdžiusiam tam tikras finansines operacijas – išleidusiam lėšas.
29. Nors nuteistasis G. D. teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas faktiniu bendrovės kasininku, nes neišrašinėjo kasos išlaidų orderių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. D. savo veiksmais taip pat prisidėjo prie MB „G“ turto pasisavinimo ir pagrįstai pripažintas faktiniu bendrovės kasininku. Pagal kasacinio teismo praktiką paprastai turto pasisavinimo atveju subjektu gali būti tik asmuo, kuriam tas turtas buvo patikėtas ar buvo jo žinioje. Dažniausiai šio subjekto santykiai su turtu atsiranda darbo teisinių santykių pagrindu, tačiau jie gali atsirasti ir kaip bet kokio kitokio susitarimo pasekmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2012). Byloje nustatyta, jog nusikalstamos veikos inkriminuojamu laikotarpiu (nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d.) MB „G“ vadove buvo J. D. ir jos žinioje buvo bendrijos turtas – piniginės lėšos, tuo tarpu G. D. minėtu laikotarpiu šioje įmonėje nebuvo įdarbintas (buvo priimtas vadybininku bendriems reikalams tik nuo 2018-03-01), pasirašęs sutarties dėl jo materialinės atsakomybės bei oficialiai įpareigotas atlikti kokias nors finansines operacijas. Visgi, aukštesniojo teismo manymu, G. D. buvo šio nusikaltimo bendravykdytoju. Visų pirma nuteistasis G. D. pats pripažino, kad bendrovės veikla buvo jo šeimos verslas ir jis bei jo sutuoktinė duodavo vairuotojams pinigus grynaisiais, būdavo, kad duodavo iš savų pinigų, jokių dokumentų dėl pinigų išmokėjimo vairuotojams neduodavo pasirašyti, kad tuos pinigus, kuriuos vairuotojai grąžindavo, bendrovė neužpajamuodavo. Nuteistoji J. D. patvirtino, kad ji savo sutuoktiniui G. D. perduodavo pinigų, kad šis sumokėtų vairuotojams – ekspeditoriams prieš jų komandiruotes. Visi teisme apklausti liudytojai, vairuotojai, paliudijo, kad dėl įdarbinimo bei užmokesčio tarėsi būtent su G. D., pastarasis jiems išmokėdavo grynuosius pinigus, su juo derindavo kelionių maršrutus ir aptardavo klausimus dėl automobilių gedimų komandiruočių metu. Kaip matyti, G. D. bendru su J. D. sutarimu ir jai žinant mokėdavo pinigus grynais vairuotojams. Nuteistasis viso bylos proceso metu neneigė jam jo sutuoktinės pavestos funkcijos disponuoti bendrovės grynaisiais pinigais. Taigi, MB „G“ piniginės lėšos buvo ne tik J. D. žinioje, bet ir faktiškai patikėtos G. D., jis galėjo laisvai disponuoti bendrovės grynaisiais pinigais, ką jis ir darė. Tad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina teisiškai reikšmingą faktą, kad dėl faktiškai, susitarimo su J. D. pagrindu, G. D. turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl bendrovės turto – grynųjų pinigų, kurių pasisavinamas jam inkriminuotas.
30. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teigti, kad G. D. nebuvo patikėtos MB „G“ piniginės lėšos, nėra objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad bendrovėje nebuvo priimtas įsakymas dėl jo paskyrimo kasininku, neleidžia daryti priešingos išvados. Manytina, kad taip formaliai vertinant byloje surinktus įrodymus, atsiribojant nuo realios bendrovėje buvusios situacijos, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas nagrinėjamoje byloje. Taigi, aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad G. D. atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatytus specialaus subjekto požymius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė jo baudžiamosios atsakomybės klausimą dėl jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
31. Kaip nustatyta, D. D. veiksmai objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, faktiškai ėjęs bendrovės kasininko pareigas, veikdamas bendrininku grupe su J. D., kurios žinioje buvo bendrijos turtas (piniginės lėšos), prieš bendrijoje dirbančių vairuotojų - ekspeditorių komandiruotes į užsienio valstybes bendrovės administratorei, nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, G. D. arba J. D. nurodymu pateikus vairuotojams -ekspeditoriams iš G. D. arba J. D. gautus kasos išlaidų orderius, kuriuose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie dienpinigių ir pinigų ūkio išlaidoms išmokėjimą, nurodydavo juose pasirašyti, o vairuotojams - ekspeditoriams patvirtinus piniginių lėšų gavimą, išmokėdavo jiems grynaisiais pinigais tik dalį kasos išlaidų orderiuose nurodytų lėšų kaip atsiskaitymą už komandiruotėse patirtas išlaidas ir dienpinigius, o likusius grynuosius pinigus išlaiduodavo iš bendrovės kasos suklastotų kasos išlaidų orderių, kartu su J. D. juos neteisėtai įsigijo. Tokiu būdu G. D. suvokė, kad tokiu būdu kartu su J. D. savinasi bendrovės turtą – didelės vertės pinigines lėšas (BK 190 straipsnis). Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad G. D. ir J. D. veiksmai atitiko visus veikos, nurodytos 183 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, tęstinumo
32. Nuteistosios J. D. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, kaip tęstinę. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-7-358-303/2015, 2K-555-788/2015, 2K-P-31-788/2021).
33. Minėtų nusikalstamos veikos tęstinumo nustatymo taisyklių šioje byloje buvo laikomasi. G. D. ir J. D. nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. veikdami bendra tyčia pasisavinti svetimą, MB „G“ priklausantį turtą padarė 10 vienarūšių veikų. Nėra teisinio pagrindo jų pripažinti pavienėmis 10 nusikalstamomis veikomis ir kiekvieną jų atskirai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apibūdinančias svetimo turto pasisavinimo iš vieno šaltinio mechanizmą ir nuolatinį jo pobūdį, siekiant to paties vieningo tikslo, padaryta nusikalstama veika atitinka vienos tęstinės nusikalstamos veikos požymius.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konfiskavo iš nuteistųjų G. D. ir J. D. 81 671,74 Eur piniginę sumą, kaip iš nusikalstamos veikos gautus pinigus. Tokio savo sprendimo pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo ir nenurodė, kodėl jis daro išvadą, kad šie pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad iš nuteistųjų G. D. ir J. D., kaip iš nusikalstamos veikos bendrininkų, turi būti konfiskuotas ne nusikalstamos veikos rezultatas, o pasisavinto turto vertę atitinkanti pinigų suma. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nenustatė konkrečios konfiskuotinos pinigų sumos dalies iš kiekvieno nuteistojo.
35. BK 72 straipsnio 2 dalis nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011).
36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad MB „G“ civilinių ieškinių šioje byloje nepareiškė. Byloje nėra duomenų, kad nuteistosios J. D. žinioje, kaip bendrovės vadovės, buvę ir abiejų nuteistųjų pasisavinti svetimi pinigai buvo grąžinti MB „G“ arba buvo pareikštas civilinis ieškinys civilinio proceso tvarka, arba buvo kitokiu būdu susitarta MB „G“ atlyginti padarytą žalą. Turto pasisavinimo dalyko – pinigų nerasta, todėl nagrinėjamoje situacijoje, siekiant eliminuoti iš nusikalstamos veikos gautą naudą ir sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymą, pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas iš nuteistųjų G. D. ir J. D., kaip nusikalstamos veikos bendrininkų, turi būti konfiskuota ne iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, o pasisavinto bendrovės turto (piniginių lėšų) vertę atitinkanti pinigų suma - 81 671,74 Eur.
37. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalos asmenys atsako solidariai, tačiau sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, solidarus išieškojimas negalimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas yra viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme. Atskirais atvejais, kai nusikaltimą padaro ne vienas, o keli asmenys, veikdami bendrininkų grupe, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotinas turtas turi būti išieškotas iš visų bendrininkų grupe veikusių asmenų, tačiau toks turtas turi būti išieškomas ne solidariai, o dalimis. Kokia dalis išieškotinos pinigų sumos turi būti išieškoma iš kiekvieno bendrininkų grupės nario, nustatoma atsižvelgiant į kaltininko vaidmenį padarant nusikaltimą ir kitas nustatytas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-292-449/2021).
38. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas turto konfiskavimą klausimą pirmosios instancijos teismas minėtų taisyklių nesilaikė ir nenurodė, kokiomis dalimis iš bendrininkų grupe veikusių G. D. ir J. D. turi būti išieškotas jų pagrobtas ir konfiskuotinu pripažintinas turtas. Kaip jau minėta, apygardos teismas iš G. D. ir J. D., kaip nusikalstamų veikų rezultatą, konfiskavo 81 671,74 Eur. Šiame kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistųjų indėlis bendroje nusikalstamoje veikoje buvo vienodai aktyvus ir svarbus – svarbus – jie abu, veikdami bendra tyčia, savinosi bendrovės pinigines lėšas. Byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima neginčytinai spręsti, kokiomis proporcijomis minėti asmenys pasidalijo iš bedrovės pasisavintus pinigus. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad MB „G“ pasisavinto turto vertė – 81 671,74 Eur, turėtų būti išieškoma lygiomis dalimis iš G. D. ir J. D.. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kiekvieno nuteistojo išieškoma viso konfiskuotino turto pusę (t. y. po 50 proc.) atitinkanti pinigų suma (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 3 ir 4 punktais,
nutaria:
nuteistojo G. D. gynėjo advokato Edmundo Rusino ir nuteistosios J. D. gynėjo advokato Vytenio Dziegoraičio apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 29 d. nuosprendį pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta iš nuteistųjų G. D. ir J. D. kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskuoti 81 671,74 Eur, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistųjų G. D. ir J. D. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – po 40 835,87 Eur.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.