Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamoji J. D. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad prisipažįsta kalta dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo ir neprisipažįsta kalta dėl svetimo turto pasisavinimo. Kaltinamoji parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo pat įkūrimo pradžios buvo susidūrusi su situacija, kada bendrijoje įdarbinti darbuotojai-vairuotojai komandiruočių metu padarydavo žalos bendrijos priklausančiam turtui. Pavyzdžiui, buvo apgadinami autovežiai, pasitaikydavo vagysčių, dingdavo bendrijai priklausantis turtas. Tačiau dėl šių jai paminėtų aplinkybių, ji, kaip bendrijos vadovė, nesikreipė į kompetentingas institucijas. Kada MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė I. R. individuali įmonė, konkrečiai buhalterė V. A., ji į ją kreipėsi, prašydama patarti, kaip apsisaugoti nuo vairuotojų sukeliamų žalų komandiruočių metu. MB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinę apskaitą tvarkiusi V. A. jai patarė, kad ji prieš kiekvieną komandiruotę sudarytų kasos išlaidų orderius ir juos pateiktų pasirašyti vairuotojams-ekspeditoriams. Vilma minėjo, kad tokį būdą taip pat taiko ir kitos transporto įmonės. Ji sudarydavo kasos išlaidų orderius ir juos pateikdavo administratorei D. I., kuri prieš kiekvieną komandiruotę kasos išlaidų orderius pateikdavo pasirašyti vairuotojams-ekspeditoriams. Vairuotojams-ekspeditoriams pasirašius kasos išlaidų orderiuose nurodyta data, jie realiai orderyje nurodytų piniginių lėšų didesnės dalies grynaisiais negaudavo. Tačiau ji savo sutuoktiniui G. D. perduodavo grynųjų pinigų, o jis išmokėdavo prieš komandiruotę vairuotojams. Tai buvo nedidelės grynųjų pinigų sumos, kiek pamena, nuo 100 Eur iki 1000 Eur. Šiandieną, praėjus ne mažai laiko, negali įvardinti tikslių sumų. Vairuotojai jai nepriekaištavo, kad prieš komandiruotę turi pasirašyti kasos išlaidų orderiuose, o, pasirašę, grynųjų realiai negaudavo. Taip pat, nori parodyti, kad iš pradžių buvo sudaromos materialinės atsakomybės sutartys su kiekvienu įsidarbinusiu vairuotoju, po to vairuotojų atsakomybės buvo aptartos pačiose darbo sutartyse. Vis dėlto ji mano, kad tai nėra efektyvus būdas išsireikalauti iš jų žalą, jei ji kiltų dėl vairuotojų kaltės, kadangi žinojo iš antstolių siunčiamų patvarkymų kai kurių vairuotojų turimus skolinius įsipareigojimus, dėl to, pasitarus su V. A., buvo nuspręsta sudaryti kasos išlaidų orderius ir vairuotojams-ekspeditoriams pateikti pasirašyti prieš kiekvieną komandiruotę. Tačiau ji šiandien negali įvardinti vairuotojų, nurodytų įtarime, kurie buvo padarę žalą. Tačiau tai yra užfiksuota įmonės dokumentuose, kuriuos ji galės pateikti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo. Per minėtą laikotarpį dauguma įtarime nurodytų vairuotojų nekompensavo bendrijai padarytos žalos. Tačiau šios apklausos metu, negali įvardinti kurie vairuotojai kompensavo. Kai kuriems iš jų buvo siunčiami priminimai atlyginti patirtą žalą. Nors patirtos žalos vairuotojai-ekspeditoriai nei karto per tiriamąjį laikotarpį nekompensavo, jiems visvien būdavo pateikiami pasirašyti kasos išlaidų orderiai. Taip MB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje kaupėsi jų skola bendrijai. Ji iš buhalterės V. A. buvo gavusi patikinimą, kad apskaita sutvarkyta ir jokių likučių, t. y. darbuotojų skolų bendrijai, nėra. Tik kada MB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su I. R. individualia įmonė ir sudarė naują sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, ji sužinojo, kad apskaitoje yra didelės atskaitingų asmenų (vairuotojų) skolos bendrijai. Todėl reikėjo spręsti susidariusią situaciją MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, bandant panaikinti tariamai susidariusias vairuotojų-ekspeditorių skolas. Taip pat gali paaiškinti, kad VMI pateikta deklaracija FR0711, kurioje nurodyta, kad kai kurie vairuotojai ekspeditoriai skolingi bendrijai yra tariama, ir ji neatspindi tikrovės. Taip pat ji negali nurodyti, kurios jos suteiktos paskolos bendrijai yra tikros, o kurios galimai tariamos.

Prisipažindama dėl apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos parodė, kad ji įtraukė į apskaitą dar tris suklastotus dokumentus, t. y., surašė ir pateikė buhalterei kasos pajamų orderius 2016 m. spalio 7 d. - 26223,40 eurų sumai, 2017 m. sausio 4 d. - 102700 eurų sumai ir 2017 metų rugsėjo mėn., tiksliai datos neprisimena, - 36000 eurų sumai, nors grynų pinigų į įmonės kasą neįnešė, nes neturėjo. 2016 metų pabaigoje, jai paskambino buhalterė V. A. ir pasakė, kad reikia įnešti į įmonės kasą 26223,40 eurų, nes reikės padengti išlaidas ir yra minusinė kasa. V. A., jai nuvykus į jos kontorą, pateikė pasirašyti jau paruoštą kasos pajamų orderį, kurį vėliau įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą. Šis dokumentas galėjo būti surašytas atbuline data, visai ne spalio mėn., o vėliau, ji neprisimena kada. Po kiek laiko, gal metų pradžioje, V. A. vėl jai paskambino ir jai patarė įnešti į kasą 102700 eurų grynų pinigų, kodėl būtent tokią sumą, ji nežino. Mano, kad buvo susidaręs kažkoks nepanaudotas avansas būtent tokia suma. Gryni pinigai į įmonės kasą nebuvo įnešti, nes ji tokios pinigų sumos net neturėjo. Gali būti, kad šis dokumentas buvo surašytas atbuline data, t. y., visai ne sausio mėn., o vėliau, gal kokį kovo mėn. 2017 metų spalio-lapkričio mėn., kadangi kasoje buvo minusas, tai ji vėl įformino netikrą grynų pinigų įnešimą į įmonės kasą. Šiuo atveju ji neprisimena kas išrašė kasos pajamų orderį, pinigų sumą galėjo nurodyti buhalterės, tiksliai negali pasakyti kuri, nes naujoje įmonėje buvo ne viena buhalterė. Šiuo atveju taip pat gryni pinigai realiai į kasą nebuvo įnešti. G. D. neatliko kasininko funkcijų, nes kasą tvarkė ji pati. Grynus įmonės pinigus ji visada nešiojosi su savimi, kontoroje jie nebuvo laikomi. G. D. jos pavedimu paduodavo vairuotojams pinigus išvykstant į komandiruotę, jis jokių buhalterinės apskaitos dokumentų vairuotojams pasirašyti nepateikdavo, dokumentus vairuotojai jau būdavo pasirašę, bet pinigų negavę. Vairuotojai kasos dokumentus pasirašydavo įmonės kontoroje, kasos dokumentus rašydavo ji pati, kartais administratorė jos nurodymu. 2015-2016 m. ji kontoroje būdavo vieną kartą per savaitę. 2017 m. kontoroje būdavo dažniau, tačiau kai sirgdavo vaikas galėjo ir mėnesį ar daugiau nebūti darbe. Nei ji, nei jos vyras G. D. nepasisavino įmonės lėšų.

Kaltinamoji parodė, kad įmonė dėl vairuotojų kaltės 2015-2017 m. patyrė žalą, įvairūs atsitikimai komandiruočių metu atsitinka nuo 1 iki 10 kartų per mėnesį, dėl kurių įmonei padaroma žala, sumų negali įvardinti, nes neprisimena. Žalos nėra atlygintos, siuntė pretenzijas vairuotojams dėl žalos atlyginimo, tačiau kaltininkai nereagavo. Pretenzijas pradėjo siųsti gal 2017 m. pabaigoje, o 2018 m. pradžioje FNTT pradėjo tyrimą, pasiėmė dokumentus ir veiksmai dėl žalų atlyginimo sustojo.

Kaltinamasis G. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad J. D. pavedimu perduodavo MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas vairuotojams-ekspeditoriams. Kaltinamasis parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbintas, tačiau padėjo žmonai J. D., kuri buvo įmonės vadovė. Jis įmonėje atliko techninius darbus – išleidžiant į komandiruotę tikrindavo autovežių techninę būklę, užpildavo kuro, jei būdavo gedimų – rūpindavosi gedimų šalinimu. Grįžus vairuotojams iš komandiruočių, taip pat patikrindavo autovežius ar nėra gedimų, kokia techninė jų būklė.Vairuotojams ekspeditoriams išvykstant į komandiruotes vadovės J. D. pavedimu kartais jiems paduodavo pinigines lėšas, reikalingas komandiruotės metu, pinigų sumą nurodydavo J. D.. Kai jis paduodavo pinigus vairuotojams, tai jokių buhalterinės apskaitos dokumentų (kasos išlaidų orderių) pasirašyti nepateikdavo. Ar įmonėje jie buvo išrašomi jis nežino, pasakyti negali. Jis su įmonės buhalterine apskaita neturi nieko bendro: jis nerašydavo jokių dokumentų, taip pat ir nepasirašinėjo jokių MB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų.

Kaltinamųjų G. D. ir J. D. kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Liudytoja V. A. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ jai žinoma, kadangi I. R. individuali įmonė sudarė su šia bendrija buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį. I. R. jai buvo pavedusi tvarkyti bendrai visą bendrijos buhalterinę apskaitą. MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2017 m. rugpjūčio mėn. Buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. iki 2017 m. rugpjūčio mėn., bendravo tik su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore J. D.. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo metu ji pastebėjo, kad pas keletą darbuotojų avansinėse apyskaitose buvo susidariusi nemaža skola bendrijai. Jai tai atrodo gana neįprasta, kadangi darbuotojai paprastai nebūna skolingi didelių sumų bendrijai ir jiems nemokama daugiau negu reikia pagal numatytas išlaidas. Šiuo atveju MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. D. paaiškino, kad piniginės lėšos darbuotojams yra išmokamos dėl galimų nemažų išlaidų, kurios yra tikėtino pobūdžio, jeigu jos būtų. Darbuotojų įsiskolinimą ji nustatydavo, kai pagal jai bendrijos pateiktus išlaidų dokumentus ir kasos pirminius dokumentus, informaciją iš bankų, suvesdavo į buhalterinę apskaitos programą ir buhalterinės apskaitos programos pagalba sudarydavo kiekvieno jų avanso apyskaitas. MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus paprastai pristatydavo pati J. D.. Dokumentai būdavo pristatomi už kiekvieną ataskaitinį mėnesį iki kito mėnesio pabaigos. Pasitaikydavo, kad buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pristatomi pavėluotai. Gavusi buhalterinės apskaitos dokumentus, ji juos suvesdavo į buhalterinės apskaitos programą. J. D. jai pateikdavo jos pačios sudarytus komandiruočių įsakymus, turėtų išlaidų dokumentus, taip pat buvo pateikiami banko ir kasos dokumentai. Kaip ir jau minėjo, suvedusi dokumentus į programą, ji pastebėdavo, kad darbuotojai pagal apskaitos informaciją yra gavę daugiau piniginių lėšų negu turėję išlaidų. Direktorė jai atsakydavo, kad pati susitvarkys, nes, anot jos, ji pamiršo surašyti kasos pajamų orderius apie grąžinimus. Jai nežinoma, ar realiai tie darbuotojai buvo skolingi, ar jiems buvo išmokėtos piniginės lėšos, kaip tai nurodyta kasos dokumentuose. Iš kasos dokumentų jai buvo matyti, kad kasininkė yra J. D., o kaip buvo faktiškai, ji nežino. Pamena, kad ji formaliai buvo informavusi pačią direktorę, kad ji pasirašytų kasos dokumentuose, o dėl avansinių apyskaitų, tai jai nežinoma, ar darbuotojai jas matė, kadangi ji, sudariusi avansines apyskaitas, pateikdavo direktorei, ji jų atgal negrąžindavo.

Be to, liudytoja parodė, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal jai pateikiamus pirminius apskaitos dokumentus apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba. Jų įmonė už kiekvieną įmonę, kurios buhalterija tvarkoma minėtos programos pagalba moka įmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra programinės įrangos savininkas, dėl to nutraukus buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis su klientais duomenų jie nesaugo – atspausdinę reikalingus registrus, duomenis ištrina, nes priešingu atveju jų įmonei vis tiek reikėtų mokėti įmokas, nors buhalterinė apskaita jau nebetvarkoma. Dėl to MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai registrai jau yra ištrinti ir jokių duomenų, susijusių su minėta įmone iš programos „(duomenys neskelbtini)“ pateikti negali, nes su minėta bendrove paslaugų sutartis nutraukta 2017 metų rugpjūčio mėn. Įmonės veikloje ji pati dalyvauti neturėjo jokios galimybės – jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Jai neteko bendrauti su įmonės darbuotojais, tik su J. D. ir administratore D. I., kurios jai atveždavo pirminius apskaitos dokumentus, tame tarpe ir kasos dokumentus, kurie jau būdavo pasirašyti pinigus gavusių ir išmokėjusių asmenų. Ji negali pasakyti ar kasos dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos tikrai įvyko, t. y., ar buvo išmokėti/įnešti į įmonės kasą gryni pinigai, jai niekada nekilo jokių abejonių dėl grynųjų pinigų apyvartos, t. y., jai svarbūs buvo tik pateikiami dokumentai, kad jie būtų pasirašyti, pilnai užpildyti ir pan. Dėl J. D. teiginio, kad 2016 metų spalio mėn. kasos pajamų orderį 26223,40 Eur sumai ir 2017 metų sausio 4 d. kasos pajamų orderį 102700 Eur sumai, kuriais J. D. įneša grynus pinigus į bendrijos kasą, surašė ji, nurodė, kad galėjo jos prašymu šiuos dokumentus surašyti, tačiau neprisimena, kad tokius dokumentus būtų rašiusi. Jei ir surašė minėtus dokumentus, tai tik J. D. paprašyta ir negali pasakyti, ar gryni pinigai tikrai buvo įnešti į kasą, nes kasininkė buvo pati J. D. ir, jei ji jai nurodė surašyti dokumentus, tai mano, kad ūkinė operacija įvyko, t. y., pinigai buvo apskaityti kasoje, įnešti į kasą. Ji neturėjo pagrindo nepasitikėti įmonės vadove J. D. ir dėl ūkinių operacijų tikrumo jai niekada abejonių nekilo, tuo labiau, kad J. D. pati buvo įmonės savininkė. MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienintelė transporto paslaugas teikianti bendrovė, kurios apskaitą ji tvarkė, dėl to negali pasakyti, kaip vykdoma grynų pinigų apskaita kitose tokią veiklą vykdančiose bendrovėse, kokias pinigų sumas gauna vairuotojai, išvykdami į komandiruotes. Jai tik buvo keista, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai turi daug nepanaudotų avansu gautų grynų pinigų. Apie tai buvo pasakiusi J. D., bet ji į tai atsakė, kad pateiks pinigų grąžinimą patvirtinančius dokumentus, bet taip ir nepateikė. Parodė, kad pirminiai apskaitos dokumentai, tame tarpe ir kasos dokumentai, ne visada būdavo pateikiami laiku – būdavo, kad papildomus, neapskaitytus dokumentus gaudavo po mėnesio, kelių ar net po metų, apie kuriuos ji sužinodavo rengdama metines finansines ataskaitas. Tokiu būdu ūkinė operacija buvo įtraukiama į bendrijos apskaitą vėliau, o ne dokumento surašymo data, ji dokumentą apskaitydavo tada, kada jį pateikdavo bendrijos atstovas. Būdavo atvejų, kai į programą suvedus pirminius kasos dokumentus, trūkdavo lėšų išlaidoms padengti, tada ji skambindavo J. D. ir klausdavo ar ji pateikė visus pajamų dokumentus, vėliau jie būdavo jai pristatomi įtraukimui į apskaitą. Parodė, kad įmonė, tvarkanti buhalterinę apskaitą pagal paslaugų teikimo sutartį, neturi jokių galimybių įtakoti bendrovės-kliento apskaitos politiką, grynųjų pinigų srautus ir pan., nes paslauga atliekama tik pagal pateikiamus dokumentus nežinant kitų ūkinių operacijų aplinkybių, yra pasitikima įmonės vadovais ir jų paskirtais atstovais.

Liudytoja I. K. parodė, kad ji žino, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo sudariusi buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu ji buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ narė ir tvarkė klientų apskaitą. MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. birželio mėn. Ji buvo atsakinga už MB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitą. Ji paprastai bendraudavo su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore J. D. ir vadybininke D. I.. Po 2017 m. rugsėjo mėn. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties sudarymo, ji ir MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. R. vyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti buhalterinės apskaitos dokumentų iš anksčiau apskaitą tvarkiusios įmonės. Kiek jai žinoma, D. R. dėl buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo bendravo su tos įmonės darbuotoja V.. Ji nepamena, kad su anksčiau MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusia įmone būtų kalbėta dėl apskaitos tvarkymo, ar kilę klausimų, susijusių su apskaitos vedimu. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. D. ir vadybininkai kiekvieno mėnesio pabaigoje el. paštu pateikdavo šiuos buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus: banko išrašus, pirkimo-pardavimo sąskaitos faktūras, kasos pirminius dokumentus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, komandiruočių įsakymus, atostogų įsakymus, darbo sutartis, taip pat kitus su darbo užmokesčio skaičiavimu susijusius dokumentus. Ji skaičiuodavo darbuotojams darbo užmokestį, kuris buvo apskaičiuojamas jai gavus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Pagal pateiktus komandiruočių įsakymus buhalterinėje apskaitos programoje buvo priskaičiuojami dienpinigiai, kurie matydavosi kiekvieno darbuotojo sudarytoje atskaitingo asmens avansinėje apyskaitoje. Taip pat pagal pateiktus kasos pirminius dokumentus užregistruodavo kasos operacijas buhalterinėje apskaitos programoje. Pradėjusi tvarkyti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ji pastebėjo, kad kai kurie MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai yra skolingi dideles pinigines lėšas pačiai bendrijai. Tai yra, jie yra gavę piniginių lėšų iš bendrijos ir nėra jų grąžinę. Pamena, kad rašė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei el. laiškus dėl kai kurių darbuotojų ir sakė pastabas, kad yra susidariusios darbuotojų skolos. Tačiau iš direktorės J. D. jokių paaiškinimų negaudavo. Jai, kaip apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nebuvo aktualu ir čia ne jos reikalas, ar tie darbuotojai gavo pinigines lėšas, ar jie yra iš tikrųjų skolingi. Kasos pirminius dokumentus sudarydavo pati MB „(duomenys neskelbtini)“, o MB „(duomenys neskelbtini)“ kasos informaciją įvesdavo į buhalterinę apskaitos informaciją. Kasos pirminius dokumentus ji gaudavo el. paštu iš MB „(duomenys neskelbtini)“. Ji matė, kad darbuotojų skolos yra susiformavusios per tam tikrą laikotarpį, tačiau tai ne buhalterinės apskaitos paslaugų įmonės reikalas.

Liudytoja D. I. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2016 m. birželio mėn., darbo sutartį pasirašė su direktore J. D.. Ji dirbo įmonės administratore. Ji kiekvieną dieną atliko su MB „(duomenys neskelbtini)“ susijusias funkcijas – prižiūrėjo dokumentus, archyvavo, atsakinėjo į interesantų laiškus, pirko reikalingas prekes, pagal įmonės suteiktas paslaugas išrašė sąskaitas paslaugų pirkėjams. Taip pat patikrino MG „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojus, ar jie prieš komandiruotes turi visą reikiamą dokumentaciją, t. y., pasakydavo kuro kortelių Pin kodus, pasirūpindavo, kad autovežiuose būtų kelių aparatai ir visi reikalingi dokumentai. Darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis buvo 430 eurų, kuris buvo mokamas pavedimu. Premijų, priedų negaudavo. Darbo užmokesčio grynais pinigais taip pat negaudavo. MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininkas G. R. 0,25 etato. Bendrovėje dirbo G. D., jis buvo vadybininkas. Kalbant apie funkcijų vykdymą, tai ji nurodymus gaudavo tiek iš J. D., tiek iš G. D.. Ji ir iš G. D. ir iš J. D. gaudavo nurodymą, paliepimą pateikti pasirašyti kasos išlaidų orderius vairuotojams, kuriuos jai paduodavo tiek J. D., tiek G. D.. Kasos išlaidų orderiuose, buvo nurodoma, kad tai komandiruotpinigiai. Sumos buvo įvairios, vairuotojams pasirašius, ji grynųjų pinigų neišmokėdavo. Ji tik perduodavo pasirašyti jiems KIO. Ji grynais įmonės pinigais nedisponavo, taip pat neturi prieigos prie banko. Jai nėra žinoma kokiu būdu buvo atsiskaitoma su darbuotojais – vairuotojais. Kiek jai žinoma, tai įmonės grynais pinigais disponuoja G. D. ir J. D.. Atsiskaitymus su darbuotojais organizuoja G. D. ir J. D.. Ji taip pat sekė darbo laiko trukmę, t. y., kiek preliminariai laiko vairuotojas yra komandiruotėje. Šią informaciją perduodavo direktorei, taip pat pagal direktorės informaciją parengdavo komandiruočių įsakymus.

Liudytoja Ž. B. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2016 m. rugpjūdio 1 d. ir dirbo iki 2014 m. balandžio 26 d. Dirbo vadybininke. Jos darbo pobūdis buvo susijęs su vairuotojų koordinavimu, t. y. ji surasdavo krovinius Vakarų Europoje, įvertindavo, ar tai naudinga MB „(duomenys neskelbtini)“, jei naudinga, ji vežimus paskirstydavo vairuotojams. Dirbo pagal sudarytą darbo sutartį, dėl įsidarbinimo bendravo su J. D.. Darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, kurį ji gaudavo bankiniu pavedimu. Grynųjų pinigų iš MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų ji negaudavo. Kada ji dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, su vairuotojais gyvai nebendraudavo, prieš jiems išvykstant į komandiruotes. Kada vairuotojai grįždavo iš komandiruočių, jie jai pateikdavo krovinio važtaraščius, o juos ji perduodavo administratorei D., pastaroji perduodavo buhalterijai tam, kad būtų išrašomos sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas. Iš MB "(duomenys neskelbtini)" vadovės ji negaudavo atskirų nurodymų, pavedimų, atliko prieš tai jai priskirtas funkcijas. Jai nėra žinomas faktas, kad prieš išvykstant į komandiruotes vairuotojams būdavo pateikiami pasirašyti kasos išlaidų orderiai. Ji asmeniškai nepateikdavo kasos išlaidų orderių vairuotojams pasirašyti. Jai nėra žinoma, ar bendrijoje buvo kasa, kurioje buvo laikomi grynieji pinigai.

Liudytojas G. R. parodė, kad MB "(duomenys neskelbtini)" įsidarbino 2017 m. gegužės mėn. 2018 m. rugpjūčio mėn. nutraukė darbo sutartį. Kiek pamena, darbo sutartyje yra nurodyta, kad jis yra transporto vadybininkas, tačiau realiai jis dirbo transporto koordinatoriumi. Jis kontaktuodavo su (duomenys neskelbtini) esančia bendrove „(duomenys neskelbtini)“, su kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartį. Jam tekdavo pateikti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitą apie MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojų - darbuotojų, esančių komandiruotėse, atliktus darbus, nurodyti jų buvimo vietas. Jis kiekvieną dieną tiesiogiai el. paštu kontaktuodavo su „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Taip pat jis MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams-ekspeditoriams padėdavo, jei reikėdavo, surasti krovinių iškrovimo vietas. Dėl įsidarbinimo bendravo su G. D.. Nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuotoliniu būdu. Jis su G. D. sutarė, kad jam dirbant MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), galės dirbti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. MB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo supažindintas su darbo grafiku, tačiau, kaip matyti iš darbo sutarties, jis dirbo 2 val. per dieną ir 10 valandų per savaitę. Toks buvo susitarimas su G. D.. Jam neteko dažnai bendrauti darbiniais klausimais su MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojais, iš jų po komandiruočių jis gaudavo tik CMR važtaraščius, pagal kuriuos jis pasitikrindavo, ar kroviniai yra pristatyti. Po to jis važtaraščius pateikdavo D., kuri pagal juos išrašydavo sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas. Taip pat, kiek pamena, prieš komandiruotes į MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas atvykdavo vairuotojai-ekspeditoriai, kuriems D. duodavo pasirašyti, susipažinti su įvairiais dokumentais, pavyzdžiui, vairuotojai turėdavo pasirašyti, kad į komandiruotes išvyksta blaivūs, taip pat vairuotojai būdavo supažindinami su bendra komandiruotės informacija. Po komandiruotės D. vairuotojams pateikdavo pildyti kelionės lapus apie jų patirtas išlaidas. Be to, prieš išvykstant į komandiruotę darbuotoja D. duodavo pasirašyti kasos išlaidų orderius vairuotojams. Tačiau jis nematė, kad D. paduodama pasirašyti kasos išlaidų orderius vairuotojams, tuo pačiu išmokėtų grynuosius pinigus. Taip tikrai nebuvo nei prieš komandiruotę, nei po komandiruotės. Jam neteko matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būtų vykdomos grynųjų pinigų operacijos. Jam nėra žinoma, kur būdavo vykdomos grynųjų pinigų operacijos. Jam darbo užmokestis buvo išmokamas bankiniu pavedimu iki kito mėnesio 15 dienos. Kitų išmokų grynaisiais iš MB „(duomenys neskelbtini)“ jis negaudavo.

Liudytojas E. P. parodė, kad apie MB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo iš pažįstamo vairuotojo, kuris jį informavo, kad ši bendrija ieško vairuotojų. Darbo pobūdis susijęs su naujų automobilių gabenimu po Europos Sąjungos valstybes. MB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino apie 2017 m. rugsėjo mėn. Prieš įsidarbindamas MB „(duomenys neskelbtini)“, bendravo su vadove J. D.. Prieš įsidarbinant MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė J. D. paaiškino, kad jam bus mokamas darbo užmokestis ir dienpinigiai. Visas su darbo apmokėjimu susijusias išmokas jis gaudavo bankiniu pavedimu į jo asmeninę sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke. Jam bendrijos vadovė paaiškino, kad jam bus mokamas darbo užmokestis ir dienpinigiai, šios išmokos būdavo pervedamos į jo asmeninę sąskaitą. Taip pat vadovė paaiškino, kad dienpinigiai bus skaičiuojami pagal kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje nustatytą dienpinigių normą. Be to, jam esant komandiruotėje, jis pats paprašydavo, kad jam pervestų avansą maistui ar kitoms išlaidoms (avansas siekė iki 300 Eur). Komandiruotės trukdavo nuo 4 savaičių iki 6 savaičių. Galutinį atsiskaitymą gaudavo grįžęs iš komandiruotės bankiniu pavedimu. Dėl krovinių pervežimo bendraudavo su vadybininku G.. Į komandiruotes dažniausiai išvykdavo iš Lietuvos lengvuoju automobiliu su kitais kolegomis arba būdavo atvejų, kad tekdavo važiuoti ir su tralu. Jis, kaip vairuotojas, po komandiruotės direktorei pristatydavo tarptautinio krovinių pervežimo dokumentus ir išlaidas patvirtinančius dokumentus. Taip pat parodo, kad prieš kiekvieną komandiruotę direktorė grynaisiais jam išmokėdavo pinigines lėšas. Išmokėjimo metu jis pasirašydavo kasos išlaidų orderiuose. Grynieji pinigai jam būdavo išmokami tikėtinoms išlaidoms komandiruotės metu (remontams). Nepanaudotas pinigines lėšas grąžindavo direktorei arba, jeigu gautas pinigines lėšas išleisdavo pilnai, jis pateikdavo tai patvirtinančius dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu, jį apklausiant buvo parodytas 2017 m. rugjpūčio 28 d. KIO Nr. 0033, kuriame nurodoma, kad jis gavo 1500 Eur grynaisiais ūkio išlaidoms ir dienpinigiai. Parodė, kad jis gavo 1500 Eur grynaisiais ūkio išlaidoms, tačiau šioje išmokėtoje sumoje nėra dienpinigių, kadangi dienpinigiai būdavo pervedami tik bankiniais pavedimais. Jis nepamena ar panaudojo visus 1500 Eur, ar teko grąžinti, kaip nepanaudotą avansą. Jam apklausos metu parodytas 2017 m. gruodžio 13 d. KIO Nr. 00, kuriame nurodoma, kad jis gavo 600 Eur grynaisiais ūkio išlaidoms ir dienpinigiai. Parodė, kad gavo 600 Eur grynaisiais ūkio išlaidoms, tačiau šioje išmokėtoje sumoje nėra dienpinigių, kadangi dienpinigiai būdavo pervedami tik bankiniais pavedimais. Grynuosius pinigus visais atvejais išmokėdavo direktorė. Jis nepamena ar panaudojo visą gautą sumą, t. y. 600 Eur grynaisiais, tai turėtų matytis iš pateiktų išlaidas pateisinančių dokumentų. Jam apklausos metu parodytas 2018 m. vasario 23 d. KIO Nr. 00, kuriame nurodoma, kad jis gavo 1000 Eur grynaisiais ūkio išlaidoms ir dienpinigiai. Parodė, kad gavo 1000 Eur grynaisiais ūkio išlaidoms, tačiau šioje išmokėtoje sumoje nėra dienpinigių, kadangi dienpinigiai būdavo pervedami tik bankiniais pavedimais. Grynuosius pinigus visais atvejais išmokėdavo direktorė. Jis nepamena ar panaudojo visą gautą sumą, t. y. 1000 Eur, tai turėtų matytis iš pateiktų išlaidas pateisinančių dokumentų. Jam apklausos metu parodytas 2018 m. balandžio 5 d. KIO Nr. 00, kuriame nurodoma, kad jis gavo 300 Eur grynaisiais ūkio išlaidoms ir dienpinigiai. Parodė, kad gavo 300 Eur grynaisiais ūkio išlaidoms, tačiau šioje išmokėtoje sumoje nėra dienpinigių, kadangi dienpinigiai būdavo pervedami tik bankiniais pavedimais. Grynuosius pinigus visais atvejais išmokėdavo direktorė. Jis nepamena ar panaudojo visą gautą sumą, t. y. 300 Eur, tai turėtų matytis iš pateiktų išlaidas pateisinančių dokumentų. Jam apklausos metu parodytas 2018 m. sausio 12 d. KIO Nr. 00, kuriame nurodoma, kad jis gavo 1200 Eur grynaisiais ūkio išlaidoms ir dienpinigiai. Parodė, kad jis gavo 1200 Eur grynaisiais ūkio išlaidoms, tačiau šioje išmokėtoje sumoje nėra dienpinigių, kadangi dienpinigiai būdavo pervedami tik bankiniais pavedimais. Grynuosius pinigus visais atvejais išmokėdavo direktorė. Jis nepamena ar panaudojo visą gautą sumą, t. y. 1200 Eur, tai turėtų matytis iš pateiktų išlaidas pateisinančių dokumentų. Jam apklausos metu parodytas 2018 m. gegužės 21 d. KIO Nr. 00, kuriame nurodoma, kad jis gavo 518,76 Eur grynaisiais kaip DU už 2018 m. balandžio mėn. Parodė, kad jis negavo šios sumos grynaisiais, kadangi visas DU yra pervedamas bankiniais pavedimais. Negali paaiškinti, kodėl pasirašė ant dokumento, patvirtinančio grynųjų pinigų išmokėjimą, nors realiai grynųjų negavo. Direktorė liepė pasirašyti.

Liudytojo A. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes kviečiamas į teismo posėdžius (buvo ir vesdinamas) neatvyko dėl svarbių priežasčių.

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino vairuotoju-ekspeditoriumi. Šioje bendrijoje dirba nuo 2014 m. iki dabar. Kiek atsimena, kitas pažįstamas jį informavo, kad (duomenys neskelbtini) ieško darbuotojų ir jam davė telefono numerį. Atsimena, kad paskambinęs gautu telefono numeriu bendravo su G. D., ir susitarė dėl darbo pokalbio. Skambindamas G. D., jis kaip ir žinojo, kad jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujantis asmuo, vykdantis naujų automobilių pervežimo veiklą. Susitikęs su G. D. aptarė įsidarbino galimybę, susitikimo metu jis sužinojo, kad yra sudaroma darbo sutartis, pagal kurią yra sulygtas mokėtinas darbo užmokestis ir dienpinigiai. Darbo užmokestis buvo išmokamas tiek grynaisiais, tiek pavedimu jam grįžus po komandiruotės. Dienpinigiai buvo išmokami ir pavedimu, ir grynaisiais, pastarieji buvo išmokami prieš komandiruotę ir po komandiruotės. Nuo įsidarbinimo pradžios jis bendrauja su G. D. dėl klausimų, susijusių su autovežių priežiūra, taip pat dėl darbo laiko, t. y. G. D. su kiekvienu vairuotoju aptaria komandiruotės trukmę. Su vadybininkais G. ir Ž. jis bendrauja ir bendravo dėl krovinių išsikrovimo, pasikrovimo. Kiek žino bendrijoje dirbanti D. yra atsakinga už įvairių dokumentų suruošimą. Jam pačiam ji perduoda pinigų išmokėjo dokumentus (nežino, kaip jie tiksliai vadinasi), bet D. pinigų neišmoka, pinigus išmoka G. D.. Pinigų išmokėjimas ir dokumento pasirašymas įvyksta tą pačią dieną. G. D. jam išmokėdavo nuo 2000 Eur iki 3000 Eur grynaisiais. Išmokėjimo pagrindas, kiek jis pamena, būdavo dienpinigiai ir ūkio išlaidos, taip pat kartais darbo užmokestis būdavo išmokamas. Kada jis grįždavo iš komandiruotės, D. atiduodavo visus dokumentus, pateisinančius patirtas išlaidas (kelių pirkimai, autovežio remontai, ir kitos išlaidos). Po to G. D. prie jo apskaičiuodavo priklausančius dienpinigius ir iš tos, prieš komandiruotę išmokėtos sumos, dalį atiduodavo, kaip jam priklausančius dienpinigius. Tačiau būdavo atvejų, kad jis ir grąžindavo visus komandiruotės metu nepanaudotus pinigus. Tarkim prieš komandiruotę gauna 3000 Eur grynaisiais, jų komandiruotės metu nepanaudoja, grįžęs pinigus atiduoda G. D.. Taip pat bendrauja su direktore J. D., tačiau su ja nebendrauja darbiniais klausimais, o tik bendro pobūdžio klausimais, labiau susijusiai su gyvenimiškais dalykais.Mokėjimus gauna į (duomenys neskelbtini), dažniausiai jis pasitiki darbdaviu ir pats asmeniškai neperskaičiuoja, ar jam tinkamai apskaičiuoti dienpinigiai ir darbo užmokestis.Per visą darbo laikotarpį nebuvo atvejų, kad jis, pasirašęs pinigų išmokėjimo dokumentuose, negautų grynųjų pinigų. Visais atvejais gaudavo. Iš įmonės jis nėra gavęs bankinės atsiskaitymo kortelės (t. 1, b. l. 55-56).

Liudytojas R. T. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2017 m. kovo mėn. ir dirbo iki 2017 m. lapkričio mėn. Dėl įsidarbinimo ir darbo sąlygų, jo pobūdžio, darbo apmokėjimo bendravo su G. D., kuris oficialiai direktoriumi nedirbo, tačiau iš jo veiksmų jis suprato, kad jis yra sprendimų, susijusių su bendrijos veikla, priėmėjas. Administratorė D. jam pateikė sudaryti darbo sutartį. Įsidarbinęs dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Komandiruočių trukmė kito, paprastai ji priklausė nuo jo, nors G. D. jo prašydavo komandiruotėje išbūti kuo ilgiau. Komandiruotės trukdavo nuo 5 savaičių iki 7 savaičių. Kalbant apie apmokėjimą už atliktą darbą, su G. D. jis žodžiu sutarė, kad už darbo dieną jam mokės 140 Eur, jeigu jis dirbs per „(duomenys neskelbtini)“ ekspediciją. Jis praktiškai visada ir važiuodavo per „(duomenys neskelbtini)“ ekspediciją, gal buvo kartas, kada važiavo per kitą ekspediciją „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią jis turėjo gauti 120 Eur už darbo dieną, taip buvo aptarta su G. D.. Jis neturėjo patirties ir jam nebuvo žinoma, kaip yra apskaičiuojamas darbo užmokestis ar dienpinigiai, dirbant komandiruojamą darbą. Taip pat parodė, kad žodžiu G. D. paaiškino, kad visi atsiskaitymai už darbą bus atliekami tik bankiniais pavedimais. Tačiau jam pradėjus dirbti, būdavo atvejų, kada G. D. duodavo jam ir grynuosius pinigus, tačiau nei jis paaiškindavo, nei jis suprasdavo už ką jam yra duodami grynieji pinigai. Dar daugiau, grynųjų pinigų mokėjimo momentu G. D. jokių dokumentų, patvirtinančių išmokėjimą, jam nepateikdavo. Tokiu būdu iš G. D. jis gavo daugiau kaip 1000 Eur grynaisiais. Iš jų vieną kartą jis gavo 700 Eur po komandiruotės, kitus kartus po 100 Eur (iš viso 300 Eur) prieš komandiruotes. Taip pat prieš komandiruotę ir komandiruotės metu būdavo mokėjimai ir pavedimu. Iš jo pateikto išrašo matyti, kad jis gaudavo darbo užmokesčio avansą, dienpinigius ir ūkio išlaidoms. Prideda banko išrašą, kuriame matyti visi atlikti mokėjimai iš MB „(duomenys neskelbtini)“. Per visą darbo laikotarpį MB „(duomenys neskelbtini)“ jis buvo keturiose komandiruotėse. Jam esant komandiruotėje, jis paskambindavo G. D. ir prašydavo pinigų pragyvenimui bei kitoms išlaidoms, susijusioms su autovežio remontu, mokesčiais už kelius. Tai jis ar kitas MB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo atlikdavo bankinius pavedimus, kurių turinys matyti jo pateiktame banko išraše. Taip pat parodė, kad prieš kiekvieną komandiruotę administratorė D. jam pateikdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kaip ji jam paaiškino, kad kasos išlaidų orderyje nurodyta pinigų suma jam bus išmokėta per komandiruotės laiką. Tačiau tokio dydžio piniginių išmokų jis negaudavo. Jis G. D. ir J. D. neklausė, kodėl jis turi dėti parašą ant dokumento, patvirtinančio pinigų išmokėjimą, kai faktiškai jis pinigų negauna. Susipažinęs su savo banko išrašu, jis suprato, kad negaudavo 2000 Eur už atliktą darbą. Ikiteisminio tyrimo metu, jį apklausiant jam buvo parodyti šie dokumentai: 2017 m. rugsėjo 4 d. KPO Nr. 38, pagal kurį jis neva grąžina 700,64 Eur, parodė, kad jis niekada nėra grąžinęs grynųjų pinigų MB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems asmenims (kaip DU permokos grąžinimas); 2017 m. lapkričio 17 d. KIO Nr.00, kuriame nurodyta R. T. išmokama grynaisiais 219,16 Eur kaip DU už 2017 m. lapkričio mėn., parodė, kad tokia suma ir su centais jam negalėjo būti išmokėta; 2017 m. rugsėjo 29 d. KIO Nr. 00, kuriame nurodoma jam išmokama suma 2500 Eur, parodė, kad ši pinigų suma jam nebuvo išmokėta; 2017 m. liepos 17 d. KIO Nr. 00, kuriame nurodoma jam išmokama suma 4500 Eur, parodė, kad ši pinigų suma jam nebuvo išmokėta; 2017 m. lapkričio 17 d. KPO Nr. 42, kuriame nurodyta, kad jis neva grąžina nepanaudotą avansą, parodė, kad tai melas, jis tokių sumų nėra gavęs ir jų negalėjo grąžinti. Kiek jam žinoma, G. D. skambino vairuotojui A. ir kvietė jį atvykti pasirašyti dokumentus, pagal kuriuos A. neva nebus skolingas MB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. kovo 16 d. KIO Nr. 0010, kuriame nurodyta, kad jis grynaisiais gavo 3500 Eur, tačiau jis šios pinigų sumos negavo. 2017 m. gegužės 26 d. KIO Nr. 0021, kuriame nurodyta, kad jis grynaisiais gavo 4000 Eur, tačiau jis šios sumos realiai negavo; 2017 m. gegužės 26 d. KIO Nr. 00, kuriame nurodyta, kad jis grynaisiais gavo 3000 Eur, tačiau jis šios sumos realiai negavo.

Liudytojo R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes kviečiamas į teismo posėdžius (buvo ir vesdinamas) neatvyko dėl svarbių priežasčių.

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu, kad Bendrovėje MB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2015 m. gruodžio mėn. ir dirbo joje iki 2017 m. lapkričio mėn. pabaigos. Jis darbą susirado pats, nes žinojo, jog ši bendrovė ieško tolimųjų reisų vairuotojų, tai tiesiog nuėjo į ofisą ir pakalbėjo dėl darbo. Darbo pokalbis vyko MB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Dėl priėmimo į darbą darbo pokalbio metu bendravo su G. D.. Iš tikrųjų tai kaip jis suprato G. ir buvo faktinis bendrovės vadovas, nes jis paskirstydavo darbus, nurodydavo informaciją apie komandiruotes, rūpindavosi bendrovės technika ir pan. Žino, kad oficiali bendrovės vadovė buvo jo žmona J. D., tačiau ji daugiau rūpindavosi įvairia dokumentacija, kad būtų visur sudėti parašai ir pan. Pagal darbo sutartį jį priėmė į vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas ir pagal šią sutartį jam priklausė tik minimalus mėnesinis atlyginimas, jokie priedai joje nustatyti nebuvo. Išvykus į komandiruotę jam dar buvo mokami dienpinigiai. Iš tikrųjų tai jie su G. buvo sutarę, jog jis jam mokės atlyginimą už darbo dieną ir buvo nustatęs tarifą, kuris siekė nuo 120 iki 140 Eur už darbo dieną, nuo ko šis dydis priklausydavo jis nežino, galbūt nuo krovinio vertės. Į jo pareigas iš esmės įeidavo tik turimo autovežio priežiūra, saugus krovinio pasikrovimas, jo pristatymas ir išsikrovimas. Jis pagrinde gabendavo naujas transporto priemones įvairiems subjektams šiose šalyse: (duomenys neskelbtini). Komandiruotės, kuriose jis yra buvęs trukdavo mažiausiai nuo 4 savaičių iki ilgiausiai 12 savaičių. Per visą jo darbo laikotarpį jam iš viso buvo priskirti 2 „Mercedes-Benz“ firmos vilkikai, kurių valst. Nr. buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kurą buvo galima piltis įvairiose degalinėse, kurios priklausydavo „AS24“ platformai, nes vilkike buvo šios platformos išankstinio atsiskaitymo kortelė. Iš tikrųjų tai bendrovėje vilkikams nebūdavo nustatyta jokių konkrečių kuro normų. Visus nurodymus dėl maršruto ir krovinio, kurį reikia transportuoti jam duodavo vadybininkai. Kai pradėjo dirbti vadybininko pareigas ėjo toks P., pavardės neprisimena, jam išėjus vadybininke buvo Ž., kurios pavardės taip pat neprisimena, ir galiausiai paskutinis vadybininkas buvo G.. G. D. skambindavo tik tuo atveju, jeigu sugesdavo autovežis ir tada su juo spręsdavo kokį sprendimą priimti dėl jo remonto. Bendrovei priklausantys autovežiai į Lietuvą grįždavo tik labai išimtinais atvejais, jeigu susikaupdavo daug menkų gedimų ir pan., iš esmės jie visada likdavo Europoje, o keisdavomės tik vairuotojai, tačiau jie namo parvykdavo su lengvąją transporto priemone, priklausančia MB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimo mokėjimas vykdavo taip: kadangi pagal darbo sutartį jam priklausė minimalus mėnesinis atlyginimas, tai jis bei kartu dalis jam po komandiruotės priklausančių dienpinigių būdavo pervedami į jo asmeninę banko sąskaitą, tačiau konkrečios atsiskaitymo dienos nebuvo, ji gal ir buvo nustatyta darbo sutartyje, tačiau šiuos pinigus bendrovė pervesdavo vis kitokią dieną, o likusi jam priklausančių dienpinigių dalis būdavo išmokama grynais pinigais. Nuo ko priklausydavo kuri dalis jam bus išmokama grynais pinigais, o kuri bankiniu pavedimu jis nežino. Avansas prieš komandiruotę mokamas nebūdavo. Iš esmės tai grįžus po komandiruotės supildydavo ataskaitinį lapą, kuriame nurodydavo savo vardą, pavardę, autovežio valstybinius numerius, išvykimo ir grįžimo datas bei vilkiko odometro duomenis prieš ir po komandiruotės, apytikslį kuro likutį bei surašydavo visas komandiruotės metu patirtas išlaidas. Pagrindinės išlaidos iš esmės tai būdavo už kurą, pateikdavo kvitus iš degalinių bei mokestis už kelius. Kadangi G. neduodavo jokio avanso prieš kelionę, tai kai reikdavo mokėti mokestį už kelius tekdavo jam vis skambinti ir prašyti, kad pervestų į jo asmeninę banko sąskaitą sumą, reikalingą sumokėti kelių mokesčiui. Įvertinęs komandiruotės ataskaitą bei atsižvelgdamas į kroviniui padarytą žalą, jeigu tokia būdavo, G. paskaičiuodavo koks jam priklauso galutinis atlyginimas už tą komandiruotę. Kiek jam yra tekę skaičiuoti, tai jo atlyginimas už 4 savaičių trukmės komandiruotę siekdavo nuo 2500 Eur iki 2800 Eur, tačiau už tą laiką, kurį grįžęs prabūdavo Lietuvoje atlyginimas mokamas nebūdavo. G. suskaičiavęs jam priklausantį atlygį pažiūrėdavo kiek jau yra pervedęs pinigų į jo asmeninę sąskaitą ir tada likusį atlyginimo likutį paprasčiausiai išmokėdavo grynais pinigais. Jam dabar sunku pasakyti kokios tai būdavo sumos, tačiau gali pasakyti tiek, jog grynais pinigais po kiekvienos komandiruotės jam vienu kartu būdavo išmokama apytiksliai nuo 1000 Eur iki 1500 Eur. Grynuosius pinigus jis išimdavo tiesiai iš su savimi turimos piniginės ir juos paduodavo į rankas, grynųjų pinigų išmokėjimo metu niekada nėra tekę pasirašyti ant jokio šių pinigų išmokėjimo faktą patvirtinančio dokumento. Jis turėjo įtarimų, jog šios lėšos galbūt nebus apskaitytos oficialioje įmonės buhalterinėje apskaitoje, tačiau dėl to nekėlė jokių klausimų, jam buvo svarbu, jog jam išviso yra mokamas šis atlyginimas. Tačiau jam kilo įtarimas, kai prieš kiekvieną reisą jis turėdavo pasirašyti ant kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos jam neva būdavo išmokama tam tikra grynųjų pinigų suma, kaip orderyje nurodyta „dienpinigiai ir ūkio išlaidoms“, tačiau šios sumos jis niekada negaudavo. Pasirašyti eidavo į ofisą, kasos išlaidų orderį jam dažniausiai paduodavo bendrovės administratorė D.. Kai jis jos klausė kodėl turi pasirašinėti šį dokumentą, nors grynųjų pinigų pasirašymo momentu jis iš tikrųjų negauna, tai ji paaiškino, jog šita suma jam bus dalimis išmokėta, t.y. pervedama į jo asmeninę banko sąskaitą per visą tą laiką, kol jis bus komandiruotėje. Tikslių datų ir sumų jis neprisimena, bet gali pasakyti, jog kiekviename kasos išlaidų orderyje nurodyta jam neva išmokamų grynųjų pinigų suma siekdavo nuo 2000 iki 3500 Eur, kiek žino tai šios sumos dydis priklausydavo nuo to kiek jis žadėdavo laiko būti išvykęs į komandiruotę. Iš tikrųjų tai visos komandiruotės metu jam ir būdavo dalimis pervedamos lėšos į jo asmeninę banko sąskaitą kaip dienpinigiai ir kaip komandiruotpinigiai, skirti ūkio išlaidoms, kurios, jo manymu, galu gale daugiau ar mažiau sutapdavo su prieš komandiruotę jo pasirašytame kasos išlaidų orderyje nurodyta suma. Asmeniui parodyta pasirašyta 2017 m. rugsėjo 15 d. KIO Nr. 00 kopija, apie kurią šis paaiškino: jis prisimena, kai pasirašinėjo šį orderį, greičiausiai tai ir vyko 2017 m. rugsėjo mėn. 15 d., tai darė bendrovės ofise, kas jį davė pasirašyti tiksliai nepamena, orderyje esantis jo parašas yra tikras, o jame nurodyta neva jam perduodama 2000 Eur suma jam perduota iš tikrųjų nebuvo. Asmeniui parodytas pasirašytas 2017 m. rugsėjo 1 d. KPO Nr. 37, apie kurį šis paaiškino: jis prisimena, kai pasirašinėjo šį orderį, nes tai vyko prieš maždaug mėnesį laiko, kažkada 2018 m. kovo mėn. pradžioje, jam paskambino G. ir pasakė, jog pas juos pasikeitė buhalterė, kuri perskaičiavo jo atlyginimą, dėl ko susidarė bendrovės jam išmokėto atlyginimo permoka, todėl jis turi pasirašyti šį kasos pajamų orderį ir taip neva grąžins susidariusią permoką bendrovei. Orderį jis pasirašė, tačiau jame nurodytos 1703,80 Eur sumos jis neperdavė, iš jo jos ir nereikalavo, tiesiog norėjo tai sutvarkyti buhalteriškai. Asmeniui parodytas nepasirašytas 2017 m. lapkričio 24 d. KPO Nr. 43, apie kurį šis paaiškino: šio dokumento jis niekada nėra matęs ir nėra pasirašinėjęs, o jame nurodyta 21686,51 Eur suma jam yra išviso nesuvokiama ir nežino iš kur galėjo atsirasti, tokio dydžio bendrovės lėšos jam niekada nebuvo perduotos ir jis jų nėra turėjęs, tikriausiai įsivėlusi kokia klaida ir dėl to jis nebuvo jam duotas pasirašyti (t. 1, b. l. 66-68).

Liudytojas D. F. parodė, kad bendrovėje MB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje ir dirbo joje iki 2018 m. sausio mėn. Kiek prisimena darbą šioje įmonėje jam pasiūlė vienas iš pažįstamų. Darbo pokalbis vyko MB „(duomenys neskelbtini)“ ofise, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Dėl priėmimo į darbą darbo pokalbio metu bendravo su G. D.. Šiaip tai MB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei faktiškai ir vadovavo G., o jo žmona J. D. tik oficialiai ėjo vadovaujančias pareigas. Tai jis paskirstydavo darbus, tačiau žino, jog bankinius pavedimus vykdydavo jo žmona J.. Pagal darbo sutartį jį priėmė į vairuotojo‑ekspeditoriaus pareigas, bet neprisimena kokio dydžio atlyginimas joje buvo numatytas, žino, kad kiek daugiau nei minimalus mėnesinis atlyginimas, bet tikrai ne daugiau nei 500 Eur per mėnesį, jokie priedai joje nustatyti nebuvo. Išvykus į komandiruotę jam dar buvo mokami dienpinigiai. Į jo pareigas iš esmės įeidavo saugus krovinio pasikrovimas, jo pristatymas ir išsikrovimas. Pagrinde gabendavo naujas transporto priemones įvairiems automobilių salonams šiose šalyse: (duomenys neskelbtini). Komandiruotės, kuriose jis yra buvęs trukdavo mažiausiai nuo 4 savaičių iki ilgiausiai 12 savaičių. Jis su G. buvo sutaręs, jog jis jam mokės atlyginimą už darbo dieną ir buvo nustatęs tarifą, kuris siekė 140 Eur už darbo dieną. Jis dirbo per „(duomenys neskelbtini)“ ekspediciją, tai per vieną darbo dieną turėjo padaryti ne mažiau kaip 2 vežimus, t. y. pasikrauti krovinį, jį nuvežti ir išsikrauti bei pasikrauti dar vieną krovinį, jį nuvežti bei išsikrauti. Jeigu šį planą įvykdydavo, tai už tą dieną jam būdavo mokamas 140 Eur atlyginimas, jeigu per dieną nepavykdavo padaryti taip vadinamų dviejų reisų, tai G. nenorėdavo mokėti sutarto atlyginimo, tada mokėdavo tik pusę arba mažiau, apie 70 Eur už dieną. Būdavo ir taip, jog per vieną dieną pavykdavo padaryti ir 3 taip vadinamus reisus, tada prie jo sutarto atlyginimo, t. y. 140 Eur priklausydavo ir priedas, kuris siekdavo 70 Eur, tokiu atveju už vieną darbo dieną jam jau priklausydavo 210 Eur atlyginimas. Per visą jo darbo laikotarpį jam iš viso buvo priskirti 2 autovežiai „Renault“ ir „Volvo“ firmų vilkikai. Kurą buvo galima piltis įvairiose degalinėse, kurios priklausydavo „AS24“, „UTA“ arba „Arris“ platformai, nes vilkike buvo šių platformų išankstinio atsiskaitymo kortelės. Iš tikrųjų tai bendrovėje vilkikams nebūdavo nustatyta jokių konkrečių kuro normų, tačiau kartais būdamas komandiruotėje sulaukdavo G. skambučio ir jis jam priekaištaudavo dėl per didelio kuro suvartojimo, tačiau jis nieko negalėjo padaryti, nes jo vairavimo stilius yra kitoks. Visus nurodymus dėl maršruto ir krovinio, kurį reikia transportuoti jam duodavo vadybininkai. G. D. skambindavo tik tuo atveju, jeigu prireikdavo papildomų lėšų kokios nors detalės vilkikui įsigijimui arba tiesiog pasibaigdavo jo asmeninės lėšos ir turėdavo gauti atlyginimą. Dalis jam priklausančio atlyginimo būdavo mokama bankiniu pavedimu, o likusi dalis – grynais pinigais. Jo atlyginimą bankiniu pavedimu bendrovė mokėdavo į bendrovei priklausančią banko sąskaitą, o ne į jo asmeninę, nes jo sąskaita buvo užblokuota. Kadangi G. nenorėjo viso jam priklausančio atlyginimo mokėti grynais pinigais, tai jis pasiūlė tiesiog duoti bendrovės mokėjimo kortelę, į kurią būdavo pervedamas jo atlyginimas, o jis ja tiesiog naudojosi kaip savo, t. y. ja atsiskaitydavo, nuo jos bankomate nusiimdavo grynuosius pinigus ir panašiai. Kokia dalis jam priklausančio atlyginimo būdavo pervedama bankiniu pavedimu, o kokia dalis grynais pinigais pasakyti negali, nes ji visada kisdavo. Konkrečios atlyginimo išmokėjimo dienos nebuvo, ji gal ir buvo nustatyta darbo sutartyje, tačiau šiuos pinigus bendrovė pervesdavo vis kitokią dieną, o likusi jam priklausančių dienpinigių dalis būdavo išmokama grynais pinigais, kai jis grįždavo po komandiruotės. Nuo ko priklausydavo kuri dalis jam bus išmokama grynais pinigais, o kuri bankiniu pavedimu jis nežino. Avansas prieš komandiruotę mokamas nebūdavo. Iš esmės tai grįžus po komandiruotės supildydavo ataskaitinį lapą, kuriame nurodydavo savo vardą, pavardę, autovežio valstybinius numerius, išvykimo ir grįžimo datas bei vilkiko odometro duomenis prieš ir po komandiruotės bei surašydavo visas komandiruotės metu patirtas išlaidas. Pagrindinės išlaidos iš esmės tai būdavo už kurą, pateikdavo kvitus iš degalinių bei mokestis už kelius. Taip pat buvo su G. sutarę, jog jeigu padarys kokios žalos kroviniui, tai padengs 30 procentų padarytos žalos. Įvertinęs ataskaitą bei atsižvelgęs į kroviniui padarytą žalą, jeigu tokia būdavo, G. paskaičiuodavo koks jam priklauso galutinis atlyginimas už komandiruotę. Kiek jam yra tekę skaičiuoti, tai jo atlyginimas už 4 savaičių trukmės komandiruotę siekdavo nuo 2800 Eur iki 3200 Eur, tačiau už tą laiką, kurį grįžęs prabūdavo Lietuvoje atlyginimas mokamas nebūdavo. Tada G. suskaičiuodavo visą galutinį jam priklausantį atlygį, pažiūrėdavo kiek jau yra pervedęs pinigų į jo asmeninę sąskaitą ir tada likusi atlyginimo likutį išmokėdavo grynais pinigais. Tiksliai neprisimena kokios sumos būdavo išmokamos grynais pinigais, tačiau gali pasakyti tiek, jog grynais pinigais po kiekvienos komandiruotės jam vienu kartu būdavo išmokama apytiksliai nuo 1000 Eur iki 2500 Eur. Grynuosius pinigus G. išimdavo tiesiai iš su savimi turimos piniginės ir juos paduodavo jam į rankas, grynųjų pinigų išmokėjimo metu niekada nėra tekę pasirašyti ant jokio šių pinigų išmokėjimo faktą patvirtinančio dokumento. Prieš kiekvieną reisą jis turėdavo pasirašyti ant kasos išlaidų orderio, pagal kurį jam neva būdavo išmokama tam tikra grynųjų pinigų sumą, kaip orderyje nurodyta „dienpinigiai ir ūkio išlaidoms“, tačiau šios sumos jis niekada negaudavo. Pasirašyti eidavo į ofisą, kasos išlaidų orderį pasirašyti jam paduodavo G. arba bendrovės administratorė D.. Kai jis klausdavo kodėl turi pasirašinėti šį dokumentą, nors grynųjų pinigų pasirašymo momentu jis iš tikrųjų negauna, tai jam paaiškino, jog „turi rašytis, nes tokia tvarka“. Tikslių datų ir sumų jis neprisimena, bet gali pasakyti, jog kiekviename kasos išlaidų orderyje nurodyta jam neva išmokamų grynųjų pinigų suma siekdavo nuo 1800 iki 5000 Eur, kiek žino tai šios sumos dydis priklausydavo nuo to kiek jis žadėdavo laiko būti išvykęs į komandiruotę. Pagrįsti neva šių jam išmokėtų pinigų išlaidavimo jam taip pat nereikėdavo. Iš tikrųjų tai visos komandiruotės metu jam ir būdavo dalimis pervedamos lėšos į tą jau minėtą bendrovės banko sąskaitą kaip lėšos dalių pirkimui ar panašiai, nors iš tikrųjų tai ten būdavo jo atlyginimas, tačiau galu gale jam visos komandiruotės metu pervesta suma toli gražu nesutapdavo su prieš komandiruotę pasirašyto kasos išlaidų orderyje nurodyta neva jam išmokėta suma, pervesta suma būdavo kur kas mažesnė, kiek prisimena už du mėnesius išbūtus komandiruotėje jam buvo pervesta apie 1200 Eur. Neapsikentęs nuolatinių G. melagysčių ir apgaudinėjimų jis išėjo iš darbo. Ar įmonė jam liko skolinga ar jis jai nežino, buvo kilę tokių pamąstymų, jog gali būti dokumentaliai skolingas, nes pasirašinėjo ant tų jo minėtų kasos išlaidų orderių, bet kai tų pinigų jis niekada negaudavo tai dėl to ir nesijaudino. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytas pasirašyta 2017 m. rusgėjo 15 d. KIO Nr. 00 kopija. Jis prisimena, kai pasirašinėjo šį orderį, greičiausiai tai ir vyko 2017 m. rugsėjo mėn. 15 d., tai darė bendrovės ofise, kas jį davė pasirašyti tiksliai nepamena, orderyje esantis jo parašas yra tikras, o jame nurodyta neva jam perduodama 3000 Eur suma jam perduota nebuvo. Jam buvo parodytas pasirašytas 2017 m. lapkričio 22 d. KPO Nr. 00. Jis prisimena, kai pasirašinėjo šį orderį, nes tai ir vyko 2017 m. lapkričio mėn. 22 d., tai darė bendrovės ofise, kas jį davė pasirašyti tiksliai nepamena, orderyje esantis jo parašas yra tikras, o jame nurodyta neva jam perduodama 1800 Eur suma jam perduota nebuvo. Jis pasirašė kasos išlaidų orderiuose, kad neva gavo 16800 eurų grynų pinigų ūkio išlaidoms, tačiau pinigai jam nebuvo išmokėti. Dokumentus pasirašyti jam pateikė administratorė D..

Liudytojas S. T. parodė, kad jo sūnus R. T. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Kadangi jis neturėjo pakankamai patirties dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, tai jis, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, nutarė paprašyti darbdavio nemokamų atostogų, kad galėtų savo sūnui padėti pirmosios komandiruotės metu MB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl to 2017 m. kovo 16 d. sudarė darbo sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, kurią faktiškai atstovavo G. D.. Jis išvyko į komandiruotę, kuri truko apie 4 savaites. Grįžęs iš komandiruotės, nutraukė darbo sutartį. Prieš išvykstant į komandiruotę G. D. jam pasakė, kad komandiruotės metu už darbo dieną bus mokama 120 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu jam buvo parodytas 2017 m. kovo 16 d. kasos išlaidų orderis Nr. 0009, kurio išmokėjimo pagrindas „Dienpinigiai plius ūkio išlaidos“, suma 1500 Eur. Jis nepamena, kada tiksliai buvo pateiktas šis dokumentas, mano, kad prieš komandiruotę. Šį kasos išlaidų orderį galėjo pateikti tiek G. D., tiek MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose dirbusi moteris, kurios vardo, pavardės nepamena. Nors jis pasirašė, kad gavo 1500 Eur grynaisiais, tačiau realiai ši grynųjų pinigų suma nebuvo išmokėta. Prieš komandiruotę jis galėjo gauti grynaisiais iki 500 Eur, tačiau tiksliai to nepamena. Būnant komandiruotėje pavedimu į jo sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 200 Eur ūkio išlaidoms. Grįžus iš komandiruotės grynųjų pinigu iš MB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. 2017 m. balandžio 18 d. nutraukė darbo sutartį, po to 2017 m. balandžio 26 d. ir 2017 m. gegužės 10 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ bankiniais pavedimai jam pervedė 1000 Eur (dienpinigiai) ir 518 Eur (dienpinigiai). Tačiau už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. jis darbo užmokesčio negavo. Taip pat jam buvo parodytas 2018 m. kovo 1 d. raginimas dėl skolos sumokėjimo, tačiau jis tokio dokumento nėra gavęs iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir apie šį dokumentą nieko nežino.

Liudytojo R. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes kviečiamas į teismo posėdžius (buvo ir vesdinamas) neatvyko dėl svarbių priežasčių.

Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino apie 2016 m. gegužės mėn. ir dirbo tik keletą mėnesių. Apie šią darbovietę sužinojo iš pažįstamo R. B., kuris taip pat dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl darbo pobūdžio bendravo su G. D., taip pat jau įsidarbinęs, visus finansinius klausimus spręsdavo su pačiu G. D.. Jo žmoną J. D. yra matęs tik keletą kartų. Prieš įsidarbindamas iš G. D. suprato, kad jam bus mokama 120 Eur už darbo dieną. G. D. jam paaiškino, kad atsiskaitymai už darbą iš dalies bus mokami į jo asmeninę sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), taip pat į kortelę buvo pervedamos lėšos komandiruotės metu patiriamoms išlaidoms kompensuoti. Kada būdavo komandiruotėje, MB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdavo pavedimus, kurie būdavo įvardijami kaip „dienpinigiai“, „ūkio išlaidos“, „atlyginimas“. Po kiekvienos komandiruotės G. D. išmokėdavo galutinį atsiskaitymą grynaisiais, kuris būdavo ne mažesnis kaip 2000 Eur. Taip pat paaiškina, kad prieš kiekvieną komandiruotę jis turėdavo atvykti į MB „(duomenys neskelbtini)“ administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Tuo metu jam buvo pateikiami įvairūs dokumentai susipažinti tiek ir pasirašyti (nepamena, kokie dokumentai tiksliai buvo pateikiami). Jam apklausos metu buvo parodytas: 2016 m. gegužės 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. 0013, suma 3500 Eur, pagrindas dienpinigiai plius ūkio išlaidoms, paaiškina, kad: šiame kasos išlaidų orderyje pasirašė jis, šis dokumentas galėjo būti paduotas prieš komandiruotę, jį galėjo pateikti pasirašyti tiek G. D., tiek kita administracinėse patalpose dirbusi darbuotoja. Tačiau pagal šį dokumentą prieš komandiruotę grynieji pinigai nebuvo išmokami. Taip pat jam buvo parodytas 2016 m. rugpjūčio 3 d. kasos išlaidų orderis Nr. 0019/1, suma 3000 Eur, pagrindas dienpinigiai plius ūkio išlaidoms, paaiškina, kad: šiame kasos išlaidų orderyje pasirašė jis, šis dokumentas galėjo būti paduotas prieš komandiruotę, jį galėjo pateikti pasirašyti tiek G. D., tiek kita administracinėse patalpose dirbusi darbuotoja. Tačiau pagal šį dokumentą prieš komandiruotę grynieji pinigai nebuvo išmokami.Po kiekvienos komandiruotės G. D. jis pateikdavo ataskaitą, kurioje būdavo nurodomos komandiruotės metu patirtos išlaidos, pridedami dokumentai, patvirtinantys jų apmokėjimą. Po to G. D., suskaičiavęs, kokias pinigų sumas jau jam yra pervedęs į jo asmeninę sąskaitą, kaip ir minėjo, pavedimu buvo išmokamas darbo užmokestis, pervedamos lėšos ūkio išlaidoms, dienpinigiai, o po komandiruotės, grįžus, grynaisiais jam buvo sumokama ne mažiau kaip 2000 Eur. Gali paaiškinti ir tai, kad šiais metais iš MB „(duomenys neskelbtini)“ yra gavęs registruotą laišką, tačiau jis jo neskaitė, kadangi buvo išvykęs į komandiruotę. Tačiau jam yra žinoma, kad buvęs jo kolega V. S. taip pat yra gavęs tokio pobūdžio laišką, kada jis su juo susiekė, jis jam paaiškino, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ laiške prašo grąžinti skolą. Tačiau jam nėra žinoma, kokia tai skola. Jis pats į MB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė (t. 1, b. l. 81-82).

Liudytojas A. B. parodė, kad apie MB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo internete, nes ši bendrija ieškojo darbuotojų vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms užimti. Pasiskambinęs skelbime nurodytu telefono numeriu, bendravo su G. D.. Pokalbio metu jis jam pasiūlė susitikti MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. D. jam paaiškino, kad paprastai komandiruočių trukmė yra 4 savaitės ir grįžus 2 savaitės poilsio. Taip pat jis pasakė, kad jis dirbs per „(duomenys neskelbtini)“ ekspediciją ir žadėjo mokėti 130 Eur už darbo dieną. Tačiau kada pradėjo dirbti darbo laiko režimas buvo 5-6 savaitės komandiruotėse ir 2 savaitės poilsio namie, o jam žadėtų 130 Eur už darbo dieną jis nemokėjo. Iki sudarant darbo sutartį G. D. jam nesakė, kokiu būdu jis atsiskaitys su juo už atliktą darbą. Ar tai bus bankiniu pavedimu ar grynaisiais. Kai 2017 m. sausio 18 d. sudarė darbo sutartį ir pradėjo dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi atsiskaitymus už darbą gaudavo tiek grynaisiais, tiek bankiniais pavedimais. Įsidarbinęs MB „(duomenys neskelbtini)“, klausimais, susijusiais su darbu, apmokėjimu, bendravo tik su G. D.. Su J. D. praktiškai nebendravo, nors žinojo, kad ji yra vadovė. Kas dėl komandiruotės metu iškylančių klausimų, susijusių su koordinatėmis, išsikrovimo vieta, bendraudavo su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkais. Dieną prieš komandiruotę arba komandiruotės išvykimo metu jis turėdavo atvykti į MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) ir pasirašyti tam tikrus dokumentus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu jam buvo parodytas 2017 m. sausio 18 d. kasos išlaidų orderis Nr. 0004, suma 3500 Eur, apie šį dokumentą paaiškino taip: kaip ir minėjo dieną prieš komandiruotes arba tą pačią dieną prieš išvykstant darbuotoja D. jam padavė šį dokumentą pasirašyti. Jis šio dokumento reikšmės tuo metu nesuprato ir dabar nelabai gali tiksliai paaiškinti, tačiau jam paklausus pačio G. D., kodėl jis turi pasirašyti kasos išlaidų orderyje, jis paaiškino, kad jis pasirašo tuo tikslu, jeigu komandiruotės metu kažkas nutiktų, G. D. jam galės šią pinigų sumą pervesti į jo bankinę kortelę. Tačiau taip niekada nėra buvę, kad jam komandiruotės metu orderyje nurodyta suma būtų pervesta į bankinę kortelę. jam dirbant MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tokia atsiskaitymo organizavimo tvarka: prieš komandiruotę jis iš G. D. gaudavo 200 Eur arba pavedimu arba grynaisiais. Toliau jam jau esant komandiruotėje, jam paprašius, buvo atliekami bankiniai pavedimai (pervesdavo į asmeninę sąskaitą ne daugiau kaip 1000 Eur). Jam grįžus iš komandiruotės būdavo galutinis atsiskaitymas, visais atvejais su juo atsiskaitydavo G. D..Prieš kiekvieną komandiruotę jam ir kiekvienam vairuotojui darbuotoja D. paduodavo atspausdintą lapą pavadinimu „išlaidos“ (tame lape būdavo nurodytos tokios grafos: duoti pinigai; automobilis; išvykimo data; km išvykstant; grįžimo data; vardas, pavardė; km grįžus; pinigai grįžus). Kur yra nurodyta „duoti pinigai“, tai jis prieš komandiruotę gaudavo tam tikrą pinigų sumą arba pavedimu, arba grynaisiais, o G. D. visada įrašydavo konkrečią pinigų sumą skiltyje „duoti pinigai“, kad jis galėtų prisiminti, kiek prieš komandiruotę išmokėjo. Jis komandiruotės metu pildydavo išlaidų lapą, nurodydamas konkrečias patirtas ūkio išlaidas (keliai, kuras ir t. t.). Šį išlaidų lapą po kiekvienos komandiruotės jis pateikdavo darbuotojai D., kuri pagal dokumentus, pateisinančius turėtas išlaidas, sutikrindavo jo patirtas faktiškas išlaidas ir šis dokumentas būdavo perduodamas G. D.. Pastarasis įvertindavęs išmokėtas pinigines lėšas prieš komandiruotę, komandiruotės metu jam pervestas pinigines lėšas, išmokėdavo galutinį atsiskaitymą (arba grynaisiais, arba pavedimu). Po kiekvienos komandiruotės jam buvo išmokama ne mažiau kaip 2000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti kasos išlaidų orderiai 15200 eurų sumai. Liudytojas parodė, kad dokumentus pasirašyti pateikė D., grynųjų pinigų pagal šiuos dokumentus jis negavo. Taip pat buvo parodytas 2017 m. rugsėjo 1 d. kasos pajamų orderis Nr. 35, suma 2304,61 Eur. Parodė, kad niekada jokių piniginių lėšų jis nėra grąžinęs MB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas K. B. parodė, kad apie MB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo iš G. D., kuris pasiūlė jam įsidarbinti pas jį, autovežio vairuotoju. G. D. jam sakė, kad atstovauja MB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau, sudarant darbo sutartį, pastebėjo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra jo žmona - J. D.. Parodė, kad visus įdarbinimo formalumus tvarkė pats G. D., jis jam žodžiu apibrėžė, kiek darbo užmokesčio mokės, kaip mokės ir iš ko susidarys jo atlyginimas. G. D. jis yra pateikęs savo asmeninę sąskaitą, kadangi ji buvo reikalinga piniginių lėšų perlaidoms atlikti, esant komandiruotėje. Į jo asmeninę sąskaitą jis gaudavo pinigines lėšas, kurios būdavo įvardintos kaip darbo užmokestis, dienpinigiai, ūkio išlaidoms. Prieš įsidarbinant, G. D. jam žodžiu nurodė, jog už darbo dieną jam mokės nuo 120 Eur iki 140 Eur. Dažniausiai darbiniais klausimais bendraudavo su G. D., retais atvejais su J. D.. Šioje bendrijoje dirbo nuo 2015 m. pabaigos iki 2016 m. pabaigos. Komandiruotės užtrukdavo nuo 4 savaičių iki 6 savaičių. Po kiekvienos komandiruotės apie savaitę, dvi savaites ilsėdavosi. Prieš kiekvieną komandiruotę kontaktuodavo su G. D.. Prieš kiekvieną komandiruotę jis užeidavo į MB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini) kuriame jam darbuotoja D. pateikdavo pasirašyti įvairius dokumentus.Tarp pateikiamų dokumentų būdavo ir kasos išlaidų orderiai. Juose būdavo nurodomos įvairios piniginės lėšos. Jis yra G. D. klausęs, kodėl turi pasirašyti šiuose dokumentuose, kur nurodytos ne mažos pinigų sumos, G. paaiškindavo, kad taip reikia buhalteriškai. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti kasos išlaidų orderiai 14700 eurų sumai, tačiau jis grynųjų pinigų negavo. Kaip ir minėjo, prieš komandiruotę orderiai jam buvo pateikiami tik pasirašyti, o realiai grynųjų negaudavo. Jau esant komandiruotėje, jis gaudavo pinigines lėšas pavedimu, kurios būdavo nuo 100 Eur iki 250 Eur. Per kiekvieną komandiruotę būdavo atliekami apie 4 bankiniai pavedimai, kaip avansas, dienpinigiai, darbo užmokestis. Po komandiruotės jis susiskambindavo su G. D., kadangi taip buvo įprasta, jis jam liepdavo atvykti pas jį į namus tam, kad jam būtų išmokėtas galutinis atsiskaitymas grynaisiais. Be to, esant pas jį namuose, jis jam pateikdavo dokumentus, pateisinančius turėtas išlaidas komandiruotėje. Kiek jis atsimena, po komandiruotės jam G. D. išmokėdavo grynaisiais ne mažiau kaip 1500 Eur. Jam kaip darbuotojui darbdavys nepaaiškino, kokiu būdu, kada bus išmokas darbo užmokestis, dienpinigiai, kiek dienpinigių yra išmokėta ir t.t. Jis suprato, kad tai, kas yra oficialu ir kaip yra realiai, skiriasi.

Liudytojas V. Š. parodė, kad apie MB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kai sulaukė skambučio, kaip suprato, skambino vadovė. Jam tiesiog paskambino MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, vardo, pavardes nepamena ir pasiūlė įsidarbinti vairuotoju. Jie susitarė, kad jis atvyks į bendrijos buveinę, esančią (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu bendravo su moterimi, kaip supranta MB „(duomenys neskelbtini)“ vadove. Nepamena, ar susitikimo metu buvo sudaryta darbo sutartis. Darbo sutartis galbūt buvo sudaryta vėliau. Taip pat susitikimo metu jam buvo paaiškinta, kad numatoma komandiruočių trukmė 4 savaitės, o kas dėl apmokėjimo už darbą, tai ji jam paaiškino, kad bus visais atvejais išmokama bankiniu pavedimu po komandiruotės. Įsidarbinus, kiek pamena, teko bendrauti ir su vadybininke Ž.. Kiek pamena, buvo sudaryta tik darbo sutartis. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytas 2016 m. rugsėjo 12 d. įsakymas dėl komandiruotės Nr. 2016/09/12/01. Parodė, kad vyko į šiame įsakyme nurodytą komandiruotę. Be to, ši komandiruotė buvo pirma ir paskutinė, kadangi po šios komandiruotės nutraukė darbo sutartį. Šį įsakymą dėl komandiruotės matė pirmą kartą. Jam ikiteisminio tyrimo metu buvo parodytas 2016 m. rugsėjo 9 d. kasos išlaidų orderis Nr. 0020, kuriame yra jo gavėjo parašas. Šį dokumentą jam pateikė pasirašyti moteris, dirbusi MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ne vadybininkė Ž., o kita moteris, jos vardo pavardės nepamena. Apskritai jis antrą kartą mato tokio tipo dokumentą, t. y. kasos išlaidų orderį. Jis jo turinio nesuprato ir nesupranta, kam jis yra skirtas. Jam buvo užduotas klausimas: ar pasirašęs šį kasos išlaidų orderį jums buvo išmokėta nurodyta pinigų suma grynaisiais (2500 Eur)? Atsakė, kad jis grynųjų pinigų sumos, nurodytos minimame kasos išlaidų orderyje, nėra gavęs. Jis grynųjų iš viso nėra gavęs. Visi mokėjimai buvo atlikti tik pavedimu. Taip pat prie ikiteisminio tyrimo metu jis pridėjo banko išrašą, kuriame matosi visi MB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai. Jame matyti, kad jis 2016 m. rugsėjo 30 d. gavo DU avansą 100 Eur. Po to 2016 m. spalio 11 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 1800 Eur kaip dienpinigius. Iš viso, jis yra gavęs 1900 Eur pavedimu, grynųjų nėra gavęs. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytas 2016 m. rugsėjo mėn. mokėjimų žiniaraštis ir 2016 m. spalio mėn. priskaitymų-išskaitymų žiniaraštis. 2016 m. rugsėjo mėn. žiniaraštį yra pasirašęs, kad gavo darbo užmokestį, iš viso 229,18 Eur, tačiau, kaip jis supranta, tai su juo iki galo nėra atsiskaityta. Iš išrašo matyti, kad jis 2016 m. rugsėjo 30 d. gavo tik DU avansą 100 Eur, o už rugsėjį DU nėra gavęs. Tą patį paaaiškino ir apie 2016 m. spalio mėn. Iš 2016 m. spalio mėn. priskaitymų-išskaitymų žiniaraščio jam turėjo pavedimu pervesti 189,64 Eur, tačiau jis šios pinigų sumos negavo.

Liudytojas E. V. parodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2016 m. spalio mėn. Iš pažįstamų sužinojo, kad bendrija ieško vairuotojų-ekspeditorių.Pasiskambinęs bendravo su G. D., kuris jį pakvietė atvykti į MB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuvykęs minėtu adresu, dėl darbo pobūdžio bendravo su G. D., kuris jam trumpai apibūdino apie bendrijos veiklą. Jis iš jo suprato, kad bendrija teikia automobilių pervežimo paslaugą ES šalyse, o tuo metu jam buvo reikalingi vairuotojai. G. D. jam paaiškino, kad įprasta komandiruotės trukmė 4 savaitės, tačiau ši trukmė nebuvo privaloma, įsidarbinęs galėjo ir trumpiau būti komandiruotėje. G. D. jam pasakė, kad už darbo dieną komandiruotėje jam ketina mokėti 140 Eur. Darbas savaitgaliais nebuvo apmokamas. Jam šis darbo pasiūlymas tiko. Kitą dieną jis atvyko į MB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę ir su J. D. sudarė darbo sutartį. MB "(duomenys neskelbtini)" dirbo iki 2017 m. pavasario. Per visą darbo laikotarpį vyko į keturias komandiruotes. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti komandiruočių įsakymai, t .y 2016 m. spalio 10 d. Nr. 2016/10/10/04; 2016-11-28 Nr. 2016/11/28/01; 2017 m. vasario 12 d. Nr. 2017/02/12/01; 2017 m. sausio 8 d. Nr. 2017/01/08/01. Įsakymuose nurodytos komandiruočių trukmės, vykimo valstybės sutampa ir jis faktiškai vyko į komandiruotes. Jam prieš įsidarbinant nebuvo žinoma, kokia bendrijoje darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Jis su ja nebuvo supažindintas, tik žinojo, kad jam bus mokama 140 Eur už darbo dieną. Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo jis su G. D. sutarė, kad dalį piniginių išmokų jis gaus grynaisiais, o kitą dalį – bankiniu pavedimu. Grynuosius visais atvejais išmokėdavo G. D., o apie atliktą pavedimą sužinodavo gavęs trumpąją žinutę į savo mobilų telefoną. Atsiskaitymas vykdavo tokia tvarka: grįžęs po komandiruotės jis susitikdavo su G. D.. Susitikęs, jis jam dalį priklausančių pinigų išmokėdavo grynaisiais, o likusią sumą išmokėdavo pavedimu. Po kiekvienos komandiruotės jam grynaisiais ir pavedimu išmokėdavo ne mažiau kaip 2500 Eur. Taip pat parodo, kad prieš komandiruotę darbuotoja D. jam pateikdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti kasos išlaidų orderiai: 2016 m. lapkričio 28 d. KIO Nr. 0029; 2016 m. spalio 10 d. KIO Nr. 0023; 2017 m. vasario 10 d. KIO Nr. 0006; 2017 m. sausio 4 d. KIO Nr. 0001. Pasirašęs šiuos jam parodytus kasos išlaidų orderius, jis grynųjų pinigų negaudavo. G. D. jam yra sakęs, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas jis gaus po komandiruotės. Dalis bus išmokėta grynaisiais, dalis pavedimu. Jis nežinojo, kas yra kasos išlaidų orderis. Jis pasitikėjo G. D.. Prieš komandiruotę jis piniginių lėšų negaudavo, tačiau, jei komandiruotės metu jis turėdavo išlaidų, susijusių su komandiruote, jis informuodavo G. D. ir po to į savo asmeninę sąskaitą jis gaudavo pinigines lėšas. Po komandiruotės dokumentus, pateisinančius turėtas išlaidas, pateikdavo tiek G., tiek D.. Taip pat nebuvo supažindintas su bendrijos vidiniais dokumentais, jei tokie buvo. Taip pat jam ikiteisminio tyrimo metu buvo parodyti dokumentai: MB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2016 m. spalio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. mokėjimo žiniaraščiai, kuriuose yra jo vardas pavardė, taip pat gavėjo parašas. Parodė, kad šiuos dokumentus jam pateikdavo pasirašyti darbuotoja D.. Jis tik pasirašė, nes buvo prašoma pasirašyti, tačiau jis nesuprato, kokiuose dokumentuose jis pasirašinėjo ir kokiu tikslu tai darė. Ikiteisminio tyrimo metu jam jie buvo parodyti ir jis matė, kad nurodyta, kad tai darbo užmokestis. Vis dėlto nurodyti, ar šį DU jis gavo ir kada, jis negali. Jis manė, kad šios žiniaraščiuose nurodytos sumos išmokamos bendrai. Ir šios sumos įtrauktos į kasos išlaidų orderiuose nurodytas sumas.

2018 m. rugpjūčio 13 d. nešiojamojo kompiuterio ASUS K35S Nr. (duomenys neskelbtini), rasto ir paimto kratos (duomenys neskelbtini) (MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos) metu, apžiūros protokolu užfiksuota, kad kompiuterio kietajame diske rasti dokumentų dėl skolų sumokėjimo, surašytų vairuotojams, ruošiniai. Minėtais dokumentais vairuotojai raginami sumokėti įmonei jų įsiskolinimus (2 t., b. l. 29-35).

2018 m. rugpjūčio 20 d. Išorinio disko „Transcend StoreJet 500 GB“, rasto ir paimto kratos (duomenys neskelbtini) (J. D. gyvenamoji vieta) metu, apžiūros protokolu nustatyta, kad minėtame diske rasti kasos išlaidų ir kasos pajamų orderių ruošiniai, taip pat nuskanuoti kasos išlaidų orderiai su vairuotojų parašais ir rankraštiniais įrašais (2 t., b. l. 36-98).

2018 m. rugpjūčio 20 d. nešiojamojo kompiuterio Fujitsu Nr. (duomenys neskelbtini), rasto ir paimto kratos (duomenys neskelbtini) (J. D. gyvenamoji vieta) metu, apžiūros protokolu užfiksuota, kad minėtame kompiuteryje rasti mokėjimų žiniaraščių ir atsiskaitymo lapelių ruošiniai (2 t., b. l. 99-147).

2019 m. kovo 27 d. buvo pateikta specialisto išvada Nr. 04/11-2-17-3304 dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nustatyta, kad pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-0023-18 medžiagą ir tyrimui pateiktus MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus nustatyta, kad įmonė tiriamuoju laikotarpiu nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): - 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...;- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“; - 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies nurodyta, kad „ <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. - 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“; -13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, nes prieš komandiruotę vairuotojams ekspeditoriams pateikdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos įformino „dienpinigių plius ūkio išlaidoms“ piniginių lėšų išdavimą, tačiau kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų grynais pinigais vairuotojams neišmokėdavo, kasos išlaidų orderius užregistruodavo kasos knygoje ir jų pagrindu sumažindavo dokumentinį piniginių lėšų likutį kasoje ir įrašais vairuotojų ekspeditorių avanso apyskaitose padidindavo atskaitingų asmenų iš įmonės gautų piniginių lėšų sumą. Po komandiruotės vairuotojams ekspeditoriams buvo išmokamos įvairios sumos grynais pinigais, tačiau jų išmokėjimas apskaitoje nebuvo fiksuojamas. Taip pat 2017 m. rugsėjo mėn. kasos pajamų orderiais įformino darbo užmokesčio permokų priėmimą iš R. B., A. B. ir R. T., kuriuos užregistravo kasos knygoje ir padidino dokumentinį kasos likutį, nors vairuotojai ekspeditoriai apklausų metu nurodė niekada jokių piniginių lėšų į bendrijos kasą nėra įnešę, todėl bendrijos apskaita tapo netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama ir pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus iš dalies negalima nustatyti mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, t. y., iki 2017 m. lapkričio 30 d.

Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu bendrija kasos išlaidų orderiais įformino iš viso 115 700 Eur išmokėjimą iš kasos, tačiau pagal liudytojų parodymus apklausų metu jie grynais pinigais gavo iš viso apie 33 628,26 Eur sumą, t. y. apie 82 071,74 Eur (115 700-33 628,26) mažiau, negu įformino dokumentuose. Jei vairuotojams ekspeditoriams grynais pinigais nebuvo išmokėta apie 82 071,74 Eur suma, kurios išmokėjimas užfiksuotas bendrijos apskaitoje, ir neaišku kaip ir kur ji buvo panaudota, bendrija „(duomenys neskelbtini)“ patyrė iš viso apie 82 071,74 Eur nuostolį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 17 punkte nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė tiriamuoju laikotarpiu buvo J. D..

Dėl įmonės kasos laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.:

Pagal tyrimui pateiktas kasos knygas dokumentinis grynųjų pinigų likutis kasoje tiriamojo laikotarpio pradžioje (2015 m. lapkričio 1 d. būklei) - 3 739,05 Eur. Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. kasos pajamas sudarė iš viso 255 453,31 Eur, išlaidas 248 100 Eur, dokumentinis grynųjų pinigų likutis kasoje tiriamojo laikotarpio pabaigai - 11 092,36 Eur (3 739,05+255 453,31-248 100).

Kasos iš viso 255 453,31 Eur pajamas sudarė: - atskaitingo asmens J. D. įnešimai į kasą 164 923,40 Eur; -gauta iš Lietuvos pirkėjų 46 930,80 Eur; -gauta iš užsienio pirkėjų 36 000 Eur; -darbo užmokesčio permokos grąžinimai iš viso 5 611,56 Eur (2 304,61 Eur A. B., 1 703,80 Eur R. B., 741,03 Eur O. R., 700,64 Eur R. T., 161,48 Eur J. Č.); -priimta iš advokato D. G. (Taikos sutartis) 1 260,95 Eur; -priimta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. (už žalą gautą iš (duomenys neskelbtini) 2016 m. liepos 28 d. Nr.306660690) 726,60 Eur.

Kasos išlaidas, iš viso 248 100 Eur, sudarė:-iš viso išmokos „dienpinigiai ir ūkio išlaidos“ vairuotojams ekspeditoriams 232 100 Eur :- A. U. 5 500 Eur, - K. B. 14 700 Eur,-R. B. 31 500 Eur, - A. D. 36 300 Eur,- A. L. 500 Eur, - V. T. 2 000 Eur,-R. Š. 6 500 Eur, - V. K. 3 000 Eur, - M. R. 14 200 Eur, - V. Š. 2 500 Eur,-E. V. 11 500 Eur, -T. B. 15 700 Eur, - D. F. 16 800 Eur, - A. B. 15 200 Eur,- S. T. 1 500 Eur, - R. T. 14 500 Eur, - V. S. 2 700 Eur, - R. D. 2 700 Eur, - D. K. 7 000 Eur, - V. B. 9 000 Eur, - O. R. 5 000 Eur, - J. Č. 1 200 Eur, - E. P. 1 500 Eur, - V .L. 3 000 Eur, - V. H. 3 600 Eur, - S. V. 3 500 Eur,-A. B. 1 000 Eur; - avanso grąžinimas pagal susitarimą 15 500 Eur; - darbo užmokesčio avansas A. U. 500 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad bendrijos iš viso 164 923,40 Eur kasos pajamos įformintos kaip atskaitingo asmens direktorės J. D. įneštos piniginės lėšos grynais pinigais, buvo atlikta jos avanso apyskaitų analizė (3 priedas).

Pagal tyrimui už tiriamąjį laikotarpį pateiktas direktorės J. D. avanso apyskaitas tiriamojo laikotarpio pradžioje (2015 m. lapkričio 1 d. datai) bendrijos įsiskolinimas atskaitingam asmeniui direktorei J. D. (antiišlaidžiai) sudarė 79 108,88 Eur.

Atskaitingo asmens J. D. pajamos iš viso 325 874 Eur:-laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. - 8 080 Eur; - laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 229 040 Eur; - laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. – 88 754 Eur.

Atskaitingo asmens direktorės J. D. išlaidos iš viso 493 839,72 Eur:-laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 26 326,06 Eur;-laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016-12-31 – 268 588,87 Eur;-laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. – 198 924,79 Eur.

Tiriamojo laikotarpio pabaigai bendrijos įsiskolinimas atskaitingam asmeniui direktorei J. D. (antiišilaidžiai) - 247 074,60 Eur (-79 108,88 + 325 874 - 493 839,72).

Atskaitingo asmens direktorės J. D. pagrindinės pajamos - piniginės lėšos gautos iš bendrijos sąskaitų bankuose, pagrindinės išlaidos - apmokėjimai prekių ir paslaugų tiekėjams ir 164 923,40 Eur (26 223,40 + 102 700 + 36 000) įnešimas į bendrijos kasą grynais pinigais.

Taip pat 2015 m. gruodžio mėn. – 2016 m. spalio mėn. direktorės J. D. avanso apyskaitoje įrašyti duomenys apie patirtas iš viso 3 821,02 Eur išlaidas, išmokant darbo užmokestį darbuotojams pagal pridėtus išmokėjimo žiniaraščius:- K. B. iš viso 356,80 Eur (112,75+244,05); - A. U. iš viso 927,01 Eur (112,75+194,66+208,16+411,44);- P. M. iš viso 2 227,49 Eur (540,91+1 686,58); - A. L. 120,08 Eur;- V. Š. 189,64 Eur. t. y., bendrijos skola atskaitingam asmeniui direktorei J. D. per visą tiriamąjį laikotarpį padidėjo 167 965,72 Eur (247 074,60 - 79 108,88), tačiau šių atskaitingo asmens J. D. panaudotų piniginių lėšų kilmė nėra aiški.

MB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose ataskaitose FR0711 Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas deklaravo (3 priedas): -2015 metais iš J. D. gautą paskolą 7 819 Eur (ta pati suma (26 997 Lt) deklaruota 2013 ir 2014 metais); -2016 metais 121 720 Eur įsiskolinimą J. D. (pagal avanso apyskaitą įsiskolinimas 2016 m. gruodžio 31 d. būklei 136 903,81 Eur, t. y., 15 183,81 Eur (136 903,81-121 720) didesnis); -2017 metais 234 290 Eur įsiskolinimą J. D. (patikslinta ataskaita pateikta 2018 m. liepos 23 d.).

Mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 13 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimų, nes prieš komandiruotę vairuotojams ekspeditoriams pateikdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos įformindavo „dienpinigių plius ūkio išlaidoms“ piniginių lėšų išdavimą, tačiau kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų grynais pinigais vairuotojams neišmokėdavo, o kasos išlaidų orderius užregistruodavo kasos knygoje ir jų pagrindu sumažindavo dokumentinį piniginių lėšų likutį kasoje ir įrašais vairuotojų ekspeditorių avanso apyskaitose padidindavo atskaitingų asmenų gautų piniginių lėšų sumą. Po komandiruotės vairuotojams ekspeditoriams buvo išmokamos įvairios sumos grynais pinigais, tačiau jų išmokėjimas apskaitoje nebuvo fiksuojamas. Taip pat bendrija 2017 m. rugsėjo mėn. kasos pajamų orderiais įformino darbo užmokesčio permokos priėmimą iš R. B., A. B. ir R. T., kuriuos užregistravo kasos knygoje ir taip padidino dokumentinį kasos likutį, tačiau pagal vairuotojų ekspeditorių paaiškinimus, jie jokių piniginių lėšų į bendrijos kasą nėra įnešę, todėl pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus iš dalies negalima nustatyti mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos, t. y., iki 2017 m. lapkričio 30 d. (4 t., b. l. 114-177).

2019 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. V. 2018 m. rugsėjo 3 d. Užduotį atlikti objektų tyrimą Nr. 04/11-1-11-9223 (užduoties skyrimo pagrindas – pagal kasos išlaidų orderius vairuotojams-ekspeditoriams galimai neišmokėti teisės aktų nustatyta tvarka priklausantys dienpinigiai), susipažinus su ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 03-6-00023-18 surinktais dokumentais ir informacija, pagal tyrimui pateiktus bendrijos apskaitos dokumentus buvo atliktas MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ir pateikta 2019 m. kovo 27 d. Specialisto išvada Nr. 04/11-2-17-3304.

2019 m. spalio 15 d. Prašyme dėl ikiteisminio tyrimo papildymo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. D. nurodė, kad iš viso 164 923,40 Eur (26 223,40+102 700 +36 000) sumos į bendrovės kasą nėra įnešusi, nes tuo laikotarpiu nedisponavo tokio dydžio piniginėmis lėšomis grynaisiais pinigais. Taip pat nurodė, kad kasos pajamų orderius, pagal kuriuos įformintas 26 223,40 Eur ir 102 700 Eur įnešimas į kasą, parengė ne ji pati, o I. R. individualios įmonės įgaliotas asmuo, tvarkęs MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

MB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui vadovo patvirtinta kasos apskaitos dokumentų išrašymo ir numeravimo tvarka pateikta nebuvo.

Pagal tyrimui pateiktas kasos knygas dokumentinis grynųjų pinigų likutis kasoje tiriamojo laikotarpio pradžioje (2015-11-01 būklei) - 3 739,05 Eur. Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m lapkričio 30 d. kasos pajamas sudarė iš viso 255 453,31 Eur, išlaidas 248 100 Eur, dokumentinis grynųjų pinigų likutis kasoje tiriamojo laikotarpio pabaigai - 11 092,36 Eur (3 739,05+255 453,31-248 100) (detalus piniginių lėšų judėjimas MB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje atvaizduotas išvados 1 lentelėje).

Piniginių lėšų grynais pinigais duomenys, nurodyti kasos knygose, sutampa su bendrijos apskaitos registruose užfiksuotais duomenimis.

Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. apskaitytų iš viso 255 453,31 Eur kasos pajamų, 164 923,40 Eur (26 223,40+102 700 +36 000) suma kasoje užpajamuota pagal 3 (tris) kasos pajamų orderius (2016-10-07 KPO GLR Nr. 29 – 26 223,40 Eur, 2017-01-04 KPO GLR Nr. 30 - 102 700 Eur, 2017-09-01 KPO GLR Nr. 34 - 36 000 Eur), kuriais įformintas piniginių lėšų grynais pinigais priėmimas iš direktorės J. D..

Jei, atsižvelgiant į MB direktorės J. D. 2019 m. spalio 15 d. Prašyme dėl ikiteisminio tyrimo papildymo nurodytas aplinkybes, kad iš viso 164 923,40 Eur piniginių lėšų grynais pinigais, kurie pagal kasos pajamų orderius buvo apskaityti kasoje, faktiškai ji į kasą neįnešė, tada kasos pajamos laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. sudarytų iš viso 90 529,91 Eur (255 453,31-164 923,40).

MB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje įrašyta, kad laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. bendrijos kasos išlaidos sudaro iš viso 248 100 Eur. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad iš kasos išlaidų orderiais įformintos vairuotojams‑ekspeditoriams išmokėjimui 115 700 Eur sumos pagal darbuotojų parodymus apie 82 071,74 Eur nebuvo išmokėta, todėl šia suma sumažintos kasos išlaidos sudaro 166 028,26 Eur (248 100-82 071,74).

Tokiu būdu piniginės lėšos kasoje sudarytų iš viso 94 268,96 Eur (3 739,05+90 529,91), o kasos išlaidos iš viso 166 028,26 Eur, t. y., kasos išlaidos 71 759,30 Eur (166 028,26-94 268,96) viršytų kasos pajamas, kas nepatvirtina J. D. 2019 m. spalio 15 d. Prašyme dėl ikiteisminio tyrimo papildymo nurodytų aplinkybių.

Dėl pateiktų pirkimo dokumentų:

1. Pateikta 2015-08-10 Transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. BTT2015-08-10/P/1 nevertintina, nes sutarties sudarymo data neįeina į tiriamąjį laikotarpį.

2. Pateiktos 2 (dvi) 2017-08-10 data įformintos Pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias MB „(duomenys neskelbtini)“ iš S. J., a/k (duomenys neskelbtini), pirko transporto priemones iš viso už 4 840 Eur: MB 1840, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) už 3 025 Eur ir Gronewold TSCH-LD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 815 Eur.

Direktorės J. D. patirtos išlaidos dėl 2017 m. rugpjūčio 10 d. transporto priemonių pirkimo už 4 840 Eur (3 025+1 815) sumą yra apskaitytos bendrijos buhalterinėje apskaitoje, t. y., MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. D. 2017 m. rugpjūčio 31 d. avanso apyskaitoje 4 840 Eur suma pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. Pažymą Nr. 82 (S. J. (sutartyse J.) individuali veikla, a/k (duomenys neskelbtini), pavedimas Nr.95) yra įrašyta į atskaitingo asmens J. D. 2017 m. rugpjūčio mėn. išlaidas, 4 840 Eur padidinant bendrijos įsiskolinimą J. D. (2017 m. rugppjūčio 31 d. būklei užfiksuotas bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas atskaitingam asmeniui direktorei J. D. sudarė 221 892,88 Eur).

3. Pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. lapkričio 14 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra TRAA Nr. 710, pagal kurią įformintas transporto priemonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pardavimas bendrijai iš viso už 10 000 Eur plius 2 100 Eur PVM, iš viso už 12 100 Eur sumą.

Apmokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už transporto priemones pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą buvo iš bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. Pagal bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke išrašus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 25 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1178 pervesta 2 100 Eur (nurodytas mokėjimo pagrindas - mokama už Mersedes Benz ir kaessbohrer) ir 2016-11-08 mokėjimo pavedimu Nr.1188 pervesta 10 000 Eur (nurodytas mokėjimo pagrindas - mokama už Mersedes Benz ir kaessbohrer).

Taigi, 2019 m. spalio 15 d. Prašyme dėl ikiteisminio tyrimo papildymo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. D. papildomai pateiktų aukščiau nurodytų pirkimo dokumentų duomenys įtraukti į bendrijos buhalterinę apskaitą.

Dėl pateiktų MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašų.

Pagal pateiktus sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus, kuriuose išfiltruoti duomenys apie J. D. grynųjų pinigų įmokėjimus į bendrijos atsiskaitomąją sąskaitą naudojantis bankomatais, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. gegužės 12 d. įnešta iš viso 87 470 Eur (76 250+11 220) suma. Iš tyrimui pateiktų MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų matyti, kad duomenys dėl į bendrijos banko sąskaitą įneštų piniginių lėšų įrašytos į išlaidas direktorės J. D. avanso apyskaitose.

Dėl pateiktų J. D. sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB Swedbank išrašų.

Pažymėtina, kad atliekant bendrijos ūkinės finansinės veiklos tyrimą tirta ne J. D., o MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų apskaita. Pagal pateiktus dokumentus direktorė J. D. į bendrovės kasą grynais pinigais įnešė 164 923,40 Eur (26 223,40 + 102 700 + 36 000) sumą. Šie duomenys buvo įrašyti į direktorės J. D. išlaidas avanso apyskaitose ir įtraukti į bendrijos įsiskolinimo direktorei J. D. sumą.

Pagal pateiktus J. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB (duomenys neskelbtini) išrašus, kuriuose išfiltruoti duomenys apie iš sąskaitos išimtas pinigines lėšas naudojantis bankomatais, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. grynais pinigais iš viso išimta 134 025 Eur (87 155+46 870) suma, tačiau nėra pagrindo nei patvirtinti, nei paneigti, kad J. D. tuo laikotarpiu negavo piniginių lėšų grynais pinigais ir iš kitų šaltinių.

Dėl su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės J. D. 2019 m. spalio 15 d. Prašymu papildomai pateiktų dokumentų 2019 m. kovo 27 d. Specialisto išvada Nr.04/11-2-17-3304 nesikeičia (t. 7, b. l. 93-96).

2019 m. lapkričio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. spalio 15 d. buvo gautas J. D. prašymas, kuriame nurodoma, kad ji pagal 3 kasos pajamų orderius neįnešė į įmonės kasą grynų pinigų, iš viso 164923,40 Eur, nes tiek pinigų neturėjo, o tik įformino minėtas pinigų įnešimo operacijas dokumentais.

Siekiant nustatyti ikiteisminiam tyrimui svarbias aplinkybes buvo gauti J. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. D., gim. (duomenys neskelbtini), 2010 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio banko sąskaitų išrašai, išanalizuotos metinės pajamų mokesčio deklaracijos nuo 2012 metų.

Analizės metu nustatyta, kad G. D. 2012-2017 metų laikotarpiu gavo 105987,48 Eur pajamų iš turto nuomos, 191759,32 Eur iš individualios veiklos. J. D. minėtu laikotarpiu gavo 24096.15 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais, 20898,40 Eur pajamų iš individualios veiklos, 152914,76 Eur pajamų iš turto nuomos.

Iš viso G. D. ir J. D. laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. gavo 981 808 Eur. pajamų ir turėjo 572832 Eur išlaidų, t. y., sutuoktiniai turėjo pakankamai lėšų įnešti į MB „(duomenys neskelbtini)“ kasą pinigus pagal kasos pajamų orderius 164923,4 Eur (7 t., b. l. 97-98).

2019 m. vasario 21 d. turto tyrimo pažymoje išanalizuotos J. D. ir G. D. gautos pajamos ir patirtos išlaidos laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. (6 t., b. l. 150-157).

Teisiamajame posėdyje buvo apkausta specialistė Ligita Janauskienė, kuri susipažinusi su pateikta išvada, ją patvirtino, tačiau pašalino kai kuriuos netikslumus. Specialistė parodė, kad dėl įvykusios klaidos, pasisavinto turto vertė yra 81671,74 Eur.

Byloje surinktų ir teisiamajame ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji G. D. ir L. D. padarė jiems inkriminuotus nusikaltimus.

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012).

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-693/2013).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012). Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-462-489/2016).

Nors kaltinamieji G. D. ir J. D. savo kaltės dėl įmonės piniginių lėšų pasisavinimo nepripažino, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ištyrus faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad jie padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o kaltinamųjų neprisipažinimą reiktų vertinti kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad įmonės vairuotojai-ekspeditoriai pagal kaltinime minimus kasos išlaidų ir pajamų orderius grynųjų pinigų negavo tiek, kiek buvo juose įrašyta. Jiems prieš komandiruotes buvo duodamos grynais nedidelės sumos, bet ne tokios kaip nurodytos kasos išlaidų orderiuose.

Pažymėtina tai, kad G. D. oficialiai MB,, (duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbintas, tačiau ir pats pripažino, kad joje dirbo, nes tai buvo šeimos verslas. Be to, jo parodymus patvirtino ir visi teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai, kurie parodė, kad dėl įdarbinimo bei užmokesčio tarėsi būtent su G. D., būtent G. D. išmokėdavo jiems grynuosius pinigus ir su juo derindavo kur reikėdavo vykti. Liudytojai patvirtino, kad jei kas atsitikdavo automobiliams, visada skambindavo G. ir vairuotojai buvo įsitikinę, kad jis yra įmonės vadovas, todėl byloje surinkti duomenys patvirtina, kad G. D. faktiškai atliko vadovo ir kasininko pareigas. Taip pat įmonės administratore dirbusi D. I. patvirtino, kad ji ir iš G. D. ir iš J. D. gaudavo nurodymus ir paliepimus pateikti pasirašyti kasos išlaidų orderius vairuotojams, kuriuos jai paduodavo tiek J. D., tiek G. D..

Liudytojo K. B. parodymais nustatyta, kad prieš įsidarbinant G. D. jam žodžiu nurodė, jog už darbo dieną jam mokės nuo 120 Eur iki 140 Eur. Prieš kiekvieną komandiruotę jis užeidavo į MB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jam darbuotoja D. pateikdavo pasirašyti įvairius dokumentus. Jis atsimena, kad tarp pateikiamų dokumentų būdavo ir kasos išlaidų orderiai. Juose būdavo nurodomos įvairios piniginės lėšos. Jis yra G. D. klausęs, kodėl turi pasirašyti šiuose dokumentuose, kur nurodytos ne mažos pinigų sumos (kasos išlaidų orderiuose). Šis paaiškindavo, kad taip reikia buhalteriškai. Dėl ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodytų kasos išlaidų orderių 14700 Eur sumai jis nurodė, kad grynųjų pinigų negavo. Per kiekvieną komandiruotę būdavo atliekami apie 4 bankiniai pavedimai, kadangi būdavo reikalingi pinigai kelių mokesčiams susimokėti ir smulkioms išlaidoms, o įforminami kaip avansas, dienpinigiai, darbo užmokestis. Po komandiruotės jis susiskambindavo su G. D., kadangi taip buvo įprasta, šis jam liepdavo atvykti pas jį į namus tam, kad jam būtų išmokėtas galutinis atsiskaitymas grynaisiais. Be to, esant pas jį namuose, jis jam pateikdavo dokumentus, pateisinančius turėtas išlaidas komandiruotėje. Kiek jis atsimena, po komandiruotės jam G. D. išmokėdavo grynaisiais ne mažiau kaip 1500 Eur.

Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-3304 dėl MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodoma, kad K. B. už darbo laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. sausio 23 d. buvo priskaitytas darbo užmokestis 3736,03 Eur, kurie bankiniais pavedimais pervesti į bankinę kortelę. Taip pat nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktus bendrijos apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu K. B. darbo užmokesčio, dienpinigių ir kelionės išlaidų išmokėjimui paskaičiuota iš viso 16 658,67 Eur (3 068,49+10 909+2 681,18) suma. Jei K. B. (pagal jo parodymus 2018 m. rugpjūčio 3 d. apklausos metu) po kiekvienos komandiruotės buvo išmokėta ne mažesnė kaip 1 500 Eur suma, tai K. B. iš viso gavo ne mažiau kaip 15 260 Eur (6 260 Eur mokėjimo pavedimais ir ne mažiau kaip 9 000 Eur grynais pinigais), t. y., gavo apie 1 398,67 Eur (16 658,67- 15 260) mažiau, negu buvo apskaičiuotas darbo užmokesčio, dienpinigių ir kelionės išlaidų, todėl K. B. patyrė apie 1 398,67 Eur nuostolį. Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu bendrija K. B. pagal 6 (šešis) kasos išlaidų orderius įformino iš viso 14 700 Eur išmokėjimą grynais pinigais ir šia suma sumažino bendrijos kasos dokumentinį likutį. Tačiau pagal K. B. parodymus grynais pinigais jis gavo ne mažiau kaip 9 000 Eur, t. y. 5 700 Eur (14 700Eur - 9 000Eur ) suma grynais pinigais jam nebuvo išmokėta. Kadangi K. B. apie 5 700 Eur suma nebuvo išmokėta ir neaišku kur ir kaip buvo panaudota, bendrija patyrė apie 5 700 Eur nuostolį.

Liudytojo R. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu perskaitytais teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu nustatyta, kad kilus įtarimui, kai prieš kiekvieną reisą jis turėdavo pasirašyti ant kasos išlaidų orderių, pagal kuriuos jam neva būdavo išmokama tam tikra grynųjų pinigų suma, kaip orderyje nurodyta „dienpinigiai ir ūkio išlaidoms“, tačiau šios sumos jis niekada negaudavo. Su G. D. buvo sutarę, jog šis jam mokės atlyginimą už darbo dieną ir buvo nustatęs tarifą, kuris siekė nuo 120 Eur iki 140 Eur už darbo dieną. Kadangi pagal darbo sutartį jam priklausė minimalus mėnesinis atlyginimas, tai jis bei kartu dalis jam po komandiruotės priklausančių dienpinigių būdavo pervedami į jo asmeninę banko sąskaitą, o likusi jam priklausantį dienpiningių dalis būdavo išmokama grynais pinigais. G. D. suskaičiavęs jam priklausantį atlygį, pažiūrėdavo kiek jau yra pervedęs pinigų į jo asmeninę sąskaitą ir tada likusį atlyginimo likutį išmokėdavo grynaisiais pinigais, kuriuos jis išimdavo tiesiai iš savo piniginės ir juos paduodavo jam į rankas. Grynais pinigais po kiekvienos komandiruotės jam vienu kartu būdavo išmokama apytiksliai nuo 1000 Eur iki 1500 Eur.

Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-3304 dėl MB,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodoma, kad Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu bendrija R. B. pagal 10 (dešimt) kasos išlaidų orderių įformino iš viso 31 500 Eur išmokėjimą grynais pinigais ir šia suma sumažino bendrijos kasos dokumentinį likutį. Tačiau pagal R. B. parodymus, grynais pinigais jis gavo apie 11 250 Eur, t. y. apie 20 250 Eur (31 500-11 250) suma grynais pinigais jam nebuvo išmokėta. Kadangi R. B. apie 20 250 Eur nebuvo išmokėta, todėl neaišku kur ir kaip šios piniginės lėšos buvo panaudotos, tai bendrija patyrė apie 20 250 Eur nuostolį.

Liudytojo R. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir perskaitytais BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad prieš įsidarbindamas iš G. D. suprato, kad jam bus mokama 120 Eur už darbo dieną. Parodė, kad kada būdavo komandiruotėje, MB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdavo pavedimus, kurie būdavo įvardijami kaip „dienpinigiai“, „ūkio išlaidos“, „atlyginimas“. Po kiekvienos komandiruotės G. D. išmokėdavo galutinį atsiskaitymą grynaisiais, kuris būdavo ne mažesnis kaip 2000 Eur. Taip pat parodė, kad prieš kiekvieną komandiruotę jis turėdavo atvykti į MB „(duomenys neskelbtini)“ administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Tuo metu jam buvo pateikiami įvairūs dokumentai tiek susipažinti, tiek ir pasirašyti. Parodė, kad pagal kasos išlaidos orderius dėl grynųjų pinigų išmokėjimo prieš komandiruotę grynieji pinigai nebuvo išmokami. Po kiekvienos komandiruotės G. D. jis pateikdavo ataskaitą, kurioje būdavo nurodomos komandiruotės metu patirtos išlaidos, pridedami dokumentai, patvirtinantys jų apmokėjimą. Po to G. D. suskaičiavęs, kokias pinigų sumas jau jam yra pervedęs į jo asmeninę sąskaitą, todėl pavedimu buvo išmokamas darbo užmokestis, pervedamos lėšos ūkio išlaidoms, dienpinigiai, o grįžus iš komandiruotės, grynaisiais jam buvo sumokama ne mažiau kaip 2000 Eur.

Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-3304 dėl MB,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodoma, kad Pagal tyrimui pateiktus bendrijos apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu bendrija R. Š. pagal 2 (du) kasos išlaidų orderius įformino iš viso 6 500 Eur išmokėjimą grynais pinigais ir šia suma sumažino bendrijos kasos dokumentinį likutį. Tačiau pagal R. Š. parodymus, grynais pinigais jis gavo ne mažiau kaip 4 000 Eur, t. y., apie 2 500 Eur (6 500-4 000) suma grynais pinigais jam nebuvo išmokėta. Kadangi apie 2 500 Eur suma, kurios išmokėjimas įformintas dokumentais, R. Š. nebuvo išmokėta ir neaišku kur ir kaip buvo panaudota, tai bendrija patyrė apie 2 500 Eur nuostolį.

Liudytojo V. Š. parodymais nustatyta, kad jis buvo išvykęs į vieną komandiruotę, tačiau grynųjų pinigų sumos, nurodytos kasos išlaidų orderyje - 2500 Eur nėra gavęs. Jis grynųjų pinigų iš viso nėra gavęs. Visi mokėjimai buvo atlikti tik pavedimu.

Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-3304 dėl MB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodoma, kad Pagal tyrimui pateiktus bendrijos apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu bendrija V. Š. pagal kasos išlaidų orderį įformino 2 500 Eur išmokėjimą grynais pinigais ir šia suma sumažino bendrijos kasos dokumentinį likutį. Tačiau pagal V. Š. parodymus, grynųjų pinigų iš bendrijos jis iš viso nėra gavęs. Kadangi 2 500 Eur, kurių išmokėjimas įformintas dokumentais, V. Š. nebuvo išmokėtas, todėl neaišku kur ir kaip jie buvo panaudoti, tai bendrija patyrė 2 500 Eur nuostolį.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė L. Janauskienė, paaiškindama specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes dėl V. Š. parodė, kad buhalterinėje apskaitoje yra įformintas dokumentas, pagal kurį iš kasos yra nurašyti pinigai, kasos piniginių lėšų likutis yra sumažintas 2500 Eur suma, pagal kasos išlaidų orderį, kuris įformintas kaip išmokėjimas V. Š.. Kadangi V. Š. aiškino, kad negavęs šitų pinigų, tačiau pagal dokumentą yra įformintas išmokėjimas ir iš kasos šita suma nurašyta, bet V. Š. jų negavo, taigi įmonė patyrė nuostolį. Kadangi V. Š. už darbą nesumokėta, todėl nežinia, kur dingo pinigai. Pačioje kasoje fiziškai pinigų nebuvo, tačiau išrašytas tik dokumentas, o pinigai neišmokėti. V. Š. teigia, kad pinigų negavo, bet pagal kasos knygą, kasos išlaidų orderis pagal kurį įformintas išmokėjimas V. Š. paskui buvo įvertintas kasoje, o tai reiškia, kad kasos pinigai nurašyti.

Liudytojo E. V. parodymais nustatyta, kad įsidarbinant į įmonę, G. D. jam pasakė, kad už darbo dieną komandiruotėje jam mokės 140 Eur. Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo jis su G. D. sutarė, kad dalį piniginių išmokų jis gaus grynaisiais, o kitą dalį bankiniu pavedimu. Grynuosius pinigus visais atvejais išmokėdavo G. D., o apie atliktą pavedimą sužinodavo gavęs trumpąją žinutę į savo mobilų telefoną. Atsiskaitymas vykdavo tokia tvarka: grįžęs po komandiruotės jis susitikdavo su G. D.. Susitikęs, G. jam dalį priklausančių pinigų išmokėdavo grynaisiais, o likusią sumą išmokėdavo pavedimu. Po kiekvienos komandiruotės jam grynaisiais ir pavedimu išmokėdavo ne mažiau kaip 2500 Eur. Taip pat liudytojas parodė, kad prieš komandiruotę darbuotoja D. jam pateikdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius. Jam apklausos metu buvo parodyti kasos išlaidų orderiai dėl 11500 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo. Pasirašęs šiuos jam parodytus kasos išlaidų orderius, jis grynųjų pinigų negaudavo. G. D. jam yra sakęs, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytas pinigų sumas jis gaus po komandiruotės.

Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-3304 dėl MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodoma, kad Pagal tyrimui pateiktus bendrijos apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu bendrija E. V. pagal 4 (keturis) kasos išlaidų orderius įformino iš viso 11 500 Eur išmokėjimą grynais pinigais ir šia suma sumažino bendrijos kasos dokumentinį likutį. Tačiau pagal E. V. parodymus, grynais pinigais jis gavo ne mažiau kaip 1 400 Eur, t. y., apie 10 100 Eur (11 500-1 400) suma grynais pinigais jam nebuvo išmokėta. Teisminio nagrinėjimo metu specialistė papildomai paaiškino, kad lentelėje 9 skiltyje koregavimo metu nebuvo įvesti duomenys, todėl patikslino išvadą, kad kadangi 9 700 Eur suma E. V. nebuvo išmokėta ir neaišku kur ir kaip panaudota, tai bendrija patyrė 9 700 Eur nuostolį.

Liudytojo D. F. parodymais nustatyta, kad prieš priimant į darbą su G. D. buvo sutaręs, jog jis jam mokės atlyginimą už darbo dieną 140 Eur. Dalis jam priklausančio atlyginimo būdavo mokama bankiniu pavedimu, o likusi dalis – grynais pinigais. Jo atlyginimą bankiniu pavedimu bendrovė mokėdavo į bendrovei priklausančią banko sąskaitą, o ne į jo asmeninę, nes jo sąskaita buvo užblokuota. Tiksliai neprisimena kokios sumos būdavo išmokamos grynais pinigais, tačiau gali pasakyti tiek, jog grynais pinigais po kiekvienos komandiruotės jam vienu kartu būdavo išmokama apytiksliai nuo 1000 Eur iki 2500 Eur. Grynuosius pinigus G. išimdavo tiesiai iš su savimi turimos piniginės ir juos paduodavo jam į rankas, grynųjų pinigų išmokėjimo metu niekada nėra tekę pasirašyti ant jokio šių pinigų išmokėjimo faktą patvirtinančio dokumento. Taip pat parodė, kad jis pasirašė kasos išlaidų orderiuose, kad neva gavo 16800 Eur grynų pinigų ūkio išlaidoms, tačiau pinigai jam nebuvo išmokėti.

Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-3304 dėl MB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodoma, kad Pagal tyrimui pateiktus bendrijos apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu bendrija D. F. pagal 5 (penkis) kasos išlaidų orderius įformino iš viso 16 800 Eur išmokėjimą grynais pinigais ir šia suma sumažino bendrijos kasos dokumentinį likutį. Tačiau pagal D. F. parodymus, grynais pinigais jis gavo ne mažiau kaip 5 000 Eur, t. y., apie 11 800 Eur (16 800-5 000) suma grynais pinigais jam nebuvo išmokėta. Kadangi apie 11 800 Eur suma D. F. nebuvo išmokėta ir neaišku kur ir kaip buvo panaudota, tai bendrija patyrė apie 11 800 Eur nuostolį.

Liudytojo A. B. parodymais nustatyta, kad G. D. jam žadėjo mokėti 130 Eur už darbo dieną. Tačiau kada pradėjo dirbti darbo laiko režimas buvo 5-6 savaitės komandiruotėse ir 2 savaitės poilsio namie, o jam žadėtų 130 Eur už darbo dieną jis nemokėjo. Dėl kasos išlaidų orderio, kuriuo jam buvo išmokėta grynais 3500 Eur, jis parodė,kad prieš išvykstant darbuotoja D. padavė šį dokumentą pasirašyti. Jis šio dokumento reikšmės tuo metu nesuprato ir dabar nelabai gali tiksliai paaiškinti, tačiau jam paklausus paties G. D., kodėl jis turi pasirašyti kasos išlaidų orderyje, jis paaiškino, kad jis pasirašo tuo tikslu, jeigu komandiruotės metu kažkas nutiktų, G. D. jam galės šią pinigų sumą pervesti į jo bankinę kortelę. Tačiau taip niekada nėra buvę, kad jam komandiruotės metu orderyje nurodyta suma būtų pervesta į bankinę kortelę. Jam dirbant MB "(duomenys neskelbtini)" buvo tokia atsiskaitymo organizavimo tvarka: prieš komandiruotę jis iš G. D. gaudavo 200 Eur pavedimu arba grynaisiais. Jam jau esant komandiruotėje, jam paprašius, buvo atliekami bankiniai pavedimai (pervesdavo į asmeninę sąskaitą ne daugiau kaip 1000 Eur). Jam grįžus iš komandiruotės, būdavo galutinis atsiskaitymas, visais atvejais su juo atsiskaitydavo G. D.. Po kiekvienos komandiruotės jam buvo išmokama ne mažiau kaip 2000 Eur. Parodžius kasos išlaidų orderius 15200 eurų sumai, A. B. nurodė, kad dokumentus pasirašyti pateikė D., grynųjų pinigų pagal šiuos dokumentus jis negavo. Jam parodžius 2017-09-01 kasos pajamų orderį Nr. 35 dėl 2304,61 Eur sumos, paaiškino, kad niekada jokių piniginių lėšų jis nėra grąžinęs MB „(duomenys neskelbtini)“.

Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-3304 dėl MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodoma, kad Pagal tyrimui pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus A. B. tiriamuoju laikotarpiu išmokėjimui apskaičiuota iš viso 17 837 Eur suma (3 332,89+12 586+1 918,11). Pagal A. B. parodymus po kiekvienos komandiruotės grynais ar pavedimu jam buvo išmokama ne mažiau kaip 2 000 Eur, kas atitinka duomenis sąskaitų bankuose išrašuose (2017 m. kovo 7 d. pervesta 2 500 Eur, 2017 m. gegužės 11 d. pervesta 2 430 Eur, 2017-07-17 pervesta 2 340 Eur, 2017 m. rugpjūčio 22 d. pervesta 1 600 Eur). Iš viso gavo apie 15 520 Eur (mokėjimo pavedimais 14 041,74 Eur ir apie 1 478,26 Eur grynais pinigais), tai yra 2 317 Eur (17 837-15 520) mažiau, negu apskaičiuota jam išmokėjimui darbo užmokesčio, dienpinigių ir komandiruotės išlaidų. Tyrimui pateiktas 2017 m. rugsėjo 1 d. kasos pajamų orderis GLR Nr.35 pagal kurį įformintas 2 304,61 Eur „DU permokos grąžinimas“, gautas iš A. B., tačiau A. B. paaiškino, kad orderyje nurodytos 2 304,61 Eur sumos bendrijai negrąžino ir niekada jokių piniginių lėšų nėra grąžinęs. Pagal tyrimui pateiktus bendrijos apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu bendrija A. B. pagal 5 (penkis) kasos išlaidų orderius įformino iš viso 15 200 Eur išmokėjimą grynais pinigais ir šia suma sumažino bendrijos kasos dokumentinį likutį. Tačiau pagal A. B. parodymus, grynais pinigais jis gavo ne mažiau kaip 1 478,26 Eur, t. y. apie 13 721,74 Eur (15 200-1 478,26) suma grynais pinigais jam nebuvo išmokėta. Kadangi apie 13 721,74 Eur suma A. B. nebuvo išmokėta ir neaišku kur ir kaip buvo panaudota, tai bendrija patyrė apie 13 721,74 Eur nuostolį.

Liudytojo R. T. parodymais nustatyta, kad su G. D. jis žodžiu buvo sutaręs, kad šis už darbo dieną jam mokės 140 Eur, jeigu jis dirbs per ,,(duomenys neskelbtini)“ ekspediciją, o jei dirbs per kitą ekspediciją ,,(duomenys neskelbtini)“, jis turėjo gauti 120 Eur už darbo dieną. Kalbant apie atsiskaitymą, būdavo atvejų, kada G. D. duodavo jam ir grynuosius pinigus, tačiau nei jis paaiškindavo, nei jis suprasdavo už ką jam yra duodami grynieji pinigai. Dar daugiau, grynųjų pinigų mokėjimo momentu G. D. jokių dokumentų, patvirtinančių išmokėjimą, jam nepateikdavo. Tokiu būdu iš G. D. jis gavo ne daugiau kaip 1000 Eur grynaisiais. Iš jų vieną kartą jis gavo 700 Eur po komandiruotės, kitus kartus po 100 Eur (iš viso 300 Eur) prieš komandiruotes. Taip pat prieš komandiruotę ir komandiruotės metu būdavo mokėjimai ir pavedimu. Parodė, kad prieš kiekvieną komandiruotę administratorė D. jam pateikdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kaip ji jam paaiškino, kad kasos išlaidų orderyje nurodyta pinigų suma jam bus išmokėta per komandiruotės laiką. Tačiau tokio dydžio piniginių išmokų jis negaudavo. Liudytojas patvirtino, kad pagal kasos išlaidų orderius 14500 Eur grynaisiais pinigais negavo.

Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-3304 dėl MB ,, (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodoma, kad Pagal tyrimui pateiktus bendrijos apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu bendrija R. T. pagal 4 (keturis) kasos išlaidų orderius įformino iš viso 14 500 Eur išmokėjimą grynais pinigais ir šia suma sumažino bendrijos kasos dokumentinį likutį. Tačiau pagal R. T. parodymus, grynais pinigais jis gavo ne daugiau kaip 1 000 Eur, t. y., apie 13 500 Eur (14 500-1 000) suma grynais pinigais jam nebuvo išmokėta. Kadangi apie 13 500 Eur suma R. T. nebuvo išmokėta ir neaišku kur ir kaip buvo panaudota, tai bendrija patyrė apie 13 500 Eur nuostolį.

Liudytojo S. T. parodymais nustatyta, kad prieš išvykstant į komandiruotę G. D. jam pasakė, kad komandiruotės metu už darbo dieną bus mokama 120 Eur. Jis neprisimena kada jam buvo duotas pasirašyti kasos išlaidų orderis, kurio išmokėjimo pagrindas „Dienpinigiai plius ūkio išlaidos“, 1500 Eur sumai. Nors jis pasirašė, kad gavo 1500 Eur grynaisiais, tačiau realiai ši grynųjų pinigų suma nebuvo išmokėta. Prieš komandiruotę jis galėjo gauti grynaisiais iki 500 Eur, tačiau tiksliai to nepamena. Būnant komandiruotėje, pavedimu į jo sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 200 Eur ūkio išlaidoms. Grįžus iš komandiruotės grynųjų pinigų iš MB „(duomenys neskelbtini)“ negavo.

Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-3304 dėl MB,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodoma, kad Pagal tyrimui pateiktus bendrijos apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu bendrija S. T. pagal kasos išlaidų orderį įformino 1 500 Eur išmokėjimą grynais pinigais ir šia suma sumažino bendrijos kasos dokumentinį likutį. Tačiau pagal S. T. parodymus, grynais pinigais jis gavo iki 500 Eur, t. y. apie 1 000 Eur (1 500-500) grynais pinigais jam nebuvo išmokėta. Kadangi apie 1 000 Eur S. T. nebuvo išmokėta ir neaišku kur ir kaip jie buvo panaudoti, tai bendrija patyrė apie 1 000 Eur nuostolį.

A. B. 2018-04-03 paaiškinime nurodė, kad pagal žodiniu susitarimu su direktorės vyru G. D. sutarė, kad už darbo dieną bus mokama nuo 120 Eur iki 140 Eur. A. B. nurodė, kad prieš reisą administratorė D. davė pasirašyti kasos išlaidų orderius, vieną 1000 Eur, kitą 2 000 Eur (tiriamuoju laikotarpiu A. B. įformintas tik 2017 m. lapkričio 10 d. data 1 000 Eur išmokėjimas grynais pinigais), tačiau kasos išlaidų orderyje nurodytos sumos jam perduotos niekada taip ir nebuvo. Kaip paaiškino A. B., grįžus po reiso, susėsdavo su G. (G. D.), kuriam paduodavo visus kelionės dokumentus, įvairius kvitus, o jis tada atsižvelgiant į tai bei A. B. padarytas žalas transporto priemonei ar kroviniui, skaičiuodavo kokio dydžio atlyginimą išmokės. Atlyginimo „vokelyje“ jis nėra gavęs, visas jam priklausantis atlyginimas būdavo pervedamas „į kortelę“. Asmeninių lėšų naudoti įmonės interesams jam neteko, jei reikėdavo ką nors pirkti, piniginės lėšos būdavo pervedamos į asmeninę A. B. sąskaitą banke kaip komandiruotpinigiai.

Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-17-3304 dėl MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodoma, kad Pagal tyrimui pateiktus bendrijos apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu bendrija A. B. pagal kasos išlaidų orderį įformino 1 000 Eur išmokėjimą grynais pinigais ir šia suma sumažino bendrijos kasos dokumentinį likutį. Tačiau pagal A. B. paaiškinimą, atsiskaitymo 1 000 Eur grynais pinigais jis negavo. Kadangi 1 000 Eur A. B. nebuvo išmokėta ir neaišku kur ir kaip jie buvo panaudoti, tai bendrija patyrė 1 000 Eur nuostolį.

Liudytojos V. A. parodymais nustatyta, kad ji MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2017 m. rugpjūčio mėn. Buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. iki 2017 m. rugpjūčio mėn., bendravo tik su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore J. D.. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo metu ji pastebėjo, kad pas keletą darbuotojų avansinėse apyskaitose buvo susidariusi nemaža skola bendrijai. Jai tai atrodo gana neįprasta, kadangi darbuotai paprastai nebūna skolingi didelių sumų bendrijai, ir jiems nemokama daugiau negu reikia pagal numatytas išlaidas. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. D. paaiškino, kad piniginės lėšos darbuotojams yra išmokamos dėl galimų nemažų išlaidų, kurios yra tikėtino pobūdžio, jeigu jos būtų. Darbuotojų įsiskolinimą ji nustatydavo, kai pagal jai bendrijos pateiktus išlaidų dokumentus ir kasos pirminius dokumentus, informaciją iš bankų, suvesdavo į buhalterinę apskaitos programą ir buhalterinės apskaitos programos pagalba sudarydavo kiekvieno jų avanso apyskaitas. MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus paprastai pristatydavo pati J. D.. Dokumentai būdavo pristatomi už kiekvieną ataskaitinį mėnesį iki kito mėnesio pabaigos. Gavusi buhalterinės apskaitos dokumentus, ji juos suvesdavo į buhalterinės apskaitos programą. J. D. jai pateikdavo jos pačios sudarytus komandiruočių įsakymus, turėtų išlaidų dokumentus, taip pat buvo pateikiami banko ir kasos dokumentai. Suvedusi dokumentus į programą, ji pastebėdavo, kad darbuotojai pagal apskaitos informaciją yra gavę daugiau piniginių lėšų negu turėję išlaidų. Direktorė jai atsakydavo, kad pati susitvarkys, nes, anot jos, ji pamiršo surašyti kasos pajamų orderius apie grąžinimus. Jai nėra žinoma, ar realiai tie darbuotojai buvo skolingi, ar jiems buvo išmokėtos piniginės lėšos, kaip tai nurodyta kasos dokumentuose. Iš kasos dokumentų jai buvo matyti, kad kasininkė yra J. D., o kaip buvo faktiškai ji nežino. Taip pat ji formaliai buvo informavusi pačią direktorę, kad ji pasirašytų kasos dokumentuose, o dėl avansinių apyskaitų, tai jai nėra žinoma, ar darbuotojai jas matė, kadangi ji, sudariusi avansines apyskaitas, pateikdavo direktorei, ji jų atgal negrąžindavo.

Liudytojos I. K. parodymais nustatyta, kad ji buvo atsakinga už MB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitą. Ji paprastai bendraudavo su MB „(duomenys neskelbtini)“ direktore J. D. ir vadybininke D. I.. Ji parodė, kad su anksčiau MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkiusia įmone nebuvo kalbėjusi dėl apskaitos tvarkymo, ar būtų kilę klausimų, susijusių su apskaitos vedimu. Pradėjusi tvarkyti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, ji pastebėjo, kad kai kurie MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai yra skolingi dideles pinigines lėšas pačiai bendrijai. Kitaip tariant, jie yra gavę piniginių lėšų iš bendrijos ir nėra jų grąžinę. Ji teigia, kad rašė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei el. laiškus dėl kai kurių darbuotojų ir išsakė pastabas, kad yra susidariusios darbuotojų skolos. Tačiau iš direktorės J. D. jokių paaiškinimų negaudavo. Kasos pirminius dokumentus sudarydavo pati MB „(duomenys neskelbtini)“, o MB „(duomenys neskelbtini)“ kasos informaciją įvesdavo į buhalterinę apskaitos informaciją.

Liudytojos D. I. parodymais nustatyta, kad ji dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės administratore. Ji kiekvieną dieną atlieko su MB „(duomenys neskelbtini)“ susijusias funkcijas – prižiūrėjo dokumentus, archyvavo, atsakinėjo į interesantų laiškus, pirko reikalingas prekes, pagal įmonės suteiktas paslaugas išrašė sąskaitas paslaugų pirkėjams. Taip pat patikrindavo MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojus ar jie prieš komandiruotes turi visą reikiamą dokumentaciją. Ji nurodymus gaudavo tiek iš J. D., tiek iš G. D.. Ji iš G. D. ir iš J. D. gaudavo nurodymus, paliepimus pateikti pasirašyti kasos išlaidų orderius vairuotojams, kuriuos jai paduodavo tiek J. D., tiek G. D.. Kasos išlaidų orderiuose, kiek pamena, buvo nurodoma, kad tai komandiruotpinigiai. Sumos buvo įvairios, vairuotojams pasirašius, ji grynųjų pinigų neišmokėdavo. Ji grynais įmonės pinigais nedisponavo, taip pat neturėjo prieigos prie banko. Kiek jai žinoma, įmonės grynais pinigais disponuoja G. D. ir J. D.. Atsiskaitymus su darbuotojais organizavo G. D. ir J. D..

Kaltinamoji J. D. ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentus, kurie buvo apžiūrėti 2019 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokolu, dalyvaujant specialistei atlikusiai MB,,(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos tyrimą, ir apžiūros protokole užfiksuota, kad 2019 m. spalio 15 d. Prašyme dėl ikiteisminio tyrimo papildymo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. D. nurodė, kad iš viso 164 923,40 Eur (26 223,40+102 700 +36 000) sumos į bendrovės kasą nėra įnešusi, nes tuo laikotarpiu nedisponavo tokio dydžio piniginėmis lėšomis grynaisiais pinigais. Taip pat nurodė, kad kasos pajamų orderius, pagal kuriuos įformintas 26 223,40 Eur ir 102 700 Eur įnešimas į kasą, parengė ne ji pati, o I. R. individualios įmonės įgaliotas asmuo, tvarkęs MB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

Pagal tyrimui pateiktas kasos knygas dokumentinis grynųjų pinigų likutis kasoje tiriamojo laikotarpio pradžioje (2015 m. lapkričio 1 d. būklei) - 3 739,05 Eur. Laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. kasos pajamas sudarė iš viso 255 453,31 Eur, išlaidas 248 100 Eur, dokumentinis grynųjų pinigų likutis kasoje tiriamojo laikotarpio pabaigai - 11 092,36 Eur (3 739,05+255 453,31-248 100).

Iš MB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. apskaitytų iš viso 255 453,31 Eur kasos pajamų, 164 923,40 Eur (26 223,40+102 700 +36 000) suma kasoje užpajamuota pagal 3 (tris) kasos pajamų orderius (2016 m. spalio 7 d. KPO GLR Nr. 29 – 26 223,40 Eur, 2017 m. sausio 4 d. KPO GLR Nr. 30 - 102 700 Eur, 2017 m. rugsėjo 1 d. KPO GLR Nr. 34 - 36 000 Eur), kuriais įformintas piniginių lėšų grynais pinigais priėmimas iš direktorės J. D.. Jei, atsižvelgiant į direktorės J. D. 2019 m. spalio 15 d. Prašyme dėl ikiteisminio tyrimo papildymo nurodytas aplinkybes, kad iš viso 164 923,40 Eur piniginių lėšų grynais pinigais, kurie pagal kasos pajamų orderius buvo apskaityti kasoje, faktiškai ji į kasą neįnešė, tada kasos pajamos laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. sudarytų iš viso 90 529,91 Eur (255 453,31-164 923,40). MB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje įrašyta, kad laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. bendrijos kasos išlaidos sudaro iš viso 248 100 Eur. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad iš kasos išlaidų orderiais įformintos vairuotojams – ekspeditoriams išmokėjimui 115 700 Eur sumos pagal darbuotojų parodymus apie 82 071,74 Eur nebuvo išmokėta, todėl šia suma sumažintos kasos išlaidos sudaro 166 028,26 Eur (248 100-82 071,74).

Tokiu būdu piniginės lėšos kasoje sudarytų iš viso 94 268,96 Eur (3 739,05+90 529,91), o kasos išlaidos iš viso 166 028,26 Eur, t. y. kasos išlaidos 71 759,30 Eur (166 028,26-94 268,96) viršytų kasos pajamas, kas nepatvirtina J. D. 2019 m. spalio 15 d. Prašyme dėl ikiteisminio tyrimo papildymo nurodytų aplinkybių.

2019-11-29 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2019 m. spalio 15 d. buvo gautas J. D. prašymas, kuriame nurodoma, kad ji pagal 3 kasos pajamų orderius neįnešė į įmonės kasą grynų pinigų, iš viso 164923,40 Eur, nes tiek pinigų neturėjo, o tik įformino minėtas pinigų įnešimo operacijas dokumentais. Siekiant nustatyti ikiteisminiam tyrimui svarbias aplinkybes buvo gauti J. D. ir G. D., 2010 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpio banko sąskaitų išrašai, išanalizuotos metinės pajamų mokesčio deklaracijos nuo 2012 metų. Analizės metu nustatyta, kad G. D. 2012‑2017 metų laikotarpiu gavo 105987,48 Eur pajamų iš turto nuomos, 191759,32 Eur iš individualios veiklos. J. D. minėtu laikotarpiu gavo 24096,15 Eur pajamų, susijusių su darbo santykiais, 20898,40 Eur pajamų iš individualios veiklos, 152914,76 Eur.pajamų iš turto nuomos. Iš viso G. D. ir J. D. laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. gavo 981 808 Eur pajamų ir turėjo 572 832 Eur išlaidų, t.y., sutuoktiniai turėjo pakankamai lėšų įnešti į MB „(duomenys neskelbtini)“ kasą pinigus pagal kasos pajamų orderius 164923,4 Eur. Šiuos tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis patvirtina ir atlikta 2019 m. vasario 21 d. turto tyrimo pažyma, kur išanalizuotos J. D. ir G. D. gautos pajamos ir patirtos išlaidos, išanalizuotos deklaracijos laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m.

Taigi pažymėtina ir tai, kad net įvertinus papildomai teisminio nagrinėjimo metu kaltinamųjų pateiktus dokumentus dėl bankui (duomenys neskelbtini) sumokėtų palūkanų ir kredito 70 224,64 Eur sumoje ir „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų palūkanų ir kredito 133 975,22 Eur, G. ir J. D. vis tiek užteko lėšų įnešti 164 923,40 Eur į įmonės kasą, kadangi tiek turto pažyma, tiek tarnybiniu pranešimu dėl G. ir J. D. gautų pajamų ir turėtų išlaidų nustatyta, kad pajamos viršijo išlaidas daugiau nei 400 000 eurų. Pažymėtina ir tai, jei J. D. nebūtų įnešusi 164923,40 Eur į įmonės kasą, tokiu būdu piniginės lėšos kasoje sudarytų iš viso 94 268,96 Eur (3 739,05+90 529,91), o kasos išlaidos iš viso 166 028,26 Eur, kurios pagrįstos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, t. y., kasos išlaidos 71 759,30 Eur (166 028,26-94 268,96) viršytų kasos pajamas, ir įmonėje būtų buvęs trūkumas padengti išlaidas 71759,30 Eur sumai, o bylos duomenimis jos yra pagrįstos dokumentais.

Teisiamajame posėdyje buvo apkausta specialistė Ligita Janauskienė, kuri susipažinusi su pateikta išvada, ją patvirtino, tačiau pašalino kai kuriuos netikslumus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu specialistė detaliai ir išsamiai paaiškino kokiais duomenimis, dokumentais remiantis ji atliko skaičiavimus ir nustatė neišmokėtas pinigines lėšas darbuotojams bei nuostolį įmonei. Specialistė Ligita Janauskienė parodė, kad atlikdama tyrimą vertino visus dokumentus – tiek įmonės buhalterinės apskaitos pateiktus dokumentus, tiek ikiteisminio tyrimo byloje esančius dokumentus. Kadangi klausimuose buvo aiškiai nurodyta, kad remiantis liudytojų parodymais reikia atsakyti į klausimus, tai šią užduotį ji įvykdė. Darbo užmokestis buvo surašytas į lenteles pagal bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, tai yra, darbo išmokėjimui priskaičiuotas sumas, o pateikus priskaitymų, išskaitymų žiniaraščius, pagal kuriuos tie duomenys buvo užfiksuoti. Kadangi tyrimo užduoties kryptis buvo pagal kasos išlaidų orderius išmokėtas sumas grynais pinigais, o pagal duomenis pateiktus liudytojų, kad jie gavo ne tokias sumas arba iš viso negavo, dokumentais tokių duomenų nėra, todėl tie duomenys buvo paimti pagal liudytojų parodymus, visi kiti duomenys, kurie atsispindi įmonės dokumentuose buvo išrašyti iš įmonės apskaitos dokumentų. Tiek iš darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių, tiek iš įsakymo apie paskaičiuotus dienpinigius ir tiek per banko sąskaitas išmokėtas sumas. Įmonės dokumentuose buvo įvertinti užfiksuoti duomenys su liudytojų parodymais, kitaip nebuvo galima atsakyti į užduotyje pateiktus klausimus, nes darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių išmokėjimas grynais pinigais ikiteisminio tyrimo byloje esančiais duomenimis buvo ne toks, koks atvaizduotas dokumentuose, todėl šitie duomenys ir buvo imami iš liuudytojų apklausų. Specialistė pažymėjo, kad visi ar daugelis liudytojų teigė, kad pažadėtos sumos už darbo dieną - 130 Eur ar 140 Eur jiems nebuvo mokama. Tad nebuvo pagrindo vadovautis tik šiais duomenimis, nes visi liudytojai teigė, kad pažadėtos sumos nebuvo mokamos. Duomenys apie gautą atlygį už dieną yra nepatvirtinti ir nebuvo reikalo jų vertinti, nes yra apskaitos dokumentai pagal kuriuos yra apskaičiuotas darbo užmokestis vairuotojams ir šiuo atveju vyksta apskaitos dokumentų lyginimas su duomenimis, kurie neparodyti dokumentais arba neteisingai parodyti, neatspindi tikrovės. Kas išmokėta bankiniais pavedimais jau pasitvirtino ir pagal išrašus, o apie gautas sumas grynais pinigais, tai visi šie duomenys atsirado tik iš liudytojų parodymų.

Specialistė apklausos metu parodė, kad E. V. tiriamuoju laikotarpiu buvo išmokėta ne mažiau kaip 10 400 Eur (8 600 Eur mokėjimo pavedimais ir ne mažiau kaip 1 800 Eur (10 400-8 600) grynais pinigais), t. y., apie 439,09 Eur (9 960,91-10 400) daugiau, negu apskaičiuota išmokėjimui darbo užmokesčio, dienpinigių ir kelionės išlaidų, todėl bendrija patyrė apie 439,09 Eur nuostolį. Pagal tyrimui pateiktus bendrijos apskaitos dokumentus tiriamuoju laikotarpiu bendrija E. V. pagal 4 (keturis) kasos išlaidų orderius įformino iš viso 11 500 Eur išmokėjimą grynais pinigais ir šia suma sumažino bendrijos kasos dokumentinį likutį. Tačiau pagal E. V. parodymus 2018-07-18 apklausos metu, grynais pinigais jis gavo ne mažiau kaip 1 800 Eur, t. y., apie 9700 Eur (11 500-1 800) suma grynais pinigais jam nebuvo išmokėta. Kadangi apie 9700 Eur suma E. V. nebuvo išmokėta ir neaišku kur ir kaip buvo panaudota, bendrija patyrė apie 9700 Eur nuostolį.

Baudžiamojo proceso kodekse kaip savarankiškas įrodymų šaltinis yra liudytojų parodymai, todėl specialistė remdamasi savo išvadoje pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, nes kaip ir pati paminėjo, išmokėjimas grynais pinigais ikiteisminio tyrimo byloje esančiais duomenimis buvo ne toks, koks atvaizduotas dokumentuose, todėl šitie duomenys ir buvo imami iš liudytojų apklausų.

Atsižvelgiant į šiuos specialistės paaiškinimus, turi būti mažinamas kaltinime nurodyto pasisavinto MB,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio didelės vertės turto dydis 400 Eur, nustatant, kad G. D., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. D. išmokėjo grynaisiais pinigais dalį - 34028,26 Eur kasos išlaidų orderiuose nurodytų lėšų vairuotojams-ekspeditoriams K. B., R. B., R. Š., V. Š., E. V., D. F., A. B., R. T., S. T., A. B. kaip atsiskaitymą už komandiruotėse patirtas išlaidas ir dienpinigius, o likusius 81671,74 Eur, išlaiduotus iš MB „(duomenys neskelbtini)“ kasos suklastotų kasos išlaidų orderių pagalba, fiktyviai sukūrę bendrijos kasoje įvykusias grynųjų pinigų išmokėjimo operacijas, įgijo ir pasiliko sau panaudodami ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmeniniams poreikiams. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d., veikdami bendrininkų grupėje G. D. kartu su J. D. per 39 nusikalstamos veikos epizodus, veikdami vieninga tyčia, pasisavino MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą - pinigines lėšas - 81671,74 Eur.

Taigi baudžiamojoje byloje įvertinus surinktus faktinius duomenis, darytina pagrįsta išvada, kad J. D. būdama įmonės vienasmeniu valdymo organu veikdama bendrininkų grupėje su G. D., faktiškai atlikusiam įmonės kasininko pareigas, žinodami, kad Kasos išlaidų orderiuose įrašyti melagingi duomenys apie grynųjų pinigų išmokėjimą, bei pagal juos grynieji pinigai juose nurodytiems darbuotojams nebuvo išmokėti arba išmokėta tik dalis jų, jie juos iš kasos išsiėmė ir įgijo realią galimybę jais naudotis bei disponuoti savo nuožiūra. Būtent nuo šio momento MB ,,(duomenys neskelbtini)“ neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto, o G. D. ir J. D. jį neteisėtai ir neatlygintinai pavertė savo turtu pažeisdami turto patikėjimo, perdavimo jų žiniai sąlygas, ėmė elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padarė žalą turto savininkei – MB „(duomenys neskelbtini)“, ir tai padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius turto pasisavinimo požymius. G. D. ir J. D. pasisavino MB,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas 81 671,74 eurų sumoje, o tai vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu laikytina didelės vertės turto pasisavinimu. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamųjų G. D. ir J. D. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. ją lydi nusikaltimai finansų sistemai ir nuosavybei.

Už apskaitos organizavimą yra atsakingas įmonės vadovas. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą jis turėjo patvirtinti įmonės apskaitos politiką, sąskaitų planą, surasti kompetentingą asmenį, tvarkantį buhalterinę apskaitą. 2003-12-11 Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnis nurodo, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas; 37 straipsnis nurodo, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas; bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą; veikia bendrovės vardu ir atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnyje nurodyta, kad už įmonės finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 21 straipsnis nurodo, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

G. D. padarė vieną tyčinį, sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas.

J. D. padarė du tyčinius: vieną sunkų, kitą apysunkį nusikaltimus. Nusikaltimai baigti.

G. D. ir J. D. nusikalto pirmą kartą. Neteisti. Dirba. Augina mažametį vaiką.

G. D. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (6 t., b. l. 11 - 14).

Psichiatrinis gydymas, įskaita: neigia.

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita: neigia.

J. D. bausta administracine tvarka už darbo įstatymų pažeidimus (6 t., b. l. 3-4).

Lengvinančia aplinkybe J. D. atžvilgiu laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių aplinkybių jos atžvilgiu nenustatyta.