Kauno apygardos teismo nutartis

2023-07-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1142-324/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-27
Bylos Nr.
e2S-1142-324/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04560-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Suinteresuotas asmuo
(duomenys neskelbtini)
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini)
Civilinė byla Nr. e2S-1142-324/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04560-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.20
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos (duomenys neskelbtini) skyriaus, prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys byloje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir pareiškėja, Tarnybos skyrius) teismo prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametė, (duomenys neskelbtini)), iš jos tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir suinteresuoti asmenys, tėvai).

2. Nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje (toliau - Tarnybos skyrius) 2023 m. kovo 30 d. gautas pranešimas iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kuriame nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigos švietimo pagalbos specialistui papasakojo apie galimus sunkumus šeimoje. Rašte pateiktos mokinės išsakytos mintys: (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 29 d. mokinė prasitarė apie tai, kad 2023 m. kovo 28 d. mama prieš ją galimai naudojo jėgą: (duomenys neskelbtini). Mergaitės teigimu, ji, bandydama išlaisvinti savo rankas, užsigavo. Švietimo pagalbos specialistams mokinė yra prasitarusi, kad namuose užrakintos visos patalpos, išskyrus jos kambarį ir tualetą rūsyje. Mokinė galimai nepatenkina maitinimosi poreikio namuose, o dvi pastarąsias savaites negaunanti dienpinigių ir negalinti pavalgyti gimnazijos valgykloje. Mergaitė papasakojo, kad, kai būna viena namie, negali eiti į kitus kambarius, nes kambariuose yra kameros; kai ją pamato per kameras, tėvai per mikrofonus praneša, kad ji nusižengė, tada liepia eiti rašyti. Mergaitės teigimu, jos kambaryje taip pat yra kamera. Vonia namuose būna užrakinta, atrakintas tik pirmo aukšto tualetas, jame kameros nėra. Mergaitės teigimu, jai nesmagu, kai ją stebi. (duomenys neskelbtini) teigimu, einant į mokyklą, tėvai maistui duoda pinigų, tačiau kai ji nusižengia, tėvai pinigų neduoda. Šią savaitę ji pinigų iš tėvų negauna, nes žaidė žaidimus telefone. Tėvai ant (duomenys neskelbtini) pyksta, kai ji meluoja, tačiau, mergaitės teigimu, ji iš tikro beveik niekada nemeluoja, tiesiog tėvai ja netiki. manymu, jai namuose saugu tada, kai ji ten viena arba kai užsidaro savo kambaryje. (duomenys neskelbtini) teigimu, sesuo vakare laiką leidžia su tėvais virtuvėje, o ji būna savo kambaryje. Paklausus, ar norėtų grįžti namo, ar važiuoti į kitus namus, mergaitė teigė, kad grįžti namo nenori, norėtų pabandyti pagyventi kitoje šeimoje. Tarnybos skyrius, įvertinęs gautą informaciją, atsižvelgęs į tai, kad (duomenys neskelbtini) namuose galimai patiria smurtą iš tėvų bei dėl galimų nepilnametės (duomenys neskelbtini) minčių, 2023 m. kovo 30 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu nepilnametę (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendino (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Tarnybos skyrius 2023 m. balandžio 3 d. kreipėsi į nepilnametės tėvus prašydamas informuoti, ar vaiko įstatyminiai atstovai sutinka, jog nustačius (duomenys neskelbtini) apsaugos poreikį būtų taikyta laikinoji priežiūra, tačiau tėvai nesutiko su laikinąja priežiūra ir atsižvelgiant į tai, kad šeimoje auga kita dukra, turinti specialiųjų poreikių, (duomenys neskelbtini) sveikata yra sudėtingos būklės, nurodė, jog nėra jokios galimybės vienam iš tėvų kartu su (duomenys neskelbtini) apsigyventi socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje. Pabendravus su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mergaitė teigė, jog pas globotoją jaučiasi labai gerai, yra viskuo aprūpinta, skaniai valgo, kartu su globėja ir kita kartu gyvenančia globotine leidžia laiką mieste, parkuose, namuose rūpinasi gyvūnais. Budinti globotoja teigė, jog mergaitė atvirai ir emocionaliai dalinosi visa skaudžia patirtimi tėvų namuose. Globotojos teigimu, mergaitė labai valgi, nes, kaip teigė mergaitė, namuose maistas buvo ribojamas. Globotoja pastebi, jog (duomenys neskelbtini) gerai miega, aktyviai įsitraukia į pokalbius, noriai padeda namų ruošos darbuose, yra smalsi ir sukalbama mergaitė. (duomenys neskelbtini) tėvai su mergaite per šį laikotarpį nebendravo, susisiekti nebandė. (duomenys neskelbtini) išsakė norą susitikti su savo broliu (duomenys neskelbtini), kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau apie susitikimą su tėvais poreikio neišreiškė. Kalbant apie tėvus mergaitė greitai susinervina, veido mimikose ir kalboje jaučiamas pyktis. (duomenys neskelbtini) nuomone, tam, kad ji grįžtų namo, turėtų pasikeisti elgesys, „kad mama visko daugiau duotų, kad gautų daugiau ekranų, meilės, nes ją nelabai apsikabindavo, o brolį apsikabindavo“. (duomenys neskelbtini) teigė, kad namuose jai būdavo pykčio priepuoliai, o pas globėją jų nebūna. Jos nuomone, namuose jai pykčio priepuoliai kildavo tada, kai mama jai neleisdavo ko nors daryti. Teigė, kad ir globėja kažko neleidžia, bet ne taip griežtai. (duomenys neskelbtini) teigė, kad ji gali būti gera, dabar ją visi giria, o namuose negiria. Mergaitė nurodė, kad nenori prisiminti įvykių šeimoje, nori viską užmiršti ir mėgautis tyla. Teigė, kad broliui išvažiavus iš namų buvo ramiau, tačiau vėliau mama verkti pradėjo, sakė jos nenervuoti, nes ji geria per daug vaistų. (duomenys neskelbtini) tėvais pasitiki, bet bijo grįžti namo, nes jie sakys „ką čia pridirbai, ką čia padarei“, pyks, rėks. Nurodė, kad namuose ant jos dažnai šaukdavo, ji turėdavo padėti tėvams, kai norėdavo pailsėti. (duomenys neskelbtini) pasidalino, kad jos tėvai nemušdavo, bet (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 17 d. iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus gautas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal Tarnybos skyriaus kreipimąsi dėl galimai (duomenys neskelbtini) patiriamo smurto iš tėvų ir dėl galimų nepilnametės (duomenys neskelbtini) minčių. 2023 m. balandžio 18 d. Tarnybos skyriaus specialistas telefonu bendravo su nepilnametės ugdymo įstaigos socialine darbuotoja, kuri nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mokykloje niekada nėra buvę pykčio priepuolių. Teigė, kad ji visada elgiasi tvarkingai ir pareigingai, šiuo metu (duomenys neskelbtini) mokykloje labai džiaugiasi, jog gyvena pas globėją, kad ji gali socializuotis, su globėja vykti į kultūrinius renginius, parodas, važinėti dviračiu bei kiek nori valgyti. Socialinės darbuotojos teigimu, kadangi (duomenys neskelbtini) baigėsi intoksikacija nuo vaistų, ji atrodo daug laimingesnė, žvalesnė, jos yra šviesesnės akys, geriau miega. Ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nenori kalbėti apie seną šeimą ir teigia nenorinti į ją grįžti; vaiko teigimu, jeigu ją bandytų vežti į seną šeimą, ji „klyktų, rėktų“. Tarnybos skyrius 2023 m. balandžio 19 d. atliko vaiko situacijos vertinimą ir nustatė rizikos veiksnius: vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymą bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; (duomenys neskelbtini), kurio jo atstovai pagal įstatymą negali suvaldyti; vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą; vaiko tėvai atsisako priimti specialistų siūlomą pagalbą, reikalingą geriausiems vaiko interesams užtikrinti. Tarnybos skyriuje šeima yra žinoma, suinteresuotų asmenų šeimoje auga nepilnametės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5099-1107/2023 išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų. 2021 m. spalio 29 d ir 2023 m. sausio 18 d. nustatytas galimas smurtas nepilnamečių (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, 2023 m. vasario 8 d. nustatytas galimas smurtas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, 2023 m. kovo 30 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaikus bei galimi nesmurtiniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vaiko teisių pažeidimai. Šeimai laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. sausio 11 d. bei nuo 2023 m. vasario 1 d. iki dabar taikomas atvejo vadybos procesas. Atsižvelgiant į tai, jog vaiko įstatyminiai atstovai atsisako laikinosios priežiūros priemonės taikymo, vaikas šiuo metu atsisako grįžti namo, prieš vaiką šeimoje galimai buvo naudotas psichologinis ir fizinis smurtas, tėvai neįžvelgia savo veiksmuose netinkamo elgesio, nesiima priemonių situacijai keisti, situacija nuo vaiko laikino apgyvendinimo nepasikeitė, vaikas vis dar bijo grįžti namo, vaikui grįžus namo galimai išliktų grėsmė vaiko fiziniam ir emociniam saugumui, nutarta kreiptis į Kauno apylinkės teismą dėl leidimo paimti (duomenys neskelbtini) iš įstatyminių atstovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

3. Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašė atmesti prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką išdavimo. Atsiliepime nurodė, jog dukra (duomenys neskelbtini) yra įvaikinta, pareiškėjų šeimoje apsigyveno (duomenys neskelbtini) amžiaus. Jai yra nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) medikų yra nustatyti: (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjos prašymo nėra aišku, nuo abiejų ar vieno iš tėvų bei kokį smurtą vaikas patyrė ir kodėl vaiko tėvai negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, nes pati pareiškėja pripažįsta, kad vaikui nėra nesaugu su tėvais, kadangi 2023 m. balandžio 3 d. pati siūlė vienam iš tėvų su (duomenys neskelbtini) apsigyventi socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje. Pareiškėja nurodė tik formalius pagrindus paimti vaiką iš šeimos, nevertino šeimos situacijos ir turimų duomenų, prioritetą skyrė tik vaiko nuomonei, nevertinant vaiko sveikatos būklės ir gebėjimo teisingai suvokti veiksmus ar situaciją, neįvertino (duomenys neskelbtini) polinkio meluoti. 2023 m. kovo 30 d. vaiko laikino apgyvendinimo akte yra nurodyta, kad pagrindas paimti vaiką iš šeimos buvo ir vaiko išsakytos (duomenys neskelbtini) mintys, tačiau nėra nurodyta, nei kokios mintys, nei kam išsakytos, nėra suprantama, kodėl vaikas dėl tokių minčių nebuvo nedelsiant pristatytas į gydymo įstaigą. Vaikas yra slepiamas nuo tėvų, jie neturėjo galimybės nuo 2023 m. kovo 30 d. susitikti su dukra ir pabendrauti. Suinteresuoti asmenys visais įmanomais būdais siekia susigrąžinti vaiką į namus, su ja susitikti, tačiau pareiškėja, vykdydama institucinį smurtą, kuris tęsiasi nuo 2021 metų, deda visas pastangas, kad vaikas būtų paimtas iš šeimos. Nepilnametės tėvai sutinka su mobilios komandos pagalba ir atvejo vadyba, tačiau iki šios dienos nėra gavę tokių paslaugų. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateikta informacija yra neteisinga. Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. tėvai nusprendė (duomenys neskelbtini) integruoti į bendrojo lavinimo mokyklą, leido jai pačiai grįžti iš mokyklos, duodavo dienpinigių pavalgyti mokykloje, namuose per dvi valandas, kol tėvai grįždavo iš darbo, ji būdavo viena ir turėdavo pavalgyti bei ruošti pamokas. (duomenys neskelbtini), grįžusi iš mokyklos, turėjo galimybę naudotis visomis namų patalpomis, išskyrus tėvų miegamąjį ir vieną kambarį, kuriame sudėtas įmonės turtas, todėl jos nurodytos aplinkybės apie užrakintus kambarius yra neteisingos. Grįžusi namo (duomenys neskelbtini) nuolat skambina suinteresuotiems asmenims, o kadangi jie tokiu laiku dirba, dukrai kambaryje pastatė ne kamerą, bet „mobiliąją auklę“, per kurią dukra kalbasi su mama, klausia, kaip rašyti namų darbus. (duomenys neskelbtini) niekada nesakė, jog toks bendravimo būdas jai nepatinka. Mergaitė nurodė, jog dienpinigių ji negavo, nes žaidė žaidimus telefone, o ne leido pinigus mokyklos valgykloje maistui, tačiau vietoje pinigų į mokyklą nešėsi valgyti iš namų. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tėvai pyksta, kai ji meluoja, tačiau tėvai privalo reaguoti į melą. Dar 2021 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos atstovams melavo, jog prieš ją namuose smurtaujama, vėliau pati pripažino savo melą ir turimą polinkį meluoti. Taip pat (duomenys neskelbtini) negalėjo nurodyti gimnazijos atstovams, jog tėvai ją gąsdina, kad neklausymo atveju ji važiuos gyventi į socialinės globos centrą (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) niekada tokioje įstaigoje negyveno ir nežinojo, kas tai per įstaiga. Gimnazija pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) jiems nurodė, kad ji dienpinigių negavo ne už tai, kad pinigus išleido ne maistui, o žaidimams, bet neva dėl to, kad namuose suvalgė dvigubą porciją sriubos, nors pati gimnazija pripažįsta, kad maitinimosi poreikis namuose yra pilnai patenkinamas. Be to, gimnazija neteisingai nurodo, jog 2023 m. kovo 30 d. mama (duomenys neskelbtini) pakeltu tonu kalbėjo su mokyklos darbuotoja, priešingai – dėl patirto streso sužinojus, kad vaikas paimtas iš namų, mama vos galėjo iš susijaudinimo prakalbėti. (duomenys neskelbtini) neturi sotumo jausmo, dėl maisto pertekliaus jai atsiranda vidurių užkietėjimas, kuris yra gydomas žvakutėmis, dėl ko tėvai kontroliuoja, kiek ir ką ji valgo. Gimnazijos atstovei mergaitė 2023 m. balandžio 3 d. nurodė, kad be vaistų jaučia įtampą, tačiau gimnazija teigė, jog nevartodama jai paskirtų vaistų mergaitė jaučiasi tik geriau. (duomenys neskelbtini) važiavo į visas ekskursijas, kur gimnazija ją kvietė, nors pateiktoje informacijoje nurodyta, kad tėvai dukros važiuoti į ekskursijas neleisdavo, o globėja leidžia. (duomenys neskelbtini) apie neva patiriamą smurtą šeimoje prakalbo tik 2023 m. kovo mėnesį, kuomet dėl elgesio jai buvo apriboti dienpinigiai, o prieš tai ji buvo savavališkai pamokų metu su vaikinu pasišalinusi iš mokyklos, kur prisivalgė visko tiek, kad grįžusi namo vėmė, tėvai telefone rado sms, kad ji su kažkokiu vyresniu vaikinu susitikinėja už mokyklos teritorijos. Kadangi (duomenys neskelbtini) turi padidintą seksualinį potraukį vaikinams, yra priklausoma nuo kitų įtakos, tėvai pradėjo kontroliuoti jos draugystę su tuo vaikinu, tai (duomenys neskelbtini) nepatiko. Apie įvykį, kai nepilnametė nurodė, kad prieš ją buvo smurtaujama, tėvai paaiškino, jog liepus eiti daryti namų darbus (duomenys neskelbtini) sėdėjo virtuvėje už stalo į chalatą susikišusi rankas ir atsisakė. (duomenys neskelbtini) staiga pašoko iš už stalo ir tuo metu pati užsigavo ranką į stalo kampą, tačiau atsistojusi ji susikišo abi rankas į burną ir pradėjo rėkdama plėšti savo burną į šonus. Mama jai kelis kartus liepė liautis ir eiti daryti pamokas, tačiau (duomenys neskelbtini) toliau tęsiant mama priėjo ir patraukė jos rankas nuo burnos, pasakė eiti daryti pamokas. Tačiau (duomenys neskelbtini) ir vėl pradėjo rėkti, tyčia rankomis plėšti savo veidą, po ko prie jos priėjo tėtis, paėmė už rankų ir jas patraukė nuo veido, liepė nustoti ir eiti daryti pamokas. (duomenys neskelbtini) neklausė, rėkė ir pradėjo griūti virtuvėje ant grindų. Kad ji nesusitrenktų, tėtis ją prilaikė, kol ji atsigulė ant žemės, (duomenys neskelbtini) rėkė, kad nedarys pamokų, bet niekas nereagavo, liepė nustoti šaukti ir eiti daryti pamokas. Pamačiusi, kad negaus ko nori, (duomenys neskelbtini) nuėjo į savo kambarį ir atliko visus namų darbus. Šio įvykio metu niekas (duomenys neskelbtini) nežalojo, tačiau ji buvo priversta atlikti namų darbus, tai jai labai nepatiko. Tėvai savo dukrą myli ir nori, kad ji užaugtų kiek galima pilnaverčiu žmogumi, pagal savo gebėjimus įgytų išsilavinimą ir pasiruoštų tolimesniam gyvenimui. Jie rūpinasi jos saugumu, dėl ko neleidžia vienai su dviračiu važiuoti į gatvę, susitikinėti su vaikinais, netoleruoja melo, vagysčių. Nusprendusi 2023 m. kovo 30 d. paimti dukrą iš šeimos, pareiškėja ne tik objektyviai nevertino situacijos, galimai su (duomenys neskelbtini) bendravo be psichologo, kas pagal jos diagnozę nėra galima, bet ir padarė ir daug procesinių pažeidimų. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kad dukra iš tikro atsisako bendrauti su suinteresuotais asmenimis, priešingai, jaučiasi įskaudinta, kad tėvai su ja nesusisiekė. Nors vaikas paimamas iš šeimos nustatant jam laikinąją globą tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, tačiau pareiškėja apsiribojo vaiko paėmimu iš šeimos. Tėvai sutiko su mobilios komandos pagalba, tačiau tokia pagalba šeimai neteikiama, kvietimas į atvejo vadybą gautas tik kreipusis į teismą, pareiškėja nevertino galimybės užtikrinti vaikui saugią aplinką kitu būdu, kas tik patvirtina pareiškėjos norą atimti vaiką iš tėvų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi leido paimti nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), iš jos tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

5. Teismas nustatė, kad vaiko įstatyminiai atstovai atsisako laikinosios priežiūros priemonės taikymo, vaikas šiuo metu atsisako grįžti namo, prieš vaiką šeimoje galimai buvo naudotas psichologinis ir fizinis smurtas, tėvai neįžvelgia savo veiksmuose netinkamo elgesio, nesiima priemonių situacijai keisti, situacija nuo vaiko laikino apgyvendinimo nepasikeitė, vaikas vis dar bijo grįžti namo, vaikui grįžus namo galimai išliktų grėsmė vaiko fiziniam ir emociniam saugumui. Be to, 2023 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13726-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnį (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis), kuris iki šiol nėra užbaigtas.

6. Teismas kritiškai vertino liudytojos psichologės (duomenys neskelbtini) parodymus, kadangi ji yra suinteresuota iš (duomenys neskelbtini) tėvų gauti finansinę naudą už teikiamas psichologo paslaugas.

7. Nustatė, jog apgyvendinus nepilnametę (duomenys neskelbtini) pas laikinąja globėją jos savijauta pagerėjo, (duomenys neskelbtini) jaučiasi saugi ir laiminga, džiaugiasi ramybe, gyvenimu naujoje aplinkoje, pykčio proveržiai nesikartojo, mergaitė nurodė, kad nori pailsėti nuo tėvų. Pokalbiai apie šeimą jai sukelia neigiamus jausmus - įtampą pyktį, baimę. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad gyvenant tėvų šeimoje būdavo (duomenys neskelbtini) minčių, o dabar tokių minčių neturi. Mergaitė namo norėtų grįžti tik tada, jei tėvai „susitvarkytų nervus“, jai nepatikdavo, kad „mama rėkdavo, tėvas užlipdavo ant kojų norėdamas nuraminti“, taip pat mergaitei buvo nemalonu, kad „namuose visur kameros, rakinami kambariai“, dėl to ji negali nueiti iki šaldytuvo. (duomenys neskelbtini) įvardino, kad tėvai neleisdavo eiti pas draugus ir parsivesti draugų, (duomenys neskelbtini) pyksta ant tėvų dėl jų elgesio, šiuo metu susitikti su tėvais nenori, tačiau norėtų bendrauti su broliu, sese. Šeimos funkcionalumas sutrikęs ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) brolis negyvena šeimoje, jam nustatyta laikinoji globa.

8. Teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) tėvai netinkamai rūpinasi vaiko gerove, stokoja tėvystės įgūdžių, taiko netinkamus auklėjimo būdus. Suinteresuoti asmenys nesutiko, kad vienas iš tėvų su (duomenys neskelbtini) apsigyventų socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje, iki 2023 m. gegužės 16 d. nepriėmė mobiliosios komandos pagalbos. Tėvai neįžvelgia savo veiksmuose netinkamo elgesio, nesiima priemonių situacijai keisti, situacija nuo vaiko laikino apgyvendinimo 2023 m. kovo 30 d. nepasikeitė, nepilnametė vis dar bijo grįžti namo, jai grįžus namo galimai išliktų grėsmė vaiko fiziniam ir emociniam saugumui. (duomenys neskelbtini) tėvai nesutiko, kad vaikas būtų paimtas, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad (duomenys neskelbtini) būtų sukurta aplinka, pasižyminti saugumu, rūpesčiu ir dėmesingumu jos atžvilgiu. Nors nepilnametės tėvai ir sutinka priimti mobiliosios komandos specialistų pagalbą, tačiau šiuo atveju kol kas neįžvelgtina aspektų, kurie teismui suponuotų išvadą, kad situacija nuo 2023 m. kovo 30 d. būtų pasikeitusi.

9. Teismas sprendė, kad siekiant apginti nepilnametės interesus ir jos teisę į saugią aplinką bei tinkamą gyvenseną, būtina šiuo metu atskirti ją nuo tėvų, kurie nededa pakankamų pastangų kurti vaiko gerovę taip, kad būtų užtikrinta tinkama ir emociškai saugi aplinka vaikui. (duomenys neskelbtini) tėvams yra visos galimybės susigrąžinti vaiką į šeimą priėmus specialistų pagalbą, pakeitus savo elgesio modelį, taip pat ir (duomenys neskelbtini) priėmus specialistų pagalbą. Vaiko paėmimas iš šiuo metu jai nesaugios ir nepriimtinos aplinkos yra tik prevencinė priemonė ir nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas nedelsiant grąžinamas į šeimą.

10. Teismas nustatė, kad tėvai tinkamai nesirūpina dukra, netinkamai ją auklėja, naudoja smurtą, kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254 straipsnio 3 punktas). Nustatė, kad ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 365 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo darbuotojai pagrįstai nustatė vaiko apsaugos poreikį ir paėmė nepilnametę iš jos tėvų. Sprendė, kad atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus ir šiuo metu egzistuoja pagrindas paimti vaiką iš tėvų. Vaiko grąžinimas tėvams neatitiktų vaiko interesų, nes rizikos veiksniai yra per dideli. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 582 straipsnio 7 dalis, VTAPĮ 365 straipsnis)).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti nauja sprendimą – pareiškėjos prašymą atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, skirti (duomenys neskelbtini) psichologinę – psichiatrinę ekspertizę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų vaiko sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų, mergaitės situaciją vertino kaip 14 metų amžiaus sveiko vaiko. Toks įrodymų vertinimas įrodo, jog teismas šią bylą išnagrinėjo formaliai ir dėl to neatskleidė bylos esmės. Teismas pažeidė pareigą teismo sprendimą pagrįsti teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, apsiribojo bendro pobūdžio samprotavimais, spręsdamas faktinių aplinkybių nustatymo klausimus nenurodė, kodėl byloje esančius įrodymus apie vaiko sveikatos būklę atmeta.

1.2. Teismas nepagrįstai nusprendė vertinti kritiškai liudytojos medicinos psichologės-psichoterapeutės (duomenys neskelbtini) parodymus atsižvelgiant į tai, kad ji yra suinteresuota iš (duomenys neskelbtini) tėvų gauti finansinę naudą už teikiamas psichologo paslaugas. Vien aplinkybė, jog valstybė neužtikrina vaikui nemokamo gydymo ir vaiko tėvai yra priversti už vaiko gydymą mokėti, negali būti pagrindu teismui nevertinti asmens, turinčio specialių žinių ir tiesiogiai gydančio vaiką, parodymų. Liudytoja patvirtino byloje kituose įrodymuose (ne tik savo išduotuose mediciniuose dokumentuose) konstatuotas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę ir ligų sukeliamas pasekmes, paaiškino, kokias rekomendacijas dėl vaiko auklėjimo davė tėvams, todėl teismas negalėjo nesivadovauti šios liudytojos parodymais tik dėl to, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo galimybės užtikrinti skubios nemokamos būtinos psichologo pagalbos.

1.3. Šios kategorijos bylose teismas privalo būti aktyvus, todėl teismui nusprendus netikėti liudytojos parodymais, bet byloje esant oficialiems įrodymams apie sveikatos būklę, atmetus suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašymą apklausti liudytoju (duomenys neskelbtini) laikiną globėją (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad ir jo namuose laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) nenori daryti namų darbų, padėti buityje, nejaučia sotumo jausmo, teismas privalėjo būti aktyvus ir byloje apklausti kitą su vaiku dirbantį psichologą, tačiau šios pareigos neįvykdė ir apsiribojo formaliu bylos išnagrinėjimu.

1.4. Pareiškėja, gavusi pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą, vertindama (duomenys neskelbtini) situaciją turėjo nustatyti priežastis, dėl kurių vaikas yra nesaugioje aplinkoje, ir tas priežastis pašalinti. Suinteresuoti asmenys (tėvai) 2023 m. balandžio 1 d. pareiškėjos į jų namus atsiųstiems budintiems darbuotojams pateikė paaiškinimus dėl situacijos, tačiau pareiškėja jų paaiškinimų nevertino, su tėvais neaptarė nagrinėjamos situacijos ir aplinkybių, vaiko savijautos, nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti jos tikrąją sveikatos būklę, su vaiko tėvais neaptarė galimų situacijos sprendimo būdų. Pareiškėjos specialistai dėl (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės kreipėsi į vaiką gydantį (duomenys neskelbtini) ir psichologą, tačiau gavę iš specialistų tik bendro pobūdžio informaciją nesiėmė veiksmų surinkti apie vaiką tikslesnės informacijos. Analogiškus pareiškėjos veiksmus 2021 m. pagal tėvų skundą jau nagrinėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri pripažino, jog pareiškėjos darbuotojai padarė pažeidimus. Šis sprendimas buvo pateiktas byloje kartu su atsiliepimu, tačiau teismas šio įrodymo nevertino.

1.5. Pareiškėja su suinteresuotų asmenų šeima konfliktuoja nuo 2021 m., kuomet, neapsikentę pareiškėjos darbuotojų savivalės ir nepagrįsto jų šeimos persekiojimo, su skundais kreipėsi ne tik į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą, bet ir į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę, kuri 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu konstatavo pareiškėjos darbuotojų netinkamus veiksmus suinteresuotų asmenų šeimos atžvilgiu. Šiame sprendime buvo konstatuota, jog atliekant vaiko situacijos vertinimą ir nurodant rizikos veiksnį yra privaloma nurodyti, ar rizikos veiksnys nustatomas vienam iš tėvų ar abiem, tačiau vertinimo metu tai nebuvo padaryta. Kontrolierė taip pat konstatavo, jog nustačius galimą fizinio smurto naudojimo faktą ir sprendžiant dėl pagalbos vaikui ir šeimai poreikio, nėra tikslinga tėvams skirti pozityvios tėvystės kursus, nes tokia pagalba yra nelogiška ir niekaip nepadėsianti spręsti situacijos. Kaip matyti iš 2023 m. gegužės 25 d. šeimai pareiškėjos iniciatyva taikytos atvejo peržiūros posėdžio rezoliucinės dalies, pareiškėjai ir toliau laikantis pozicijos, jog neva dukters atžvilgiu suinteresuoti asmenys naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, vėl buvo pasiūlyta lankyti efektyvios tėvystės arba pozityvios tėvystės mokymus, kas reiškia, jog paėmus vaiką iš šeimos, pareiškėja ir toliau tėvams siūlo neefektyvią ir nelogišką pagalbą.

1.6. Pareiškėja vaiko paėmimo iš šeimos metu ir vėliau iš esmės vadovavosi tik (duomenys neskelbtini) paaiškinimais, nors jau buvo atvejis, kai (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 26 d. bendraudama su pareiškėjos darbuotojais, pamelavo jiems apie tėvų neva atliktus neteisėtus jos atžvilgiu veiksmus (tai patvirtina Kontrolieriaus sprendimo 4 lapo 2.2 punktas) ir savo melavimą vėliau pripažino, dėl ko vaiko teisių pažeidimo tyrimas buvo nutrauktas. Esant akivaizdiems įrodymams, jog (duomenys neskelbtini) turi polinkį meluoti ir melavo apie tėvus net ir pareiškėjos darbuotojams, į šį svarbų momentą neatsižvelgė ir teismas.

1.7. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas paėmimo iš šeimos pagrindą, apsiribojo formaliais pastebėjimais iš pareiškėjos prašymo turinio ir savarankiškai nenurodė, dėl kokių konkrečių veiksmų ar priežasčių vaikas buvo paimtas iš šeimos ir dėl ko teismas tokį pareiškėjos sprendimą patvirtino. Pareiškėja nekonkretizavo, dėl kokių suinteresuotų asmenų neteisėtų veiksmų buvo paimtas vaikas, iš esmės vadovavosi (duomenys neskelbtini) parodymais ir nuomone, nevertindama mergaitės sveikatos būklės, polinkio meluoti, fantazuoti ir pan. Byloje esantys įrodymai iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos taip pat yra parengti pagal (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes.

1.8. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės apie galimą fizinės jėgos panaudojimą iš mamos pusės 2023 m. kovo 28 d. yra nelogiškos. Mergaitė nurodė, jog ji tariamo konflikto metu stovėjo sukišusi rankas į kišenes ir būnant tokioje padėtyje, kuomet jai mama užlaužė rankas, bandydama išsilaisvinti savo rankas ji užsigavo rankos kauliuką ties alkūne. Į nelogiškai nurodomas neva naudoto smurto aplinkybes nesigilino nei pareiškėja, nei teismas. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys paaiškino, kad, kol sūnus (duomenys neskelbtini) gyveno jų namuose, jam užėjus agresijos priepuoliui, kurio metu jis žalodavo ne tik save, bet ir kitus, tėvai buvo priversti taikyti raminimo priemones, nes jis kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų šeimos narių sveikatai. Kartais priepuolius matydavo ir jų dukros, dėl ko šios (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės (duomenys neskelbtini) yra susijusios ne su (duomenys neskelbtini), bet su jų sūnumi. (duomenys neskelbtini) elgesyje buvo agresijos, pykčio, tačiau niekada nebuvo situacijos, kuomet jai reikėtų taikyti tokio pobūdžio raminimo priemones (ji nedaužė visa jėga galvos į grindis, sienas, nesižalojo su peiliu ir pan.). Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) parodymų, ji pasiilgo brolio, kurio netekus šeimoje dar 2023 m. sausio mėnesį suinteresuoti asmenys pastebėjo jos veiksmuose išgyvenimą dėl brolio netekties, dėl ko ir kreipėsi į psichologą dėl pasikeitusio (duomenys neskelbtini) elgesio po (duomenys neskelbtini) paėmimo iš šeimos. Be to, 2023 m. sausio mėn. iš pačios (duomenys neskelbtini) tapo žinoma, jog brolis prie jos seksualiai priekabiavo, kas taip pat įtakojo suinteresuotų asmenų apsisprendimą nepaimti (duomenys neskelbtini) iš ligoninės ir neauginti jo namuose. Tai galimai ir iššaukė jos fantazijas apie neva jos atžvilgiu taikytas raminimo priemones, kurias matė (duomenys neskelbtini) atveju.

1.9. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės apie visų namo patalpų užrakinimą neatitinka tikrovės, kadangi iš namo, kuriame gyvena suinteresuotų asmenų šeima, projekto matyti, jog nėra galimybės užrakinti visų patalpų, išskyrus (duomenys neskelbtini) kambarį, nes name yra daug sienomis ar durimis neatskirtų gyvenimui naudojamų erdvių. Tėvai teismui paaiškino, kodėl keturias dienas nedavė vaikui dienpinigių ir kad dviejų savaičių be dienpinigių terminas buvo nustatytas iki atostogų, tačiau jie užtikrino jos teisę pavalgyti namuose pusryčius, vaikui į mokyklą buvo įdedamos dvi dėžutės priešpiečių, po pamokų grįžusi namo ji rasdavo karštus pietus termose. Teisme apklausta (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad namuose visada buvo maisto, vaisių ant stalo, karšti pietūs termose, jei tėvų nebuvo namuose. Vertinant (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes apie maisto stoką reikia įvertinti tai, jog ji neturi sotumo jausmo ir jai yra diagnozuotas tuštinimosi sutrikimas, dėl ko reikia kontroliuoti jos suvalgomo maisto kiekį. Pirmosios instancijos teismas priėmė tėvų pateiktus įrodymus, išklausė juos teisme, tačiau to nevertino.

1.10. Iki 2023 m. kovo 30 d. iš vaiko mokyklos tėvai nebuvo gavę jokių pastabų dėl netinkamo savo elgesio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nors jie nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nuolat bendradarbiavo su gimnazijos atstovais. Neva mokykloje (duomenys neskelbtini) išsakė norą (duomenys neskelbtini), tačiau iš pateiktų dokumentų nėra aišku, nei kam, nei kada ji tokį norą išreiškė. Jei ji apie tai kalbėjo 2023 m. kovo 29 d., tokiu atveju buvo privaloma mergaitę pristatyti į (duomenys neskelbtini), tačiau tai nebuvo padaryta. Nuo 2023 m. kovo 30 d. pareiškėja, būdama laikina vaiko atstovė pagal įstatymą, neužtikrino (duomenys neskelbtini) medikų paskirtų vaistų vartojimo. (duomenys neskelbtini) vaistai pareiškėjos darbuotojams buvo perduoti 2023 m. balandžio 3 d. kartu su receptais, kaip tuos vaistus vartoti, tačiau nuo 2023 m. balandžio 3 d., vaikui neva išsakius (duomenys neskelbtini) mintis, nebuvo suteikta medicininė skubi pagalba, nutraukti vaistai nuo nerimo ar įtampos.

1.11. Mokyklos raštuose nurodyta informacija yra tendencinga, pvz., juose nurodoma, kad suinteresuoti asmenys neleisdavo (duomenys neskelbtini)į jokias mokyklos išvykas ir pan. Šios aplinkybės buvo paneigtos pateikus sutikimus vykti į ekskursijas, susirašinėjimus su mokyklos atstovais, vaiko nuotraukas iš ekskursijų. Mokykla pamiršo nurodyti, jog prieš 2023 m. kovo 28 d. žodinį konfliktą namuose (duomenys neskelbtini), būdama mokyklos atsakomybėje, pamelavusi mokyklos darbuotojams ir tokiu būdu gavusi teisę išeiti iš mokyklos teritorijos, su žymiai vyresniu mokyklos mokiniu savavališkai išėjo į miškelį, ten neaišku ko prisivalgė, nes grįžus namo ją pykino. Šią aplinkybę tėvai sužinojo iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, jie jau praeityje turėjo situacijų kitoje mokykloje, kada dėl mergaitei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo užtikta 6-oje klasėje mokyklos patalpose besibučiuojanti su 20-ties metų jaunuoliu. Tėvams uždraudus (duomenys neskelbtini) su tuo vaikinu susitikinėti, tai iššaukė mergaitės neapsitenkinimą ir vėliau specialistams pateiktus paaiškinimus, kad tėvai neleidžia jai turėti draugų ir jų atsivesti į namus. Suinteresuoti asmenys visada leido jai turėti draugų, tačiau kategoriškai nesutiko, kad, kol jų nėra namuose, pas ją lankytųsi vyresni vaikinai. Šios aplinkybės teismui buvo nurodytos, tačiau teismas nesiėmė priemonių šių duomenų patikrinti per (duomenys neskelbtini) parodymus, ar buvo tokia situacija, ir ar ji nejaučia pykčio tėvams dėl šių aplinkybių. Tėvams kyla pagrįstų abejonių, jog 2023 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) apklausė ne patirtį su (duomenys neskelbtini) turinčiais vaikais turintis psichologas, kas yra privaloma pagal VTAPĮ 11 straipsnio 2 dalį, o eiliniai pareiškėjos darbuotojai.

1.12. Nuo vaiko paėmimo iš šeimos 2023 m. kovo 30 d. suinteresuoti asmenys nematė savo dukters dėl to, kad pareiškėja jų teisę susitikti su vaiku visais būdais riboja, jiems buvo nurodoma, jog dukra atsisako su jais susitikti, o pareiškėja ir (duomenys neskelbtini) neva su psichologo pagalba rengia vaiką susitikimui su tėvais. 2023 m. gegužės 25 d. atvejo peržiūros posėdžio metu paaiškėjo, jog nuo vaiko paėmimo iš šeimos su mergaite vieną kartą per savaitę bendrauja tik mokyklos psichologė, kuri patvirtino, kad su (duomenys neskelbtini) dirba tik mokyklos klausimais ir aptaria susitikimo metu tai, apie ką nori pakalbėti pati (duomenys neskelbtini). Psichologė patvirtino, kad ji, gavusi užduotį, su mergaite dirbo dar ir dėl (duomenys neskelbtini) parengimo teisme apklausai bei kad su (duomenys neskelbtini) nedirba tikslu parengti dukrą susitikimui su tėvais. Posėdyje dalyvavusi (duomenys neskelbtini) direktorė (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad su (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 30 d. dirba tik (duomenys neskelbtini) gimnazijos psichologė. Tačiau pastaroji psichologė neturi jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) nustatytus sveikatos sutrikimus ir kyla pagrįsta abejonė, ar ji turi reikiamą kvalifikaciją bei patirtį dirbti su (duomenys neskelbtini) vaikais. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuo 2023 m. kovo 30 d. su (duomenys neskelbtini) nedirba joks psichologas, siekiant parengti ją susitikimui su tėvais. Tai svarbu vertinant tiek pareiškėjos, tiek teismo konstatuotą aplinkybę, jog vienas iš pagrindų paimti vaiką iš šeimos yra dukters nenoras grįžti namo. Laikinai paėmus vaiką iš šeimos ir dar nesant pirmos instancijos teismo sprendimo, pareiškėja vaiką gydantiems gydytojams uždraudė tėvams teikti informaciją apie vaiko sveikatą, inicijavo, kad vaiko mokykla atjungtų tėvus nuo prisijungimo prie vaiko elektroninio dienyno (apribojo jų teisę gauti informaciją apie vaiko sveikatą ir mokslus). Nuo 2023 m. kovo 30 d. neteisėtai atėmus iš suinteresuotų asmenų galimybę susitikti su vaiku, o iš vaiko galimybę bendrauti su tėvais, vaikas prieš tėvus pareiškėjos darbuotojų buvo nuteikinėjamas, ką patvirtina ne tik 2023 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini) nurodyta aplinkybė, jog 2023 m. balandžio 11 d. pas ją buvo atvykusi „kuratorė (duomenys neskelbtini), kuri jai papasakojo apie tėvus, kad jie paduoti į policiją, nes laužė jai rankas ir rėkavo“. Apie poveikį (duomenys neskelbtini) prasitarė ir teismo posėdžio metu, nurodydama teismui, jog jai mokyklos darbuotoja sakė, kad tėtis (duomenys neskelbtini) į jos mokyklą atėjo neteisėtai. Pasiteiravus apie tai, ką reiškia „neteisėtai“, (duomenys neskelbtini) negalėjo nurodyti.

1.13. Vaiko pasirengimas susitikimui su tėvais bus pradėtas pas (duomenys neskelbtini) psichologą, šeimai pradėjus teikti psichosocialines paslaugas, tačiau jis savo darbą su (duomenys neskelbtini) ir tėvais pradės tik įvertinęs savo užimtumą. Suinteresuoti asmenys siūlė apmokėti (duomenys neskelbtini) lankymosi pas psichologą, kuris gali nedelsiant priimti mergaitę konsultavimui, išlaidas, tačiau pareiškėja nesutiko su tėvų pasiūlyta pagalba vaikui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas (duomenys neskelbtini) parodymus teisme, vadovavosi tik (duomenys neskelbtini) išsakytais neigiamais dalykais, tačiau nevertino (duomenys neskelbtini) nurodytų tėvus teisinančių parodymų, šių vaiko parodymų nepridėjo prie bylos medžiagos, dėl ko rengiant skundą tėvai neturi galimybės jos parodymus dar kartą įvertinti.

Žemesnės instancijos teismas

1.14. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog (duomenys neskelbtini) nurodė, kad gyvendama pas laikiną globėją jaučiasi gerai, gydytojai jai leido negerti vienų vaistų ir ji jaučiasi ramesnė. Kaip matyti iš 2023 m. balandžio 27 d. medicininio išrašo, (duomenys neskelbtini) į gydymo įstaigą pristatė ne laikina globėja, kuri betarpiškai su mergaite gyveno nuo 2023 m. kovo 30 d. ir tiesiogiai matė mergaitės psichinę ir emocinę būklę, bet (duomenys neskelbtini) direktorė bei Vaiko teisių darbuotoja, kurios neturi tiesioginio kasdieninio kontakto su (duomenys neskelbtini). Šių institucijų atstovės gydytojai nurodė, kad mergaitės būklė stabili, sunkumų nepastebi. (duomenys neskelbtini) apžiūrėjusi (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) muistėsi, sukiojosi kėdėje, gestikuliavo, jautėsi įtampa, jos atmintis susilpnėjusi, susilpnėjusi impulsų kontrolė, tačiau nusprendė, jog reikia panaikinti prieš tai pačios paskirtų ir rekomenduotų tęsti vaistų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tolimesnį vartojimą. Dar 2022 m. rugpjūčio 31 d. apsilankymo metu ta pati (duomenys neskelbtini) iš esmės nustatė (duomenys neskelbtini) elgesyje tuos pačius simptomus, tačiau jei tuo metu liepė tęsti vaistų vartojimą ir paskyrė naują vaistą, prie tų pačių simptomų 2023 m. balandžio 27 d. nustatė, kad tų pačių vaistų mergaitei naudoti jau nereikia.

1.15. Nors byloje esantys pareiškėjos darbuotojų ir (duomenys neskelbtini) raštiški dokumentai patvirtina, kad abi institucijos teikia (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo 30 d. psichologo pagalbą emocinės būklės stiprinimui, tačiau ši informacija yra neteisinga, kadangi su (duomenys neskelbtini) nedirba joks (duomenys neskelbtini) psichologas ir mergaitę konsultuoja tik mokyklos psichologė dėl mergaitės santykio su mokykla bei mergaitės parengimo teismo posėdžiui.

1.16. Paėmus vaiką iš šeimos, nuo 2023 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) jau du kartus pakeitė laikiną gyvenamąją vietą. 2023 m. gegužės 25 d. atvejo peržiūros metu (duomenys neskelbtini) direktorė nurodė, jog ateityje yra planuojama (duomenys neskelbtini) perkelti į trečią laikiną gyvenamąją vietą, nors pareiškėja privalo užtikrinti, kad vaiko laikino apgyvendinimo vieta gali būti keičiama tik esant objektyvioms aplinkybėms.

1.17. Vertindamas (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, kodėl ji nenori gyventi šeimoje, teismas vaiko parodymų ir paaiškinimų nevertino VTAPĮ 31 straipsnio prasme, t. y. ar vaikui nepatinkantys tėvų veiksmai nėra privalomas tėvų rūpinimasis vaiko auklėjimu, tinkama jo priežiūra, išlaikymu, kas sudaro sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę ir brandą, ugdant vaiko pareigas ir atsakomybę, ruošiant neįgalų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje. Jei pirmosios instancijos teismas būtų atlikęs savarankišką byloje esančių įrodymų vertinimą, būtų nustatęs, kad tėvai atliko viską, kas yra numatyta VTAPĮ 31 straipsnyje, t. y. rūpinosi, auklėjo, prižiūrėjo, kontroliavo, kaip (duomenys neskelbtini) laikosi mokinio atsakomybės, saugojo ją nuo jos teisių pažeidimų, mokė atlikti pareigas, rūpinosi jos fizine ir psichine sveikata, nors (duomenys neskelbtini) dėl elgesio sutrikimų ir kitų susirgimų tai nepatinka.

1.18. Teismas nenustatė, ar yra pagrindas taikyti VTAPĮ 365 straipsnio nuostatas ir neištyrė, kokios faktinės aplinkybės pagrindžia, jog tėvai nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, todėl lieka realus pavojus vaiko fiziniams ar psichiniam saugumui. Teismas kaip išvadą pateikė įstatymo normos citatą, jos visiškai nepagrįsdamas nustatytomis bylos aplinkybėmis. Teismas suinteresuotų asmenų bendradarbiavimą su pareiškėja vertino labai abstrakčiai, o išvadą, jog jie atsisakė teikiamų paslaugų ir situacija nuo 2023 m. kovo 30 d. nepasikeitė, perrašė iš pareiškėjos prašymo, t. y. teismas pats neatliko savarankiško vertinimo ir nepadarė savarankiškų išvadų, pagrįstų visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Suinteresuoti asmenys niekada neatsisakė bendradarbiauti su pareiškėja. Byloje yra pateiktas jų rašytinis sutikimas priimti mobiliosios komandos pagalbą. Jų ir mobiliosios komandos susitikimo laiko derinimas nelaikytinas šios paslaugos atsisakymu. Suinteresuoti asmenys yra dirbantys asmenys, negalintys laisvai disponuoti savo laiku. Socialinių paslaugų centras, kuris teikia mobiliosios komandos paslaugas, turėjo pareigą tinkamai informuoti juos apie savo darbo valandas ir kartu su jais suplanuoti susitikimą. Netinkamas komunikavimas iš Socialinių paslaugų teikimo centro nelaikytinas suinteresuotų asmenų atsisakymu priimti mobiliosios komandos pagalbą.

1.19. VTAPĮ 364 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Iš 2023 m. balandžio 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 4VSV-1409 turinio nėra aišku, kuris iš tėvų padarė vaiko teisių pažeidimus nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Minėta VTAPĮ 364 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata imperatyviai nustato, kad vaikas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje gali būti apgyvendinamas tik su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikui būtų saugu, t. y. kad būtų užtikrinti vaiko geriausi interesai. Šiuo atveju pareiškėja, pasiūlydama tėvams patiems pasirinkti, kuris norėtų kartu su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini) apsigyventi socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, ne tik pažeidė VTAPĮ nuostatas, bet ir sukėlė pagrįstą abejonę dėl aiškios tėvų kaltės pažeidus vaiko interesus. Pareiškėjos pasiūlymas, kuriam nors iš tėvų apsigyventi su dukra socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, šiuo atveju laikytinas formaliu procedūros vykdymu, o ne realiu vaiko pažeistų interesų gynimu ir ne realių priemonių taikymu. Suinteresuoti asmenys patys savarankiškai negalėjo nuspręsti, kuriam vykti kartu su dukra pagyventi atskirai socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, kadangi ne jie turi spręsti, kuris iš jų pažeidė vaiko teises.

1.20. VTAPĮ 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paaiškėjus, jog pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą yra pagrįstas, ir nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba nustačius vaiko apsaugos poreikį, ne vėliau kaip kitą darbo dieną skiriamas atvejo vadybininkas, kuris organizuoja atvejo vadybą, t. y. kompleksinės pagalbos šeimai teikimą. Tik šios bylos nagrinėjimo metu iš pareiškėjos paaiškinimų paaiškėjus, jog atvejo vadybos posėdis dėl nepilnametės apeliantų dukters (duomenys neskelbtini) nebuvo organizuotas, pareiškėja ėmėsi veiksmų ir pakvietė suinteresuotus asmenis į atvejo vadybos posėdį, kuris įvyko 2023 m. gegužės 25 d., jau po šios bylos išnagrinėjimo ir nuo vaiko paėmimo iš šeimos praėjus beveik dviem mėnesiams. Pareiškėja nesiėmė VTAPĮ numatytų priemonių šeimai, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog vaiko tėvai nepriėmė pagalbos, nekeičia savo elgesio ir situacija nuo 2023 m. kovo 30 d. nėra pasikeitusi. Suinteresuoti asmenys, turėdami sunkumų dėl (duomenys neskelbtini) elgesio, nuo 2023 m. vasario mėn. patys kreipėsi į psichologą ir ten vedė (duomenys neskelbtini), tačiau paėmus vaiką iš šeimos jai būtinos psichologo konsultacijos buvo nutrauktos.

1.21. Nors teismas vaiko negražinimą į šeimą grindė ir 2023 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) komisariato 1-ajame veiklos skyriuje pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-13726-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis), tačiau šis tyrimas iki šiol nebaigtas, nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo 2023 m. balandžio 7 d. suinteresuoti asmenys nebuvo pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, jiems nėra įteikti jokie įtarimai.

1.22. Atvejo vadybos posėdis įvyko tik 2023 m. gegužės 25 d., kurio metu suinteresuoti asmenys priėmė nelogiškai siūlomą pagalbą, su viskuo sutiko, yra užsiregistravę į mokymus, kurie vyks tik šių metų rudenį. Nuo 2023 m. sausio mėn. gauna psichologinę pagalbą dėl emocinių ir elgesio reakcijų pažinimo ir korekcijos, aktyviai savo noru dalyvauja psichoterapiniame procese, vykdo jiems pavestas užduotis ir pan. Įvertinus 2023 m. gegužės 25 d. atvejo peržiūros metu šeimai sudarytą pagalbos planą akivaizdu, jog valstybės institucijų galima teikti pagalba tiek suinteresuotiems asmenims, tiek (duomenys neskelbtini) gali būti užtikrinama vaikui gyvenant šeimoje, tačiau šios galimybės nesvarstė ne tik pareiškėja, bet ir teismas, nors tai buvo vienas iš atsiliepimo į prašymą argumentų.

Atsiliepimas

12. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) tėvai netinkamai rūpinasi vaiko gerove, stokoja tėvystės įgūdžių, taiko netinkamus auklėjimo būdus, tėvai neįžvelgia savo veiksmuose netinkamo elgesio, nesiima priemonių situacijai keisti, situacija nuo vaiko laikino apgyvendinimo 2023 m. kovo 30 d. nepasikeitė, nepilnametė vis dar bijo grįžti namo, jai grįžus namo galimai išliktų grėsmė vaiko fiziniam ir emociniam saugumui.

2.2. Suinteresuoti asmenys nuo (duomenys neskelbtini)paėmimo iš šeimos buvo nusiteikę priešiškai, su Tarnybos skyriaus specialistais vengė bendradarbiauti, kaltino Tarnybos skyrių tinkamu (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros neužtikrinimu. Nors VTAPĮ 365 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi pareigą suteikti išsamią informaciją vaiką paėmusiam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojui apie vaiko specialiuosius poreikius ir kitą būtiną informaciją, siekiant apsaugoti vaiko teisėtus interesus, tačiau nuo 2023 m. kovo 30 d., kada buvo užpildytas vaiko laikinojo apgyvendinimo aktas, nors iki 2023 m. balandžio 3 d. su (duomenys neskelbtini) tėvais Tarnybos skyriaus specialistai kelis kartus bendravo telefonu, į vaiko tėvus buvo kreiptasi el. paštu, jų namuose lankėsi Tarnybos skyriaus specialistai budėtojai, suinteresuoti asmenys nesuteikė informacijos, kad jų dukters sveikatai užtikrinti reikalingi medicininiai preparatai, neperdavė Tarnybos skyriaus specialistams jokių (duomenys neskelbtini) medikų paskirtų medikamentų. (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 1 ir 2 d. buvo kelis kartus nuvykęs į (duomenys neskelbtini), darbuotojams pateikė informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) reikalingi vaistai, tačiau atsisakė medikamentus perduoti darbuotojams ir tik 2023 m. balandžio 3 d. Tarnybos skyriaus specialistei pavyko telefonu susitarti su tėvais dėl (duomenys neskelbtini) skirtų medikamentų perdavimo. Ši aplinkybė įrodo, kad tėvai, teigiantys, jog jiems labai rūpi vaiko sveikata, tačiau nepasirūpinantys, kad vaikas gautų reikiamus vaistus sveikatai užtikrinti, veikė priešingai vaiko interesams.

2.3. (duomenys neskelbtini) Tarnybos skyriui 2023 m. balandžio 19 d. raštu pateikė informaciją, kuriame nurodė, kad š. m. balandžio 18 d. budinti globotoja buvo su (duomenys neskelbtini) LSMUL Kauno klinikose konsultacijai dėl gydymo taktikos. Medikai rekomendavo konsultuotis su mergaitę prižiūrinčiu vaikų ir paauglių (duomenys neskelbtini), su kuriuo telefonu buvo aptarta (duomenys neskelbtini) būklė ir gydytoja rekomendavo vakarinių vaistų nevartoti iki vizito pas gydytoją. 2023 m. balandžio 27 d. numatyto vizito pas vaikų ir paauglių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) metu dėl (duomenys neskelbtini) savijautos/sveikatos būklės pokyčių dėl vaistų vartojimo tikslingumo, tolimesnio gydymo gydytoja priėmė sprendimą nutraukti iki šiol nepilnametei skirtų medikamentų vartojimą.

2.4. 2023 m. balandžio 18 d. Tarnybos skyriaus specialistas telefonu bendravo su nepilnametės ugdymo įstaigos socialine darbuotoja, kuri nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mokykloje niekada nėra buvę pykčio priepuolių, kadangi (duomenys neskelbtini) baigėsi intoksikacija nuo vaistų - ji atrodo daug laimingesnė, žvalesnė, jos yra šviesesnės akys. 2023 m. balandžio 18 d. Tarnybos Skyriuje gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) gimnazijoje jaučiasi gerai, yra rami, bendraujanti su mokiniais ir mokytojais, (duomenys neskelbtini) teigimu, ji nebenaudoja vaistų ir nejaučia slopinimo, yra žvali, gerai miega.

2.5. Tarnybos skyrius, paėmęs (duomenys neskelbtini) iš šeimos ir apgyvendinęs ją (duomenys neskelbtini), kreipėsi į centrą bei (duomenys neskelbtini) gimnaziją dėl reikiamos pagalbos teikimo ir pagalbos teikimo tęstinumo nepilnametei užtikrinimo, į (duomenys neskelbtini) dėl psichologo konsultacijų poreikio, lankėsi su vaiku paskirtose specialistų konsultacijose. Nuo pat vaiko paėmimo iš šeimos Tarnybos skyrius, (duomenys neskelbtini), nepilnametės ugdymo įstaiga stebėjo (duomenys neskelbtini) psichinę ir fizinę būklę, konsultavosi su specialistais, vadovavosi jų rekomendacijomis ir užtikrino tinkamą vaiko sveikatos priežiūrą. Vaiką apgyvendinus saugioje aplinkoje jo savijauta pagerėjo, tiek budinti globėja, tiek mokymo įstaiga, tiek pati mergaitė patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) jaučiasi labai gerai, pažvalėjusi, geros nuotaikos, džiaugiasi „ramybe", gyvenimu naujoje aplinkoje, nei mokykloje, nei gyvenant budinčios globotojos šeimoje jokių pykčio proveržių nebuvo, tuo tarpu pokalbiai apie šeimą vaikui sukelia neigiamus jausmus - įtampą pyktį, baimę.

2.6. Suinteresuoti asmenys klaidina teismą teigdami, kad jiems nebuvo suteiktas savalaikis paslaugų teikimas šeimai. Byloje yra pateikta rašytinė informacija apie tai, kad Tarnybos skyrius, 2023 m. balandžio 19 d. atlikęs vaiko situacijos vertinimą ir nustatęs vaiko apsaugos poreikį (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną kreipėsi dėl Tarnybos mobilios komandos (toliau - MK) šeimai sudarymo ir atvejo vadybininko paskyrimo. MK specialistai 2023 m. balandžio 19 d. telefonu susisiekė su (duomenys neskelbtini), kuris buvo informuotas apie MK tikslus, funkcijas ir MK darbo eigą, vyras motyvuotas priimti pagalbą. Pokalbio metu vyras kalbėjo pakeltu balsu, nemandagiai, rėkė, teigė, kad „panaudokit seną atsisakymą". 2023 m. balandžio 20 d. MK specialistės susisiekė su (duomenys neskelbtini). Moteris tvirtino, kad sutikimą/nesutikimą priimti MK dokumentą gavo, įvardino, kad „atsakymą patiksime". 2023 m. balandžio 24 d. MK specialistams (duomenys neskelbtini) į telefoninį skambutį neatsiliepė, neperskambino, (duomenys neskelbtini) specialistams telefoninio pokalbio metu nurodė, kad „atsakymą pateiksime pagal terminus 20-30 dienų" dėl mobilios komandos darbui su šeima. 2023 m. balandžio 27 d. Tarnybos skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas su pridėtu sutikimu priimti mobiliosios komandos pagalbą, kuriame nurodyta, kad tėvai sutinka priimti MK pagalbą po 18.30 valandos. 2023 m. gegužės 5 d. tėvai raštu buvo informuoti, jog MK neturi galimybės vykdyti intensyvų darbą su šeima suinteresuotų asmenų nurodytu laiku (po 18.30 val.). Tėvai buvo paraginti rasti laiko darbo dienos metu MK pagalbai priimti. Nors (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pradžioje buvo nusiteikę priešiškai ir tik po kurio laiko sutiko priimti MK pagalbą, tačiau neieškojo galimybių aktyviam bendradarbiavimui su specialistais, ignoravo raginimą rasti laiko darbo dienos metu priimti MK pagalbą, todėl MK pagalba buvo teikiama tik nepilnametei (duomenys neskelbtini).

2.7. MK specialistai 2023 m. gegužės 16 d. pateikė MK rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su (duomenys neskelbtini) šeima organizavimo. 2023 m. gegužės 25 d. vyko suinteresuotų asmenų atvejo vadybos posėdis, kurio metu šeimai sudarytas pagalbos planas. Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys akcentuoja, jog atvejo posėdžio metu priėmė net ir nelogišką jiems siūlomą pagalbą, t. y. mokymus, kurie vyks rugsėjo mėnesį. Pagalbos plane numatyta pagalba šeimai yra kompleksinė, t. y. šeimai bus teikiamos socialinės paslaugos, tėvai įpareigoti užsiregistruoti ir sudalyvauti mokymuose tikslu atnaujinti žinias apie pozityvią tėvystę, taip pat žinias, kurios reikalingos auginant globojamus (rūpinamus), prižiūrimus ir įvaikintus vaikus, tėvams taip pat rekomenduota ir toliau lankyti psichologo konsultacijas, įsitraukti į pagalbos procesą, būti aktyviais ir bendradarbiauti.

2.8. Atvejo vadyba yra ilgalaikis procesas, kurio rezultatai reikalauja didesnių laiko sąnaudų. Tėvų tikslas šio proceso metu turi būti ilgalaikiai teigiami pokyčiai šeimoje, kurie vaikui grįžus į šeimą padėtų užtikrinti emociškai saugią ir stabilią aplinką, o ne formalus jiems pasiūlytos pagalbos priėmimas. Suinteresuotų asmenų teiginys, kad jiems siūloma nelogiška pagalba, parodo jų požiūrį į paslaugas ir siūlomą pagalbą. Sėkmingas socialinis darbas su šeima, veiksminga pagalba tėvams yra įmanoma tik tuomet, kai jie aktyviai geranoriškai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ar kitais specialistais, drauge ieško geriausių problemos sprendimo būdų, priima siūlomą pagalbą ir pan. Socialinės paslaugos šeimai skiriamos ir teikiamos siekiant užtikrinti galimybę tėvams stiprinti savo gebėjimus tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, tačiau tėvai turi įžvelgti savo netinkamą elgesį tam, kad būtų galima jį keisti. Iš pateikto atskirojo skundo akivaizdu, kad suinteresuoti asmenys iki šios dienos neįžvelgia elgesyje su (duomenys neskelbtini) savo netinkamų veiksmų, todėl situacija nuo vaiko paėmimo iš šeimos nėra pasikeitusi, dėl ko grąžinti vaiką į šeimą yra nesaugu.

2.9. Suinteresuoti asmenys siekia eliminuoti vaiko nuomonę, ją sumenkinti, nepripažįsta šeimoje kilusių problemų, akcentuodami (duomenys neskelbtini) nustatytus sveikatos sutrikimus, prašo paskirti dukrai psichologinę - psichiatrinę ekspertizę. Nors suinteresuoti asmenys nuolat akcentuoja (duomenys neskelbtini) nustatytas diagnozes, mergaitės polinkį meluoti, fantazuoti, amžiaus neatitinkančią brandą, siekį bet kokia kaina gauti tai, ko nori, tačiau (duomenys neskelbtini) pozicija dėl grįžimo gyventi pas tėvus nuo pat vaiko paėmimo iš šeimos buvo nuosekli. Tiek bendraudama su Tarnybos skyriaus specialistais, kurie atliko nepilnametės vaiko situacijos vertinimą, ugdymo įstaigos specialistais, laikiną apgyvendinimą vykdančia globotoja, tiek išklausant nuomonę teisme (duomenys neskelbtini) kategoriškai atsisakė susitikti su tėvais, nurodė, kad nuo jos paėmimo iš šeimos jaučiasi geriau, yra ramesnė bei pabrėžė pokyčių šeimoje svarbą. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 28 d. apklausiant (duomenys neskelbtini) pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ji vėlgi išreiškė nenorą grįžti pas tėvus, nurodė, kad nenori matyti tėvų, patvirtino, kad dabar jaučiasi saugi.

2.10. Suinteresuoti asmenys kritikuoja pirmosios instancijos teismą dėl įvairių sveikatos sutrikimų turinčio vaiko nuomonės išklausymo bei vėliau šios nuomonės panaudojimo, tačiau išklausyti vaiko nuomonę prašė būtent jie. Reikšdami tokį prašymą tėvai pripažino, kad (duomenys neskelbtini), nepaisant medicininiuose dokumentuose įrašytų diagnozių, sugeba išreikšti savo nuomonę, kuri turės būti įvertinta priimant galutinį sprendimą. Suinteresuotų asmenų prašymu (duomenys neskelbtini) nuomonė buvo išklausyta 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu, dalyvaujant teismo psichologui. Mergaitė nurodė, jog kategoriškai nenori grįžti gyventi su tėvais, pati atsisako bendrauti su tėvais, kadangi nori pajusti gyvenimą kitokioje aplinkoje. (duomenys neskelbtini) teigimu, šiuo metu ji jaučiasi nesaugiai ir bijo, nes mano, kad jos tėvai ją persekioja. Matė, kaip tėvų automobilis vienu metu ją sekė. Vaiko nuomonės išklausymo metu mergaitė tiesiogiai prašė pasakyti jos tėvams, kad jie leistų jai atsitraukti ir pailsėti nuo namų aplinkos. Nurodė, jog gyvendama su laikina globėja ji jaučiasi gerai, gydytojai jai leido negerti vienų vaistų ir ji jaučiasi ramesnė. Globėja jai leidžia savarankiškai leisti laisvalaikį, nesijaučia sekama, kaip buvo namuose, gali valgyti įvairų maistą. Mano, kad tėvai turi pasikeisti, jeigu nori, kad ji grįžtų gyventi į namus.

2.11. Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos, suinteresuoti asmenys nepaiso geriausių vaiko interesų ir piktybiškai, prieš vaiko valią bando susitikti su (duomenys neskelbtini). 2023 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) buvo nuvykęs į dukros ugdymo įstaigą. (duomenys neskelbtini), pamačiusi tėtį, labai išsigando, pradėjo drebėti, pasakė mokytojai, kad čia jos tėtis ir ji nenori su juo kalbėtis.

2.12. Vaiko gyvenamąją vietą galimai teks keisti būtent dėl suinteresuotų asmenų elgesio. Tėvai jau tris kartus nesusitarę buvo nuvykę į laikinosios globotojos gyvenamąją vietą bandydami pasimatyti su (duomenys neskelbtini), taip sukeldami stresą tiek dukrai, tiek kitiems kartu gyvenantiems vaikams. Suinteresuoti asmenys buvo informuoti, kad (duomenys neskelbtini) atsisako su jais susitikti, pati nepilnametė apklausos metu tiesiogiai kreipėsi į tėvus su prašymu jos nepersekioti. Nepilnametės tėvai taip pat buvo informuoti, jog su mergaite dirba psichologas, kuris ruošia ją pasimatymui su tėvais. Iš 2023 m. gegužės 25 d. pagalbos plano matyti, kad su nepilnamete dirba ugdymo įstaigos psichologė, kuri, priešingai nei atskirajame skunde teigia suinteresuoti asmenys, patvirtino, jog su (duomenys neskelbtini) yra dirbama ir ruošiant susitikimui su tėvais. Psichologė taip pat pabrėžė, jog po tėvų atvykimo pas laikiną globotoją (duomenys neskelbtini) yra išsigandusi, psichologės nuomone, ta baimė taip greitai neišgaruos. Šie duomenys patvirtina, jog net ir po skundžiamos nutarties priėmimo situacija nėra pasikeitusi.

2.13. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra užtikrinta tinkama ir emociškai saugi aplinka. Suinteresuotų asmenų teigimu, jie susidūrė su daugybe problemų auginant (duomenys neskelbtini), tačiau paėmus vaiką iš šeimos, saugią aplinką užtikrinantys asmenys tokių problemų neišsako, priešingai – apie (duomenys neskelbtini) atsiliepia tik teigiamai, mokykla taip pat pastebi teigiamus pokyčius, taigi akivaizdu, kad tėvai netinkamai įgyvendino tėvų valdžią, dėl ko gyvenimas tėvų šeimoje (duomenys neskelbtini) tapo nesaugus, vaikas kategoriškai atsisako ne tik grįžti gyventi, bet ir susitikti su tėvais ir savo nenorą bendrauti išreiškia logiškais paaiškinimais, sutampančiais su visa Tarnybos skyriuje turima bei byloje pateikta rašytine informacija. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad suinteresuoti asmenys tinkamai nesirūpina dukra, netinkamai ją auklėja, galimai naudoja smurtą (ikiteisminis tyrimas tebevyksta), piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (CK 3.254 straipsnio 3 punktas). Nustatyta, kad ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei (VTAPĮ 365 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tarnybos skyriaus nuomone, tik laikinosios globos laikotarpiu bus galima įvertinti ilgalaikius, esminius tėvų pokyčius ir jų norą spręsti šeimoje kylančias problemas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas leido paimti nepilnametį vaiką iš jos tėvų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16. Suinteresuoti asmenys kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 16 d. kvietimą į atvejo vadybos posėdį, ambulatorinio apsilankymo aprašymus, (duomenys neskelbtini) klinikos 2023 m. vasario 13 d. raštą Nr. PSCK 23/02-413 dėl informacijos pateikimo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašymą, (duomenys neskelbtini) klinikos 2023 m. vasario 17 d. raštą dėl informacijos pateikimo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašymą, 2023 m. gegužės 25 d. Vaiko atvejo nagrinėjimo posėdžio protokolo rezoliucinę dalį, 2023 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) vertinimo anketą, 2023 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) vertinimo anketą, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. sausio 22 d. Numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo pažymą Nr. D2-1173-(6.18.).

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja neišreiškė prieštaravimo dėl šių įrodymų priėmimo.

18. 2023 m. liepos 20 d. (bylos nagrinėjimo dieną) apeliantai pateikė kopijas šių dokumentų: 2023 m. liepos 12 d. (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką (duomenys neskelbtini), kuriame apeliantai prašo (duomenys neskelbtini) suorganizuoti susitikimą su dukra iki 2023 m. liepos 16 dienos; 2023 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) el. paštu pateiktą atsakymą apie susitikimą liepos 18 d. stebint VGC specialistui bei prašymą įvertinti, kad (duomenys neskelbtini) sūnus (duomenys neskelbtini) taip pat gyvena šiame Centre, todėl (duomenys neskelbtini) negali užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) tėvų nematytų ar kad (duomenys neskelbtini) jam nepasakytų apie susitikimą su tėvais; 2023 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) el. paštu pateiktą atsakymą (duomenys neskelbtini), prašant leisti susitikti ir su (duomenys neskelbtini), ir su (duomenys neskelbtini) atskirai; 2023 m. gegužės 18 d. apeliantų prašymą pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) parengimo susitikimui su tėvais, prieigos prie Tamo elektroninio dienyno atnaujinimo kartu su lydraščiu (2023 m. gegužės 18 d. el. laišku); 2023 m. birželio 13 d. atsakymą į apeliantų 2023 m. gegužės 18 d. prašymą; (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2023 m. gegužės 26 d. atsakymą; 2023 m. gegužės 25 d. pagalbos šeimai planą kartu su jo atsiuntimą patvirtinančiu 2023 m. liepos 18 d. (duomenys neskelbtini) lydraščiu Nr. SD-2721; 2023 m. gegužės 26 d. el. paštu atsiųstą (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) patvirtinimą, kad (duomenys neskelbtini) yra registruotas į eilę lankyti pozityvios tėvystės kursus grupėje tėvams, auginantiems paauglius, grupė numatoma rudenį.

19. Apeliantai nurodė pridedantys ir 2023 m. liepos 10 d. telefoninio pokalbio su (duomenys neskelbtini) garso įrašą, tačiau šio įrašo prie prašymo nėra (vardijant prašymo priedus apeliantai neįvardijo, kaip įrašas yra padarytas ir kokia forma teismui teikiamas – USB laikmena, CD (kietuoju disku) ar kt., prie prašymo nėra pridėtas joks skaitmenizuotas garso įrašas), todėl nepateikto įrodymo priėmimo klausimas nespręstinas.

20. Apeliantai nurodė, jog anksčiau šių dokumentų negalėjo pateikti, nes naujos faktinės aplinkybės (paskutiniai įvykiai) atsirado tik 2023 m. liepos 18 d., 2023 m. gegužės 25 d. Pagalbos planas jiems buvo įteiktas 2023 m. liepos 18 d. Apeliantų teigimu, Pagalbos šeimai planas patvirtina, kad nuo vaiko laikino paėmimo iš šeimos dienos (duomenys neskelbtini) psichologinė pagalba buvo teikiama tik per (duomenys neskelbtini) psichologę (duomenys neskelbtini), kuri su mergaite bendrauja tik klausimais, susijusiais su mergaitės santykiu su ugdymo įstaiga ir rengimu teisme vykusiai apklausai, tačiau su (duomenys neskelbtini) ji nedirbo vaiko ir tėvų santykių atstatymo klausimu. Tėvų ir dukters 2023 m. liepos 18 d. susitikimas įvyko psichologui nedalyvaujant ir nepradėjus rengti (duomenys neskelbtini) sutikimui su tėvais, (duomenys neskelbtini) ir tėvų iniciatyva bei pageidavimu, kas įrodo, jog dukra nori su tėvais gyventi ir grįžti į šeimą bei kad pagalbos plane nurodytų įsipareigojimų nevykdo institucijos, kurios įsipareigojo padėti šeimai.

21. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

22. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apeliantų pateikti įrodymai priimtini. Iš šių įrodymų turinio matyti, kad pateikti nauji dokumentai pareiškėjai yra žinomi ar rengti jos pačios (susirašinėjimas, Pagalbos planas). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

23. Apeliantai pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindė motyvu, kad mergaitės pasisakymai apie jos gyvenimo šeimoje aplinkybes yra prieštaringi, todėl kyla pagrįsta abejonė, kad jai daroma įtaka, kad ji galimai buvo ruošiama teismo posėdžiui bei nuteikta prieš tėvus, todėl byloje tikslinga paskirti vaiko psichologinę psichiatrinę ekspertizę tikslu nustatyti, ar nepilnametė (duomenys neskelbtini) sugeba tinkamai suformuluoti ir išreikšti savo mintis, susieti veiksmus su pasekmėmis, ar jai nėra padaryta trečiųjų asmenų (vaiko mokyklos bei pareiškėjos darbuotojų) įtaka.

24. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Taigi. nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja objektyvi būtinybė paskirti nepilnamečiam vaikui apeliantų pageidaujamą teismo ekspertizę – pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, išklausė pareiškėjos, suinteresuotų asmenų bei jų atstovų ir nepilnametės (duomenys neskelbtini) paaiškinimus, byloje yra medicininiai duomenys apie jos sveikatos būklę. Pažymėtina, kad mergaitė pirmosios instancijos teisme buvo apklausta jos tėvų prašymu. Pareiškėja pagrįstai teigia, kad reikšdami tokį prašymą tėvai pripažino, jog (duomenys neskelbtini), nepaisant medicininiuose dokumentuose įrašytų diagnozių, sugeba išreikšti savo nuomonę, todėl nėra pagrįstos vados atlikti jų nurodomą ekspertinį tyrimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad suinteresuoti asmenys savo poziciją išsamiai išdėstė atskirajame skunde, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašų, išanalizavęs nepilnamečio vaiko apklausos duomenis, nesutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, neatskleidė jos esmės, netyrė bylos aplinkybių, priimdamas sprendimą rėmėsi tik pareiškėjos pareiškimu, netinkamai vertino įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.

27. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

28. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

29. Kaip nustatyta VTAPĮ 365 straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 364 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

30. Iš bylos duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimnazija 2023 m. kovo 29 d. raštu Nr. 3E-37 pareiškėją informavo apie (duomenys neskelbtini) pasisakymus gimnazijos darbuotojai, su kuria mokinė palaiko gerą emocinį ryšį ir kuria pasitiki. Mergaitė papasakojo, kad dėl namuose taikomų auklėjimo priemonių ir tėvų bendravimo su ja būdo (tėvų fizinio smurto mergaitės pykčio priepuolių metu, motinos bendravimo rėkiant, grasinimo, kad neklausymo atveju sugrąžins į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), kur mergaitė mokėsi nuo trečios klasės iki 2021/2022 m. mokslo metų pabaigos), namo patalpų rakinimo, nepatenkinto poreikio pavalgyti namuose ir negalėjimo pavalgyti gimnazijos valgykloje negaunant tam dienpinigių)) mergaitė galvoja apie (duomenys neskelbtini) bei geresnį jos būdą, nes to nebegali kęsti. Gimnazijos direktorius prašė tarnybos įvertinti vaiko saugumo užtikrinimą šeimoje.

31. Įvertinus šią informaciją, 2023 m. kovo 30 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu nepilnametė (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini). VTAPĮ 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vaiko teisė būti išklausytam garantuojama sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant būtiną informaciją, patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai būtina. Apeliacinės instancijos teismas atmeta nepagrįstas apeliantų abejones, kad pareiškėjos specialistų atlikta vaiko apklausa 2023 m. kovo 30 d. šių nuostatų neatitinka.

32. 2023 m. balandžio 3 d. pareiškėja (Tarnybos skyrius) kreipėsi į nepilnametės tėvus su prašymu informuoti, ar jie kaip vaiko įstatyminiai atstovai sutinka, kad nustačius dukters apsaugos poreikį būtų taikyta laikinoji priežiūra. Tėvai nesutiko su laikinąja priežiūra atsižvelgiant į tai, kad šeimoje auga kita dukra, turinti specialiųjų poreikių, (duomenys neskelbtini) sveikata yra sudėtingos būklės, nurodė, jog nėra jokios galimybės vienam iš tėvų kartu su (duomenys neskelbtini) apsigyventi socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje. Mergaitė buvo apgyvendinta pas budinčią globotoją. 2023 m. balandžio 17 d. iš (duomenys neskelbtini) komisariato 1-ojo veiklos skyriaus pareiškėja gavo pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal Tarnybos skyriaus kreipimąsi dėl (duomenys neskelbtini) galimai patiriamo smurto iš tėvų ir dėl galimų nepilnametės (duomenys neskelbtini) minčių. Įvertinęs minėtus duomenis, informaciją apie vaiką, gautą iš globėjos (teigiamus vaiko būklės pokyčius), 2023 m. balandžio 18 d. Tarnybos specialisto telefonu gautą informaciją iš vaiko ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) gimnazijos apie tai, kad mokykloje (duomenys neskelbtini) niekada nėra ištikę pykčio priepuoliai, patvirtinimą apie teigiamus jos emocinės būklės pokyčius bei socialinei darbuotojai išreikštą nenorą grįžti į šeimą, Tarnybos Skyrius 2023 m. balandžio 19 d. atliko vaiko situacijos vertinimą ir nustatė rizikos veiksnius: vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymą bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos; kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai; autodestruktyvus vaiko elgesys (duomenys neskelbtini), kurio jo atstovai pagal įstatymą negali suvaldyti; vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą; vaiko tėvai atsisako priimti specialistų siūlomą pagalbą, reikalingą geriausiems vaiko interesams užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko įstatyminiai atstovai atsisako laikinosios priežiūros priemonės taikymo, vaikas šiuo metu atsisako grįžti namo, prieš vaiką šeimoje galimai buvo naudotas psichologinis ir fizinis smurtas, tėvai neįžvelgia savo veiksmuose netinkamo elgesio, nesiima priemonių situacijai keisti, situacija nuo vaiko laikino apgyvendinimo nepasikeitė, vaikas vis dar bijo grįžti namo, vaikui grįžus namo galimai išliktų grėsmė vaiko fiziniam ir emociniam saugumui, nutarė kreiptis į Kauno apylinkės teismą, dėl leidimo paimti (duomenys neskelbtini) iš įstatyminių atstovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Apeliacine tvarka vertinama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą patenkino.

33. Iš dalies sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs kritiškai vertinti liudytojos (duomenys neskelbtini) (psichologės, pas kurią 2023 m. vasario - kovo mėn. lankėsi (duomenys neskelbtini) bei konsultavosi jos tėvai) parodymus atsižvelgiant į jos suinteresuotumą gauti iš (duomenys neskelbtini) tėvų finansinę naudą už teikiamas psichologo paslaugas, šį įrodymą vertino netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šios liudytojos parodymai apskritai liko neįvertinti, apsiribota tik jų santraukos citavimu, todėl apeliantai yra teisūs teigdami, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai atmesdamas šios liudytojos parodymus, neatsižvelgė į faktus apie (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę, patvirtintus byloje esančiais objektyvios kilmės medicininiais duomenimis.

34. Klinikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 13 d. rašte PSCK 23/04-451 gydytoja, (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) lankosi pas (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. dėl emocijų ir elgesio sutrikimų, dėmesio stokos, mokymosi sunkumų, jai skiriamas medikamentinis gydymas. Nustatytos diagnozės (duomenys neskelbtini).

35. Pažymėtina, kad ir pareiškėja į bylą pateikė tos pačios psichologės (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 27 d. atlikto psichologinio vertinimo išvadą (tikslas – intelektinių gebėjimų vertinimas), iš kurios matyti, kad bendravimas su (duomenys neskelbtini) yra prasmingas, tačiau ji nesistengia palaikyti kryptingo pokalbio, ieško būdų kaip išvengti užduočių ir eiti žaisti, veikloje stebimi padrikumo, infantilumo požymiai, akių kontaktas nepastovus, nuotaikos fonas neišraiškingas, emocijos kintančios, stebimi dirglumo, nekantrumo arba pasyvumo, atsitraukimo epizodai; neverbalikoje gausu vidinės įtampos, nerimastingumo požymių, elgesio normoms išlaikyti reikia pastangų. Išreikštas poreikis būti dėmesio centre ir kad bet kokia veikla būtų organizuojama taip, kai nori ji; siekia patenkinti individualiai reikšmingus norus, nepakankamas elgesio taisyklių žinojimas, spontaniškumas, impulsyvumas, bendravimo sunkumai, stebima nepakankama emocinių impulsų kontrolė. Išvada – apsunkintas socializacijos procesas, siauras interesų ratas, nepakankami gebėjimai numatant įvykius ir jų padarinius, sprendimų paieškos proceso metu akcentuota vidinė įtampa, nesusikaupimas, pažeminta savarankiškumo iniciatyva. Intelektinis produktyvumas labai žemas, mąstymo gebėjimai atitinka (duomenys neskelbtini).

36. Ta pati psichologė pasirašė (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 3 d. psichologinio stebėjimo išvadą Nr. D23/04 (01), kurioje apibūdinant vaiko emocinę sritį nurodytas dominuojantis nekantrumas, dirglumas, epizodinis negatyvizmas, tikėtinas pastovus vidinės įtampos, diskomforto jausmas, kas gali įtakoti kintančias emocines raiškas (iki nepasitenkinimo, impulsyvumo, pykčio), apibūdinant asmenybinius ypatumus dominuoja poreikis gauti ko ji nori; apribojimai, taisyklės ir tvarkos kelia jai nepasitenkinimą ir frustraciją, nes nėra supratimo apie asmeninę atsakomybę ir ribas; galimas savito vaidmens susikūrimas siekiant save apsaugoti nuo menamos grėsmės; elgesio reakcijose stebimas polinkis manipuliuoti, provokuoti kitus, svarbu būti matoma ir gauti daug dėmesio; protiniai gebėjimai žemi.

37. Liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymai apibūdinant (duomenys neskelbtini) yra analogiški jos rašytinėms išvadoms. Ji nurodė, kad dėl (duomenys neskelbtini) elgesio tėvai pas ją kreipėsi 2023 m. vasario mėnesį, po brolio paėmimo iš šeimos, su vaiku dirbo kas savaitę, kaip ir konsultavo motiną (duomenys neskelbtini) (pastarąją ir telefonu pagal poreikį). Mergaitė yra nerimastinga, savotiška, užsispyrusi, sukaupusi daug negatyvių įtampų, jai nėra ribų ir tvarkų, bet kokia kaina siekia gauti ko nori, o nepavykus reakcija būna iki pykčio iškrovų. Atsižvelgiant į minėtas specifikas tėvams rekomendavo nustatyti vaiko elgesio ribas, kad (duomenys neskelbtini) žinotų, ką gali ir ko ne, kad kreiptųsi į suaugusius jų prašydama, kad tėvai „atstovėtų“ savo pasiūlymus. Liudytojos vertinimu, vaiko ryšiai su tėvais geri, tėvai tikrino jos pamokas, liepė jiems padėti (santykiai tokie, kaip pas kiekvieną vaiką). Neteikė tėvams rekomendacijų, kaip valdyti pykčio priepuolius ir dėl valgymo sutrikimų, tik paaiškino, kad, jei (duomenys neskelbtini) mato maistą, viską gali suvalgyti (tikėtina, kad dėl kūdikystėje patirto badavimo). Liudytojos manymu, namuose esančios vaizdo kameros (mobilioji auklė, kurios pagalba tėvai vaiką ne tik stebėjo, bet ir su ja kalbėjosi) vaiko nežaloja, nes mergaitės branda ir elgesys yra ikimokyklinuko-pradinuko lygio, jos vienos palikti negalima, todėl kamerų įjungimas nevertintinas kaip vaiko privatumo ribojimas (jei vaiko raida būtų įprastinė, tokio amžiaus paauglio stebėjimas vaizdo kameromis būtų jo teisių pažeidimas).

38. Tiek šios liudytojos parodymai, tiek jos rašytiniai vertinimai iš esmės atitinka vaiką gydžiusių (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) sveikatos būkles ir jų sukeliamas galimas bei faktines pasekmes, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo juos visiškai atmetė (CPK 185 straipsnis) (dėl to nėra būtina apklausti ir liudytoją, laikinosios globėjos sutuoktinį (duomenys neskelbtini) bei kitą su vaiku dirbantį psichologą).

39. Tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, leisdamas paimti (duomenys neskelbtini) iš jos tėvų, netinkamai įvertino ir visus kitus byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.

40. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje vaikystė įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė atsižvelgiant į tai, kad vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo laikotarpis, kuriuo vyksta jo asmenybės formavimasis, susijęs su fizine, protine ir socialine branda, taip pat į tai, kad vaikai yra socialiai jautri ir ypač pažeidžiama visuomenės dalis dėl savo besiformuojančios asmenybės ypatumų (inter alia (be kita ko), nepakankamos fizinės ir socialinės brandos). Iš Konstitucijos, inter alia, jos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 3 dalies, pagal kurią valstybė privalo įstatymu garantuoti pakankamą ir efektyvią nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekio kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. KT44-N13/2019).

41. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kuriais remiantis vaiko paėmimo iš tėvų nepagrįstumą bei savo taikytų auklėjimo formų tinkamumą jie motyvuoja (duomenys neskelbtini) fizinės bei psichinės sveikatos, vaiko raidos specifika bei į tai neatsižvelgusio teismo atliktų vertinimų formalumu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) tėvai stokoja tėvystės įgūdžių ir taikė netinkamus auklėjimo būdus.

42. Klinikos (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 20 d. rašte PSCK 23/04-454 gydytoja, (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nurodė, kad dėl pacientės (duomenys neskelbtini) elgesio rekomendacijos buvo teiktos remiantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų 2020 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) konsultacija: „Rekomenduojama psichologinė pagalba pacientei impulsų kontrolės korekcijai, siekiant išugdyti adekvačius pykčio įveikos būdus, stiprinti savivertę, padėti suvokti savo galimybes pasiekti naujus tikslus; psichologinė pagalba įtėviams, siekiant suprasti vaiko su raidos sutrikimu ir hiperkineziniu sutrikimu elgesį, padėti nustatyti ribas, skatinti geranorišką reakciją, paremtą pagarba, šiluma, saugumu. Skatinti pastebėti ne tik trūkumus, kurie gali kelti priešišką, pasyviai agresyvią reakciją į pacientę, tačiau ir teigiamus jos būdo bruožus, pagirti, paskatinti, padėti kelti pacientės raidą atitinkančius reikalavimus, kuriuos ji gebėtų įgyvendinti patirdama tokį frustracijos kiekį, kuris skatintų jos brandą ir supratimą apie savo galimybes įveikti sunkumus ir pasiekti tikslų, o ne nusivylimą ir savęs nuvertinimą, kas galimai vėliau pasireikštų agresijos proveržiais, perdėtu įkyrumu. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 9-14 d. paskirtas medikamentinis gydymas aktyvumo, dėmesio sutrikimo korekcijai, elgesio korekcijai, dozės koreguotos eigoje, atsižvelgiant į pacientės būklę.

43. Liudytoja psichologė (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog neteikė (duomenys neskelbtini) ir jos tėvams rekomendacijų dėl (duomenys neskelbtini) pykčio priepuolių valdymo ir mitybos sutrikimų, taigi jos pagalba šeimai šioje srityje buvo ne tik neveiksminga, bet ir (duomenys neskelbtini) tėvų panaudota priešingai vaiko interesams – psichologei nurodžius, kad, jei vaikas mato maistą, visą jį ir gali suvalgyti, po tokio įvykio tėvai užrakino virtuvę iki jų sugrįžimo iš darbo ((duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje paaiškino taip pasielgus po to, kai aptiko, jog (duomenys neskelbtini) suvalgė keturių šeimos narių vakarienę, motinai vėl ją pagaminus (duomenys neskelbtini) vėl valgė, nes nejaučia soties). (duomenys neskelbtini) teigimu, besaikio valgymo atvejais psichologė rekomendavo pasakyti vaikui, kas ji jau pavalgė, tačiau kaip mergaitės tėvai ir įstatyminiai atstovai apeliantai pasielgė priešingai – eliminavo vaiko prieigą prie šaldytuvo ir virtuvėje laikomo maisto.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors mergaitei jos kambaryje ir būdavo paliekami pietūs termose (mergaitės teigimu, košė su pripjaustytomis dešrelėmis, arbata, vaisiai), visgi uždraudimas valgyti savo namų virtuvėje, šaldytuve esantį maistą užrakinant atitinkamą patalpą bet kuriam asmeniui sukeltų nuoskaudą, bet kas tokiu atveju jaustųsi pažemintas, sumenkintas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), todėl vaikas skundėsi mokykloje dėl nepavalgymo namuose ir kad dvi savaites negauna dienpinigių pietums gimnazijoje. Apklausta 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad grįžusi iš mokyklos apie 14.30 val. norėdavo valgyti, ką rasdavo, tą suvalgydavo (dešrelę ar ką), bet kai tėvai pamatė, kad trūksta maisto, užrakino, dėl to namie ji išgyveno nelabai gerus jausmus.

45. Dėl maitinimosi mokykloje (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „buvo prisižaidusi“ – iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paaiškinimų nustatyta, kad tai žaidimai telefonu, kuriems (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų nenaudojo, apie žaidimus tėvas suprato iš nuskaitymų savo banko sąskaitoje, sutaupytus pinigus penktadieniais (duomenys neskelbtini) išleisdavo nesveikam maistui, todėl tėvai pietums mokykloje suruošdavo dėžutę su užkandžiais (sausainiais, javinukais, džiovintais vaisiais), pati (duomenys neskelbtini) prisitepdavo sumuštinių ir faktiškai valgydavo per kiekvieną pertrauką švietimo pagalbos darbuotojų kabinete, taigi jos maitinimosi poreikiai mokykloje nebuvo pažeisti. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, virtuvės rakinimas, tokiu būdu draudžiant paauglei pavalgyti, nėra tinkamas, protingumo principą atitinkantis mitybos sutrikimo gydymo būdas. Pastebėtina, kad suinteresuoti asmenys nepateikė ne tik vaiką gydančių medikų rekomendacijų, kaip tokiais atvejais mitybos sutrikimas turi būti gydomas, bet ir įrodymų, kad padidintas vaiko poreikis valgiui aktualiu laikotarpiu yra sukėlęs kokius nors fizinius sveikatos sutrikimus (suinteresuoti asmenys remiasi tik savo paaiškinimais ir vaiko kūdikystėje dėl patirto badavimo nustatytu mitybos sutrikimu), (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje pripažino, kad vaikui nėra paskirta jokia speciali dieta.

46. Apeliantai teigia, kad pareiškėja vaiko paėmimo iš šeimos metu ir vėliau iš esmės vadovavosi tik (duomenys neskelbtini) paaiškinimais, nors ji praeityje buvo pamelavusi pareiškėjos darbuotojams apie tėvų neva atliktus neteisėtus jos atžvilgiu veiksmus ir savo melavimą vėliau pripažino, dėl ko vaiko teisių pažeidimo tyrimas buvo nutrauktas, t. y. (duomenys neskelbtini) paaiškinimai nėra patikimi. Šį atskirojo skundo motyvą paneigia jų pačių pirmosios instancijos teismui pateiktas prašymas išklausyti vaiko nuomonę, nes, kaip nurodė (duomenys neskelbtini), netiesa, kad dabar (duomenys neskelbtini) gerai, o pas juos buvo negerai. Išreikšdami tokį prašymą suinteresuoti asmenys pripažino, kad (duomenys neskelbtini), nepaisant medicininiuose dokumentuose įrašytų diagnozių, sugeba išreikšti savo nuomonę ir jos nuomonė turės būti įvertinta priimant teismo sprendimą.

47. 2023 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) buvo paprašyta papasakoti apie savo gyvenimą, mintis, jausmus. Mergaitė paaiškino, kad dabar gyvena pas globėjus, nes mama ant jos rėkdavo, jos pykdavosi ir panašiai, rėkimas ją „varydavo į pyktį“, jai irgi būdavo pykčio priepuoliai, tada „rankas už nugaros man darydavo“, namuose ji kasdien verkdavo ir verkdavo. Mama rėkė, kai (duomenys neskelbtini) nenorėdavo atsakyti. Su kitais žmonėmis mama elgėsi gražiai, o su ja nelabai gražiai, vadino <...> (necenzūrinis žodis). Su mama susikalbėti nepavyko. Jai trūko mamos apkabinimų (po brolio išėjimo iš šeimos yra vieną kartą ją apkabinusi). Visi mokykloje pamatė, kad (duomenys neskelbtini) kažkas negerai, išsiklausinėjo, ji pasakojo, visi matė, kokia jos nuotaika. Dabar nuotaika pasikeitė – būna pasipykimų, bet niekas nerėkia, apsikabina su ja, čia yra daugiau dėmesio. Mamos elgesys su sese skiriasi, su ja truputį meiliau elgiasi, o ant (duomenys neskelbtini) jai tik rėkt. Namie įrengtos kameros jai stebėti – prie laiptų, svetainėje, jos kambaryje. Kambariai užrakinti, nes ji truputį ten pažaidė, kažką pasižiūrėdavo, nes buvo smalsu; virtuvėj kažką daugiau pavalgė, kai tėvai pamatė, kad trūksta maisto, užrakino. Nelabai gerus jausmus namie išgyveno, o dabar valgo kada nori. Pas globėjus jaučiasi saugesnė. Tėvai turėtų pakeisti poelgius, palikti ją ramybėje – gyvenant pas globėjus ją tėvai sekė, buvo neteisėtai (jai visi taip sakė ir ji mano, kad tėvai negali jos sekioti) atvažiavę į mokyklą, įsibrovę į pamoką, ji nenori jų matyti. Dėl vaistų paaiškino, kad jai buvo tikrai blogai – tėvai nenorėjo su ja kalbėti, jei kalbėtų, nereikėtų jokių vaistų. Gydytoja pasakė – jei tau viskas gerai, bevartok vaistų. Nevartojant vaistų priepuolių nebuvo. Namie tėvai buvo užsiėmę „belenkiek“, su jais negalėjo pasikalbėti. Mama sakė, kad (duomenys neskelbtini) elgesys turi pasikeisti, „tai kurios elgesys turi pasikeisti?“ (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jai trūksta dėmesio, apkabinimų. Į klausimą, ar grįžtų, jei tėvai pasikeistų, (duomenys neskelbtini) atsakė pageidavimu likti toje pačioje mokykloje. Ji labai pyksta, nes mama sakydavo, kad (duomenys neskelbtini) nerūpi brolis, o ji brolį ir sesę labai myli, buvo jį sutikusi, apsikabino; skaudina, kai mama taip sako. Kai brolis išėjo, pirmą savaitę pailsėjo nuo jo rėkimo, bet paskui brolio labai trūko. Nori pasilikti ir gyventi pas globėjus, kurie ją supranta, išklauso, jai nereikia vartoti vaistų. Namuose liepdavo susitvarkyti savo kambarį, o pas globėjus pamoko kaip. Namie iš pradžių parodo, o kai ji neteisingai padaro, liepia eiti, nes negali žiūrėti, kaip ji siurbliuoja ar valo dulkes. Tėvai šaukdavo, o ji nesuprasdavo, kaip tai daryti; kartais rodė, kartais ne. Globėja išmokė virti košę. Namie prisibijodavo eiti į virtuvę. Kai klausdavo, ar reikia pagalbos, mama atsakydavo, kad „su tavo ta pagalba geriau eik“. Kartais į virtuvę eiti nenorėdavusi, tėvai sakydavo, kad tai jos pareiga, pas globėją į virtuvę einanti drąsiau. Namie buvo nedrąsu, nes norėdavo kažką padaryti, bet viską gamindavo mama. Jai neišeidavo skusti bulves, tai mama liepdavo nesimaišyti virtuvėje. Apklausos pabaigoje (duomenys neskelbtini) pasakė dabar nenorinti tėvų matyti „po viso to elgesio ir nesąmonių“, kodėl tėvai ją sekioja; pripažino, kad jie iš darbo atlėkdavo, kai jai būdavo visiškai blogai; ji turbūt atsisakysianti pokalbio gegužę.

48. Vaiko apklausos pabaigoje teismo psichologė pasakė apibendrinantį teiginį, kad mergaitei tėvų trūko ne fiziškai, o emociškai.

49. Dėl apeliantų argumento, kad duomenų apie vaiko apklausą nėra byloje, pažymėtina, jog įvertinus neviešą bylos pobūdį bei atsižvelgiant į tai, kad buvo padarytas vaiko apklauso vaizdo įrašas, CD diskas su šiuo įrašu yra popierine forma suformuotoje bylos dalyje, todėl atmestinas apeliantų teiginys, kad jie negalėjo pasinaudoti minimu įrodymu interpretuojant (duomenys neskelbtini) paaiškinimus (apeliantai dalyvavo apklausiant vaiką).

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaiko išvardintos aplinkybės, emocinio ryšio, bendravimo, vaiko išklausymo, supratingumo, paskatinimo, dėmesio, žmogiškos šilumos iš tėvų pusės trūkumas, bendravimas rėkiant rodo, kad, nors tėvai ir nurodo siekiantys vaiko gerovės, labiausiai tikėtina, kad tai daro tinkamai dukra nesirūpindami, naudodami netinkamus auklėjimo būdus, neatitinkančius minėtų Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) 2020 m. pateiktų rekomendacijų išugdyti adekvačius pykčio įveikos būdus, nesukelti agresijos (abu tėvai nurodė, kad 2023 m. kovo mėn. elektroniniame dienyne pastebėjus, jog mergaitė neparuošia pamokų ir pareikalavus jas ruošti vaiką ištiko pykčio priepuolis, kurio metu ji save galėjo susižaloti, motinai prireikė fiziškai atitraukti jos rankas nuo veido, o tėvui – paguldyti ant žemės, taigi abu tėvai vaiko atžvilgiu ėmėsi fizinio poveikio priemonių); stiprinti savivertę, padėti suvokti savo galimybes pasiekti naujus tikslus ((duomenys neskelbtini) nurodė nedrįstanti ką nors daryti virtuvėje, nes ko nors nesugebant mama liepia ten nesimaišyti; analogiškai tėvai elgiasi nuvertindami jos gebėjimus tvarkyti savo kambarį; tai paneigia (duomenys neskelbtini) paaiškinimą, kad mergaitė veikla virtuvėje visiškai nesidomi), skatinti geranorišką reakciją, paremtą pagarba, šiluma, saugumu, skatinti pastebėti ne tik trūkumus, tačiau ir teigiamus jos būdo bruožus, pagirti, paskatinti ((duomenys neskelbtini) smalsu apžiūrėti ir tėvų miegamajame, kituose kambariuose esančius daiktus, juolab kad įmonė, kurioje dirba tėvai, prekiauja žaislais, laikomais vienoje iš namo patalpų; tėvai tai vertina kaip asmeninės erdvės ir teisės į asmeninius daiktus pažeidimą, vaiko mokymą suvokti, kad tai ne jos asmeniniai daiktai, todėl tas patalpas užrakino ir, kadangi mergaitė nuo vaikystė turėjo polinkį raustis svetimų žmonių spintose ir pasiimti jų daiktus, SMS žinute informavo mokytojos padėjėją, kad (duomenys neskelbtini) gali ką nors pavogti).

51. Dėl apeliantų argumento apie fizinio poveikio priemones pažymėtina, kad vaiko apklausos metu teisme (duomenys neskelbtini) nebuvo pateiktas klausimas dėl pareiškėjos nurodytos ir pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės apie tėvų naudotą raminimo būdą, kuomet tėvas jai „užlipdavo ant kojų“, tačiau mergaitė paaiškino apie pykčio priepuolių metu jai už nugaros laikytas rankas, o tėvas, kaip minėta, patvirtino, jog tokio priepuolio metu 2023 m. kovo mėn. ji buvo paguldyta ant žemės. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad apie šią situaciją (duomenys neskelbtini) pasakoja fantazuodama, pagal brolio raminimo pavyzdį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nurodoma raminimo priemonė buvo taikoma sudėtingoje situacijoje, kuomet (duomenys neskelbtini) galėjo save sužaloti (įsiplėšti burną), apeliacinės instancijos teismas minimo raminimo būdo nepripažįsta tėvų naudotu fiziniu smurtu prieš vaiką – apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip tėvai elgėsi nerasdami kito būdo dukters impulsų kontrolės korekcijai, neišugdę kitokios pykčio įveikos, todėl vadovaujantis protingumo principu šie veiksmai laikytini tėvų netinkamai taikytu vaiko auklėjimu (tinkamu nesirūpinimu dukra).

52. (duomenys neskelbtini) paaiškinimai paneigia ir atskirojo skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vienas iš pagrindų paimti vaiką iš šeimos yra jų dukters nenoras grįžti namo, taip pat kad vaikas pareiškėjos darbuotojų prieš tėvus yra nuteikinėjamas (priešingai, nei teigia apeliantai, (duomenys neskelbtini) paaiškino, ką reiškia žodis „neteisėtai“ – vaiko teigimu, apie tai, kad tėvas po jos paėmimo į mokyklą per pamoką atėjo neteisėtai, sako visi ir ji mano, kad tėvai negali jos sekioti).

53. Nors mergaitės intelektinė raida atsilieka, visgi šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra keturiolikmetė paauglė. Byloje nėra duomenų, paneigiančių jos amžiui būdingų raidos ypatumų egzistavimą, priešingai – tėvai akcentuoja (duomenys neskelbtini) mergaitės elgesį, maištavimą prieš apribojimus draugauti su vaikinais, reikalavimus paruošti pamokas, t. y. elgesio ypatumus, įprastai būdingus ankstyvajam paauglystės amžiui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepritaria liudytojos psichologės (duomenys neskelbtini) nuomonei, jog vaiko stebėjimas per „mobiliąją auklę“ nėra (duomenys neskelbtini) teisės į asmeninę erdvę pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) elgesio kontrolė pasitelkiant kūdikiams ir mažamečiams taikomą elektroninį prietaisą yra piktnaudžiavimas tėvų valdžia.

54. Analogiškai vertintinas ir saugojimas, kad (duomenys neskelbtini) viena nepatektų į virtuvę, kad neturėtų jokios galimybės apžiūrėti asmeninius tėvų daiktus, išankstinis vaiko pedagogų informavimas apie galimas vagystes (byloje nėra objektyvių įrodymų, jog vaikas vogė daiktus iš pašalinių asmenų). Bendravimas su vaiku pakeltu balsu, rėkiant, psichologų praktikoje pripažįstamas psichologinio smurto forma (šaltinis: www.sveikatosbiuras.lt, kt.). Kaip tinkamas nesirūpinimas dukra vertintina esminė faktinė aplinkybė – tėvų nesugebėjimas palaikyti su vaiku meile ir šiluma pagrįstą emocinį ryšį, vaikui būtiną fizinį kontaktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad (duomenys neskelbtini) tėvai vaiko gerove rūpinasi netinkamai.

55. Pastarąją išvadą pagrindžia ir netinkamai įgyvendintos tėvų valdžios pasekmė – ugdymo įstaigoje vaikas papasakojo, kad dėl tokių santykių su tėvais galvoja apie savižudybę, svarsto jos būdą. Apeliantų argumentai, jog gimnazijos pranešime nėra nurodyta, kam (duomenys neskelbtini) apie tai sakė, nėra reikšmingi – tokius vaiko teiginius patvirtina gimnazijos vadovo pasirašytas raštas, vaiko paaiškinimai, kita vertus, apie to asmens tapatybę suinteresuoti asmenys gali spręsti iš gimnazijos rašte nurodytų aplinkybių.

56. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiškėjai, kad paauglės išreikštos mintys apie savižudybę sudarė pagrindą skubiai veikti ir ją laikinai apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pas laikinuosius globėjus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su vaiko ugdymo įstaigai pranešta (duomenys neskelbtini) pozicija, kad nereikia tikėti (duomenys neskelbtini). Situacija yra sudėtinga dėl prigimtinių vaiko savybių bei jų apspręstos sveikatos būklės, šeimos funkcionalumo, susijusio su brolio paėmimu. Nepaisant intelektinių gebėjimų lygmens (duomenys neskelbtini) yra paauglė, kuriai pasireiškia jos amžiui būdingas maištavimas ir savo asmenybės įtvirtinimo požymiai (noras pailsėti nuo tėvų kontrolės ir sekimo), todėl vadovaujantis motinos nurodytu principu negalima paneigti 2023 m. kovo pabaigoje grėsusios situacijos, kuomet kelio atgal nebebūtų. Iš vaiko paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad pas laikinuosius globėjus ji jaučiasi labai gerai, todėl atmestini deklaratyvūs apeliantų argumentai, jog pareiškėja nepašalino priežasčių, dėl kurių vaikas atsidūrė nesaugioje aplinkoje. Su aplinkos poveikiu susijusi priežastis buvo pašalinta, visos kitos priemonės taikytos ir taikytinos vėliau. Pritartina pareiškėjai, kad jų taikymo sėkmė priklauso ir nuo apeliantų geranoriško bendradarbiavimo su vaiko teisių apsaugos institucijomis (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

57. Apeliantai neapgrįstai teigia ir apie tai, kad pareiškėja nevertino jų paaiškinimų, su jais neaptarė nagrinėjamos situacijos ir aplinkybių, vaiko savijautos, nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti tikrąją mergaitės sveikatos būklę, su vaiko tėvais neaptarė galimų situacijos sprendimo būdų.

58. 2023 m. balandžio 3 d. Tarnybos skyrius el. laišku kreipėsi į nepilnametės tėvus su prašymu iki 2023 m. balandžio 5 d. (trečiadienio) arba pagal galimybes greičiau informuoti, ar sutinka, kad (duomenys neskelbtini) nustačius apsaugos poreikį būtų taikoma laikinoji priežiūra su jų nurodytu asmeniu (galimai giminaičiu ar emociniais ryšiais su mergaite susijusiu asmeniu). Nurodė, kad laikinoji priežiūra tęstųsi 30 kalendorinių dienų su galimybe terminą pratęsti dar 30 kalendorinių dienų, laikinosios priežiūros metu vaikas su prižiūrinčiu asmeniu gyvena šeimos ar to asmens namuose kartu su tėvais, prižiūrintis asmuo įsipareigoja užtikrinti vaiko saugumą, kol šeimai bus teikiama intensyvi mobilios komandos pagalba; neradus giminaičio ar artimo emociniais ryšiais žmogaus sutinkančio vykdyti laikinąją priežiūrą, yra galimybė nustatyti laikiną priežiūrą socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje, tuomet vienas iš tėvų turėtų apsigyventi su vaiku įstaigoje (duomenys neskelbtini), kol vaikui bus taikoma laikina priežiūra įstaigoje (terminas iki 12 mėnesių). 2023 m. balandžio 6 d. laišku (duomenys neskelbtini) atsakė, kad nesutinka su laikinąja priežiūra ir atsižvelgiant į tai, kad šeimoje auga kita dukra, turinti specialiųjų poreikių, (duomenys neskelbtini) sveikata yra sudėtingos būklės, o seneliai nėra pajėgūs prižiūrėti vaiką, nurodė, jog nėra jokios galimybės vienam iš tėvų kartu su (duomenys neskelbtini) apsigyventi socialinę priežiūrą teikiančioje įstaigoje.

59. Apeliantai pripažino, kad pareiškėjos specialistai dėl (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės kreipėsi į vaiką gydantį (duomenys neskelbtini) ir psichologą ir gavo iš jų bendro pobūdžio informaciją. VTAPĮ 365 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą turi pareigą suteikti išsamią informaciją vaiką paėmusiam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ar jos įgalioto teritorinio skyriaus darbuotojui apie vaiko specialiuosius poreikius ir kitą būtiną informaciją siekiant apsaugoti vaiko teisėtus interesus, nors iki 2023 m. balandžio 3 d. su (duomenys neskelbtini) tėvais Tarnybos skyriaus specialistai kelis kartus bendravo telefonu, į vaiko tėvus buvo kreiptasi el. paštu, jų namuose lankėsi Tarnybos skyriaus specialistai budėtojai, nuo 2023 m. kovo 30 d. vaiko laikinojo apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) tėvai nesuteikė informacijos, kad jų dukters sveikatai užtikrinti reikalingi medicininiai preparatai, neperdavė Tarnybos skyriaus specialistams jokių (duomenys neskelbtini) medikų paskirtų medikamentų. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje tai motyvavo vaiko neradimu (duomenys neskelbtini) jam ten nuvykus 2023 m. balandžio 1 ir 2 d., medicinos darbuotojo nebuvimu psichotropinių vaistų perdavimui-priėmimui (nors tuo pačiu prieštaringai teigė, kad, jei vaiką ten būtų radęs, vaistus būtų perdavęs bet kokiu atveju), dėl ko jis atsisakė medikamentus perduoti darbuotojams ir vaistus perdavė tik 2023 m. balandžio 3 d. Sutiktina su pareiškėja, kad pastaroji aplinkybė įrodo ne Tarnybos skyriaus nesirūpinimą paimtu vaiku, o vaiko tėvų elgesį, priešingą vaiko interesams.

60. Nelogiški ir objektyviais duomenimis nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) direktorė bei pareiškėjos darbuotoja neva įtakojo gydytojos sprendimą nutraukti (duomenys neskelbtini) skirtų vaistų vartojimą. Iš LSMUL Kauno klinikų 2023 m. balandžio 18 d. medicinos išrašo-siuntimo matyti, kad mergaitė pas gydytoją atvyko su globėja, kelias dienas nevartojo (duomenys neskelbtini) paskirtų vaistų, kadangi globėjai nebuvo suteikta informacija apie vaistus; atvyko (duomenys neskelbtini) pagalbos dėl tolimesnio vaistų vartojimo, su savimi atsivežė receptus. Pacientė sąmoninga, kontaktiška, rami, pasak globėjos, ženklesnių savijautos ar elgesio pablogėjimų nėra stebima. Nurodytos rekomendacijos: indikacijų skubiai (duomenys neskelbtini) pagalbai nėra, dėl tolimesnio gydymo kreiptis į (duomenys neskelbtini) PSC pagal gyvenamąją vietą arba pacientę anksčiau gydžiusį specialistą. Iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 19 d. rašto matyti, kad telefonu su gydytoja (duomenys neskelbtini) buvo aptarta (duomenys neskelbtini) būklė ir gydytoja rekomendavo vakarinių vaistų nevartoti iki 2023 m. balandžio 26 d. numatyto vizito pas gydytoją. Iš 2023 m. balandžio 27 d. medicininio išrašo matyti, kad gydytoja nusprendė panaikinti vaistų (duomenys neskelbtini) tolimesnį vartojimą. Taigi, bet kokiu atveju nutraukti anksčiau paskirtų vaistų vartojimą yra ne pareiškėjos ar (duomenys neskelbtini) atstovių, o tuos vaistus paskyrusios gydytojos sprendimas.

61. Remiantis nurodytais argumentais pritartina pirmosios instancijos teismo išvados daliai, kuria pripažinta, jog tėvai tinkamai nesirūpina dukra, netinkamai ją auklėja, naudoja psichologinį smurtą, kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui (CK 3.254 straipsnio 3 punktas). Šios išvados nepaneigia apeliantų nurodytas faktas, kad 2023 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13726-23 pagal BK 163 straipsnį (piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis) jiems nėra pateikti įtarimai ir kad šis ikiteisminis tyrimas nebaigtas. Šią išvadą suponuoja nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės.

62. Atmestini apeliantų argumentai, jog iš 2023 m. balandžio 19 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 4VSV-1409 turinio nėra aišku, kuris iš tėvų padarė vaiko teisių pažeidimus nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Šioje anketoje aiškiai pažymėta vaiko nurodyta laikino apgyvendinimo priežastis – galimas smurtas iš tėvų, kas reiškia abu suinteresuotus asmenis.

63. Apeliantai manipuliuoja pareiškėjos pasiūlymu kuriam nors iš tėvų apsigyventi laikinos priežiūros įstaigoje teigdami, jog tai reiškia, kad jie vaiko teisių nėra pažeidę.

64. VTAPĮ 364 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. (duomenys neskelbtini) laikino apgyvendinimo (duomenys neskelbtini) priežastimi buvo jos išreikštos (duomenys neskelbtini) mintys bei vaiko ugdymo įstaigos informacija apie (duomenys neskelbtini) nurodytas auklėjimo formas. Pritartina apeliantams, kad toks siūlymas buvo netinkamas, tačiau minėta, jog pareiškėja siūlė tėvams nurodyti ir kitus galimus asmenis, be to, toks siūlymas savaime nereiškia, kad tėvai vaiko teisių nepažeidė. Tai paneigia priimamos nutarties 35-46 punktuose išdėstytos išvados. Pažymėtina, kad, kadangi vaiko teisių pažeidimas nagrinėjamu atveju susijęs su tėvų namuose sukurta vaikui emociškai nesaugia aplinka, neatmestina, jog pastarasis faktorius galėjo būti eliminuotas vaiko ir vieno iš tėvų apgyvendinimu aplinkoje kartu su prižiūrinčiu asmeniu, kurioje pagalbą teikia globos specialistai. Aplinkybė, jog vaikas apskritai nenori matyti tėvų, buvo nustatyta vėliau, tėvams atsisakius pareiškėjos pasiūlymo ir mergaitę apgyvendinus pas laikinuosius globėjus.

65. Kita grupė argumentų, kuriais remiantis apeliantai kvestionuoja (duomenys neskelbtini) paėmimą iš jų šeimos, yra pareiškėjos ir socialines paslaugas teikiančių institucijų neveikimas ar netinkamas veikimas (duomenys neskelbtini) ir jos tėvų atžvilgiu po vaiko laikino paėmimo – jų teigimu, mergaitę konsultuoja tik mokyklos psichologas, nerengdamas jos susitikimui su tėvais; planuojama trečią kartą pakeisti vaiko laikino apgyvendinimo vietą; globos įstaigoje mergaitė gali sutikti prieš ją anksčiau smurtavusį brolį; atvejo vadybos posėdis suorganizuotas tik po bylos išnagrinėjimo, 2023 m. gegužės 25 d.; teismas nesvarstė, kad valstybės institucijų galima teikti pagalba tėvams ir (duomenys neskelbtini) gali būti užtikrinama vaikui gyvenant šeimoje; tėvams teikiama nelogiška pagalba.

66. Iš 2023 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 6.5-213 matyti, kad nuo 2023 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) yra apgyvendinta pas šio centro budinčiąją globėją. Pabendravus su mergaite ji teigė, kad pas globotoją jaučiasi labai gerai, yra viskuo aprūpinta, skaniai valgo, kartu su ja ir kita kartu gyvenančia globotine leidžia laiką mieste, parkuose, namuose rūpinasi gyvūnais. Globotojos teigimu, mergaitė gerai miega, aktyviai įsitraukia į pokalbius, noriai padeda namų ruošos darbuose, yra smalsi ir sukalbama. Mergaitė neišsakė poreikio susitikti su tėvais, kalbant apie juos ji greitai susinervina, veido mimikose ir kalboje jaučiamas pyktis. Užtikrinant jos emocinės būklės stiprinimo tęstinumą mergaitei yra teikiamos individualios (duomenys neskelbtini) psichologo konsultacijos.

67. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mergaitę konsultuoja jos ugdymo įstaigos psichologė, taigi psichologinės paslaugos jai yra teikiamos. Priešingai nei teigia apeliantai, 2023 m. gegužės 25 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu ši psichologė (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog dirbant su (duomenys neskelbtini) ji yra ruošiama ir susitikimui su tėvais. Apeliantai pripažįsta, kad vaiko pasirengimas susitikimui su tėvais bus pradėtas pas (duomenys neskelbtini) centro psichologą, šeimai pradėjus teikti psichosocialines paslaugas. Kadangi savo darbą su (duomenys neskelbtini) ir tėvais jis pradės tik įvertinęs savo užimtumą, apeliantai siūlo apmokėti (duomenys neskelbtini) lankymosi pas kitą psichologą išlaidas ir teigia, kad pareiškėja nepagrįstai su tuo nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų šeimai savarankiškai funkcionuojant kyla besikartojančių problemų, išvardintų 2023 m. gegužės 25 d. Pagalbos plano 8, 10 puslapyje, o jų pasirinktos psichologės pagalba nagrinėjamu atveju nebuvo efektyvi (liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymai apie neteiktas rekomendacijas dėl (duomenys neskelbtini) pykčio priepuolių valdymo ir padidinto poreikio maistui), nėra pagrindo paneigti Pagalbos plane nurodytą sprendimą šią pagalbą teikti per (duomenys neskelbtini) centro psichologą.

68. Dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir galimumo/negalimumo matytis su broliu yra atsakinga globos įstaiga. Pažymėtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) laikina gyvenamoji vieta buvo pakeista tik dėl to, kad paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos suinteresuoti asmenys nepaisė geriausių vaiko interesų ir prieš vaiko valią bandė susitikti su (duomenys neskelbtini) – 2023 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) buvo nuvykęs į vaiko ugdymo įstaigą, kontakto ieškojo per pamoką, tėvai tris kartus nesusitarę nuvyko į laikinosios globotojos gyvenamąją vietą bandydami pasimatyti su (duomenys neskelbtini), nors buvo informuoti, kad (duomenys neskelbtini) atsisako su jais susitikti ((duomenys neskelbtini) apklausos teisme metu pati kreipėsi į tėvus su prašymu jos nepersekioti).

69. Nelogišką jiems siūlomą pagalbą apeliantai laiko pozityvios tėvystės mokymus, kurie vyks rugsėjo mėnesį, tai motyvuoja Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus raštu, kuriame teigiama apie tai, jog tokie mokymai jiems nebūtų efektyvūs. Visgi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantai stokoja įgūdžių apie, tikėtina, jiems žinomų auklėjimo būdų taikymą konkrečiose situacijose įvertinant tai, kad (duomenys neskelbtini) auklėjimas šiuo laikotarpiu išties problemiškas – abu tėvai akcentuoja savo suteiktą įvairiapusišką pagalbą vaikui ankstyvajame augimo laikotarpyje ir tik jų dėka pasiektus teigiamus vaiko raidos rezultatus, tačiau dėl vaiko brandos ir kitų su šeimos funkcionavimu susijusių aplinkybių situacija šeimoje yra pasikeitusi. Pagalbos plane numatyta pagalba šeimai yra kompleksinė, t. y. šeimai bus teikiamos socialinės paslaugos, tėvai įpareigoti užsiregistruoti ir dalyvauti mokymuose tikslu atnaujinti žinias apie pozityvią tėvystę, žinias, kurios reikalingos auginant globojamus (rūpinamus), prižiūrimus ir įvaikintus vaikus, tėvams t rekomenduota ir toliau lankyti psichologo konsultacijas, įsitraukti į pagalbos procesą, būti aktyviais ir bendradarbiauti.

70. Nors atvejo vadybos posėdis surengtas po teismo posėdžio, tai nereiškia, kad reikiamos paslaugos apeliantų šeimai nebuvo suteiktos. Iš Pareiškėjos skyriaus 2023m. balandžio 26 d. rašto Nr. 4SD matyti, kad vadovaudamasis Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. Al-769 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. Al-334 „Dėl mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo" IV skyriaus, 20 punktu, Skyrius kreipėsi dėl mobilios komandos (MK), sudarytos 2023 m. balandžio 19 d. prašymu Nr. 4MK-46 dėl darbo su (duomenys neskelbtini) organizavimo. 2023 m. balandžio 19 d. MK specialistės susisiekė telefonu (duomenys neskelbtini) su tėvu (duomenys neskelbtini). Prisistačius (MK specialisčių vardai, pavardės ir pareigos) tėvas informuotas apie MK veiklos tikslus, funkcijas ir MK darbo eigą, motyvuotas priimti MK pagalbą. Vyras teigė, kad „panaudokit seną atsisakymą". Sutarta, jog el. paštu bus atsiųsta sutikimo/nesutikimo priimti mobiliosios komandos pagalbą forma ir (duomenys neskelbtini) atsiųs pasirašytą. Pokalbio metu vyras kalbėjo nemandagiai, pakeltu balsu, rėkė. Abiem tėvams buvo išsiųstos sutikimo/nesutikimo priimti mobiliosios komandos formos el. paštu. 2023 m. balandžio 19 d. pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrą prašydama paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos suteikimą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šeimai, į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių dėl mobiliosios komandos sudarymo darbui su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šeima. 2023 m. balandžio 20 d. MK specialistės susisiekė telefonu (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). Moteris tvirtino, jog sutikimo/nesutikimo priimti mobiliosios komandos formos dokumentą gavo, teigė, kad atsakymą pateiks, tačiau nenurodė konkretaus laiko. 2023 m. balandžio 24 d. MK specialistės bandė susisiekti su (duomenys neskelbtini) telefonu. Moteris neatsiliepė ir neperskambino. Tą pačią dieną MK specialistės susisiekė telefonu su (duomenys neskelbtini), kuris nurodė atsakymą pateiksiąs pagal terminus 20-30 dienų dėl mobiliosios komandos darbo su šeima. Vyras kalbėjo pakeltu balsu. Vadovaujantis minėtu įsakymu „Dėl mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo" IV skyriaus 24 punktu MK informavo, kad neturi galimybės vykdyti intensyvų MK darbą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). MK pagalba nebus teikiama tėvams, ji teiks pagalbą (duomenys neskelbtini). MK specialistai 2023 m. gegužės 16 d. pateikė MK rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su (duomenys neskelbtini) šeima organizavimo. 2023 m. gegužės 25 d. vyko suinteresuotų asmenų atvejo vadybos posėdis, kurio metu šeimai sudarytas pagalbos planas. Nors apeliantai pateikė savo sutikimą priimti MK pagalbą, jiems atsisakius suderinti pagalbos teikimo laiką jos darbo valandomis (iki 17 val.) toks sutikimas laikytinas niekiniu. Apeliantai nepateikė objektyviais duomenimis pagrįstų įrodymų, kad jokiu kitu laiku, išskyrus pageidaujamą nuo 18.30 val., MK teikiamos pagalbos priimti jie negali.

71. Atsakydama į suinteresuotų asmenų 2023 m. balandžio 27 d. reikalavimą skubiai suorganizuoti susitikimą su dukra pareiškėja pažymėjo, kad tas reikalavimas buvo pateiktas ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjai raštu nurodė, jog 2023 m. balandžio 28 d. (duomenys neskelbtini) tėvams pateikė atsakymą, jog (duomenys neskelbtini) atsisako kalbėtis su mama ir tėčiu, nenori su jais susitikti, šiuo klausimu dirba specialistai rengiant (duomenys neskelbtini) susitikimui su tėvais. Susitikimus planuoja (duomenys neskelbtini), tėvai bus informuoti apie jo datą. Tėvai raginti atsižvelgti į (duomenys neskelbtini) 2023 m. balandžio 28 d. jiems pateiktą informaciją ir aktyviai bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini), kurios specialistai, siekdami nepakenkti vaiko emocinei savijautai, rengia (duomenys neskelbtini) susitikimams su tėvais.

72. Apeliantų pateiktuose įrodymuose nėra jų nurodomų duomenų, kad dukra yra išreiškusi norą grįžti į šeimą. Jų teiginiai apie praeityje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nagrinėtą tėvų skundą bei pripažinimą, jog pareiškėjos darbuotojai padarė pažeidimus, ginčo aplinkybių vertinimui nėra reikšmingi.

73. Nurodyti faktai suponuoja pagrindą išvadai, jog pareiškėja teisingai teigia apie tai, kad (duomenys neskelbtini) tėvai šiuo metu neįžvelgia savo veiksmuose netinkamo elgesio, nesiima priemonių situacijai keisti ir tik formaliai teigia apie neatsisakymą bendradarbiauti su vaiko apsaugos teisių institucijomis.

74. Vadovaudamasis išvardintais motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, yra išlikęs (VTAPĮ 365 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ir šiuo metu egzistuoja pagrindas paimti vaiką iš tėvų. Šiuo metu vaiko grąžinimas tėvams neatitiktų vaiko interesų, nes rizikos veiksniai yra per dideli (iš pateikto atskirojo skundo akivaizdu, kad situacija nuo vaiko paėmimo iš šeimos nėra pasikeitusi, todėl grąžinti vaiką į šeimą dar nesaugu). Dėl to nekeistinas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo nutarta leisti paimti nepilnametę (duomenys neskelbtini) iš jos tėvų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas atitinka ir Europos Žmogaus Teisių teismo praktiką šio pobūdžio bylose, pagal kurią kiekvienu atveju reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė