Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui D. L. (R.) dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovei nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, o taip pat jo gaunamos pajamos, tačiau žinoma, kad atsakovas yra sveikas, darbingas. Atsakovas turi visas galimybes dirbti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo augantiems vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jam įteiktas tinkamai - pagal Konvenciją dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje, pasirašyta Hagoje 1965 m. lapkričio 15 d. jo žinomu gyvenamosios vietos adresu Jungtinėse Amerikos Valsijose, vadovaujantis proceso operatyvumo, koncentracijos, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, bei remiantis Klaipėdos apygardos teismo praktika (civilinės bylos Nr. 2S-714-123/2009) dėl galimumo įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu byloje dalyvaujančiam asmeniui deklaravusiam išvykimą į užsienio valstybę, atsakovas apie teismo posėdį taip pat informuotas viešo paskelbimo būdu. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

1. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. R. ir V. R., gimę 2003 m. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. K. ir atsakovo D. R. sūnūs. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-119-57/2006 patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, ieškovas įsipareigojo nepilnamečių vaikų išlaikymui teikti po 400 Lt iki vaikų pilnametystės. Ieškovė šiuo metu dirba vadybininke UAB „Kosmelita“. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, transporto priemonių pareiškėja nėra įgijusi. Ieškovė nekilnojamąjį turtą yra įsigijusi už banko AB „Swedbank“ paskolą, į mėnesį moka 160,99 Eur paskolą kredito dengimui. Atsakovas teismo duomenimis yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, tačiau procesiniai dokumentai jam įteikti jo gyvenamosios vietos adresu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruota.

Dėl ieškovės reikalavimo

1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

3. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

4. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri yra 555 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

5. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

6. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

7. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

8. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

9. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus virš 13 metų, taigi nepilnamečių vaikų D. ir V. R. poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo, per 13 metų pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Šalių sūnūs yra 16 metų amžiaus, ieškovės teigimu, atsakovas su nepilnamečiais vaikais nebendrauja, nepadeda jų auginti, visa nepilnamečių vaikų priežiūra rūpinasi ieškovė. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad kadangi vaikai yra du, tai ir išlaidos yra dvigubos. Nepilnamečiai vaikai ne visada gali išvykti į mokyklos organizuojamas ekskursijas dėl lėšų trūkumo. Šiuo metu ieškovės teigimu, atsakovas neteikia vaikams jokio išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis 115,85 Eur nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs iš esmės.

10. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

11. Byloje pateiktas nepilnamečių vaikų išlaikymui būtinųjų išlaidų paskaičiavimas (el. b. l. 1-2). Iš jo matyti, kad vidutiniškai nepilnamečių vaikų išlaikymui reikia apie 540-590 Eur į mėnesį, abu berniukai lanko plaukimo pamokas sveikatingumo klube „Impuls“. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsiliepimo atsakovas nepateikė, duomenų apie savo turtinę padėtį taip pat. Teismas, įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaikų poreikių dydį nustatytu ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

12. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba įmonėje UAB „Kosmelita“, jos pajamos vidutiniškai yra po 800-900 Eur per mėnesį, papildomai ieškovė gauna kas ketvirtį papildomas išmokas nuo atliktų pardavimų kiekio. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, už kurio įsigijimą ji moka paskolą po 160,99 Eur į mėnesį (el. b. l. 17-18). Iš ieškovės paaiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, nes jis gyvena ir dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose. Registrų duomenimis atsakovas registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi.

14. Teismas, vertindamas šalių galimybę teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymui reikalingą sumą, duomenų apie atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas neturi, tačiau atkreipia dėmesį, kad išaugo nepilnamečių vaikų poreikiai bei pasikeitė šalies ekonominė padėtis - išaugo maisto, rūbų, komunalinių patarnavimų, vaistų, higienos priemonių kainos. Ieškovės paaiškinimais atsakovas ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą teikė, tačiau ši suma nėra pakankama, ir šiuo metu atsakovas priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams nemoka. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė taip pat prisiima ir didesnę nepilnamečių vaikų išlaidų dalį įvertinus tai, kad šalių sūnus gyvena su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, jog atsakovas yra 45 metų sveikas ir darbingas vyras, gyvenantis užsienyje, todėl teismas mano, kad jis gali prisidėti didesne išlaikymo dalimi nei jį teikia šiuo metu. Įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius, bei ieškovės turtinę padėtį, ieškovės ieškinys yra tenkintinas, iš atsakovo priteistina po 400 Eur kas mėnesį kiekvieno nepilnamečio vaiko – D. ir V. R., gimusių 2003 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

15. Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jos įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

17. Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas visiškai. Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą mokėtinas 153 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas visiškai iš atsakovo priteisina 153 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 50 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatę Mariną Saveljevą, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos, šioje byloje yra 557,89 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra priteistinos iš atsakovo. Ieškovė patyrė 77,32 Eur (43,32 Eur mokestis įteikiančiais institucijai ir 34 Eur komisinis mokestis) bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų atsakovui įteikimą. Ieškinį patenkinus šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

19. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti 2006 m. balandžio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-119-57/2006 iš atsakovo D. R. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. R., gimusiam 2003 m. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. R., gimusiam 2003 m. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš D. R. (L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams D. R., gimusiam 2003 m. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gimusiam 2003 m. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Eur (keturis šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. balandžio 24 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. R., gimusiam 2003 m. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gimusiam 2003 m. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. R. (Luco) ieškovei L. K. 77,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. R. (Luco), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 557,89 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 89 centus) bylinėjimosi išlaidų ir 153 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, iš jų 153 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, ir 557,89 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 89 centus) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.