Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-04-14 · Civilinė byla Nr. e2-1469-650/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-04-14Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-01Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-14
Bylos Nr.
e2-1469-650/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00445-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
AB „Specializuotas transportas“, AB „X“
Advokatai
Inga Klimašauskienė, Donatas Zdanavičius
Civilinė byla Nr. e2-1469-650/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00445-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 14; 18.3; 24; 113.1; 116.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovui V. P., ieškovo atstovei advokatei Ingai Klimašauskienei, atsakovo AB „Specializuotas transportas“ atstovams direktoriui R. S., advokato padėjėjui V. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą iškeltą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui AB „X“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, nesumokėto darbo užmokesčio, kitų išmokų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. P. Šiaulių apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovui AB „X“, kuriuo prašoma panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. DGKS-5625 darbo byloje Nr. APS-110-22532/2014 ir priteisti iš atsakovo AB „X" ieškovo V. P. naudai 23 697,24 EUR nesumokėtą darbo užmokestį; priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „X" ieškovo V. P. naudai 19361,23 EUR delspinigių nuo nesumokėto darbo užmokesčio sumos; priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2006 m. spalio 11 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 1362, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovą administracijoje technikos direktoriumi. 2014 m. lapkričio 4 d. darbo sutartis nutraukta ieškovo pareiškimu. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau tekste - Komisija) 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. DGKS-5625 darbo byloje Nr. APS-110-22532/2014 (toliau tekste- Sprendimas), ieškovo V. P. prašymas priteisti iš atsakovo nesumokėtą darbo užmokesčio dalį, t.y. kasmėnesinius priedus, taip pat delspinigius bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką nuo Darbo sutarties nutraukimo (2014 lapkričio 4 d.) iki visiško darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo, buvo atmestas. Ieškovas nesutinka su minėtu sprendimu, ir teigia, kad atsakovas pilnai neatsiskaitė, t.y. neišmokėjo susikaupusių darbo užmokesčio priedų ieškovo atleidimo iš darbo dieną, t.y. 2014 m. lapkričio 4 d., todėl ieškinio senaties termino prašymo reikalavimui dėl darbo užmokesčio priedų priteisimo pradžia laikytina diena po darbo sutarties nutraukimo, t.y. 2014 m. lapkričio 5 d., ir neaišku kodėl darbo ginčų komisija savo sprendime nurodė, kad užmokesčio priedai ir delspinigiai nagrinėtini tik už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. Komisija nepagrįstai nurodė, kad pažeidimas Ieškovui jau buvo žinomas nuo 2008 m. spalio mėn., nes pagal pateiktus įrodymus atsakovas iš dalies vykdė savo įsipareigojimą mokėti priedus, kurie buvo išmokėti 2008-10-30 ir 2009-01-29, todėl Komisija ieškinio senaties terminą skaičiavo ir taikė netinkamai. Darbo ginčo komisijos sprendime taip pat nepagrįstai teigiama, esą Metodika nebuvo patvirtinta ir faktiškai taikoma atsakovo. Metodikos vykdymą patvirtina atlikti priedų mokėjimai, rezultatų už 2008 m. rugsėjo mėnesį pateikimas ieškovui, ir ta pačia forma (išdėstymas, formatavimas), kaip ir pati Metodika, kurios pagrindu buvo skaičiuojamas darbo užmokesčio priedas. Metodika yra pakankami detali ir konkreti. Be to, Metodikos faktinis pripažinimas ir dalinis jos vykdymas iš Bendrovės pusės (rezultatų už 2008 m. rugsėjį pateikimas analogiška Metodikos lentelės forma ir struktūra) bei atlikti mokėjimai, neleidžia abejoti Metodikos teisine galia bei jos privalomumu Atsakovui. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo ir atsakovo susitarimas dėl darbo užmokesčio priedų galiojo neatsižvelgiant į tai, ar Atsakovas įvykdė savo, kaip darbdavio pareigą, tinkamai įforminti darbo sutarties sąlygas. Tai, kad Atsakovas nustojo mokėti Ieškovui jam priklausantį darbo užmokestį (jo dalį) ir Ieškovas, siekdamas nesugadinti savo santykių su darbdaviu bei apsiribodamas žodiniais raginimais, dėl to neatliko aktyvių veiksmų prieš darbdavį, negali būti laikomi kaip Ieškovo sutikimu pakeisti Darbo sutartį, atsisakant numatyto darbo užmokesčio priedo. Atsakovas, siekdamas susitarti dėl kitokio darbo užmokesčio, nemokėti priedų, privalėjo aiškiai Darbo sutartyje nurodyti kitaip. To nepadaręs, būtent darbdavys (Atsakovas) turi prisiimti visą iš to kylančią riziką. Vien ieškovo tolesnis darbo santykių tęsimas, nereiškiant reikalavimų raštu apmokėti jam priklausančius priedus, neteikia pagrindo pripažinti, kad šalių Darbo sutartyje sulygta darbo apmokėjimo sąlyga buvo pakeista esant Ieškovo sutikimui, todėl ši aplinkybė neeliminuoja jo teisės gauti visą Darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį. Komisija nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą Ieškovui dėl 216,81 Lt ir 2000 Lt mokėjimų paskirties. Atsakovas privalėjo įrodyti savo teiginį, kad nurodyti mokėjimai yra iš asmeninių jo ir ieškovo teisinių santykių kilę mokėjimai, o ne Ieškovas. Komisija, neturėdama įrodymų tokiam deklaratyviam Atsakovo teiginiui, nepagrįstai pripažino, esą nurodyti mokėjimai yra dėl asmeninių R. S. ir Ieškovo reikalų. K. S. nurodo, esą nėra pagrindo abejoti Atsakovo argumentais, kad darbo užmokesčio darbuotojams mažinimas (tarp jų ir Ieškovui, darant 2008-09-01 Darbo sutarties pakeitimą), buvo inicijuotas iš esmės dėl tuo metu grėsusios pasaulinės ekonominės krizės, kadangi tai iš tikro atitiko to meto įvykius Lietuvos ekonomikoje (įmonių bankrotai, padidėjusi bedarbystė ir kt.), tačiau į bylą pateikti Atsakovo verslo planai ir duomenys apie faktinius Bendrovės veiklos rezultatus (Bendrovės ūkinės veiklos ataskaita) rodo, jog Ieškovui ir kitiems Bendrovės darbuotojams sumažinus darbo užmokestį (2008 m. pabaigoje - 2009 m. pradžioje) bendrovė veikė ypač pelningai ir netgi viršijo prognozuotas pajamas pagal verslo planą. Sprendimas yra pagrįstas klaidingomis Komisijos išvadomis, kurias lėmė netinkamas byloje esančių įrodymų vertinimas (1-7 b.l.)

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai ir savo paaiškinimuose rėmėsi ieškinyje nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „X“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas, daugiau kaip 6 metus nesikreipdamas dėl jo tariamai pažeistų teisių, praleido ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti, todėl bendrovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Darbo ginčų komisija tinkamai aiškino ir taikė darbo sutarties sudarymą, keitimą reglamentuojančias teisės normas ir vadovavosi aktualia teismų praktika, nes atsakovas pateikė ieškovui jo pastaboms tik projektą kaip priedai galėtų būti skaičiuojami, tačiau susitarimas dėl tokių priedų apskaičiavimo ar mokėjimo tvarkos niekada nebuvo sudarytas, mokėjimai pagal jį niekada nebuvo atliekami. 2006 m. spalio 11 d. su ieškovu buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 1362 (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią Ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovą administracijoje technikos direktoriumi. Numatyta darbo pradžia - 2006 m. spalio 16 d., sutartas mėnesinis darbo užmokestis - 4 877 Lt, mokamas du kartus per mėnesį, atitinkamo mėnesio 9 ir 24 dieną. 2008 m. rugsėjo 1 d. Bendrovėje buvo pakeista organizacinė struktūra ir darbuotojų darbo užmokesčiai; nuo tos pačios dienos įsigaliojo ir Ieškovo Darbo sutarties pakeitimas, kuriuo buvo pakeistos Ieškovo pareigos ir sumažintas atlyginimas numatant, kad Ieškovas paskirtas eiti teritorijų valymo padalinio vadovo pareigas, mokant 4 350 Lt mėnesinį atlyginimą ir kasmėnesinius priedus, priklausančius nuo darbo rezultatų. Atsakovas neneigia, kad Bendrovės vadovas 2008 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu paštu persiuntė Ieškovui (taip pat ir kitiems Bendrovės darbuotojams) priedo prie atlyginimo skaičiavimo metodikos projektą, prašydamas pateikti pastabas ir komentarus: Jaukiu Jūsų pastabų ir/ar komentarų". Minėtame laiške buvo pateiktas ir tokio priedo skaičiavimo pavyzdys, jei Projektas būtų patvirtintas. Kitas priedo skaičiavimo pavyzdys Ieškovui buvo atsiųstas 2008 m. spalio 16 d. laišku. Ieškovas pastabų nepateikė, tačiau jų buvo sulaukta iš kitų Bendrovės darbuotojų, kurias įvertinus buvo nuspręsta Projekto netvirtinti ir darbuotojus (įskaitant Ieškovą) skatinti kaip tai numatyta Darbo kodekso 233 str., t.y. skiriant pavienes premijas, dovanas, padėkas ir kt. už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. V-9 patvirtintų Bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.13 ir 5.18 punktuose bei Bendrovės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkoje. Darbuotojui niekada nebuvo atliekami jokie mokėjimai pagal Projektą. Ieškovas pateikė mokėjimo nurodymus, kuriais 2008 m. spalio 30 d. R. S. pervedė Ieškovui 216,81 Lt, o 2009 m. sausio 29 d. R. S. pervedė dar 2 000 Lt. Pervestos sumos net tik, kad neatitinka Projekte nurodytų sumų ar jų mokėjimo tvarkos, tačiau jos visiškai nesusijusios su Bendrove, nes jas pervedė fizinis asmuo dėl asmeninių santykių su Ieškovu. 2014 m. lapkričio 4 d. darbo sutartis buvo nutraukta Ieškovo prašymu (Darbo kodekso 127 str. 1 d. pagrindu) (atsiliepimo į Prašymą priedas Nr. 6). Nei atleidimo dieną, nei iki tol I. B. nereiškė jokių priekaištų, įskaitant neturėjo pretenzijų dėl jam mokamo darbo užmokesčio dydžio ar mokėjimo tvarkos. Ieškovas teigia, kad buvo susitaręs dėl kasmėnesinių priedų mokėjimo kaip numatyta Projekte ir Bendrovė pažeidė savo pareigas tokio susitarimo neįformindama. Pakeitimas su Ieškovu buvo pasirašytas 2008 m. rugsėjo 1 d., todėl jau tuo metu Ieškovui tapo akivaizdu, kad Bendrovėje nėra patvirtintos kasmėnesinių priedų mokėjimo tvarkos, kaip numatyta Pakeitime. Tai suprasdamas, Ieškovas privalėjo per 3 mėn. kreiptis į darbo ginčų komisiją, reikalaudamas, kad kasmėnesinių priedų mokėjimo tvarka būtų patvirtinta. 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-9 Bendrovės vadovas kartu su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis patvirtino Bendrovės darbuotojų apmokėjimo tvarką (priedas Nr. 1), kuri vėliau buvo keičiama (atsiliepimo j Prašymą priedas Nr. 2), tačiau nuo pat 2009 m. sausio 16 d. numatyta galimybė (tačiau ne prievolė) mokėti priedus už ypač gerus rezultatus, priedus skiriant atskirais generalinio direktoriaus įsakymais. Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl tokios tvarkos ir jos niekada neginčijo, todėl praleido ieškinio senaties terminą (20-24 b.l.).

Teismo posėdžio metu atsakovo AB „ X“ direktorius R. S. prašė ieškinį atmesti kaip neapgrįstą, savo paaiškinimais palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir papildomai nurodė aplinkybes, kad su ieškovu turėjo asmeninių santykių ir pastarajam pasiguodus dėl šeimos pagausėjimo, nebaigtų namo statybos darbų, pravedė iš savo asmeninės sąskaitos į ieškovo asmeninę banko sąskaitą 2008 m. spalio mėnesį 216,81 Lt, o 2009 m. sausio mėnesį 2000 litų, nurodydamas pinigų paskirtį – „Sąskaitos papildymas“ , tai buvo jo, kaip bendrovės vadovo, geranoriška finansinė parama darbuotojui, tačiau tai jokiu būdu ne darbo užmokesčio priedai, kaip tai traktuoja ieškovas. O šio kilusio ginčo metu jis vertina tuos santykius su ieškovu kaip paskolinius ir tuo pagrindu jau asmeniškai kreipėsi į ieškovą su pretenzija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti neišmokėtą priedą prie darbo užmokesčio

Šalių teiktais paaiškinimais, prie civilinės bylos prijungta Šiaulių darbo ginčo komisijos byla Nr. APS-110-22532/2014, nustatyta, kad ieškovą ir atsakovą siejo darbo teisiniai santykiai, nustatyti 2006 m. spalio 11 d. darbo sutartimi (darbo ginčo b.l. 7-12, 47-51), pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovą technikos direktoriumi, sutartas mėnesinis darbo užmokestis -4877,00 Lt, mokamas du kartus per mėnesį, atitinkamo mėnesio 9 ir 24 dieną. Ieškovo darbo bendrovėje laikotarpiu darbo sutartis buvo keista šešis kartus, paskutiniai pakeitimai- 2008 m. rugsėjo 1 d. (darbo ginčo b.l. 11, 51), kuomet ieškovas buvo paskirtas eiti teritorijų valymo padalinio vadovo pareigas, mokant 4350,00 Lt mėnesinį atlyginimą ir kasmėnesinius priedus, priklausančius nuo darbo rezultatų ir 2011 m. sausio 25 d. buvo pakeistas ieškovo darbo laikas (5 d. d., 40 val. darbo savaitė, dirbant I-V nuo 8.00 iki 16.30, pietų pertrauka 12.00 - 12.30). 2008-09-17 bendrovės direktoriaus R. S. elektroniniu laišku ieškovui buvo persiųsta informacija apie priedo prie atlyginimo skaičiavimo metodiką, bei faktinius rezultatus už 2008 m. rugpjūčio mėnesį (darbo ginčo bylos 13-14 l.). Byloje taip pat pateikti duomenys apie bendrovės direktoriaus R. S. atliktus mokėjimo pavedimus ieškovui: 2008-10-30 mokėjimo pavedimas 216,81 Lt sumai ir 2009-01-29 mokėjimo pavedimas 2000,00 Lt sumai (darbo ginčo bylos 16-17 l.) 2014-11-04 darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukta darbuotojo pareiškimu LR DK 127 str. 1 d. pagrindu (darbo ginčo bylos 12 l.). 2014-12-05 ieškovas pateikė prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijai dėl nesumokėto darbo užmokesčio, delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką priteisimo (darbo ginčo bylos 1-6 l.).2014-12-19 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimu ieškovo V. P. prašymas atsakovui AB „X“ netenkintas kaip nepagrįstas (darbo ginčo bylos 112-116 l.).

Ieškovas V. P. teigia argumentus ir laikosi ginče pozicijos, kad ieškovo ir atsakovo susitarimas dėl darbo užmokesčio priedų galiojo visą jo darbo laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. neatsižvelgiant į tai, ar atsakovas įvykdė savo, kaip darbdavio pareigą, tinkamai įforminti pakeistas darbo sutarties sąlygas. Nurodo, kad ieškovui 2008-09-17 elektroniniu paštu siųstas priedas prie atlyginimo skaičiavimo metodika turi būti pripažinta galiojanti, ir jos pagrindu ieškovui turi būti priteista neišmokėta dalis priedų prie darbo užmokesčio. Šiuo atveju ginčas tarp šalių kyla dėl to, ar darbdavys turėjo prievolę ieškovui kaip darbuotojui kiekvieną mėnesį mokėti darbo sutarties pakeitime įvardytus kintamus priedus, priklausančius nuo darbo rezultatų.

Esant ginčui dėl darbo sutarties sąlygų turinio, ši sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Vadovaujantis Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalimi, už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią. Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, apimantis tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. Šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Darbo kodekso 186 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006). 2008-09-01 darbo sutarties pakeitimu atsakovas įsipareigojo mokėti 4350,00 Lt darbo užmokestį ir kasmėnesinius priedus, priklausančius nuo darbo rezultatų (darbo ginčo bylos 11 l.). Minėtame darbo sutarties pakeitime nėra nuorodos į konkretų bendrovės vidaus dokumentą priedų skaičiavimui, kuris būtų laikomas neatsiejama darbo sutarties dalimi. Darbo sutarties pakeitimo tekste nėra įvardinta darbdavio pareiga mokėti kasmėnesinius priedus, o nurodyta aplinkybė, su kurios buvimu siejamas galimas priedų mokėjimas. 2008-09-17 elektroniniu paštu ieškovui buvo persiųstas bendrovės vadovo dokumentas su prierašu, kad siunčiama informacija apie priedo prie atlyginimo skaičiavimo metodiką, bei faktiniai rezultatai už 2008 m. rugpjūčio mėnesį, kartu nurodant, kad laukiamos pastabos ir komentarai (darbo ginčo bylos 13-14 l.). Elektroniniame laiške nurodyta priedo prie atlyginimo skaičiavimo metodika (toliau tekste - Metodika) nebuvo formaliai patvirtinta kokiu nors lokaliniu teisės aktu ( bendrovės direktoriaus įsakymu, kolektyvinės sutarties pakeitimu, darbo tvarkos taisyklėmis ir pan.), su kuo sutinka ir pats ieškovas. Ieškovas teigia, kad Metodikos faktinį taikymą patvirtina bendrovės vadovo siųsti duomenys už 2008 m. rugsėjo mėnesį pasiektus bendrovės veiklos rezultatus ir ieškovui mokėtiną darbo užmokesčio priedą, ir jis pateikiamas analogiškoje formoje kaip ir nurodyta Metodikoje, taip pat du mokėjimai, atlikti 2008-10-30 -216,81 Lt sumai ir 2009-01-29 – 2000,00 Lt sumai. Be to ieškovas savo reikalavimą grindžia 2009-02-02 bendrovės darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka (papildyta), kurios 2 punkte nustatyta, jog už ypač gerus darbo rezultatus visiems įmonės darbuotojams gali būti mokami priedai (darbo ginčo bylos 67 l.). Tačiau atsakovas byloje pateikė priešingus duomenis apie ieškovo darbinės veiklos teigiamą vertinamą, t.y. kad 2013 m. birželio 7 d. įsakymu ieškovas buvo baustas drausmine tvarka, paskiriant pastabą, nes laiku nepateikė svarstymui mechanizuoto ir rankinio valymo paslaugų bendrijoms kainininko 2013-2014 metais (67-71 b.l.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013).

Darbo ginčų komisijos sprendime konstatuota, kad tikrasis šalių susitarimas dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies (priedo) yra galimas, o ne privalomas, jo mokėjimas ir tik esant pasiektiems geriems darbo rezultatams, kaip tai numatyta vidaus darbo tvarkos taisyklių 5.13, 5.18 p. (darbo ginčo bylos 58 l.), su kuria ieškovas buvo tinkamai supažindintas (darbo ginčo bylos 66 l.), darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos 2 p. (darbo ginčo bylos 67, 68 l.), kolektyvinės sutarties 5.4 p. (darbo ginčo bylos 78 l.). Konstatuotina, kad visą darbo laikotarpį ieškovas, dirbdamas teritorijų valymo padalinio vadovu, nekėlė jokių reikalavimų atsakovui dėl priedų darbo užmokesčio mokėjimo, nekintama darbo dalis ieškovui buvo mokama tinkamai ir darbo sutarties nutraukimo momentu buvo išmokėta visa, todėl šalių abipusiai veiksmai nesukelia abejonių, kad tikslios priedų skaičiavimo metodikos nenustatymas darbo sutartimi atitiko šalių valią. Taip pat papildomai pažymėtina, kad ieškovas, teigdamas jog atsakovas jam neišmokėjo 23697,24 Eur darbo užmokesčio ir 19361,23 Eur delspinigių, darbo sutartį nutraukė 2014 m. lapkričio 4 d. paties ieškovo prašymu pagal DK 127 str. 1 d,. nors turėjo galimybę darbo sutartį nutraukti DK 127 str. 2 pagrindu, esant svarbioms priežastims, tokioms kaip darbdaviui nevykdant įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžiant įstatymus ar kolektyvinę sutartį, taip pat DK 128 str. pagrindu, darbdaviui nemokant darbo užmokesčio, ir tai rodo, kad ieškovas, nutraukdamas darbo sutartį, laikė atsakovą tinkamai vykdant savo, kaip darbdavio, pareigas, susijusias su darbo užmokesčio mokėjimu.

Ieškovas byloje pateikė duomenis apie du jam atliktus mokėjimus iš bendrovės vadovo R. S. asmeninės sąskaitos, tačiau teismas sutinka su darbo ginčo komisijos sprendime konstatuota išvada, kad minėti pavedimai atlikti iš asmeninės R. S. banko sąskaitos ir mokėjimai neturi darbo užmokesčio prigimties. Ieškovas nurodo, kad dėl to, kad buvo nepagrįstai perkelta įrodinėjimo našta ieškovui dėl atliktų mokėjimų paskirties, tačiau teismas šiuos teiginius atmeta, nes sprendžiant klausimą dėl ieškovui atliktų mokėjimų prigimties, buvo įvertintos aplinkybės, kad ieškovui darbo užmokestis buvo mokamas pagal fiksuotus darbo užmokesčio kortelės duomenis ir buhalterijos atliktus paskaičiavimus kiekvieną mėnesį (darbo ginčo bylos 85-91 b.l.) ir tik iš bendrovės banko sąskaitos, o ieškovo teiktuose dokumentuose dėl 216,81 Lt ir 2000,00 Lt gavimo iš bendrovės direktoriaus asmeninės sąskaitos mokėjimo nurodymo paskirtyse nėra nuorodų apie tai, kad mokamas priedas prie darbo užmokesčio, taip pat konstatuotina, kad nėra ieškovo teiginius pagrindžiančių duomenų apie neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimą bendrovės kitiems darbuotojams, ir teismas vertindamas šalių ginčą, atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas, turėdamas bendrovės valdymo ir administravimo patirties ( iki direktoriaus R. S. paskyrimo ėjo laikinai bendrovės vadovo pareigas) privalėjo įvertinti, kiek teisėtas ir leistinas gali būti neapskaityto įmonės buhalterijoje darbo užmokesčio priedo gavimas iš direktoriaus asmeninės banko sąskaitos, be to atsižvelgti į tai, kad šios pervestos pinigų sumos nei priedo dydžio, nei mokėjimo terminų prasme neatitinka elektroniniu paštu ieškovui pateiktoje metodikoje nustatytų sąlygų.Todėl darytina išvada, kad darbo ginčų komisija išsamiai analizavo aplinkybes, ar ieškovui atlikti šie mokėjimai gali būti laikytini priedų prie darbo užmokesčio mokėjimais, ir visiškai motyvuotai konstatavo, jog ieškovui priedai prie jo darbo užmokesčio bendrovėje nebuvo mokami. Atsakovo argumentai dėl fakto, kad 2008-09-01 darbo sutarties pakeitimai sąlygoti tuo metu grėsusios ekonominės krizės, ir ieškovo atsikirtimai, kad šie teiginiai neatitinka faktinės to meto bendrovės ūkinės veikos situacijos, ginčo nagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, nes, kaip jau minėta, ginčo dalyku buvo ne pastovios darbo užmokesčio dalies dydžio nustatymas, o kintamo priedo prie darbo užmokesčio mokėjimo klausimas. Todėl teismas konstatuoja, kad priedų prie darbo užmokesčio skaičiavimo metodika nebuvo patvirtinta ir realiai AB „X“ netaikyta, todėl atmestini ieškovo reikalavimai priteisti šios nepatvirtintos metodikos pagrindu jo paties pasiskaičiuotą nesumokėtą darbo užmokesčio dalį. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo, netenkintinas ir reikalavimas dėl 19361,23 Eur delspinigių priteisimo bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Dėl ieškinio senaties termino

Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis, DK 27 straipsnis). Darbo kodekso 27 straipsnyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas - 3 metai, senatis netaikoma reikalavimams ginti darbuotojo garbę, orumą arba darbo įstatymai gali nustatyti, kad ieškinio senatis netaikoma ir kai kuriems kitiems reikalavimams. Šie darbo teisės aktai nereglamentuoja ieškinio senaties terminų taikymo, jų eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo, nenustato ieškinio senaties termino pasibaigimo teisinių pasekmių, todėl tiems su ieškinio senatimi susijusiems klausimams, kurie nereglamentuojami aptariamuose norminiuose teisės aktuose, spręsti turi būti taikomos Civilinio kodekso normos. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas, jeigu ieškinio senatis ieškovo pareikštam reikalavimui taikoma, turi nustatyti reikšmingas jos taikymui aplinkybes, tarp jų: kokios trukmės ieškinio senaties terminas tam reikalavimui nustatytas įstatyme, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, ar ji nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar, ieškinio senaties terminui esant praleistam, nėra pagrindo jį atnaujinti, net šių aplinkybių nenustačius. Ieškovo teigimu ieškinio senatis visam ieškinio reikalavimui turėjo būti skaičiuojama nuo ieškovo atleidimo iš darbo momento, t.y. nuo 2014 m. lapkričio 4 d., nes atsakovo pažeidimas tęstinis, be to ieškovas visą laikotarpį, kuomet jam nebuvo mokami priedai prie darbo užmokesčio, atsakovas nuolat žadėjo apmokėti priedus, pora mokėjimų buvo atlikta, todėl ieškovas pagrįstai iki pats darbo sutarties nutraukimo momento tikėjosi, kad darbdavys sumokės visas ieškovui priklausančias sumas. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 27 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Darbo ginčų komisija, spręsdama klausimą dėl ieškinio senaties instituto taikymo atsakovo prašymu 2014-12-19 sprendime nurodė, kad ieškovui, kaip bendrovės administracijos pareigūnui (buvo technikos direktorius, l.e.p. direktorius, padalinio vadovas) turi būti taikomi aukštesni darbo teisių žinojimo standartai, todėl ieškovas galėjo ir turėjo žinoti apie galimai jo atžvilgiu pažeidžiamas teises nuo 2008-09-01 darbo sutarties pakeitimo nemokant darbo užmokesčio priedų, neskaičiuojant ir nemokant delspinigių. Analizuodami reikšmingas aplinkybes, bylos šalių veiksmus, vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pagal nusistovėjusius standartus vertina asmens atidumą, rūpestingumą, atliekant konkrečius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258). Komisijos Sprendime nurodyta, kad Darbo įstatymų pagrindų išmanymas yra nustatytas ir ieškovo pareiginių nuostatų 4.5 p. ( darbo ginčo bylos 69 l.). Darbo sutarties pakeitimas, iš kurio kildinamas šalių ginčas, padarytas 2008-09-01, tai reiškia, kad nuo pat 2008 m. spalio mėn. ieškovas kiekvieno mėnesio darbo užmokesčio priedo turėjo galimybę reikalauti minėtais darbo sutartyje nustatytais darbo užmokesčio mokėjimo terminais. Ieškovas viso darbo laikotarpio periodu nuo aptariamo darbo sutarties pakeitimo momento (daugiau nei 6 metai), niekuomet nereiškė jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, jos niekada neginčijo, todėl sutiktina su darbo ginčo komisijos išvada, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir nenurodė jokių svarbių aplinkybių lėmusių ieškovo pasyvumą siekiant apginti savo galimai pažeistas teises. Ieškovo argumentai, kad jis tikėjosi, jog darbo užmokesčio priedai bus sumokėti, dėl to jis nesikreipė dėl savo teisių gynimo, atmestini atsižvelgiant į aukščiau aptartus argumentus. Teismo nuomone, darbo ginčų komisija tinkamai svarstė ieškinio senaties institutą pagal galiojusias tuo metu darbo kodekso nuostatas, ir pagrįstai konstatavo, kad svarstytini tik ieškovo reikalavimai dėl galimai neišmokėto darbo užmokesčio priedo ir delspinigių už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio mėn. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčą šalims iškėlus teisme, nuo 2015 m. sausio 1 d. nustojo galioti Darbo kodekso 301 straipsnis (2014-12-16 įstatymas Nr. XII-1435), reglamentavęs nuostatą, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, kuri buvo pripažinta antikonstitucine pagal 2014 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimą. Dėl nurodytų aplinkybių ir dėl to, kad ieškovo ieškinio reikalavimai iš esmės atmesti, kaip nepagrįsti ir neįrodyti, teismo nuomone, šiame ginče nebėra aktualu ir teisiškai reikšminga iš esmės analizuoti atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties taikymo ieškovo reikalavimams.

Kadangi ieškinys atmestinas, iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas AB „X“ sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“ advokatu D. Z. ir advokato padėjėju V. Š.. Viso proceso metu atsakovą atstovavo advokato padėjėjas V. Š.. 2015-02-23 teisme gauti atsakovo atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodant, kad už teisinę pagalbą atsakovas sumokėjo 1452,00 Eur ( t.y. už prašymo darbo ginčo komisijai rengimą ir atstovavimą darbo ginčų komisijos posėdyje) ir 943,80 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (29-37 b.l.). Tam pagrįsti atsakovo atstovas pateikė 2015-02-11 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT1500146 (apmokėta 2015-02-23 mokėjimo pavedimu) ir 2015-02-20 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT1500222 (apmokėta 2015-02-23 mokėjimo pavedimu). Konstatuotina, kad Darbo ginčų komisijos posėdis vyko 2014-12-19, kuriame dalyvavo atsakovo atstovas advokato padėjėjas (Darbo ginčų komisijos byla 109- 111 b. l.). Jokių dokumentų, patvirtinančių atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, darbo ginčų komisijai atsakovas nepateikė, o darbo ginčo byloje buvo teikta tik atstovavimo sutartis.

Pagal CPK 88 str. 1 d. 6 p. prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskirtinos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 str. 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad darbo ginčas ikiteismine tvarka iš esmės buvo baigtas nagrinėti ir sprendimas priimtas 2014-12-19, tačiau iki to Darbo ginčų komisijai jokie įrodymai apie patirtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateikti. Be to konstatuotina, kad visos keturios byloje teiktos advokatų kontoros PVM sąskaitos- faktūros išrašytos vienodu abstrakčiu turiniu (už teisines paslaugas), neįvardinant suteiktų paslaugų detaliai, ir atsakovo buvo apmokėtos vienu metu- 2015 metų vasario 23 dieną (30-37 b. l.), tai yra dvi sąskaitos faktūros apmokėtos praėjus porai mėnesių po Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo, objektyvių priežasčių, dėl ko atsakovui nebuvo galima pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų iki ginčo išnagrinėjimo Darbo ginčų komisijos posėdyje, nėra nustatyta. Todėl teismas daro išvadą, kad dalis atsakovo 2015-02-23 apmokėtų teisinių išlaidų (1452,00 Eur) laikytinos neįrodytomis, kaip būtinos ir patirtos bylos nagrinėjimo procese, todėl atsakovui iš ieškovo nepriteistinos.

Atsakovo atstovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į prašymą paruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje pagal 2015-02-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT1500222 943,80 Eur sumai advokato padėjėjui už teisinę pagalbą byloje neviršija maksimalių įkainių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Tokias išlaidas teismas pripažįsta būtinomis ir aiškiai pagrįstomis. Jos yra susijusios su byla, jų dydis atitinka bylos sudėtingumą, prašymas dėl jų atlyginimo pateiktas laiku, todėl ieškovo prašymas šioje dalyje tenkintinas ir ieškovui priteisiama 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš ieškovo nepriteistina, nes ji mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-287 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo V. P. ieškinį atsakovui AB „X“ atmesti.

Priteisti atsakovui AB „X“, į. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 943,80 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus, 80 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Alma Jurgelienė