Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį taikymo jo atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2020 m. liepos 2 d., gautas nuteistojo A. B. prašymas dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį taikymo. A. B. prašo jam pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo 14 straipsnį 75 straipsnio pakeitimas.

1.1. Nurodo, kad yra vedęs, turi šeimą, taip pat turi pastovią gyvenamąją vietą, ir taipogi turi dokumentą, kad išėjęs į laisvę turės darbą, oficialias pragyvenimo pajamas.

2. 2020 m. liepos 2 d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 3 dalies nuostatas, nutarė A. B. prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį pritaikymo A. B. atžvilgiu nagrinėti rašytinio proceso. Teismas taip pat pasiūlė prokurorui per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą į nuteistojo pateiktą teikimą bei išaiškino nuteistajam A. B., kad jis turi teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Prokuroras atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, nuteistasis A. B. prašymų ar papildomų dokumentų nepateikė, nušalinimo teismui nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

3. Išnagrinėjus bylos medžiagą nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1557-476/2019 A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia 2019 m. lapkričio 14 d. Iki įsiteisės nuosprendis, paskirti kardomąją priemonę – suėmimą. Bausmę atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. 11 val. 45 min. iki 2019 m. rugpjūčio 14 13 val. 15 min. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-46-316/2020 nutarta nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-419-476/2020 nutarta nuteistojo A. B. prašymo dėl bausmės įskaitymo ir bausmės atlikimo pradžios patikslinimo netenkinti.

5. Pagal BPK 362¹ straipsnio 1 dalį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis. Aptariamo straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę, o pagal straipsnio 5 dalį teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti.

6. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Būtent šioje teisnės normoje baudžiamaje kodekse yra įtvirtintas principas lex benignior retro agit – pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią, kurį ir prašo taikyti nuteistasis. Nurodyto principo taikymas grindžiamas ir konstituciniais protingumo ir humanizmo principais.

7. Iš nurodyto teisinio reguliavimo taip pat darytina išvada, kad nustačius, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo 14 straipsnis 75 straipsnio pakeitimas panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę arba kitokiu būdu palengvina A. B. teisinę padėtį turėtų būti taikomas lex benignior retro agit principas ir nuteisėtojo teisinė padėtis palengvinama.

8. Nuteistasis pagrįstai nurodo, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio pakeitimai. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, lyginant su ankstesne įstatymo redakciją iš tiesų išplečia galimybes atidėti bausmės vykdymą ir papildomai numato, jog 1) asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą (BK 75 str. 1 d.), 2) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą (BK 75 str. 3 d.), 3) skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 str. 8 d.).

9. Vis dėlto, nurodyti pakeitimai savaime nereiškia, kad įstatymų leidėjas taip palengvino nuteistojo teisinę padėtį, kad šiuo atveju teismas privalo A. B. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi bausmės vykdymo atidėjimas kaip ir ankstesnėje straipsnio redakcijoje priklauso būtent nuo teismo diskrecijos, o ar atidėti bausmės vykdymą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis buvo teisiamas už nesunkius nusikaltimus, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir tai, jog dabar galiojantis teisinis reguliavimas numato galimybę atidėti bausmės vykdymą tuo atveju kai buvo paskirta arešto bausmė arba nuteistam ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, A. B. teisinės padėties nelengvina.

10. Be to, nors įstatymų leidėjas ir nurodo, kad sprendžiant šį klausimą teismui papildomai nustatyta pareiga motyvuoti sprendimą tuo atveju, jeigu bausmės vykdymas neatidedamas, tačiau nurodytas įpareigojimas savaime nuteistojo teisinės padėties taip pat nelengvina ir yra reikšmingesnis būtent sprendimo motyvavimo aspektu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iki šiol buvo atkreipiamas atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, teismų praktikoje teismas kiekvieną kartą, kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75 straipsnio reikalavimus, svarsto, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti realiai neatliekant atlikimo, ir sprendžia bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau teismas neįpareigotas išdėstyti motyvų, kodėl tokioje byloje nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-511/2018).

11. Svarbu ir tai, kad Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1557-476/2019 teismas be kita ko svarstė ir bausmės vykdymo atidėjimo klausimą bei pažymėjo, kad bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, tačiau kaltinamojo tai teigiamai nekoregavo – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. Atsižvelgdamas ir į šią aplinkybę, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas A. B. skirti laisvės atėmimą. Tai reiškia, kad net ir nesant įpareigojimo motyvuoti tuo atveju, jeigu bausmės vykdymas nėra atidedamas, teismas tai bet kuriuo atveju jau padarė.

12. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prašyme iš esmės nenurodė, kaip jo teisinė padėtis yra lengvinama, neteikė teismui ir papildomų prašymų, dokumentų, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį taikymo (lex benignior retro agit principas nagrinėjamu atveju nepažeidžiamas).

13. Kita vertus, teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimai taip pat yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) septintame skirsnyje. BVK 157 – 159 straipsniai nustato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas ir tvarką, todėl nuteistajam, atsižvelgiant į jo nurodomas aplinkybes, kad yra vedęs, turi šeimą, taip pat turi pastovią gyvenamąją vietą, ir taipogi turi dokumentą, kad išėjęs į laisvę turės darbą, oficialias pragyvenimo pajamas, siūlytina pasinaudoti būtent šiuose BVK straipsniuose nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

Nuteistojo A. B. prašymo dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį taikymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.