Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia nustatyta 2019 m. lapkričio 14 d. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-08-14 11 val. 45 min. iki 2019-08-14 13 val. 15 min.

Iš kaltinamojo A. B. priteista nukentėjusiai P. M. 100 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis A. B. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, mano, kad paskirta bausmė su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme turi būti bendrinama apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, pasisako tik dėl tos nuosprendžio dalies, kuria išspręstas bausmės skyrimo ir bausmių subendrinimo klausimas.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

5.1. Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, parinkdamas nuteistajam A. B. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad A. B. teisiamas keturioliktą kartą, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, nedirba, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, jo atsakomybę sunkinančią – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. B. už ankstesnius teistumus taikytos bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. B. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

5.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 284 straipsnyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas skyrė švelnesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę. Be to, nuteistajam A. B., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

5.3. Pažymima, kad nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertinta skiriant bausmę. Dar kartą vertinti šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismui pagrindo nėra.

6. Nepagrįstas nuteistojo A. B. skundo reikalavimas subendrinti paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu.

6.1. Pagal BK 64 straipsnį bausmės gali būti bendrinamos tik visiško arba dalinio sudėjimo būdu. Kadangi nusikalstamą veiką nuteistasis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl bausmės jam teisingai subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsniu, kuris bausmių bendrinimo apėmimo būdu nenumato. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, teisingai pasirinko dalinio bausmių sudėjimo būdą. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas subendrindamas bausmes A. B. paskyrė aiškiai per griežtą galutinę subendrintą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

7. Dėl nuteistojo A. B. prašymo pakeisti jam bausmės atlikimo vietą pažymima, kad teismas parenka tik pataisos įstaigos, kurioje asmuo, pripažintas kaltu, atliks paskirtą laisvės atėmimo bausmę, rūšį – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą, o į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdomo kodekso 65 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdomo kodekso 70 straipsnio 6 dalis suteikia teisę nuteistajam, atliekančiam bausmę pataisos įstaigoje, raštu prašyti pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, nuteistasis turi galimybę dėl bausmės atlikimo sąlygų ar vietos pakeitimo kreiptis į Kalėjimų departamentą ar pataisos įstaigos administraciją, tačiau ne į apylinkės ar aukštesnės instancijos, šiuo nagrinėjamu atveju į Šiaulių apygardos teismą, todėl nuteistojo A. B. prašymo nėra pagrindo tenkinti.

8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.