Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei J. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 105,56 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė 5,59 Eur dalies ieškinio reikalavimo, prašydama priteisti iš atsakovės 99,97 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad pagal 2019 m. gegužės 24 d. Gyventojų turto draudimo polisą (draudimo liudijimo Nr. 19056/9147127) apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – apdraustas butas). Apdraustame bute 2019 m. spalio 23 d., per lubas prasiskverbus vandeniui, buvo apgadintas draudėjos I. Š. turtas. Ieškovė nustatė, kad draudiminis įvykis kilo dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausančio atsakovei (toliau – atsakovės butas), vonios kambaryje įrengtos skalbimo mašinos žarnelės gedimo.

2. Atsakovė ir jos sutuoktinis yra vieninteliai asmenys, matę iš skalbimo mašinos žarnelės išsiliejusio vandens kiekį. Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko pateikta informacija patvirtina, kad vanduo negalėjo išsilieti iš kitų šaltinių, nes bendruosiuose inžineriniuose tinkluose avarijų nebuvo. Bendrijos pirmininkas tikrino su apdraustu butu besiribojančias patalpas, jose vandens pratekėjimo nebuvo. Ventiliacijos angos yra skirtos orui cirkuliuoti ir jomis vanduo neteka. Taigi vienintelis vandens šaltinis, besiribojantis su aplieta apdrausto buto vonia, yra atsakovės buto vonios kambaryje įrengta skambimo mašinos žarnelė.

3. Atsakovė iki įvykio nežinojo apie žarnelės nesandarumą, todėl pati atsakovė neturi duomenų apie tai, kiek laiko vanduo tekėjo į apdraustą butą. Bendruosiuose inžinieriniuose tinkluose kilusi avarija negalėtų būti likviduota be bendrijos žinios. Bendrijos pirmininkas pats ieškojo užliejimo priežasties iš kitų vietų, tačiau tokių nenustatė. Vandens tekėjimas į apdraustą butą pasibaigė, atsakovei užspaudus žarnelę. Taigi užliejimas įvyko iš atsakovės buto. Ieškovė sumokėjo 105,56 Eur dydžio draudimo išmoką draudėjai pagal 2019 m. spalio 24 d. turto žalos įvertinimo sąmatą.

4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2019 m. spalio 22 d. apdrausto buto savininkė pranešė atsakovei, kad vonioje per lubas bėga vanduo. Atsakovė nustatė, kad jos buto grindys sausos. Daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas A. B. žadėjo kitą dieną iškviesti specialistus, kurie nustatys, iš kokio šaltinio sunkėsi vanduo į apdraustą butą. Atsakovė, patikrinusi po skalbimo mašina esančias vonios grindis, pamatė, kad skalbimo mašinos vamzdis (žarnelė) prie filtro buvo sudrėkęs, po filtru buvo apie 10 cm dydžio balutė. Iš filtro vanduo nebėgo, filtras buvo sudrėkęs ties sujungimu.

5. Apdraustame bute vanduo per lubas sunkėsi ties vidine vonios siena, kurioje yra įėjimas į vonią, o atsakovės buto vonioje toje vietoje nėra jokių santechninių vamzdžių ar pajungimų. Dėl to apdrausto buto apliejimo priežastis negalėjo būti 10 cm vandens balutė. Ieškovės atstovė apžiūros akte neteisingai nurodė, kad atsakovė pripažįsta, jog vanduo tekėjo iš skalbimo mašinos. Vanduo netekėjo iš skalbimo mašinos, buvo sudrėkęs tik filtras. Ieškovės atstovė nerodė, ką įrašė į apžiūros aktą, nedavė atsakovei su juo susipažinti ir pasirašyti. Objektyviais duomenimis neįrodyta ir nenustatyta apliejimo priežastis, nebuvo skirta ekspertizė, nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir apdrausto buto apliejimo. Byloje nėra įrodymų, kad būtų patikrinti kiti 5-6 aukšto butai, ventiliacinės šachtos. Avarija neužfiksuota statinio priežiūros žurnale. Avarinė tarnyba nekviesta.

6. Trečiasis asmuo R. N. nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nei bendrijos pirmininkas, nei ieškovės atstovai neapžiūrėjo užliejimo vietos, neatliko ekspertizių, o fakto, kad atsakovės bute įvyko vandens avarija, niekas nenustatė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės J. N. 99,97 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (99,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priėmė ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinio dalies dėl 5,59 Eur priteisimo atsisakymą ir civilinės bylos Nr. e2-3364-808/2022 dalį dėl reikalavimo priteisti šią sumą nutraukė. Priteisė valstybei iš atsakovės 53,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

8. Teismas nustatė, kad atsakovė iš esmės neginčijo, jog apdraustas butas buvo aplietas vandeniu ir dėl to turtui padaryta žala, nes tarp pratekėjusio vandens ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, nusprendė, kad labiau tikėtina, jog ginčo įvykį sukėlė atsakovės bute išsiliejęs vanduo. Pati atsakovė pripažino, kad savo bute aptiko vandens balutę ir apie rastą vandens tekėjimo priežastį informavo bendrijos pirmininką (SMS žinutėse). Posėdžių metu atsakovė patvirtino siuntusi liudytojui jo pagarsintas SMS žinutes ir žinučių turinio neneigė. Taigi, pačios atsakovės pateikti paaiškinimai ir teismo posėdžio metu pagarsintų duomenų patvirtinimas paneigia atsakovės iškeltas abejones, kad ginčo įvykį sukėlęs vanduo galėjo tekėti iš kito buto.

9. Atsakovės pateiktos nuotraukos ir buto išplanavimo duomenys, kuriais atsakovė grindė aplinkybes, kad skalbimo mašina stovi prie kitos sienos ir todėl iš jos ištekėjęs vanduo negalėjo prasiskverbti į apdraustą butą, o nuotėkį galėjo lemti lietaus vanduo, patekęs iš ventiliavimo angų, nepaneigia fakto, jog užliejimas įvyko iš atsakovės buto. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad vandens prasiskverbimą lėmė lietus. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą ir posėdžio metu teismo salėje pagarsintas liudytojo A. B. susirašinėjimo su atsakove SMS žinutes, nusprendė, kad gavus informaciją apie įvykį ir patikrinus kitas, su apdraustu butu besiribojančias patalpas, kiti užliejimo šaltiniai neužfiksuoti. Dėl to nėra pagrindo abejoti liudytojo A. B. parodymais, kuriems iš esmės yra pritarusi ir atsakovė.

10. Teismas padarė išvadą, kad, nesant kitų tikslesnių duomenų apie vandens pratekėjimą lėmusias priežastis, yra pagrindas pripažinti, jog labiau tikėtina, kad žalą padaręs vanduo tekėjo iš atsakovės buto. Dėl to pripažino, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute. Padarytos žalos dydį ieškovė įrodė pateikta turto žalos įvertinimo skaičiuote, draudimo išmokos mokėjimo nurodymu. Atsakovė neginčijo ieškovės nurodyto padarytos žalos dydžio. Dėl to teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 99,97 Eur žalos atlyginimo.

11. Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl liudytojų klaidingų (melagingų) parodymų davimo, t. y. kad liudytojas A. B. melagingai liudijo, jog atsakovė patvirtino jos bute esant vandens nuotėkį, o teismo posėdyje liudytojas iš mobilaus telefono perskaitė tekstą, kurio kopijų iš liudytojo atsakovė negavo. Atsakovės teigimu, neturėdama susirašinėjimo teksto, ji negalinti patvirtinti, ar tiksliai buvo perskaityti visi žodžiai ir ar tai visos susirašinėjimo žinutės, nes posėdžio metu ne visus žodžius gerai girdėjo, o perklausius teismo posėdžio garso įrašą, jai kilo abejonių dėl parodymų pagrįstumo ir apimties. Taip pat nurodė, kad liudytoja D. M. teismui melagingai liudijo, jog apžiūros akte užrašyta tai, ką pasakė atsakovė, jog davė aktą pasirašyti, nes liudytoja nerodė, ką ji rašė, ir pasirašyti akto nesiūlė.

12. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo sutikti su nurodytais atsakovės teiginiais, taip pat atnaujinti bylos nagrinėjimo, nes teismo posėdžio metu pati atsakovė patvirtino, jog liudytojo A. B. teismo salėje balsu perskaitytas susirašinėjimas vyko su ja (atsakove). Taigi atsakovės teiginiai, kad ji ne taip suprato ar neteisingai išgirdo visus žodžius, yra gynybinė pozicija, nesudaranti pagrindo teismui suabejoti liudytojo A. B. parodymų tikrumu. Taip pat teismas neturi pagrindo abejoti, kad atsakovė turėjo realią galimybę susipažinti su 2019 m. spalio 23 d. apžiūros aktu, kurio ji nepasirašė, ir neįsileido apžiūrą atlikusio asmens į savo butą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovė J. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Ieškovės atstovė D. S. 2022 m. gegužės 12 d. prašė atidėti teismo posėdį ir paskirti kitą teismo posėdį. Ieškovės atstovės D. S. įgaliojimas šioje byloje galiojo iki 2021 m. gruodžio 31 d. Taigi teismas nagrinėjo neįgaliotos ieškovės atstovės 2022 m. gegužės 12 d. prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo. Atsakovė 2022 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu turėjo pasirašyti šalių ir trečiųjų asmenų priesaiką, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokią priesaiką būtų pasirašiusi ieškovės atstovė. Teismo konstatuota aplinkybė, kad 2019 m. spalio 23 d. vandeniu buvo aplietas apdraustas butas, neatitinka faktinių bylos duomenų, nes apdrausto buto savininkė į atsakovę kreipėsi 2019 m. spalio 22 d. dėl vonioje per lubas lašančio vandens.?

13.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vandens nutekėjimas buvo iš atsakovės buto, taip pat, kad atsakovė pripažino, jog vanduo tekėjo iš jos skalbimo mašinos. Teismas neįvertino atsakovės argumentų, kad skalbimo mašinos vamzdis (žarnelė) ties filtru buvo tik sudrėkęs, vanduo iš jo nebėgo, po filtru buvo apie 10 cm dydžio balutė. Apdraustame bute vanduo per lubas sunkėsi ties vidine vonios siena, kurioje yra įėjimas į vonią. Tuo tarpu atsakovės vonios sienoje nėra jokių santechninių vamzdžių ar pajungimų. Dėl to nuo 10 cm vandens balutės negalėjo būti užlietas apdraustas butas. Atsakovės vonios sienose yra ventiliacinės angos. Vonios lubos išklotos plastikinėmis lentelėmis, kurios nesusigadina nuo vandens tekėjimo. Už vonios esančiame kambaryje, tarp vonios sienos ir stoglangio, atsakovės buto lubos yra pažeistos nuo drėgmės, tačiau nėra nustatytas šios drėgmės šaltinis.

13.3. Atsakovė ieškovės atstovei 2019 m. spalio 23 d. paaiškino, kad jos buto grindys įvykio metu buvo sausos, o prie skalbimo mašinos buvo delno dydžio balutė. Ieškovės atstovė neparodė atsakovei, kokį dokumentą pildo ir kokius žodžius jame įrašė. Paaiškėjo, kad ieškovės atstovė apžiūros akte nepagristai nurodė, jog atsakovė pripažįsta, kad vanduo tekėjo iš skalbimo mašinos. Tačiau atsakovė tokių žodžių nesakė, kalbėjo ne apie tai, kad teka vanduo, bet kad yra delno dydžio balutė. Buvo sudrėkęs tik filtras, vanduo netekėjo nei iš skalbimo mašinos, nei iš filtro. Ieškovė yra pateikusi teismui dokumentus, kuriuose nesimato visos informacijos, yra teksto trūkumų, nuotraukos neinformatyvios, nespalvotos, neaišku, kokia vieta nufotografuota. Šie priedai neturėjo būti pripažįstami tinkamais įrodymais byloje.

13.4. Teismo posėdžių metu atsakovė ne kartą pasisakė, kad ieškovės pateiktas apžiūros aktas ir jame D. M. įrašyti papildomi duomenys po dokumento pasirašymo turi būti šalinamas iš bylos. Tačiau teismas šio atsakovės prašymo neįvertino ir sprendime dėl jo nepasisakė. Nei bendrijos pirmininkas, nei ieškovė nenustatė, iš kokio šaltinio ištekėjo vanduo ir prasiskverbė į apdraustą butą. Namas yra su mansarda, individualaus išplanavimo, todėl ir komunikacijos kiekviename bute yra skirtingai išdėstytos. Pagal teismų praktiką ieškovė turėjo pateikti apdrausto buto komunikacijų išsidėstymo ir jų sugretinimo su virš jo esančiais butais bei bendromis inžinerinėmis komunikacijomis (ventiliacinės šachtos ir kita) duomenis. Teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę pateikti šiuos dokumentus, tačiau ieškovė teismo įpareigojimo neįvykdė. Teismas sprendime neįvertino šios aplinkybės.

13.5. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl- 971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 47 ir 94 punktus bendrijos pirmininkas dėl 2019 m. spalio 22 d. įvykio turėjo surašyti atliktų darbų aktą ir jį įregistruoti namo techninės priežiūros žurnale. Tačiau nei atliktų darbų aktas, nei įvykio aprašymo ir patvirtinimo dokumentas, kuriais būtu patvirtinta, kad iš atsakovės buto galimai sunkėsi vanduo ir atsakovė galimai atsakinga dėl 2019 m. spalio 22 d. įvykio, nebuvo surašyti ir pateikti į bylą.

13.6. Byloje esantys duomenys prieštarauja vieni kitiems, o teismo posėdžių metu tie prieštaravimai nebuvo pašalinti. Teismas rėmėsi ne objektyviais duomenimis, bet teiginiais, kad „labiau tikėtina“. Atsakovė teigė, kad byloje nėra duomenų, ar įvykio metu lijo. Tačiau teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog vandens prasiskverbimą lėmė lietus. Tuo tarpu į aplinkybę, kad ieškovė nevykdė teismo įpareigojimo pateikti duomenų apie butų inžinierinių komunikacijų išsidėstymą, teismas neatsižvelgė.

13.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės paaiškinimai ir teismo posėdžio metu pagarsintų duomenų patvirtinimas paneigia pačios atsakovės iškeltas abejones, jog vanduo galėjo tekėti iš kito buto. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo informavusi teismą, kad liudytojas A. B. galėjo perskaityti ne visas SMS žinutes. Teismas nepagrįstai pripažino, kad gavus informaciją apie įvykį ir patikrinus kitas, su apdraustu butu besiribojančias patalpas, kiti užliejimo šaltiniai neužfiksuoti. Byloje nėra duomenų, o liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nenurodė, kokias su apdraustu butu besiribojančias patalpas po įvykio patikrino. Taigi nėra jokių objektyvių įrodymų, kad bendrijos pirmininkas tikrino kitas patalpas.?

13.8. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovė neginčijo ieškovės nurodyto padarytos žalos dydžio. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovė nepagrįstai neapskaičiavo nusidėvėjimo medžiagoms, įtraukė 18,82 Eur statybinių šiukšlių pakrovimo išlaidas, nes jokių pakraunamų šiukšlių nuo perdažomų lubų nesusidarė. Taip pat nepagrįstos ir 16,10 Eur patalpų išklojimo apsaugine plėvele išlaidos, jos akivaizdžiai per didelės. Teismas nepasisakė dėl šių išlaidų pagrįstumo sprendime.

13.9. Teismas buvo šališkas, nes 2022 m. birželio 1 d. teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieškovės 2022 m. gegužės 26 d. pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo išsiuntė atsakovei. Tačiau toks teismo tvirtinimas buvo melagingas, atsakovė šio dokumento nebuvo gavusi. Teismas taip pat posėdžio datą derino tik su ieškove, bet ne su atsakove, posėdžio metu nutraukdavo atsakovę, neleisdavo užduoti klausimų liudytojams. Teismas šališkai vertino atsakovės pareiškimą dėl liudytojų klaidingų (melagingų) parodymų davimo. Atsakovei nebuvo sudaryta galimybė teikti teismui prašymo dėl bylos medžiagos papildymo. Taip buvo pažeista atsakovės teisė į teisingą teismą ir tinkamą gynybą. Atsakovė nesutiko užbaigti bylos nagrinėjimo iš esmės ir pereiti prie baigiamųjų kalbų.

13.10. Atsakovė buvo pateikusi teismui prašymą dėl iš jos priteistų 53,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų detalizacijos. Atsakovė dalies siunčiamų dokumentų negavo dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių, bet dėl vykdytos išskirtinės AB „Lietuvos paštas“ siuntų pristatymo politikos. Teismas 2022 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino ir jį atmetė. Nurodė, kad nutartis neskundžiama. Atsakovei nėra žinoma, kaip buvo apskaičiuota 53,76 Eur suma. Teismas galimai į šią sumą įtraukė ir siuntimo išlaidas už dokumentus, kurių atsakovė negavo, galimai buvo padaryta aritmetinė klaida. Dėl to atsakovė turi teisę gauti 53,76 Eur išlaidų detalizaciją.

14. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai nustatė draudiminio įvykio datą, nes butas buvo aplietas naktį iš 2019 m. spalio 22 d. į 2019 m. spalio 23 d. Byloje nebuvo kilęs ginčas nei dėl įvykio laiko, nei dėl buto, kuriam buvo padaryta žala. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas sprendimą priėmė įvertinęs tik du įrodymus: liudytojo A. B. el. laišką ir 2019 m. spalio 23 d. apžiūros aktą. Teismas vertino ir žalos šaltinio (skalbimo mašinos) bei apdraustam turtui padarytos žalos vietas, liudytojų parodymus, taip pat ir pačios atsakovės bendravimą su bendrijos pirmininku SMS žinutės. Atsakovė teismo posėdžio metu pati patvirtino, kad jos bute įrengtas vonios kambarys yra tiesiai virš apdraustame bute esančio aplieto vonios kambario. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokią įtaką šių butų architektūriniai sprendimai turi apdrausto turto užliejimo priežasties (šaltinio) nustatymui.

14.2. Teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti D. M. ir bendrijos pirmininkas, kurie davė parodymus apie jiems žinomas įvykio (jo fiksavimo) aplinkybes. Šie parodymai patvirtino turto apžiūros akte užfiksuotų aplinkybių egzistavimą. Dėl to atsakovė nepagrįstai teigia, kad apžiūros aktas turi dokumento klastojimo požymių. Dokumentų forma neturi esminės įtakos, sprendžiant dėl dokumentuose pateiktos informacijos teisingumo.

14.3. Atsakovė vandens prasiskverbimą iš skalbimo mašinos pamatė tik tada, kai į ją kreipėsi apdrausto buto savininkė dėl drėkstančių lubų. Taigi ir pati atsakovė neturi duomenų, kiek laiko vanduo lašėjo iš jos bute įrengtos skalbimo mašinos, nėra aišku, koks buvo nutekėjusio vandens kiekis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nebuvo įvykusių jokių bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų, statinio konstrukcijų avarijų, nes namo bendrija tokių gedimų įvykio metu nešalino ir nefiksavo. Atsakovė apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigia, kad buvo kitos įvykio priežastys, tačiau jų jokiais įrodymais nepagrindžia.

14.4. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad, perdažant apdraustame turte įrengtas lubas, neturėjo susidaryti jokių išvežamų šiukšlių, kad ji neturi atlyginti išlaidų dėl patalpų uždengimo apsaugine plėvele. Atliekant patalpos perdažymo darbus, susidaro statybinių šiukšlių, kurios turi būti tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka ir negali būti išmetamos į mišrių atliekų konteinerius. Tokios atliekos yra seni patalpos dažai, dažų pakuotės ir dažų likučiai, grunto pakuotės ir grunto likučiai, panaudoti dažų ar grunto voleliai ir teptukai, apsauginė plėvelė. Atsakovė neįrodinėjo, kad nėra poreikio patalpų uždengti plėvele, atliekant lubų perdažymo darbus.

14.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė civilinį procesą reguliuojančias teisės normas, nes neleido užduoti klausimų liudytojams, nederino teismo posėdžio datos su atsakove ir neleido išsakyti prašymo dėl bylos medžiagos papildymo. Teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. posėdžio garso įrašas patvirtina, kad bylos šalims buvo sudarytos galimybės užduoti klausimus į posėdį pakviestiems liudytojams. Liudytojų apklausos metu teismas šalino atsakovės klausimus, nesusijusius su nagrinėjama byla, bei neleido liudytojų apklausos metu vertinti liudytojų atsakymų. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokių klausimų ji negalėjo užduoti liudytojams, kokius papildomus įrodymus ji būtų prašiusi prijungti prie bylos ir kokią reikšmę byloje jie turėtų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 99,97 Eur draudimo išmoką, ieškovės sumokėtą apdrausto buto savininkei dėl užliejimo vandeniu butui padarytos žalos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2019 m. gegužės 24 d. su draudėja I. Š. sudarė sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjai priklausantis butas (el.b., failas 1, l. 25). Apdrausto buto savininkė 2019 m. spalio 22 d., apie 24 val., pastebėjo, kad jos buto vonia yra aplieta vandeniu, lubose skilę dažai (el.b., failas 1, l. 29-34). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir pagal 2019 m. spalio 24 d. turto žalos įvertinimo skaičiuotę žalos byloje Nr. 9125935-1 draudėjai sumokėjo 105,56 Eur draudimo išmoką (el.b., failas 1, l. 42; 45). Ieškovė, nustačiusi, kad vandens nutekėjimo šaltinis buvo atsakovės bute, 2021 m. birželio 30 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl 105,56 Eur draudimo išmokos atlyginimo. Tačiau atsakovė atsisakė atlyginti sumokėtą sumą. Dėl to ieškovė pateikė teismui ieškinį.

Dėl atsakingo už žalą asmens

16. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų atsakovės argumentų dėl galimo vandens šaltinio, neteisingai aiškino pačios atsakovės žodžius, nepašalino įrodymų byloje prieštaringumo, neatsižvelgė į atsakovės prašymus nepripažinti ieškovės pateiktų dokumentų tinkamais įrodymais, į tai, kad ieškovė nevykdė atsakovės prašymo ir teismo įpareigojimo pateikti butų inžinierinių komunikacijų išdėstymą patvirtinančius dokumentus, todėl nepagrįstai pripažino, kad vanduo išsiliejo iš atsakovės buto. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

17. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

19. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas detaliai aiškinosi apdrausto buto užliejimo vandeniu šaltinį, aptarė visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus. Atsakovė buvo pareiškusi prašymą nepripažinti tinkamais įrodymais ieškovės pateiktų: 2019 m. spalio 23 d. turto apžiūros aktą (el.b., failas 1, l. 29), draudėjos pranešimą apie žalą turtui (el.b., failas 1, l. 31) ir nuotraukas, kuriose užfiksuoti vonios lubose skilę dažai (el.b., failas 1, l. 32-34). Pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. posėdyje buvo apklausti liudytojais apdrausto buto savininkė I. Š., tuometinis 725-osios DNSB pirmininkas A. B. ir 2019 m. spalio 23 d. turto apžiūros aktą užpildžius ir pasirašiusi žalų ekspertė D. M.. Pastaroji liudytoja patvirtino, kad nėra ieškovės darbuotoja, detaliai paaiškino, kaip buvo užpildytas aktas, kada jį pasirašė draudėja ir pati ekspertė.

22. Ieškovės pateiktame 2019 m. spalio 23 d. turto apžiūros akte nurodyta, kad apžiūroje dalyvavo draudėja, aktas yra pasirašytas draudėjos ir ieškovės ekspertės D. M., nurodyta, kad atsakovė atsisakė pasirašyti. Akte aprašyti apdrausto buto vonios lubų sugadinimai – suskilę dažai, nurodyta, kad draudėja 23 d., 1 val. nakties, pastebėjo ant grindų šalia vonios vandenį, pranešė atsakovės buto gyventojams, kurie draudėjos neįsileido, pranešta ir 725-osios DNSB pirmininkui, kuris pateko į atsakovės butą. Akte taip pat nurodyta, kad žalos ekspertės atsakovė į butą neįleido, kalbėjosi su atsakove laiptinėje, gyventoja pripažino, kad vanduo tekėjo iš skalbimo mašinos filtro (el.b., failas 1, l. 29).

23. Pranešime apie žalą turtui nurodyta, kad draudėja pranešė, jog apie 12 val. nakties, pastebėjo vandenį ant vonios grindų, kuris veržėsi į koridorių, nuo vonios lubų bėgo vanduo (el.b., failas 1, l. 31). Kartu pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti vonios lubose skilę dažai. Priešingai, negu teigia atsakovė apeliaciniame skunde, nuotraukos yra spalvotos (el.b., failas 1, l. 32-34). Nuotraukose užfiksuotos ne tik lubos, bet ir visas vonios kambario vaizdas, taip pat ir paties namo išorė.

24. Pripažintina, kad liudytojos D. M. parodymai yra nuoseklūs, jie patvirtina byloje ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat atitinka ir kitų liudytojų A. B. ir I. Š. parodymus. Vien atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad liudytoja teismo posėdžio metu neatpažino atsakovės, nėra pagrindas D. M. liudijimą pripažinti melagingu, nes nuo 2019 m. spalio 23 d. turto apžiūros akto sudarymo iki 2022 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio praėjo beveik trys metai. Taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie būtų pagrindu teismui nepripažinti ieškovės pateiktų dokumentų tinkamais įrodymais.

25. Atsiliepimu atsakovė prašė įpareigoti ieškovę pateikti apdrausto buto komunikacijų išdėstymo ir jų sugretinimo su atsakovės ir (duomenys neskelbtini) butais bei bendromis inžinierinėmis komunikacijomis (ventiliacijos šachtos ir kita) duomenis. Teismas 2022 m. kovo 22 d. nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę pateikė atsiliepime prašomus dokumentus. Ieškovė kartu su dubliku pateikė apdrausto buto planą (el.b., failas 1, l. 78). Pažymėtina, kad pagal apdrausto buto planą vonios kambarys yra toje pačioje vietoje ir panašių išmatavimų, kaip ir atsakovės bute (el.b., failas 1, l. 61). Taip pat teismo 2022 m. birželio 1 d. posėdyje atsakovė pati patvirtino, kad jos buto vonios patalpa yra viršuje, ribojasi su apdraustu butu. Dėl to pripažintina, kad byloje yra nustatyta aplinkybė, jog atsakovės buto vonios patalpa yra virš apdrausto buto vonios patalpos. Duomenų, kad name būtų dar vienas butas, kurio patalpos būtų iš karto virš apdrausto buto, byloje nėra.

26. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 47 punktu, pagal kurį asmuo, kuriam pranešta apie statinio, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos kritinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir statinį nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas atliktų darbų aktas. Jis įregistruojamas statinio techninės priežiūros žurnale. Nagrinėjamoje byloje nebuvo atliekami jokie gedimų ar grėsmės šalinimo darbai, nes pagal bylos duomenis vandens skverbimasis į apdraustą butą liovėsi, kai apie tai buvo pranešta atsakovei, kuri, pastebėjusi sudrėkusią skalbimo mašinos žarnelę, užveržė jos užsukimą.

27. Byloje esančiame bendrijos pirmininko 2019 m. lapkričio 12 d. elektroniniame laiške ieškovei į jos 2019 m. spalio 28 d. prašymą dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad 23:13 val. jam paskambino apdrausto buto gyventoja ir paprašė pagalbos, nes jos vonioje nuo lubų lašėjo vanduo. Apdrausto buto gyventoja informavo, kad atsakovė jai teigė, jog jos bute jokio vandens prasisunkimo nėra, todėl I. Š. prašė patikrinti gretimos laiptinės kaimynus. Pas gretimos laiptinės gyventojus vandens nuotėkio nebuvo rasta, todėl vėl buvo kreiptasi į atsakovę, kuri pakartotinai teigė, jog pas ją viskas sausa. Kadangi buvo vėlyvas metas (24 val.), atsakovė tvirtino, kad pas ją viskas sausa, buvo sutarta, jog ryte bus iškviesti specialistai, kurie su drėgmės prietaisais lokalizuos galimą avarijos vietą. Vėliau atsakovė žinutėse nurodė, kad žarnelė į skalbimo mašiną buvo drėgna ir buvo delno dydžio balutė po ja, visur kitur sausa. Žarnelės užsukimą paveržė ir daugiau nebedrėksta. Kitą dieną I. Š. informavo, kad vanduo per lubas nebesisunkia, todėl meistrai nebuvo kviesti ir tiksli pratekėjimo vieta nebuvo lokalizuota. Pagal tai, kad gretimose laiptinėse nebuvo vandens nuotėkio ir vandens bėgimas į apdraustą butą baigėsi, kai atsakovės bute buvo paveržtas žarnelės užsukimas, galima spręsti, kad vandens nutekėjimas buvo iš atsakovės buto. Dėl šių priežasčių nebuvo surašytas dokumentas, patvirtinantis įvykio faktą (el.b., failas 1, l. 43-44).

28. Nurodytas aplinkybes A. B. patvirtino, apklaustas liudytoju teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. posėdyje. Pažymėtina, kad pati atsakovė atsiliepime į ieškinį pripažino, jog po I. Š. pranešimo apie bėgantį vandenį ji atitraukė skalbimo mašiną, kurios vamzdis (žarnelė) ties filtru buvo sudrėkęs ir po filtru buvo apie 10 cm dydžio balutė (el.b., failas 1, l. 56-60). Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ji kalbėjusi ne apie vandens tekėjimą jos vonioje, o apie 10 cm dydžio balutę, nepaneigia aplinkybės, kad vienintelis įvykio naktį nustatytas drėgmės name sunkimosi šaltinis buvo būtent atsakovės bute esanti skalbimo mašinos žarnelė. Aplinkybė, kad po žarnelės priveržimo daugiau vanduo į apdraustą butą nebesisunkė ir jokių kitų vandens užliejimų name nebebuvo nustatyta, leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog būtent atsakovės bute buvusi skalbimo mašina buvo apdraustą butą vandeniu apliejęs šaltinis. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog apdrausto buto užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute.

Dėl atlygintinos žalos dydžio

29. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė neginčijo ieškovės nurodytos žalos dydžio, nes atsakovė triplike nesutiko su apsauginės plėvelės ir statybinių šiukšlių pakrovimo ir išvežimo išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka šiuo atsakovės argumentu.

30. Ieškovė pateikė teismui Turto žalos įvertinimo skaičiuotę, kuria nustatyta 105,56 Eur draudimo išmoka (el.b., failas 1, l. 42). Atsakovė triplike nesutiko su šiame dokumente nurodytomis statybinių šiukšlių pakrovimo išlaidomis, nes jokių pakraunamų šiukšlių nuo perdažomų lubų nesusidarė, taip pat nesutiko su patalpų išklojimo apsaugine plėvele išlaidomis, kurios akivaizdžiai per didelės, nepateiktas ir neįrodytas jų apskaičiavimo pagrįstumas (el.b., failas 1, l. 96). Pirmosios instancijos teismas sprendime šių atsakovės argumentų neįvertino.

31. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

32. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti sumokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumą, o atsakovė, nesutikdama su prašomu priteisti 99,97 Eur žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį).

33. Turto žalos įvertinimo skaičiuotėje detaliai nurodyta, kad lubų dažymo kaina 130,64 Eur, patalpų išklojimas apsaugine plėvele – 16,10 Eur, statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas – 18,82 Eur (el.b., failas 1, l. 42). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl apliejimo vandeniu buvo skilę apdrausto buto vonios lubų dažai. Taigi dėl dažymo darbų vonia turėjo būti padengta apsaugine plėvele. Pašalinti seni dažai, glaisto ir dažų atliekos bei nebereikalinga apsauginė plėvelė pripažintinos statybinėmis šiukšlėmis. Apdrausto buto plane nurodyta, kad vonios plotis yra 4,60 m² (el.b., failas 1, l. 78). Būtent toks plėvelės plotis nurodytas ir turto žalos įvertinimo skaičiuotėje, taip pat nurodyta, kad 1 m² plėvelės kaina yra 3,50 Eur. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad apsauginės plėvelės ar statybinių šiukšlių išvežimo kainos neatitiktų rinkos kainų, būtų nepagrįstai didelės. Taigi atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktų nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų. Dėl to nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priteisto žalos atlyginimo dydžio.

Dėl procesinės teisės normų pažeidimų

34. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė atsakovei galimybės teikti prašymų dėl bylos medžiagos papildymo, neatsižvelgė į jos pareiškimą dėl klaidingų (melagingų) liudytojų parodymų, teismo posėdžio datą derino su ieškove, bet ne su atsakove, neatsižvelgė, kad ieškovė ne visada buvo tinkamai atstovaujama, nepagrįstai nepateikė atsakovei priteistų 53,76 Eur procesinių dokumentų išlaidų detalizacijos. Apeliacinis teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

35. Pagal CPK 328 straipsnį iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

36. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys ir vykę du teismo posėdžiai (2022 m. birželio 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 20 d.) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tenkindavo atsakovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, taip pat liudytojai į teismo posėdį buvo kviesti atsakovės iniciatyva.

37. Ieškovės išduotas įgaliojimas atstovei D. S. galiojo iki 2021 m. gruodžio 31 d. (el.b., failas 1, l. 5). Ieškovė 2021 m. gruodžio 31 d. įgaliojimą atstovauti išdavė M. V. (el.b., failas 1, l. 76), kuri toliau teikė ieškovės procesinius dokumentus ir atstovavo ją teismo posėdžiuose. Teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį 2022 m. birželio 1 d. Ieškovės 2022 m. gegužės 12 d. prašymą atidėti teismo posėdį pateikė ieškovės atstovė D. S. (el.b., failas 1, l. 99-100). Atsakovė buvo informuota apie šį ieškovės prašymą, atsakovė prašė teismo jo netenkinti.

38. Ieškovė 2022 m. gegužės 24 d. pateikė prašymą dėl galimybės teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, prašymą pateikė M. V. (el.b., failas 1, l. 117-118). Paskirtas teismo posėdis įvyko 2022 m. birželio 1 d., jame ieškovę atstovavo M. V.. Teismo posėdis buvo mišrus, ieškovės atstovė dalyvavo nuotoliniu būdu. Taigi ieškovė buvo tinkamai atstovaujama, o teismo posėdis pagal jos prašymą nebuvo atidėtas. Atsakovė prašė teismo atidėti 2022 m. liepos 13 d. paskirtą teismo posėdį po 2022 m. rugpjūčio 22 d., teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartimi atidėjo teismo posėdį 2022 m. rugsėjo 20 d. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir atsakovės prašymus dėl teismo posėdžio laiko.

39. Teismo posėdžių įrašai patvirtina, kad atsakovei buvo sudarytos tinkamos sąlygos teikti paaiškinimus ir užduoti ieškovės atstovei ir liudytojams klausimus. Pažymėtina, kad pagal CPK 192 straipsnio 6 dalį teisėjas turi teisę šalinti menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla. Atsakovės apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių galimai pirmosios instancijos teismo neišreikalautų įrodymų arba neišsiaiškintų klausimų, kurie galėtų paneigti byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taip pat atsakovė nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtini ieškovės teiktų įrodymų suklastojimą ar melagingų parodymą teikimą.

40. Pagal CPK 92 straipsnį išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (keistą 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai.

41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė valstybei iš atsakovės 53,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsakovė teikė teismui prašymą pateikti šių išlaidų detalizaciją, tačiau pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą, nurodydamas, kad CPK nenumato įpareigojimo teismui pateikti bylos šalims procesinių dokumentų siuntimo detalizaciją.

42. Pagal CPK 42 straipsnį atsakovė turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Atsakovei išaiškintina, kad nagrinėjama elektroninė byla turi popierinį priedą, kurio pirmame puslapyje yra pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šioje pažymoje detaliai nurodyta ir apskaičiuota, kaip susidarė 53,76 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat popieriniame bylos priede yra visi šalims siųsti ir grįžę neįteikti vokai, pažymos apie teismo siųstų procesinių dokumentų įteikimą. Dėl to atsakovė turi galimybę pati susipažinti ir įvertinti teismo priteistų siuntimo išlaidų parįstumą.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

45. Kadangi ieškovė nepareiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo, nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese nepriteistinos.

46. Apeliacinį skundą atmetus bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovei nepriteistinos. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės J. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.