Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinį atsakovei D. D. dėl piniginės prievolės (skolos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – SoDra) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės D. D. ? 351 Eur piniginę prievolę (skolą). Ieškinį grindė tuo, kad ?V. D., mirusi ? (duomenys neskelbtini), buvo registruota Privalomojo socialinio draudimo fonde (toliau – PSD fondas) besidraudžiantis asmuo. V. D. skola PSD fondui ?(duomenys neskelbtini) sudarė 351 Eur, įsiskolinimas susidarė laikotarpiais nuo 2016-12-01 iki 2017-01-30 ir nuo 2018-06-01 iki 2018-10-31. PSD fondas ?2022-05-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)informavo ?Vilniaus rajono 6-ajį notarų biurą apie V. D. skolą (piniginę prievolę). Testamentų registro duomenis nustatyta, kad ?V. D. palikimą 2022-07-05 priėmė atsakovė ?D. D.. Ieškovė ?2022-11-24 raštu Nr. (duomenys neskelbtini)informavo atsakovę apie V. D. 351 Eur skolą PSD fondui, ragino susidariusį įsiskolinimą padengti, tačiau atsakovė savo pareigos nevykdo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės piniginę prievolę (skolą), kuri kildinama įstatymo pagrindu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.52 straipsniu) įpėdiniui priėmus palikėjo palikimą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Dėl proceso ypatumų

3. Nustatyta, kad ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 351 Eur piniginę prievolę (skolą). Kadangi prašoma priteisti suma neviršija CPK 441 straipsnio 1 dalyje nurodytos pinigų sumos (2 000 Eur), todėl byloje galimas supaprastintas procesas, t. y. galimybė pasinaudoti ginčo teisenoje įtvirtintų procedūrų visumos supaprastinimu, siekiant išnagrinėti ginčą (bylą) dėl nedidelės sumos (ne)priteisimo (CPK 441 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog prašoma priteisti nedidelę piniginę sumą CPK 441 straipsnio 1 dalies prasme, taip pat į tai, jog atsakovė, gavusi procesinius dokumentus (ieškinį su priedais), iš esmės ginčo dėl piniginės prievolės (ne)priteisimo nekėlė, todėl teismas pasinaudoja CPK 441 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybe bylą iš esmės išnagrinėti supaprastinta tvarka, t. y. rašytinio proceso tvarka, nerengiant pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

Dėl piniginės prievolės (ne)priteisimo

4. Nustatyta, jog V. D., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo registruota SoDra sistemoje, kaip savarankiškai PSD besidraudžiantis asmuo. (duomenys neskelbtini) susidariusi V. D. skola (piniginė prievolė) PSD fondui – 351 Eur. Aptartas įsiskolinimas susidarė laikotarpiais nuo 2016-12-01 iki 2017-01-30 ir nuo 2018-06-01 iki 2018-10-31. Ieškovė 2022-05-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Vilniaus rajono 6-ajį notarų biurą apie V. D. PSD skolą (piniginę prievolę). Patikrinus Lietuvos Respublikos testamentų registro duomenis nustatyta, kad 2022-07-05 dėl mirusios V. D. palikimo priėmimo kreipėsi D. D..

5. Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis (įpėdinis) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Teismas pastebi, jog paveldint galioja paveldėjimo universalumo principas, t. y. palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiems įpėdiniams neatsižvelgiant į tai, žinojo jie (įpėdiniai) ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas, o įpėdiniai negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo, nes palikimas priimamas visas ir besąlygiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-469/2018, nutarties 18–19 punktai). CK 5.52 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog įpėdinis, kuris priėmė palikimą padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Bylos duomenis rodo, kad atsakovė D. D. yra velionės V. D. palikimą priėmęs asmuo (žr. VĮ Registrų centro Testamentų registro 2022-11-23 išrašą).

6. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams dėl paveldimo turto. Nustatyta, kad ieškovė informavo tiek palikimo atsiradimo vietos notarą, tiek pačią atsakovę dėl piniginių reikalavimų palikėjos įpėdiniui (žr. ieškovės 2022-05-30 pranešimą notarui ir ieškovės 2022-11-24 pranešimą atsakovei dėl piniginės prievolės (palikėjo skolos) apmokėjimo), todėl laikytina, jog ieškovė įgyvendino CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatą. Tokia faktinė aplinkybė įgalina teismą konstatuoti, jog atsakovei kyla prievolė apmokėti palikėjos V. D. piniginę prievolę (skolą) ieškovei (SoDra). Kasacinio teismo (CPK 4 straipsnis) taip pat akcentuojama, jog įpėdiniams, priėmusiems palikimą, tenka pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018). Įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė palikėjos piniginę prievolę (skolą) ieškovei būtų apmokėjusi, konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai reikalauja atsakovę apmokėti 351 Eur palikėjos V. D. piniginę prievolę ieškovei (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

7. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (visiškai ar iš dalies) (CPK 178 straipsnis), ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 351 Eur piniginę prievolę (skolą) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

6. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista ex lege (liet. pagal įstatymą) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, 21 Eur žyminio mokesčio suma valstybės (Lietuvos Respublikos) naudai priteistina iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

7. Nustatyta, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,64 Eur. Kadangi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą valstybei nepriteistinos sumos dydį (mažiau kaip 5 Eur), todėl 6,64 Eur suma priteisiama iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Dėl priteistos piniginės prievolės išdėstymo

8. Viena vertus, atsakovė teismui pateikė procesinį dokumentą, kuri įvardino prašymu dėl skolos (piniginės prievolės) išdėstymo dalimis. Kita vertus, aptarto prašymo nemotyvavo, o pateikė su kita kreditore suderėtų skolos (piniginės prievolės) išdėstymo sąlygas. Visgi, teismui persiuntus ieškovei atsakovės pateiktą procesinį dokumentą ieškovė teismui pozicijos dėl skolos (piniginės prievolės) (ne)išdėstymo neteikė, prieštaravimų nereiškė.

9. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti arba išdėstyti. Teisės jurisprudencijoje, analizuojant CPK 284 straipsnio 1 dalį:

9.1. nurodoma, kad aptariama proceso įstatymo nuostata įgalina teismą, priėmusį sprendimą, modifikuoti sprendimo priverstinį įvykdymą, t. y. nustatyti lengvatinį terminą įvykdyti piniginei prievolei, kuria skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais (žr. Driukas, A.; Jokūbauskas, Č.; Koverovas, P. et. al. Lietuvos Respublikos civilinio proceso komentaras. II dalis. Procesas Pirmosios instancijos teisme. III dalis. Teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos bei nagrinėjimo ypatumai. Vilnius: Justitia, 2005, p. 214). Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas – tai teismo sprendimo priverstinio vykdymo galimybės nukėlimas tam tikram laikotarpiui (vėlesniam laikui); teismo sprendimo vykdymo išdėstymas – tai vykdymo veiksmų išdėstymas tam tikrais etapais (per tam tikrą laiko tarpą – apylinkės teismo pastaba) (žr. ir Kauno apygardos teismo 2012-03-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-681-658/2012; Driukas, A., Valančius, V. Civilinis procesas: teorija ir praktika. III tomas. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005, p. 799–800);

9.2. kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame (sprendime) nurodyta tvarka, kadangi teismo sprendimo nevykdymą gali lemti ir objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame (sprendime) nurodytu būdu. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo (sprendimo) įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka; ii) CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Ar tokios aplinkybės egzistuoja – fakto klausimas. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo/išdėstymo klausimą atsižvelgtina ir į tai, ar atidėjus/išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo (sprendimo) įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis (sprendimas) priimtas, lūkesčiai; sprendimo vykdymo atidėjimas/išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių (siektina išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019, nutarties 23 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

10. Minėta, jog atsakovė kokių nors konkrečių įrodymų teismui apie sunkią finansinę padėtį neteikė, neteikė ir kitų duomenų, kurios būtų galima (į)vertinti CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos kontekste. Visgi, teismas, patikrinęs informacinę teismų sistemą LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, jog Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai civ. b. Nr. eL2-2232-470/2023 iš D. D. priteisė 545,41 Eur piniginę prievolę (skolą) su palūkanomis bei bylinėjimosi išlaidomis. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principais sprendžia, jog byloje galimas kompromisinis sprendimas – priteistos piniginės prievolės mokėjimo išdėstymas konkrečiomis sumomis per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. išdėstyti priteistos 351 Eur piniginės prievolės (skolos) išmokėjimą per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nurodant, kad 151 Eur dalis piniginės prievolės sumokėtina per pirmąjį mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 100 Eur dalis – per antrąjį kalendorinį mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o likusi 100 Eur dalis – per trečiąjį kalendorinį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys, CPK 284 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismo vertinimu, teismas, parinkdamas teismo sprendimo (į)vykdymo modifikavimo galimybę, turi parinkti tokį įsiteisėjusio teismo sprendimo (į)vykdymo modifikavimo būdą, kuris turi tenkinti tiek išieškotojo (ieškovės), tiek skolininko (atsakovės) interesus, taip pat padėti greičiau tarp šalių atkurti teisinę taiką bei, galiausiai, realiai įvykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriais asmuo (aptariamu atveju – ieškovė) įpareigotas įvykdyti piniginę prievolę.

11. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog teismo sprendimo (į)vykdymo tvarkos modifikavimas iš esmės minimaliam 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, nagrinėjamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, yra galimas bei nepažeidžiantis ieškovės interesų.

Dėl procesinės bylos baigties

12. Atlikus ieškovės ir atsakovės pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, priimamas teismo procesinis sprendimas – sprendimas dėl ginčo esmės, kuriuo tenkinami visi ieškovės ieškinyje pareikšti turtiniai reikalavimai atsakovei, minimaliai modifikuojant teismo sprendimo įvykdymo tvarką (CPK 259–260 straipsniai, 270 straipsnis, 284 straipsnis, 441 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 270 straipsniu, 284 straipsniu bei 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, juridinio asmens kodas 191674725, iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 351 Eur (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą) piniginę prievolę (skolą)

Priteisti Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai mokėtinos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Išdėstyti iš atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, juridinio asmens kodas 191674725, priteistos 351 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro) piniginės prievolės (skolos) išmokėjimą per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį nurodant, kad 151 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vienas euro) piniginės prievolės (skolos) dalis turi būti sumokėta per pirmąjį mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kita 100 Eur (vieno šimto eurų) piniginės prievolės (skolos) dalis – per antrąjį kalendorinį mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o likusi 100 Eur (vieno šimto eurų) piniginės prievolės (skolos) dalis – per trečiąjį kalendorinį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.