Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Martynos Lukauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2025 m. gegužės 8 d. apie 02.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė pro langą į barą „A.“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir iš jo pavogė UAB „B.“ priklausantį vieną 0,75 l talpos butelį vyno „Skerlj Malvasia“ (2021), kurio vertė 22,99 Eur (su PVM). Tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „B.“ priklausantį 22,99 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat D. J. tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2025 m. sausio 14 d. apie 23.00 val., būdamas gatvėje, ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), darydamas kūlverstį per automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. P., sudaužė šio automobilio priekinio lango stiklą, kurio vertė 180 Eur. Tokiu būdu sugadino svetimą L. P.priklausantį 180 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 16 d. apklaustas D. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. sausio 14 d. buvo bare „C.“, adresu (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso neatsimena, bare buvo su draugais, draugų pavardžių minėti nenori. Į barą „C.“ atėjo apie 21.30 val., pabuvo apie 1,5 val. ir nusprendė eiti į barą „D.“, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Apie 23.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), einant iš vieno baro į kitą, jam kilo mintis padaryti kūlverstį per mašiną „Toyota Prius“, valstybinio numerio neatsimena. Kūlversčio padaryti nepavyko, nes nepasisekė. Tokius kūlversčius yra daręs tik ant žemės, kodėl kilo mintis kūlverstį išbandyti ant mašinos, pasakyti negali. Jis nukrito, atsikėlė ir ėjo toliau, net nepagalvojo pasižiūrėti, ar galėjo kažką apgadinti. Iš išgąsčio ar iš baimės nesuprato, ar stiklas galėjo sudužti. Ar jo draugų ratas matė, kad stiklas sudužo, pasakyti negali, nes iš pradžių jie jam nieko nepasakė, jie tiesiog nuėjo į kitą barą. Kai jam paskambino policija ir pradėjo jo klausinėti, jis iš pradžių pasimetė, sakė, kad tai ne jis. Po to suprato, kad nieko negali pakeisti, ir laukė tos dienos, t. y šiandienos, kada atvyks į apklausą ir papasakos, kaip ir kas buvo. Dėl savo padarytų veiksmų labai gailisi, sutinka padengti nukentėjusiajam patirtą žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 2 d. apklaustas D. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis padarė kūlverstį, dėl ko sudužo stiklas, viskas buvo taip, kaip paminėta pranešime apie įtarimą. Pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Jis nukentėjusiajam žalą atlygino, jo atsiprašė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 22 d. apklaustas D. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir 2025 m. sausio 16 d., 2025 m. rugpjūčio 22 d. apklausų metu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 24 d. apklaustas D. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. gegužės 7 d. vartojo alkoholį – išgėrė apie penkis 0,5 l talpos bokalus alaus. Jautėsi apsvaigęs labiau nei įprastai, nes vartojo (duomenys neskelbtini), kurių negalima derinti su alkoholiu. Tą vakarą jautėsi lyg nesavas. 2025 m. gegužės 8 d. apie 02.00 val., eidamas (duomenys neskelbtini) g. kartu su jam mažai pažįstama moterimi (jos asmens duomenų nežino), ties namu Nr. 3, kur yra baro „A.“ patalpos, įėjo pro vartelius. Pastebėjo, kad vienas baro patalpų langas yra nepilnai uždarytas, pro jį įėjo į vidų ir, priėjęs prie prekystalio, tyčia pavogė vyno butelį, kurį tą vakarą tiesiog parsinešė namo ir tik vėliau išgėrė. Paėmė raudono vyno butelį, kurio pavadinimas, jei gerai prisimena, yra „Malvasia Skerlj 2022“. Suprato, kad elgiasi neteisingai, tačiau būdamas apsvaigęs, neįvertino savo veiksmų rimtumo ir pasekmių. Būdamas blaivus, tokio veiksmo tikrai nesiimtų. Labai gailisi dėl savo neatsakingo ir įžūlaus elgesio. Pažada atlyginti barui padarytą žalą dėl pavogto vyno butelio. Baro turtas nebuvo apgadintas. Nors nedirba, tačiau pažada surasti lėšų žalos atlyginimui. Taip pat įsipareigoja ateityje panašiai nesielgti ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 1 d. apklaustas D. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir 2025 m. liepos 24 d. apklausos metu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugpjūčio 22 d. apklaustas D. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir ankstesnių apklausų metu. Papildė, kad dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, barui „A.“ padarytą žalą visiškai atlygino, patvirtino, kad baro turtas nesugadintas, o paimtas tik vienas vyno butelis.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas asmuo, kuris pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą <...>. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019).

Teismų praktikoje įsibrovimas yra apibrėžiamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, neturint leidimo į ją patekti. Atsižvelgiant į tai, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaip svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją nesvarbu, kokiu būdu asmuo į ją pateko, esminę reikšmę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į ją patekti. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t. y. be jo sutikimo. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, Nr. 2K-153/2007, Nr. 2K-403/2009, Nr. 2K-403/2010 ir kt.).

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Turto sugadinimas ar sunaikinimas kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė yra nedidelė ir nėra kvalifikuojančių požymių, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kt.).

Be D. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – liudytojų G. R., R. Š., P. B., L. P. parodymais, 2025 m. sausio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, UAB „B.“ pareiškimu, 2025 m. sausio 15 d., 2025 m. gegužės 26 d. ir 2025 m. birželio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolais, 2025 m. sausio 15 d. ir 2025 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolais, 2025 m. gegužės 9 d. pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolu, 2025 m. birželio 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, kita bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad D. J. 2025 m. sausio 14 d. apie 23.00 val., būdamas gatvėje, ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), darydamas kūlverstį per automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį L. P., sudaužė šio automobilio priekinio lango stiklą, kurio vertė 180 Eur. Tokiu būdu sugadino svetimą L. P.priklausantį 180 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, D. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Taip pat aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad D. J. 2025 m. gegužės 8 d. apie 02.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibrovė pro langą į barą „A.“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir iš jo pavogė UAB „B.“ priklausantį vieną 0,75 l talpos butelį vyno „Skerlj Malvasia“ (2021), kurio vertė 22,99 Eur (su PVM). Tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „B.“ priklausantį 22,99 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, D. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Paskelbus D. J. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka, tačiau prašo leisti baudą mokėti dalimis.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę D. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Skiriant bausmes D. J. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas apysunkis nusikaltimas nuosavybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Padaryta turtinė žala atlyginta abiem atvejais. Atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. J. – neteistas, per paskutinius vienerius metus du kartus baustas administracine tvarka, visos baudos sumokėtos, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. kovo 27 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-102/2025 nustatyta, kad pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog D. J. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste, ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo.

Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo įvykdymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, nustatytam už apysunkį nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas), o už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo įvykdymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant minimalų, nustatytą už baudžiamąjį nusižengimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokios bausmės ir jų dydžiai nebus akivaizdžiai per griežtos ar per švelnios, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne baudos bausme visiškai apimant švelnesnę baudos bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamas veikas tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vaizdo įrašai, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 105 MGL, t. y. 5250 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Pripažinti D. J. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinti D. J. paskirtas bausmes apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą 105 MGL, t. y. 5250 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. J. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 70 MGL, t. y. 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

D. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamas veikas tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vaizdo įrašus, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (3500 Eur) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už (būtina nurodyto bylos numerį)“, įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea“ banke, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus baudą į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

3. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.