Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2009-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-517-784/2009

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2009-10-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-3285-801/2011Nutartis · 2011-12-13Kauno apylinkės teismas
  3. T-1840-738/2012Nutartis · 2012-06-06Kauno apylinkės teismas
  4. T-1128-784/2015Nutartis · 2015-07-02Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-10-09
Bylos Nr.
1-517-784/2009
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-02314-2008-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
S. G.
Kaltinamasis
V. P.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-517-784/09Proceso Nr. 1-10-1-02314-2008-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Galinai Levickienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,nukentėjusiajai S. G.,vertėjai Audronei Adomavičienei,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ autošaltkalviu, išsituokęs, teistas: 1) Vilniaus miesto Lenino rajono teismo 1981-12-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį; 2) Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1985-07-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 2 dalį, 148 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnį ir 105 straipsnio 1 punktą; 3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999-06-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalį; 4) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2002-09-26 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 6 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, 5) Vilniaus apygardos teismo 2003-03-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį, 206 straipsnį, Lietuvos apeliacinio teismo 2003-05-15 nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. P. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus:

jis 2008 m. spalio 13 d. apie 19.23 val. Vilniuje, vairuodamas D. V. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Šiltnamių gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 9, 16, 37 punktų reikalavimus, buvo neatidus ir neatsargus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties pastatu Nr. 29, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, įvažiavo į ją ir partrenkė pėsčiųjų perėja kelio važiuojamąją dalį iš kairės į dešinę pusę kertančią pėsčiąją G. B., kuri nuo patirtų sužalojimų 2008 m. spalio 14 d., apie 0.30 val. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės 1-ame reanimacijos skyriuje mirė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008 m. spalio 13 d. vakare, jau sutemus, važiavo automobiliu Šiltnamių gatve link Oslo gatvės. Jo greitis buvo maždaug 30-40 km/h, priešpriešais važiavęs automobilis jį kelias sekundes šviesomis akino, jis sulėtino greitį, prasilenkė su tuo automobiliu ir iš karto, likus maždaug 2 metrams iki pėsčiųjų perėjos, pamatė pėsčiųjų perėjos ženklą („zebrą“) ir pėsčiąją. Jis anksčiau šia gatve nebuvo važiavęs ir nežinojo, kad toje vietoje yra pėsčiųjų perėja. Jis nebuvo pakankamai atidus. Pamatęs perėjoje žmogų, pasuko vairą į kairę, pradėjo stabdyti, norėdamas pėsčiąją apvažiuoti, bet nesuspėjo ir ją kliudė priekine variklio dangčio dalimi. Kelio ruožas toje vietoje tuo metu buvo neapšviestas. Po įvykio jis sustojo, išlipo iš automobilio, norėjo surinkti greitosios pagalbos telefono numerį, bet nesugebėjo, nes jam pradėjo drebėti rankos, todėl davė savo telefoną kažkam iš praeivių ir paprašė paskambinti greitajai medicinos pagalbai. Greitoji pagalba neatvažiavo ilgai, jie laukė apie 20-30 minučių. Maždaug po 7 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Su nukentėjusiąja S. G. pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo, tačiau neturėjo darbo ir pajamų, todėl atliygino tik 150 Lt. Šiuo metu rado oficialų darbą ir yra pasiruošęs mokėti toliau. Pasižada kuo greičiau atlyginti žalą tiek nukentėjusiajai, tiek valstybinei ligonių kasai.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą, įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais, esančiais byloje.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. G. parodė, kad ji su motina gyveno atskirai. 2008 m. spalio 15 d. ryte pas ją į namus atvažiavo motinos sugyventinis ir pasakė, kad jos mama mirė. Ji iš pradžių dar nepatikėjo, nuvažiavo į ligoninę, kur jai šią žinią patvirtino. Motinos sugyventinis jai papasakojo, kad motina spalio 13 d. važiavo į ligoninę dėl jo sveikatos, o vakare grįždama iš ligoninės ėjo per pėsčiųjų perėją, kur ją partrenkė kaltinamojo vairuojamas automobilis. Kaltinamasis po įvykio buvo atvažiavęs pas ją į namus, atsiprašė. Jokių išlaidų kaltinamasis neatlygino, išskyrus 150 Lt. Motinos laidotuvės kainavo apie 5000 Lt. Norėtų, kad kaltinamajam būtų duotas konkretus terminas, per kurį jis privalėtų sumokėti visą žalą, o jei per tą laiką kaltinamasis žalos neatlygins, nukentėjusioji norėtų, kad kaltinamajam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. T. parodė, kad įvykio dieną važiavo Šiltnamių gatve nuo Bukčių pusės. Prieš jį maždaug dviejų mašinų atstumu važiavo automobilis „Audi 80“. Kuomet automobilis „Audi 80“ priartėjo prie pėsčiųjų perėjos, jis minėto automobilio priekinių žibintų šviesų zonoje , kairėje pusėje, pamatė per perėją einančią moterį. Pėsčioji ėjo normaliu tempu, automobilis „Audi 80“ buvo jau prie pat pėsčiųjų perėjos ir jis suprato, kad vairuotojas pėsčiosios nemato, nes nestabdo. Partrenkęs pėsčiąją „Audi 80“ pradėjo stabdyti ir sustojo autobusų sustojime. Nuo smūgio moters kūnas nuskriejo kelis metrus į priekį už perėjos. Priešpriešais perėjos zonoje joks automobilis nevažiavo. Jei su kokiu automobiliu jis ir prasilenkė, tai buvo anksčiau. Pėsčiųjų perėja tuo metu buvo neapšviesta.

Iš 2008 m. spalio 13 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu (20.40 val. – 21.00 val.) nustatyta, kad Šiltnamių gatvėje pėsčiųjų perėja ties 29 namu neapšviesta, kelio danga – asfaltas, be defektų, matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje esant tamsiam paros metui įjungus artimų šviesų žibintus – 40 metrų. Automobilis „Audi 80“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) stovi Šiltnamių gatvėje Lazdynėlių gatvės kryptimi, priekinis dešinysis ratas iki dešiniojo kelio borto 0,47 m atstumu, galinis dešinysis ratas 1,2 m atstumu iki dešinio kelio borto. Automobilio stabdymo žymės prasideda už pėsčiųjų perėjos (b. l. 15-17).

Iš 2008 m. spalio 13 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilio „Audi 80“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) techninė būklė tvarkinga, automobilyje nustatyti sugadinimai: sulankstytas variklio dangtis, išlūžę priekiniai posūkio žibintai, subraižytas kėbulas (b. l. 18-19).

Iš Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos matyti, kad 2008 m. spalio 13 d. 19.24 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, gatvėje priešais Greitosios medicinos pagalbos ligoninę partrenkta moteris (b. l. 14).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1913/08 (01), kurią pateikė teismo medicinos ekspertas J. P., konstatuota, kad G. B. mirė nuo liemens sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių kraujosruvomis nugaroje, pilve, gaktos srityje ir krūtinėje, odos nubrozdinimu nugaroje, viengubais dešiniųjų II-IV šonkaulių lūžiais, dešiniojo gaktikaulio ir dubenkaulio lūžiais, blužnies plyšimo vartų srityje (klinikiniais duomenimis). Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu (kraujas pilvaplėvės ertmėje – 4000 ml skysto kraujo ir kraujo krešulių,- klinikiniais duomenimis), retroperitoniniu kraujavimu dubenyje, ūmiu kraujatakos ir kvėpavimo nepakankamumu ( b. l. 31-36).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. T-A 7258/08 (01) konstatuota, kad tyrimui 2008-10-13 22.15 val. paimtame V. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 81).

Iš 2009 m. vasario 11 d. sutarties tarp V. P. ir S. G. matyti, kad V. P. sutinka su S. G. pareikštu 15 000 Lt ieškiniu ir įsipareigoja šią sumą išmokėti dalimis, mokant kiekvieną mėnesį po 300 Lt (b. l. 57).

Taigi, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. P. 2008 m. spalio 13 d., apie 19.23 val. Vilniuje, Šiltnamių gatvėje, vairuodamas automobilį „Audi 80“ , valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 16, 37 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis ir žuvo pėsčioji G. B.. Šie kaltinamojo V. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą (kaltinamasis padarė labai sunkius padarinius sukėlusį neatsargų nusikaltimą), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-04-27 nutartimi buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pasibaigus lygtinio paleidimo laikotarpiui išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos, dirba), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – atsiprašė nukentėjusiosios, susitarė dėl žalos atlyginimo, įsidarbino – teikia pagrindo laikyti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo nusikalstamą veiką ir stengiasi sušvelninti dėl jo kaltės kilusius padarinius. Išvardytų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam, atsižvelgiant į ankstesnius teistumus ir sukeltus padarinius, skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo elgesį po nusikaltimo padarymo apibūdinančias aplinkybes bei pareikštą nukentėjusiosios poziciją, turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam V. P. gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo. Vienok, kaltinamajam nustatytini griežti įpareigojimai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo bei, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – užraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones).

Valstybinės ligonių kasos pareikštas 4 727,90 Lt civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 straipsniais,

nusprendė:

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį ir nubausti laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 – 3 dalimis paskirtos bausmės vykdymą kaltinamajam V. P. atidėti trejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams ir nustatant šiuos įpareigojimus:

per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajai S. G. atlyginti 15 000 Lt nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, per dvejus metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą 4 727,90 Lt turtinę žalą,be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš Viliaus P. V. ligonių kasai 4 727,90 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis