- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-12
- Bylos Nr.
- e2YT-607-1104/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-01185-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Z. R.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Z. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. G. kreipdamasi pareiškimu į teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos J. R. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. G. motina J. R.. J. R. su savo sutuoktiniu E. R. gyveno savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Pastatų teisinė registracija neatlikta (Sodyboje esančių pastatų fotonuotraukos, VĮ Registro centro gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis kopija pridedamos). Dėl 2018 metais prasidėjusios demencijos J. R. prarado galimybę savarankiškai gyventi savo sodyboje, nes dėl ligos negalėdavo paruošti maisto, tvarkytis namuose, tinkamai rūpintis sveikata (vartoti kasdien laiku ir tinkamus vaistus), tvarkyti finansinių reikalų, apmokėti sąskaitų. J. R. sutuoktinis E. R. irgi turėjo sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo tinkamai pasirūpinti savo sutuoktine. Esant tokiai situacijai, pareiškėjai teko abu savo tėvus apgyvendinti pas save (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos bute J. R. ir E. R. pradėjo gyventi nuo 2019 m. vasario mėnesio. Pareiškėja nuo to laiko, padedant savo šeimos nariams, rūpinosi tėvų sodyba, esančia (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pastangomis jos tėvų sodyba buvo tvarkoma: išvežtas nemažas kiekis susikaupusių šiukšlių, buvo genimas sodas, auginamos daržovės, gėlės, šienaujama sodybos aplinka, tvarkomas bitynas, pasinaudodama elektronine bankininkyste, pareiškėja mokėjo mokesčius už į sodybą tiekiamą elektros energiją ir šiukšlių išvežimą.
3. Nurodė, kad po J. R. mirties likusiu nekilnojamuoju turtu, o būtent: gyvenamuoju namu, garažu, ūkiniu pastatu, tvartu, malkine, viraline, lauko rūsiu, esančiais (duomenys neskelbtini), ir toliau rūpinosi pareiškėja. Pareiškėjos bute taip pat liko mirusios motinos asmeniniai dokumentai ir daiktai. Dalis šių mirusios motinos daiktų ir šiuo metu yra pareiškėjos žinioje, t. y. jos bute (duomenys neskelbtini). J. R. sutuoktinis E. R. miręs (duomenys neskelbtini).. J. R. ir E. R. vaikai yra dukra A. G. (pareiškėja; ikisantuokinė pavardė – R.) ir sūnus Z. R.. Pareiškėja A. G. po savo motinos mirties dėl jos palikimo paveldėjimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
4. Nurodė, kad nors po J. R. mirties jos palikimo priėmimu niekas nepasirūpino, tačiau faktiškai pareiškėja A. G. priėmė mirusios motinos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti ir juo disponuoti, tuo pačiu aktyviais veiksmais išreikšdama savo valią priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Po J. R. mirties jos dukros A. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko mirusiosios asmeniniai daiktai, pinigai, brangenybės, papuošalai, asmeniniai dokumentai, drabužiai, maldaknygės, fotoalbumai, lovatiesės, staltiesės. Pareiškėja ir jos šeimos nariai prižiūrėjo ir šiuo metu prižiūri tėvų J. R. ir E. R. sodybą, naudojasi namų apyvokos reikmenimis, žemės dirbimo įrankiais, moka reikiamus mokesčius, rūpinasi sodyboje esančiu turtu, prižiūri sodą, bityną. Jokių kitų asmenų, pretenduojančių į J. R. palikimą, nėra. Kadangi po J. R. mirties dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, todėl pareiškėja, siekdama sutvarkyti visus palikimo reikalus bei priimti motinos palikimą, kreipiasi į teismą tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiškai priėmė savo motinos (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad pareiškėjai niekada nekilo abejonių, kad ji nėra turto, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja. Pareiškėja niekada neatsisakė motinos palikimo, o priešingai - palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Suinteresuotas asmuo nurodė negavęs pranešimo dėl palikėjos J. R. palikimo perėjimo valstybei. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po J. R. mirties, perėjimą valstybei. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotam asmeniui Z. R. pareiškimas ir teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsiliepimo į pareiškimą suinteresuotas asmuo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
8. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
11 Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
12. Nagrinėjamu atveju po motinos J. R. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja paveldėjo palikėjos J. R. turtą, tačiau į notarą nesikreipė. Pareiškėjos motina J. R. testamento po savo mirties nepaliko, ką patvirtina Valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. rugsėjo 18 d. Testamentų registro išrašas. Palikėja buvo sudariusi santuoką su E. R. – (duomenys neskelbtini). Medicininis mirties liudijimas Nr. 23-62210921 patvirtina, kad palikėjos sutuoktinis, E. R., mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir E. R. yra palikėjos J. R. ir E. R. vaikai, ką patvirtina į bylą pateikti gimimo liudijimai. 2023 m. rugsėjo 18 d. Pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad J. R. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad palikėjos sutuoktinis nuosavybės teise nuo 1988 m. gruodžio 7 d. įgijo nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (pastatų teisinė registracija neatlikta).
13. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo Z. R. yra pirmos eilės įpėdiniai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo neišreiškė prieštaravimo, konstatuotina, kad pareiškėjai atitenka visas palikimas, atsiradęs po J. R. mirties (CK 5.11 straipsnis).
14. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 12 punkte, pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad rūpinosi tėvų nekilnojamuoju turtu dar jiems esant gyviems, taip pat po tėvų mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. pareiškėja paėmė palikėjos asmeninius daiktus, papuošalus, jais disponuoja bei valdo iki šiol, moka už elektrą, šiukšles. Nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėja perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.
15. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 14 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėja moka mokesčius, prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjos paliktus dokumentus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
16. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja A. G. priėmė palikimą po savo motinos J. R. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. R. mirties, paveldėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. Iš pareiškėjos valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2020 m. sausio 13 d. Įsakymo pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi J. R. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po J. R. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.