Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. D., D. D., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, jog antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje 2022 m. gruodžio 29 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/22/01750 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. išduoto vykdomojo dokumento – nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10364-793/2022 pagrindu dėl bendravimo tvarkos tėvui A. D. su sūnumi A. D.. Teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka, t. y. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta, kad vaiko tėvas A. D. bendrauja su sūnumi A. D. nelyginių savaičių šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 18.00 val., nustatytu laiku pasiimant sūnų iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant į sūnaus gyvenamąją ar kitą su vaiko mama sutartą vietą. D. D. jos teisės ir pareigos išaiškintos 2022 m. gruodžio 29 d. patvarkymu Nr. S-22-4-53091. 2023 m. sausio 5 d. antstolio reikalavimu vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį, D. D. supažindinta su įstatymo normomis, kurios privalomos vykdyti jai, kaip proceso šaliai – skolininkei. Skolininkei D. D. nurodyta, kad 2023 m. sausio 7 d. 11.00 val. ji privalo suteikti galimybę vaiko tėvui A. D. bendrauti su sūnumi A. D. nuo 11.00 val. iki 18.00 val. Pateikdamas prašymą priimti nutartį vykdyti 2022 m. gruodžio 29 d., A. D. nurodė, kad vaiko nematė nuo spalio mėn., kad nuvykus nustatytu metu pasiimti vaiko bendravimui, vaiko mama pasakė: „sūnaus niekada tau neduosiu ir nesvarbu teismo sprendimas, ... aš esu mama ir pati spręsiu kada duoti vaiką“. D. D. yra žinoma, kad teismo sprendimas privalo pasiekti tikslą – būti operatyviai ir tinkamai vykdomas, kad šio tikslo turi siekti proceso šalys, nepiktnaudžiaudamos savo teisėmis. 2023 m. sausio 5 d. telefoninio pokalbio su antstole metu, D. D. paaiškino, jog neketina suteikti galimybes vaikui bendrauti su tėvu be jos (mamos) dalyvavimo. Skolininkei išaiškintos jos teisės ir pareigos vykdymo procese. Už tinkamą įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą, už nustatytą teismo nutartimi bendravimo tvarkos laikymąsi atsakinga D. D., tačiau, išieškotojo teigimu, ji nevykdo jai deleguotos pareigos – 2023 m. sausio 7 d. taip pat bendravimas su vaiku, taip, kaip nurodyta nutartyje, nepavyko, nes mama neleido be jos priežiūros tėvui būti su vaiku.

3. 2023 m. sausio 19 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą dėl teismo nutarties nevykdymo.

4. Išvadoje nurodoma, jog 2022 m. gruodžio 19 d. teismas nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė ieškovui A. D. laikinąją bendravimo su vaiku A. D. tvarką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė D. D. teismo nutarties nevykdo, dėl to ieškovas su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį. Atkreipė dėmesį, jog vykdant teismo sprendimus, svarbu ne tik teisiškai įvertinti situaciją, tačiau pripažinti ir emocinę – psichologinę žalą nepilnamečiui asmeniui, kuris yra įtrauktas į šį procesą. Atsakomybė už vaikų psichikos sveikatą bei emocinę savijautą, bet kokiu atveju tenka vaiko tėvams. Pažymėjo, jog šalių santykiai yra konfliktiški, buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai A. D. atžvilgiu: 2022-10-20 Nr. 5VTP-2625 IR 2022-10-31 Nr. 5VTP-2729 bei Nr. 5VTP-3255. Užpildytos vaiko situacijos vertinimo anketos 2022-12-30 Nr. 5VSV-3279 IR 2022-11-08 Nr. 5vsv-2377, šeimai taikomas atvejo vadybos procesas.

5. 2023 m. vasario 1 d. teisme gautas suinteresuoto asmens D. D. atstovės pateiktas atsiliepimas dėl teismo sprendimo nevykdymo.

7. 2023 m. vasario 8 d. teisme gauti pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės papildomi paaiškinimai.

10. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens D. D. atstovė su pareiškimu nesutiko. Mano, jog pareiškimas yra nepagrįstas. Papildomai paaiškino, kad D. D. bendravimui neprieštarauja, tačiau nori kartu dalyvauti susitikimuose. Nutartyje nėra pasakyta kokiu atstumu nuo vaiko turi laikytis D. D.. Į pagrindinę bylą yra pateiktas ne vienas įrodymas dėl kokių priežasčių D. D. nenori sūnaus su tėvu palikti vieno. Vaikas būdamas su tėvu patiria didžiulį stresą, ko pasėkoje yra atsiradę neigiami liekamieji reiškiniai. Pažymėjo, kad pagrindinėje byloje yra pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vaidilutė Stalmokienė teismo posėdžio metu nurodė, jog tiek tėtis, tiek mama turi teisę dalyvauti vaiko gyvenime ir juo rūpintis. Mano, jog šioje situacijoje mama nenori suvokti, kad tėtis turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir mama. Mano, jog pasikeitusios vaiko emocijos gali būti dėl to, kad jis mato abiejų tėvų nesutarimą. Nepriimtinas mamos elgesys, jei ji visą laiką būna šalia, kuomet tėčiui priskirtas bendravimo su vaiku laikas. Tuo metu galimai kyla tarp šalių tarpusavio konfliktas, kurį mato vaikas. Vaikas neturi būti įtraukiamas į tėvų konfliktus. Teismo priimti sprendimai turi būti vykdomi pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

12. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolės Vidos Daugirdienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/22/01750, pradėta vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022-12-19 išduotos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10364-793/2022 pagrindu dėl bendravimo tvarkos tėvui A. D. su nepilnamečiu sūnumi A. D.. Minėtame vykdomajame rašte nurodyta A. D. laikina bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. D. tvarka:

12.1. Ieškovas (nepilnamečio vaiko tėvas) A. D. bendrauja su sūnumi A. D. nelyginių savaičių šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 18.00 val., nustatytu laiku A. D. paimant sūnų A. D. iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant sūnų A. D. į jo gyvenamąją ar kitą su atsakove (nepilnamečio vaiko mama) D. D. sutartą vietą.

12.2. Šalys turi teisę abipusiu sutarimu susitarti dėl kito ar papildomo ieškovo ir sūnaus bendravimo laiko.

13. Išieškotojas A. D. 2022-12-29 antstolės Vidos Daugirdienės kontorai pateikė vykdymui Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10364-793/2022, kaip vykdomąjį dokumentą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo A. D. naudai atsakovės D. D. atžvilgiu. Antstolė, gavusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, antstolė priėmė 2022-12-29 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. 0004/22/01750, apie tai buvo informuotas suinteresuotas asmuo D. D..

14. Antstolė Vida Daugirdienė 2023-01-05 vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/01750 surašė reikalavimą vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį Nr. S-2200000013, kuriuo D. D. supažindinta su įstatymo normomis, kurios privalomos vykdyti jai. D. D. nurodyta, kad 2023-01-07 ji privalo suteikti galimybę vaiko tėvui A. D. bendrauti su sūnumi A. D. nuo 11.00 val. iki 18.00 val.

15. Antstolė Vida Daugirdienė 2023-01-09 vykdomojoje byloje Nr. 0004/22/01750 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-4-1175, kuriuo nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-12-19 nutartis nėra tinkamai vykdoma.

16. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) straipsnis). CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

18. Kasacinio teismo plėtojamoje praktikoje nurodoma, jog tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

19. Sprendimo dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių jo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020).

20. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo faktas ir tėvo (motinos) atsakomybė nustatomi CPK 771 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal aptariamo straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

21. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Kiti, akte tiesiogiai nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkei skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamą vykdymą (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019).

22. Nagrinėjamu atveju antstolė prašo skirti D. D. baudą už konkrečia nutartimi, kuria buvo nustatyta bendravimo tvarka, nustatytų sąlygų nevykdymą. Antstolės teigimu, buvo pažeista Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-12-19 nutartimi nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su tėvu. D. D. privalėjo imtis priemonių, kad vykdomajame dokumente nurodyta bendravimo tvarka su tėvu A. D., būtų realizuota.

23. Kaip jau minėta 12 punkte, 2022-12-19 nutartimi nustatyta laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, t. y. ieškovas (nepilnamečio vaiko tėvas) A. D. bendrauja su sūnumi A. D. nelyginių savaičių šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 18.00 val., nustatytu laiku A. D. paimant sūnų A. D. iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžinant sūnų A. D. į jo gyvenamąją ar kitą su atsakove (nepilnamečio vaiko mama) D. D. sutartą vietą. Šalys turi teisę abipusiu sutarimu susitarti dėl kito ar papildomo ieškovo ir sūnaus bendravimo laiko.

24. Iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2022-12-24 A. D., teismo nustatytu laiku, atvyko pasimatyti su sūnumi, tačiau D. D. su sūnumi pasimatyti neleido. 2023 m. sausio 5 d. antstolė surašė reikalavimą vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria išaiškino D. D., jog ji privalo nekliudyti tėvui A. D. bendrauti su vaiku. Taip pat nurodė, jog A. D., vykdydamas įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, 2023-01-07 11.00 val. atvyks į vaiko gyvenamąją vietą pasiimti vaiko bendravimui. Minėtą dieną tėvo ir sūnaus bendravimas pilna apimtimi neįvyko. D. D. nesilaikė teismo nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos – A. D. su sūnumi leido susitikti tik viešoje vietoje, kartu susitikime dalyvaujant D. D.. Taip pat ir kiti susitikimai vyko tik vaiko motinai dalyvaujant, neleidžiant vaiko tėvui (A. D.) su vaiku pasilikti dviese.

25. Vykdomojoje byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 30 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-3279. Atkreiptinas dėmesys, jog anketos 19 punkte aprašytas 2022-12-29 vykusio bendravimo su vaiko motina turinys. Bendravimo metu buvo minimos 2022 m. gruodžio 19 d. teismo nutartimi priimtos laikinosios apsaugos priemonės. D. D. teigė, jog sūnaus vyrui neduos ir jų bendravimo neužtikrins, kol vaikui nebus suteikta visa specialistų pagalba. Taip pat teigė, jog jai nesvarbu kas jai bus, kokios baudos bus skiriamos, jai svarbiausia vaiko gerovė ir saugumas.

26. D. D., teikdama antstolei rašytinius paaiškinimus nurodė, jog sūnus matėsi su tėvu iki 2022 m. spalio 23 d. be jokių ribojimų, tačiau po paskutinio jų susitikimo D. D. kilo abejonių dėl sūnaus psichologinės sveikatos. Mano, jog įtakos tam turi A. D. atliekami veiksmai. Pažymėjo, jog tėvo ir sūnaus bendravimui neprieštarauja, tačiau šiuo metu bendravimas gali vykti tik jai kartu dalyvaujant.

27. Atkreiptinas dėmesys, jog 2022 m. gruodžio 19 d. teismo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, apskųsta nebuvo. Be to, nutartis yra vykdytina skubiai ir yra privaloma vykdyti nelaukiant jos įsiteisėjimo (CPK 152 straipsnio 1, 3 ir 6 dalys). Atsižvelgiant į tai, nutartis turėjo būti vykdoma nuo 2022 m. gruodžio 24 d., o ne nuo 2022 m. sausio 7 d., kaip teigiama D. D. atstovės pateiktame atsiliepime.

28. Teismo vertinimu, D. D. nesiėmė pakankamai priemonių, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka būtų įvykdyta pilna apimtimi, ją ignoravo, taip pažeisdama ne tik įsiteisėjusią teismo nutartį, bet ir prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais. Iš dalies sutiktina su institucijos byloje teikiančios išvadą teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad galimai vaiko emocinė būklė pablogėjo, kadangi vaikas priverstas matyti ir yra įtrauktas į šalių tarpusavio nesutarimus ir konfliktus. Byloje šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų D. D. išsakytas abejones dėl vaiko tėvo ir jo sukeltų pasekmių vaikui, todėl iki to laiko, kol buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 2022 m. gruodžio 19 d. priimta teismo nutartis privalėjo būti vykdoma pilna apimtimi.

29. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Pažymėtina, jog už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Parenkant baudos dydį taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo nevykdymo, nevykdymo motyvus ir poveikį šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesams ir pan. Kiekvienu atveju klausimas dėl baudos skyrimo ir jos dydžio svarstytinas ir vertintinas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes.

30. Įvertinus nustatytas aplinkybes, tai, kad pažeidimas buvo trumpalaikis ir nevykdomas tik iš dalies, taip pat tai, kad abiejų šalių santykiai yra itin konfliktiški, šiuo metu laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka iš dalies pakeista, spręstina, kad 30,00 Eur dydžio vienkartinės baudos skyrimas suinteresuotam asmeniui yra proporcinga, teisinga ir protinga atsakomybės forma nagrinėjamu atveju, visiškai atitinkanti pažeidimų pobūdį, trukmę, pasekmes.

31. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

32. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos (antstolės) pareiškimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, tenkintinas ir suinteresuotam asmeniui D. D. skirtina 30,00 Eur bauda suinteresuoto asmens A. D. naudai (CPK 185 straipsnis, 771 straipsnis).

33. Suinteresuotas asmuo D. D. pateikė įrodymus apie patirtas 200,00 Eur išlaidas už atsiliepimo parengimą. Nagrinėjamu atveju taikoma CPK 593 straipsnio 5 dalis, kuri numato jog pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis CPK 290-292 straipsniais, 771 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

antstolės Vidos Daugirdienės prašymą dėl baudos skyrimo tenkinti.

Paskirti suinteresuotam asmeniui D. D. suinteresuoto asmens A. D. naudai 30,00 Eur (trisdešimt Eur 00 ct) baudą už Klaipėdos apylinkės Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10364-793/2022, kuria buvo nustatyta laikina tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, nevykdymą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/22/01750 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.