Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-123-1196/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-04
Bylos Nr.
1-123-1196/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05891-2025-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miglė Janovičienė
Kaltinamasis
L. L.
Civilinis ieškovas
A. A.
Advokatai
Paulius Alšauskas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-123-1196/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05891-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.4; 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 4 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Astai Kielytei, Agnei Janickienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorėms Žanai Sokolovskai, Jolitai Okuškienei,

kaltinamajam L. L.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. A., jo atstovui advokatui Pauliui Alšauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. L. mušdamas nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam asmeniui, o būtent: 2025 m. vasario 14 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjęs į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena D. Š., koridoriuje buvusiam nukentėjusiajam A. A., tyčia sudavė ne mažiau šešis smūgius rankos kumščiais į veidą ir nugaros sritį, padarydamas daugybines poodines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, padarydamas nukentėjusiajam A. A. nosies sumušimą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu ir poodine kraujosruva nosies šoniniame paviršiuje, nusitęsiančia į kairės akies vokus, krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį dešinio VII šonkaulio lūžiu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir daugybines poodines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje ir odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, tai yra nesunkiai sutrikdė A. A. sveikatą. Tokiais veiksmais L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. L. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai, gailėjosi. Parodė, kad 2025 m. vasario 14 d. su draugais M. K. ir R. B. apie 23 val. atėjo pas pusseserę D. Š., kuri šventė vestuves, buvo išgėrę. Kažkiek pabuvo, o išeinant koridoriuje susistumdė su A. A., dėl ko susistumdė neprisimena. Prieš porą valandų buvo išgėręs alaus. Kai A. A. jį pastūmė, jis irgi jį pastūmė ir susimušė, rankos kumščiu A. A. trenkė į veidą, krūtinę 3-6 kartus. A. A. stovėjo ir nieko nesakė, bandė gintis, laikėsi užsidengęs veidą nuo smūgių. Dėl savo poelgio labai gailisi. Po įvykio nuvažiavo pas nukentėjusįjį į A. ir jo atsiprašė, nori susitaikyti, siūlė pinigų žalai atlyginti. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka atlyginti 2 500 Eur neturtinės žalos, 15 000 Eur žala jam yra per didelė, šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, šeimos neturi.

3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

4.1. apklaustas nukentėjusysis A. A. parodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Parodė, kad kaltinamasis buvo atvažiavęs pas jį į A. atsiprašė, bet jis jam dar neatleido. Dėl civilinio ieškinio galėjo susitarti, bet pasiūlyta suma jam buvo maža, buvo sutrikdyta sveikata, sulaužyti šonkauliai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2025 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini), švenčiant sugyventinės dukros vestuves buvo sužalotas L. L., kuris tą vakarą pirmas jį puolė ir sudavė smūgį į veido sritį, tada jis atgal sudavė vieną smūgį, kur pataikė, neprisimena. Tada L. L. jam vėl sudavė kumščiais smūgius į veido sritį ir dešinį šoną, nuo smūgių jis dengėsi veidą ir galvą, jautė smūgius į galvos sritį, nugarą ir dešinį šoną. Jautė, kaip L. L. jam sudavė kelis smūgius metaliniu vamzdžiu į nugaros dešinę pusę, jis prarado sąmonę ir daugiau nieko neprisimena. Su vamzdžiu jį mušė L. L., kadangi jis matė, kaip jis rankose jį laikė. Mano, kad suduoti smūgius ir jį mušti galėjo ir M. K., nors to nematė, bet jautė, todėl turi pretenzijų L. L. ir M. K.. R. B. pretenzijų neturi;

4.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės Dianos Vasiljevaitės 2025 m. vasario 19 d. specialisto išvados Nr. G 674/2025(01), duomenimis, A. A. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikė išvadą, kad: A. A. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs nosikaulių lūžiu ir poodinė kraujosruva nosies šoniniame paviršiuje, nusitęsiančia į kairės akies vokus, krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinio VII šonkaulio lūžiu ir daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis nugaros dešinėje ir odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai padaryti iki kreipiantis medicinos pagalbos 2025 m. vasario 15 d., labiausiai tikėtina neilgai trukus vienas po kito. Visumoje nustatyti sužalojimai dėl kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas būtų kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytuose sužalojimuose nėra užfiksavusių pėdsakų, leidžiančių pasisakyti apie įrankių kiekį, formą, dydžius. Visumoje, nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimuisi. Mažai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti vienkartinai nugriuvus. Neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje galėjo būti padarytas pačiam nukentėjusiajam kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais). Esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas;

4.3. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. S. nurodė, kad su sugyventiniu A. A., gyvena apie metus laiko. 2025 m. vasario 14 d. vyko jos dukros D. Š. vestuvės, (duomenys neskelbtini), kuriose ji su A. A. irgi dalyvavo. Apie vidurnaktį dar sėdėjo su jaunaisiais prie stalo, bendravo, A. A. išėjo iš kambario parūkyti, jiems būnant kambaryje išgirdo verandoje triukšmą. Girdėjosi šauksmai, trenksmai. Su dukra ir žentu iš kambario ėjo pažiūrėti, kas ten darosi, išėję į verandą pamatė tris jaunuolius, kurie konfliktavo su A. A., keikėsi necenzūriniais žodžiais, muštynių tuo metu jau nebuvo. Sugyventiniui iš nosies bėgo kraujas, jis buvo susiėmęs rankomis už šono. Jaunuolių paklausė, kas atsitiko, ko jie čia atėjo, kažkuris iš jų atsakė, kad „ne tavo reikalas“. Tie jaunuoliai jai pažįstami. Abi su dukra pradėjo juos varyti iš namų ir kiemo, tada jie išėjo į kiemą. Matė, kad L. L. rankose turėjo lazdą, bet kaip ji atrodė, neįsidėmėjo, buvo tamsu. L. L. lauke išeidamas su lazda sudaužė ant namo kampo buvusią vaizdo kamerą, kieme stovėjusio automobilio stiklus ir visi trys išėjo link miško. Buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba, kuri A. A. išvežė į ligoninę. Įvykio, kuomet buvo sumuštas A. A. nematė, matė tik kaip L. L. kieme su lazda viską daužė. Dėl ko jie atėjo ir taip pasielgė, nežino, jokio konflikto prieš tai su jais nebuvo;

4.4. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. Š. nurodė, kad iš 2025 m. vasario 14 d. į 2025 m. vasario 15 d. šventė vestuves namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Ji, jos vyras D. Š. ir kiti likę svečiai buvo neblaivūs. Tarp svečių buvo ir jos mama S. S. su sugyventiniu A. A.. Vėlai vakare mama užsimanė važiuoti namo į A. ir jos paprašė surasti vairuotoją, kas juos galėtų parvežti. Paskambinusi pažįstamam R. B., jo paklausė ar jis galėtų parvežti svečius namo, tačiau, jis pasakė, kad yra išgėręs ir negali vairuoti. Tada jie toliau baliavojo. Po kurio laiko išėjusi į tualetą, kuris yra lauke, išeinant iš namo, verandoje pamatė R. B., M. K. ir L. L., kuris rankoje laikė metalinį vamzdį apie 1,5 metro ilgio, kažkuris iš jų pasakė „kurį čia kurva parvežti“, ji jiems pasakė, kad nereikia nieko vežti ir nuėjo į tualetą. Grįžusi nuėjo į kambarį, jai atrodo, kad sakė, kad verandoje sėdi R. B., M. K. ir L. L.. Gerai visko neprisimena, nes buvo gerokai neblaivi, jai atrodo, kad neužilgo A. A. ėjo parūkyti, kai jam išėjus iš kambario pasigirdo triukšmas koridoriuje, lyg kažkas kažką trankytų. Išėjus pažiūrėti kas vyksta, pamatė sumuštą A. A., kurio veidas buvo kruvinas. Tada vienas iš svečių P. K. išeidamas iš kambario pažiūrėti kas čia vyksta, išeinant į lauką koridoriuje susistumdė su tais trimis jaunuoliais. Nematė kaip ir kas įvyko, kažkuriuo momentu P. K. pasiėmė už pilvo ir pamatė, kad jo ranka kraujuota. Kas jį sužeidė nematė, P. K. jai nieko nesakė. Ji tada paskambino 112, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Pamačius, kad kažkas P. K. sužalojo, grumtynės baigėsi. Nematė kaip buvo sumuštas A. A., nei kas sužalojo P. K.;

4.5. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. Š. nurodė, kad iš 2025 m. vasario 14 d. į 2025 m. vasario 15 d. šventė vestuves namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo neblaivūs, tačiau buvo ramu, jokių konfliktų nebuvo. Tarp svečių buvo ir žmonos mama S. S. su sugyventiniu A. A.. Bešvenčiant, vienam iš svečių A. A. išėjus į lauką, pasigirdo triukšmas, šauksmai. Išėję iš kambario pažiūrėti, pamatė, kad yra sumuštas A. A., kas ir kaip jį mušė, nematė. Buvo trys jam nepažįstami jaunuoliai, vienas iš jų rankoje turėjo kažkokį pagalį. Su jais aiškintis nėjo, buvo namo viduje. Po kurio laiko jaunuoliai pasišalino. Matė, kad vienas svečias vardu P. K. buvo išėjęs į lauką aiškintis su tais trimis jaunuoliais, vėliau grįžo į namus ir matė lyg jo marškinėliai pilvo srityje buvo kruvini, bet kas ir kaip jį sužalojo, nematė, jis taip pat jam nieko nepasakojo, atvykus GMP ir policijai niekam jokių pretenzijų neturėjo. Įvykio metu nukentėjo A. A., tačiau kaip jis buvo sumuštas, nematė;

4.6. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. K. nurodė, kad dalyvavo pažįstamos D. Š. vestuvėse, kuriose tiek jis, tiek kiti asmenys vartojo alkoholį, buvo gerokai neblaivūs, todėl įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Švenčiant D. Š. buvo apsipykusi su motina, todėl ieškojo, kas galėtų motiną parvežti namo, kažkam skambino. Po kurio laiko D. Š. ėjo į tualetą, grįžusi pasakė, kad atėję į kiemą L. L. su dviem draugais. Pasakė, kad L. L. rankose turi vamzdį. Tada jis su D. Š. išėjo į verandą, kurioje jie buvo, pakalbėti ir paprašyti, kad jie išeitų. L. L. rankose laikė metalinį vamzdį į kurį buvo atsirėmęs. Jis su D. Š. paprašė, kad jie išeitų, jiems pradėjus keiktis, jis su D. Š. grįžo atgal į kambarį. Vienas iš svečių A. A. ėjo į lauką, kai netrukus išgirdo triukšmą, kai jis grįžo buvo sumuštas, kruvinas. Kaip buvo tiksliai neprisimena, ar jie išėjo į koridorių, ar jie užėjo į kambario vidų, jis pajautė smūgį į galvos sritį su kietu daiktu, matė, kad jam sudavė L. L. ir atsijungė, jam atrodo, kad buvo praradęs sąmonę. Atsigavęs pajautė, kad kraujas bėga pilvo srityje, kaip ir kas jam sužalojo pilvą, pasakyti negali, neprisimena. Prisimena, kad buvo atvažiavusi greitoji pagalba ir policija. Dėl suduoto smūgio į galvos sritį ir pilvo sužalojimo niekam pretenzijų neturi ir ateityje neturės;

4.7. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Deivydas Kareniauskas nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate tyrėju. 2025 m. vasario 15 d. dirbo su vyriausiuoju patruliu M. Pakulnevičiumi, kai apie 00.05 val., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), sumušė 50 metų vyrą, nepažįstami atvykę vyrai su beizbolo lazdom. Pranešėjui galvos trauma, prašė paskubėti. Buvo gauti pranešimai tuo pačiu adresu, kad sudaužyta kamera ir reikalinga GMP vyrui ir moteriai, kad yra padurtas vyras peiliu, kuris praradinėja sąmonę. Įvykio vietoje, kieme juos pasitiko apsiverkusi moteris (D. Š.), kuri akivaizdžiai buvo neblaivi, kalbėjo nerišliai, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Paaiškino, kad 2025 m. vasario 14 d. jos namuose (duomenys neskelbtini) vyko jos vestuvių šventė. Apie vidurnaktį į namus atėjo L. L., su dviem draugais, R. B. ir M. K., kurie elgėsi agresyviai, pradėjo namuose viską daužyti, nulupo ant namo pritvirtintą vaizdo stebėjimo kamerą. Vestuvių šventėje dalyvavęs svečias A. A. (nustatytas 0,28 prom. neblaivumas), nurodė, kad jį sumušė minėti asmenys, buvo suduota į įvairias kūno vietas metaliniu strypu. Atvykusi greitoji medicinos pagalba A. A. išvežė į gydymo įstaigą. Įvykio vietoje buvo svečias P. K., kuriam galimai peiliu buvo sužalotas pilvas. P. K. buvo neblaivus (nustatytas 2,89 prom. girtumas), GMP jį apžiūrėjo rimtų sužalojimų nenustatė. P. K. nenurodė kas ir kaip jį sužalojo, pretenzijų niekam nereiškė. Įvykio vietoje buvę asmenys konkrečiai nenurodė, kuris iš trijų minėtų jaunuoliu metaliniu strypu sumušė A. A.. Jiems atvykus, jaunuoliai kurie sukėlė muštynes, buvo pasišalinę, jų surasti nepavyko;

4.8. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. B. nurodė, kad 2025 m. vasario 14 d. su draugais L. L. ir M. K. pas L. L. pirtyje (duomenys neskelbtini) gėrė alų, buvo neblaivūs. L. L., o vėliau ir M. K. paskambino P. K., kuris prašė parvežti pažįstamos D. Š. mamą su sugyventiniu namo. Neprisimena, kuris paprašė už nuvežimą pinigų, kiek tiksliai, neprisimena, tada P. K. susinervinęs telefonu pradėjo juos keikti, visokiais žodžiais vadinti. L. L. ir M. K. skambino ir D. Š., kuri pasakė, kad reikia motiną nuvežti namo. Tada jie visi trys išėjo pas D. Š., išsiaiškinti, ko jie nori. Su savimi jokių daiktų, pagalių, vamzdžių neturėjo ir nematė, kad draugai su savimi ką nors turėtų. Atėję visi trys užėjo į vidų, į kambarį, kur buvo susirinkę žmonių, žino, kad jie šventė D. Š. vestuves. M. K. paklausė, ką ir kur reikia nuvežti, S. S. pasakė, kad ją reikia parvežti su sugyventiniu namo į A.. M. K. pasakė, kad duotų mašiną ir jis nuveš. Kažkas iš svečių pasakė, kad neduos jokios mašinos. M. K. ir L. L. išėjo iš kambario į lauką, jis dar liko kambaryje kalbėti. Kambaryje buvę asmenys buvo neblaivūs, pradėjo reikšti nepasitenkinimą, kad jie atėjo, šaukė, liepė eiti lauk, buvo šurmulys kambaryje. Jis apsisuko ir ėjo iš kambario į lauką. Atidaręs duris į koridorių, jame pamatė stovintį A. A.. Koridoriuje buvo tamsu, šviesos nebuvo, todėl nematė ir nepastebėjo, kad jis būtų sumuštas. Jis jam nieko nesakė, todėl pro jį praėjo ir išėjo į lauką, kur stovėjo L. L., M. K. kieme nematė. Netrukus iš namo išėjo svečiai į lauką, kurie rėkavo keikėsi, buvo agresyviai nusiteikę, todėl jie su L. L. išėjo iš sodybos. Eidami iš sodybos, sutiko M. K. einantį namo. Nematė kaip buvo sužalotas A. A., nes tuo metu buvo kambaryje. Vėliau L. L. jam pasakė, kad su A. A. koridoriuje abu susistumdė, kaip buvo iš tikrųjų nieko pasakyti negali, nematė;

4.9. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K. nurodė, kad 2025 m. vasario 14 d. grįžęs iš Vilniaus susitiko su draugais L. L. ir R. B., kur pas L. L. pirtyje (duomenys neskelbtini) šventė Valentino dieną, vartojo alkoholį, gėrė alų, visi trys buvo neblaivūs. Tą vakarą tiek jam, tiek L. L. paskambinusi D. Š. ir dar kažkoks vyriškis, prašė kažką namo parvežti. Tiek jis, tiek L. L. pasakė, kad yra neblaivūs ir negali nieko nuvežti. Tada juos kažkoks vyriškis telefonu išvadino necenzūriniais žodžiais. Negali pasakyti, kuris iš jų pasiūlė nueiti pas D. Š. į namus, norėjo išsiaiškinti dėl ko juos išvadino necenzūriniais žodžiais. Žinojo, kad D. Š. švenčia vestuves. Buvo vėlus vakaras, kai visi trys pėsčiomis nuėjo į D. Š. namus. Matė, kad atėjus į kiemą L. L. rankoje turėjo metalinį vamzdį, bet iš kur jis jį paėmė, negali pasakyti, nematė. Visi trys pasibeldė į duris, kurias atidarė nepažįstamas vyriškis, jie jo paklausė, ką reikia kur nuvežti. Jis pasakė, kad jį su sugyventine reikia nuvežti į A., jie pasakė, duokit automobilį, o jie suras blaivų vairuotoją. Jis pradėjo priekaištauti, kodėl jiems turi duoti automobilį, kodėl jie su savo negali nuvežti, pradėjo juos varyti lauk. Jis apsisuko ir išėjo į lauką. Atsisukęs pamatė muštynes, koridoriuje L. L. buvo susikibęs su tuo nepažįstamu vyriškiu, R. B. tuo metu buvo namo viduje, kambaryje. Koridoriukas buvo labai mažas, šalia buvo laiptai. Jis pradėjo skirti L. L. su tuo vyriškiu. Nematė kiek ir su kuo L. L. tam vyriškiui sudavė smūgių, viskas įvyko labai greitai, buvo tamsu. Nepavykus jų išskirti, jis apsisuko ir išėjo į lauką. Ką veikė R. B. negali pasakyti, nes buvo lauke. Netrukus į lauką išėjo L. L., po kažkiek laiko išėjo R. B.. Jie tuo metu keikėsi su svečiais, kurie išėjo į lauką, jis nenorėdamas veltis į konfliktą, apsisuko ir išėjo atgal link namų. Einant link namų, L. L. su R. B. jį pasivijo, jie grįžo atgal į pirtį, kur jis nuėjo miegoti. Nei tam vyriškiui (A. A.), nei kitam asmeniui, jis asmeniškai nesudavė nei vieno smūgio, atvirkščiai bandė juos išskirti, todėl negalėjo jo sužaloti. Mano, kad jį galėjo sužaloti L. L., nes matė, kad jie buvo susikibę, grūmėsi. 2025 m. balandžio 3 d. L. L. susisiekęs su juo, pranešė, kad vyriškis (A. A.), kuris tą vakarą buvo sužalotas, nori su jais susitikti, pakalbėti. Jie nuvažiavo pas jį į namus, visi trys atsiprašė.

5. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Likę įrodymai neprieštaringi, nuoseklūs. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog iš byloje esančių duomenų galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikalstamą veiką bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas) kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

6. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-196-303/2022). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui) tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014). Visgi, net ir tokiu atveju turi būti nustatyta, kad asmuo siekia bent jau nežymiai sutrikdyti nukentėjusio asmens sveikatą.

7. Nors kaltinamasis ir prisipažino kaltu, nukentėjusiojo parodymų patikimumą neginčijamai patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam A. A. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs nosikaulių lūžiu ir poodine kraujosruva nosies šoniniame paviršiuje, nusitęsiančia į kairės akies vokus, krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinio VII šonkaulio lūžiu ir daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis nugaros dešinėje ir odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Specialisto išvadoje taip pat pažymėta, jog sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė nukentėjusiajam ne mažiau šešis smūgius kumščiu į veidą, nugaros sritį, padarydamas daugybines poodines kraujosruvas nugaros dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat padarė nosikaulių lūžius, dešinio VII šonkaulio lūžį, taip sukėlė A. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, jog kaltinamasis atliko aktyvius smurtinius veiksmus į vieną iš asmens gyvybei ir sveikatai svarbių kūno dalių – galvą – parodo, kad jis suvokęs pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjęs taip veikti, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, tiek specialisto išvadoje užfiksuota informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

8. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, konstatuoja, kad L. L. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio

9. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

10. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis); L. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Nors L. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nukentėjusiojo atstovo nuomone kaltinamojo prisipažinimas nėra nuoširdus, prisipažinimą vertina kaip siekį palengvinti savo kaltę ir gauti mažesnę bausmę. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltinamasis jau nuo pat pradžių, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisiamajame posėdyje pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nemenkino, nesiekė savęs pateisinti ar savo veiksmus pateikti kaip mažiau pavojingus, nukentėjusiojo atsiprašė, dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą 364,06 Eur civilinį ieškinį, bandė susitarti ir su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, bet susitarti nepavyko, taigi vertinant teismo posėdyje išdėstytą kaltinamojo elgesį, poziciją dėl kaltės pripažinimo, yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią, vieną iš švelnesnių bausmės rūšių - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 4 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti L. L. bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Dėl civilinių ieškinių (ne) pagrįstumo

11. Nustatyta, kad civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2025 m. gegužės 7 d. pareikšto 364,06 Eur civilinio ieškinio atsisakė, kadangi kaltinamasis L. L. žalą už suteiktas gydymo paslaugas nukentėjusiajam A. A., Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlygimo ikiteisminio tyrimo metu.

12. BPK numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

13. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo 139,92 Eur turtinės ir 15 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis gydėsi vaistais, tepalais, kurių kaina 12,67 Eur. Nukentėjusysis privalėjo vykti į gydymo įstaigas, ikiteisminio tyrimo įstaigą procesiniams veiksmams atlikti, kadangi nukentėjusysis nuo 2025 m. rugpjūčio mėn. gyvena (duomenys neskelbtini), patyrė 127,25 Eur kelionės išlaidas. Be turtinės žalos padaryta ir neturtinė žala, kurią įvertimo 15 000,00 Eur suma. Dėl neteisėtų kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė stiprų skausmą, kuris tęsėsi apie 2 mėnesius. Dėl nosies lūžimo ilgą laiką negalėjo normaliai kvėpuoti, pradžioje buvo sunku net kalbėti, nosies lūžimas turi pasekmių ir šiai dienai, nosies forma yra pakitusi, estetiškai pažeista, po traumos atsirado knarkimas. Gydymosi laikotarpiu negalėjo valgyti kieto maisto, kramtymas sukeldavo papildomą skausmą, teko keisti įprastą maisto racioną, ruošti tyres, košes ir pan. Dėl galvos sumušimo patyrė smegenų sukrėtimą, dažnai pykino, svaigo galva, šios pasekmės jaučiamos iki šiol, t. y. dažniau be priežasties atsiranda galvos skausmai, svaigimas. Dėl šonkaulių lūžimų ir kūno sumušimų negalėjo normaliai miegoti, teko naudoti specialų diržą, kuris imobilizuodavo krūtinės ląstą, ilgą laiką negalėjo dirbti fizinių darbų, dėl ko apie 4 mėnesius buvo nedarbingas net ir buityje, buvo priklausomas nuo aplinkinių. Kaltinamojo sukeltas fizinis bei dvasinis skausmas nėra išnykęs iki šiol, nuolat jaučia nepatogumus, nemalonius prisiminimus, skausmingus išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą, taigi šios aplinkybės daro stiprią įtaką kasdieniniam gyvenimui bei emocinei būklei.

14. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad 139,92 Eur turtinę žalą patyrė pirkdamas vaistus, tepalus, kurių sumą sudaro 12,67 Eur, 127,25 Eur sudaro kelionės išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė išlaidas vaistams, kelionės išlaidoms, teismas sprendžia, jog civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

15. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

16. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo vartotas smurtas pasireiškė mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais - kumščiais suduodant į veidą ir nugaros sritį, dėl kurių nukentėjusiajam buvo padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs nosikaulių lūžiu ir poodine kraujosruva nosies šoniniame paviršiuje, nusitęsiančia į kairės akies vokus, krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dešinio VII šonkaulio lūžiu ir daugybinėmis poodinėmis kraujosruvomis nugaros dešinėje ir odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų L. L. veiksmų – fizinio smurto panaudojimo - nukentėjusysis patyrė ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, kurie nėra išnykęs iki šiol, vis dar jaučia nepatogumus, išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą, o tai daro stiprią įtaką kasdieniniam gyvenimui.

17. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Nustatant nukentėjusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos dydį, ne mažiau svarbūs ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

18. Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024).

19. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat ir į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, trukmę, netekto darbingumo laipsnį, atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius, galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse), kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui. Šios aplinkybės reikšmingos, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą, t. y. priteisiamos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-697/2018).

20. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartas bylos aplinkybes, reikšmingas vertinant patirtos neturtinės žalos dydį, t. y. į nukentėjusiojo patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, patirtą dvasinį sukrėtimą bei kaltininko tyčią, taip pat į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, teismų praktiką, mano, kad, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam A. A. priteistina 3 000,00 Eur neturtinė žala. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam, teismo vertinimu, yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus bei formuojamą teismų praktiką.

21. Nukentėjusiojo atstovas advokatas P. A. taip pat pateikė prašymą atlyginti 870,00 Eur advokato atstovavimo išlaidas. Nurodė, kad nukentėjusysis išleido 870,00 Eur teisinėms paslaugoms, kurias sudaro advokato susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga, kelionės išlaidos ir atstovavimas 2025 m. spalio 6 d. procesiniame veiksme (akistatoje), kelionės išlaidos ir atstovavimas 2025 m. spalio 12 d. procesiniame veiksme (parodymų patikrinimo vietoje), civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą 2026 m. sausio 19 d. teisme. Atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo kriterijus, įvertinus tai, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos pateiktais dokumentais, prašymąas tenkintinas ir BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu iš kaltinamojo L. L. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. A. priteistina 870,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

22. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. balandžio 9 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomoji priemonė paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė naikintina.

23. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašu, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, skirti L. L. baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš L. L. nukentėjusiojo A. A. naudai 139,92 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 92 ct) turtinės ir 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 139,92 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto trisdešimt devynių eurų 92 ct) sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir 870,00 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. A. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. balandžio 9 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmeną su garso ir vaizdo įrašais, esančią baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Miglė Janovičienė