Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteista 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2025 m. spalio 12 d. l0.45 val. iki 2025 m. spalio 13 d. 10.47 val., tai yra 1 diena. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, E. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. spalio 13 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, E. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „BMW 530XD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. E. J. laikino nuosavybės teisių į automobilį „BMW 530XD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies dėl šio automobilio konfiskavimo įvykdymo. E. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. J. nuteista už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent: ji 2025 m. spalio 12 d., apie l0.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „BMW 530XD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,82 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu, nuteistoji nesutinka su jai paskirtos arešto bausmės rūšimi ir prašo skirti kitos rūšies bausmę ar sumažinti paskirtos bausmės dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).

8. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajai E. J. paskirtos bausmės, nusprendžia, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir išanalizavo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju E. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas E. J. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo vertino kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios išvados pagrįstai padarytos remiantis baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma. Teismas nenustatė E. J. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis. E. J. anksčiau buvo teista už apysunkius nusikaltimus arešto bausme, nors bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau E. J. nepateisino jai išreikšto pasitikėjimo ir teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į E. J. sunkią finansinę padėtį, kadangi ji nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų, pagrįstai jai neskyrė baudos.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs anksčiau aptartas nuteistosios asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai skiriant ne pačią griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Byloje nustatyti duomenys suteikia pagrindą manyti, kad nuteistoji nėra linkusi keisti savo požiūrio ir nusikalstamo pobūdžio nuostatų, nėra linkusi laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių ir pakartotinai daro nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios E. J. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta, nėra pagrindo vertinti kaip padarytos atsitiktinai, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms. Tai, kad E. J., neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (nustatytas 2,82 promilės neblaivumas), neabejotinai neigiamai charakterizuoja apeliantę ir leidžia pagrįstai manyti, jog E. J. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme, o iš ankstesnio teistumo nepasimokė ir išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju teisinga yra būtent sankcijoje numatyta arešto bausmė. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme E. J. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl to nuteistajai paskirta bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta 30 parų arešto bausmė. Skundžiamame nuosprendyje teismas pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, taikymo pagrįstai nenustatė pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs padarytos veikos pavojingumą, nuteistosios asmenybę, taip pat nenustatė tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus E. J. paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių nebuvo nurodyta ir apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde akcentuojamas E. J. siekis atlyginti padarytą žalą, jos sunki turtinė padėtis, jaunas amžius nesudaro pagrindo skirti jai švelnesnę bausmę. Taip pat ir nuteistosios tvirtinimas, kad arešto bausmės atlikimas jai sutrukdys susirasti darbą ir atlyginti padarytą žalą, nesudaro pagrindo švelninti paskirtos bausmės, kadangi nuteistosios ketinimai pradėti dirbti yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais konkrečiais duomenimis apie darbo paieškas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog esant išvardytų aplinkybių visumai nuteistajai skirti švelnesnę bausmės rūšį ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pagrindo, nes pasiekti bausmės tikslus galima tik paskyrus realią arešto bausmę.

10. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajai E. J. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu E. J. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistosios bausmei individualizuoti, vertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai E. J. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta 45 parų arešto bausmė, kurios dydis yra gerokai mažesnis už nusikaltimą skiriamos šios bausmės rūšies numatytą vidurkį, nėra aiškiai per griežta. Be to, arešto bausmė dar sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. E. J. nusikalstamą veiką padarė būdama teista, anksčiau jai jau buvo skirta arešto bausmė, teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju švelnesnė bausmė nuteistajai būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

11. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. J. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę 30 parų arešto bausmę. E. J. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jos padarytai nusikalstamai veikai, taip pat jos asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios E. J. apeliacinį skundą atmesti.