Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo bankrutavusios R. V. firmos „Žemaitijos radijas“ bankroto administratoriaus UAB „VTD GROUP“ įgalioto asmens T. R. prašymą dėl R. V. firmos „Žemaitijos radijas“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas bankrutavusios R. V. firmos „Žemaitijos radijas“ bankroto administratorius UAB „VTD GROUP“ prašo pripažinti R. V. firmos „Žemaitijos radijas“ bankrotą tyčiniu (2–6 b. l.). Teigia, kad R. V. neinicijavo bankroto proceso įmonei, nors skolų kreditoriams mokėjimo terminai suėjo 2005–2012 metais; neperdavė administratoriui dalies įmonės turto; netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir nuo 2008 m. neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau VMI) deklaracijų, taip slėpdamas įmonės turtinę padėtį; didino įmonės įsipareigojimus kreditoriams; neatsiskaitė su įmonės darbuotoju.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Mažeikių skyrius prašo pareiškimą tenkinti (63 b. l.). Nurodo, kad įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais ir išvengti bankroto, tačiau įmonės savininkas netinkamai vykdė savo pareigas, netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir įmonės turimomis lėšomis nedengė skolų kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Pagal CPK 179 str. 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 29 d. nutartimi R. V. firmai „Žemaitijos radijas“ iškelta bankroto byla ir įmonės administratoriumi paskirtas T. R. (civ. byla Nr. B2-161-154/2014) (11–12 b. l.).

Šiaulių apygardos teismo2012 m. birželio 19 d. nutartimi T. R. atstatydintas iš bankrutavusios R. V. firmos „Žemaitijos radijas“ administratoriaus pareigų ir 2012 m. birželio 29 d. nutartimi įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „VTD GROUP“.

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtinti bankrutavusios R. V. firmos „Žemaitijos radijas“ patikslinti 78 874,00 Lt kreditoriniai reikalavimai.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiama teismo nutartis

Dėl tyčinio bankroto požymių

Administratoriaus UAB „VTD GROUP“ įgalioto asmens prašymas dėl R. V. firmos „Žemaitijos radijas“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis:

1) įmonės savininkas R. V. nevykdė / netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ redakcijos aktualios nuo 2014-04-1220 str. 2 d. 1 p.);

2) buvo priimti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p.);

3) teisės aktų reikalaujama įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).

Taip pat administratoriaus įgaliotas asmuo nurodo, kad yra ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, kai tyčinis bankrotas yra preziumuojamas, jeigu nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo ir įmonės darbuotojui ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Įstatyme nenurodyta aplinkybių, kurioms esant, galima būtų teigti, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai. Pažymėtina, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

VĮ „Registrų centro“ duomenimis, įmonė įregistruota1994 m. vasario 10 d.

Šiaulių apygardos teismui sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo R. V. firmai „Žemaitijos radijas“, įmonės vadovas Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 25 d. ir 2011 m. gruodžio 3 d. nutartimis buvo įpareigotas pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, duomenis apie turtą, kreditorių ir debitorių sąrašus, tačiau įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai teismui nebuvo pateikti ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi įmonės savininkui R. V. buvo paskirta 200 Lt bauda bei jis pakartotinai įpareigotas pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismo įpareigojimai nebuvo įvykdyti, dėl to teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi teismas pakartotinai paskyrė įmonės savininkui R. V. 500 Lt baudą ir dar kartą įpareigojo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismo įpareigojimai nebuvo įvykdyti. Taigi įmonės savininkas R. V. tyčia ir sąmoningai nepateikė teismui įmonės dokumentų, vilkino bankroto procesą, pažeidė bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, o tuo pačiu kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgdamas į tai, kad teismui nebuvo pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovavosi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Telšių skyriauspateiktais duomenimis, pagal kuriuos nustatyta, jog R. V. firma „Žemaitijos radijas“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bankroto bylos iškėlimo metu neturėjo, įmonės savininko R. V. vardu buvo registruota viena transporto priemonė ir ji buvo areštuota, įmonės skola VSDFV Telšių skyriui siekė 17 490,43 Lt, Valstybinei mokesčių inspekcijai - 9834,40 Lt.

Bylos duomenimis, Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo nusprendė pripažinti R. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir nubausti 8 MGL, t. y. 1 040 Lt, bauda (baudžiamoji byla Nr. 1-290-344/2012) (66–67 b. l.). Iš šio teismo baudžiamojo įsakymo turinio matyti, kad teismas rėmėsi 2012 m. lapkričio 6 d. specialisto išvada, pagal kurią dėl R. V. padarytų LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti R. V. firmos „Žemaitijos radijas“ laikotarpio nuo 2009 iki 2011 m. turto. Pažymėtina, kad įmonės savininkas R. V. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarimu administracinių teisių pažeidimų byloje Nr. A2.9-116–187/2010 R. V. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą LR ATPK 172³ straipsnyje (Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų nevykdymas), ir jam paskirta 200,00 Lt administracinė bauda. Teismas nustatė, kad įmonės savininkas nevykdė Valstybės mokesčių inspekcijos nurodymų ir neteikė patikrinti įmonės buhalterinių dokumentų.

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. A2.8-696–187/2010 teismas nutarė R. V. pripažinti padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 172³ straipsnyje, ir paskirti jam 300,00 Lt administracinę baudą už tai, kad įmonės savininkas nepristatė Telšių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai 2008 metų metinės pelno mokesčio deklaracijos.

Teismas, įvertindamas prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad R. V. firmos „Žemaitijos radijas“ valdymo organai (savininkas) nevykdė (netinkamai vykdė) įstatymuose ir įmonės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinius dokumentus, sąmoningai slėpė duomenis apie įmonės turtą ir finansinę padėtį, dėl to nėra galimybės nustatyti tikrus įmonės finansinius rodiklius.

Iš Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-2252-187/2012 matyti, kad bankrutavusiai R. V. firmai „Žemaitijos radijas“ iš R. V. buvo priteista 126 097,20 Lt skola ir nustatyta, jog pagal 2008 m. gruodžio 1–31 d. įmonės kasos knygą minėto laikotarpio pabaigos likutis sudarė 114 077,20 Lt, o nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2010 m. spalio 1 d. pagal kasos pajamų orderius įmonės savininkas įmonei buvo skolingas 12 020 Lt, tačiau įmonės savininkas bankroto administratoriui neperdavė įmonės turto (114 077,20 Lt) ir nesumokėjo 12 020 Lt skolos (22–23 b. l.).

Akivaizdu, kad tokias veiksmais įmonės savininkas sąmoningai pablogino bendrovės finansinę padėtį, įmonės turtu nedengė įsiskolinimų kreditoriams ir gresiant bankrotui, neišsaugojo įmonės turto, tuo sumažindamas įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

Minėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlygą, kai tyčinis bankrotas yra preziumuojamas, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Įmonės turtinę ir finansinę padėtį geriausiai turi žinoti jos vadovas (savininkas). Tuo atveju, kai įmonė nebėra pajėgi arba gali būti nebepajėgi įvykdyti prievolių kitai šaliai, apie tai yra ar turi būti žinoma jos vadovui (savininkui). Jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas (savininkas) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau sunkina įmonės turtinę padėtį bei jos kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą iš įmonės, tai taip pat turi būti laikoma tyčinio bankroto požymiu.

LITEKO duomenimis, R. V. jau 2008 metais administracinėje byloje Nr. A1-4-671/2008 pripažino, kad įmonė yra skolinga ir neturi galimybės laiku sumokėti mokesčių, t. y. vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. R. V., siekdamas išvengti įsipareigojimų valstybės biudžetui vykdymo, nelegaliai įdarbindavo asmenis ir jam ne kartą buvo skirta bauda už nelegaliai dirbančius asmenis (administracinės bylos Nr. Nr. A1-8-671/2008; A1-4-671/2008; A2.1-23–187/2009).Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu už akių, be kita ko, priteisė iš R. V. firmos „Žemaitijos radijas“ buvusiam įmonės darbuotojui D. Š., 2100 Lt skolą, 4883,79 Lt vidutinį darbo užmokestį (civilinėje byloje Nr. 2-2614-671/2010) (24–26 b. l.).

Byloje nėra duomenų, kad įmonės savininkas R. V. siekė vykdyti kreditoriams prisiimtus įsipareigojimus, nuo 2005 metų siekė išlaikyti įmonę ir buvo dedamos pastangos gauti pelno ir išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Priešingai, iš kreditorių suvestinės matyti, kad 2005–2009 m. nebuvo dengiami įsipareigojimai kreditoriams (7 b. l.), socialinio mokesčio ir pelno mokesčio įsiskolinimai susidarė nuo 2007-10-01 (30 b. l.), įsipareigojimai VSDFV biudžetui nebuvo vykdomi ir įmokos nebuvo mokomos nuo 2009-01-15 (28 b. l.).

Šios aplinkybės rodo, kad įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

R. V. firmos „Žemaitijos radijas“ savininkas R. V. atliko ir kitus tyčinius veiksmus, priešingus įmonės teisėtai veiklai: pvz., nevykdė Telšių rajono apylinkės teismo nutarties, priimtos 2010-08-02 civilinėje byloje Nr. 2-1700-671/2010 ir 2011-05-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1195-187/2011, t. y. įpareigojimų nutraukti neteisėtą LATGA-A atstovaujamų autorių teisių subjektų kūrinių transliaciją 95,4 MHZ dažniu FM bangų ruože (baudžiamoji byla Nr. 1-175-671/2013).

Minėta kad, nepaisydamas vis didėjančių įmonės skolų, R. V. nepanaudojo įmonės lėšų (114 077,20 Lt) kreditoriniams reikalavimams padengti (Telšių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2252-187/2012), siekė gauti asmeninės naudos ir tokiu būdu pažeidė pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis sąžiningai ir lojaliai (CK 2.87 str.). Teismas daro išvadą, kad įmonės vadovas pažeidė visų kreditorių, tarp jų: valstybės bei jos valdomų fondų interesus, kadangi nesielgę kaip rūpestingas ir apdairus vadovas ir pirmiausia neatsiskaitė su įmonės kreditoriais. Teismo vertinimu, įmonės savininko R. V. veiksmai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

Esant prieš tai minėtam tyčiniam blogam įmonės valdymui, įmonės vadovui nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, neišsaugojus ir neperdavus administratoriui įmonės turto (lėšų) ir teismui nepateikus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti apie kryptingą įmonės savininko R. V. veikimą priešingą įmonės ir jos kreditorių interesams, todėl bankrutavusios R. V. firmos „Žemaitijos radijas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti tyčiniu bankrutavusios R. V. firmos „Žemaitijos radijas“ (į. k. 180263936) bankrotą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Šiaulių apygardos prokuratūrai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos.

Šios nutarties kopijas išsiųsti bankroto administratoriui UAB „VTD GROUP“.

Įpareigoti bankroto administratorių UAB „VTD GROUP“ apie šios nutarties priėmimą informuoti visus įmonės kreditorius.

Pavesti bankroto administratoriui UAB „VTD GROUP“ patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.