- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- eA-254-552/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02158-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. L.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. L.) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. A. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. spalio 2 d kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą. su skundu, kurį patikslino 2016 m. spalio 26 d., prašydama panaikinti atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus (toliau – ir NŽT Telšių skyrius) 2016 m. birželio 16 d. raštą Nr. 37SD-2122-(14.37.104) (toliau – ir Raštas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 1SS-2548-(7.5.) (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja skundą grindė šiomis aplinkybėmis:
2.1. Nurodė, kad A. A. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami). Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbiami), sudarytos 2015 m. sausio 8 d., pagrindu šį žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja nuomininkas R. L.. Nuomininkas nuo pat nuomos sutarties sudarymo visiškai nesilaiko A. A. žemės sklypo pažymėtų ribų, ardamas žemę, išaria ir greta esančius žemės sklypus ir įregistruotus viešuosius kelius ir jų vėliau nesutvarko, tinkamai nesutvarko žemės sklypo (nuolat pilna šiukšlių). Dėl tokių jo veiksmų pareiškėja kreipėsi į NŽT Telšių skyrių, kad būtų atliktas žemės sklypo naudojimo patikrinimas.
2.2. NŽT Telšių skyrius 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 37SD-1256-(14.37.50.) informavo pareiškėją, kad patikrinus R. L. nuomojamą žemės sklypą yra nustatyti pažeidimai. Buvo nustatyta, kad ties 1 ir 19 riboženkliais yra apartas kelias, t. y. išarta už sklypo ribos. Ties 9-10 riboženkliu taip pat išarta už sklypo ribos. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. L. buvo įpareigotas šiuos pažeidimus pašalinti iki 2016 m. gegužės 20 d. Kartu su 2016 m. balandžio 8 d. raštu NŽT Telšių skyrius pareiškėjai pateikė 2016 m. balandžio 1 d. žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 37ŽN-23-(14.37.73.) ir Nr. 37ŽN-24-(14.37.73.) su priedais.
2.3. Pareiškėja, matydama, kad iki 2016 m. gegužės 20 d. R. L. nepašalino ir nepradėjo šalinti jokių užfiksuotų pažeidimų, 2016 m. gegužės 16 d. NŽT Telšių skyriui pateikė pranešimą su priedais (spalvotomis fotonuotraukomis). NŽT Telšių skyriaus 2016 m. birželio 16 d. raštu Nr. 37SD-2122-(14.37.104.) pareiškėja buvo informuota, kad kelio dalis tarp riboženklių Nr. 1-19-18-17 išlyginta; tarp riboženklių Nr. 11-10 išarta ir pasėti pasėliai maždaug 2,8 m plotyje į nesuformuotą valstybinės žemės sklypą; nuomininkas įpareigotas, nukirtus javus, žemės sklypo ribos nepažeisti; tikrinimo metu žemės sklype šiukšlių nerasta, kitų pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
2.4. Pareiškėja, nesutikdama su tokiais teritorinio skyriaus teiginiais ir padarytomis išvadomis, ir matydama, kad faktinė situacija yra visiškai kitokia, pateikė skundą NŽT. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2016 m. rugpjūčio 17 d. priėmė Sprendimą, kuriame nurodyta, kad visus pažeidimus R. L. pašalino. Tačiau dar iki minimo sprendimo priėmimo pareiškėja 2016 m. birželio 29 d. pateikė papildomus paaiškinimus su naujomis fotonuotraukomis, patvirtinančius, kad R. L. jokių pažeidimų nepašalino, o pažeidimai nefiksuojami dėl galimo suinteresuotumo ir/ar kitų nežinomų priežasčių. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja 2016 m. birželio 23 d. skunde NŽT direktoriui nurodė, kad prie teritorinio skyriaus rašto nebuvo pridėtas pakartotinis žemės sklypo patikrinimo aktas ir neaišku, ar jis iš viso buvo rengtas. Jo nepateikė nei NŽT teritorinis skyrius, nei pati NŽT.
2.5. Pareiškėjos įgaliotinis E. A. užsakė parengti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 51/16/05, kurį parengė antstolė I. G.. Šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad kelio, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbiami), paviršius apaugęs žolėmis, išvažinėtas, duobėtas, kelio danga - išvažinėtas juodžemis su smulkiais akmenukais. Buvo užfiksuota, kad yra vizualiai matyti kelio, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbiami), vietoje atlikti žemės ūkio darbai (arta, sėta ir/ar pan.). Kelio plotas daugelyje vietų nevienodas. Pareiškėjos tvirtinimu, šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti ir visi kiti R. L. padaryti/daromi pažeidimai: provėžos kitame žemės sklype, ariama už įregistruotų žemės sklypo ribų, išpjauti medžiai, netvarkingai palikti krūmai sklypo pakraštyje.
Atsiliepimas
2. Atsakovas NŽT Telšių skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
3. Atsakovas NŽT Telšių skyrius nurodė, kad Pareiškėja 2015 m. spalio 22 d. kreipėsi į Telšių skyrių, prašydama nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 37SŽN-(14.37.55.)-1 su R. L.. Pareiškėjos prašymo Telšių skyrius patenkinti negalėjo ir ją apie tai informavo 2015 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. 37SD-3316-(14.37.50.). Pareiškėjai Telšių skyrius atsakyme išaiškino apie nuosavybės teisių atkūrimo ne natūra, o lygiaverčiu plotu pasekmes tuo atveju, jeigu žemės sklypas iki jo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn pretendentui buvo nuomojamas sutartimi (vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatomis). Atsakovo manymu pareiškėjos kreipimosi į Telšių skyrių dėl nuomos sutarties nutraukimo metu tarp jos ir sklypo nuomininko R. L. jau buvo susidarę konfliktiški santykiai. Šią prielaidą patvirtina tolimesni pareiškėjos veiksmai, kuriais buvo siekiama bet kokiomis priemonėmis įrodyti, kad nuomininko R. L. veiksmai sudaro pagrindą jį bausti bei nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį.
4. NŽT Telšių skyrius taip pat pastebėjo, kad iš fotonuotraukų turinio nesimato, kad nuomojamas žemės sklypas būtų naudojamas ne pagal jo tikslinę paskirtį. Policijos komisariatas minėtą pareiškėjos atstovo pareiškimą 2016 m. vasario 29 d. persiuntė nagrinėti Telšių skyriui. Telšių skyrius 2016 m. kovo 21 d. raštais informavo R. L. ir pareiškėjos atstovą E. A. apie tai, kad 2016 m. balandžio 1 d. bus atliekama žemės naudojimo valstybinė kontrolė. Telšių skyrius, siekdamas patikrinti informaciją dėl galimo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, pateiktos informacijos pagrįstumą, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbiami)., 2016 m. balandžio 1 d. 10 val. atliko patikrinimą vietoje. Patikrinimo vietoje metu surašyti Žemės naudojimo patikrinimo aktai Nr. 37ŽN-23-(14.37.73.) ir Nr. 37ŽN-24-(14.37.73.). Žemės sklypo patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį - žemės sklypas apartas, paženklintas riboženkliais.
5. Atsakovas pažymėjo, kad tikrinimo metu nustatyti pažeidimai: ties 1 riboženkliu ir 19 riboženkliu apartas kelias, t. y. išarta už sklypo ribos; taip pat išarta žemė už sklypo ribos. Apie atliktą patikrinimą R. L. buvo informuotas 2016 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 37SD-1255-(14.37.50.) ir buvo įpareigotas iki 2016 m. gegužės 20 d. pašalinti pažeidimus. Kitų pažeidimų nerasta. NŽT direktorius 2016 m. rugpjūčio 17 d. pavedimu Nr. 1PAV-470-(1.8.) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ Telšių skyriaus vedėją įpareigojo iki 2016 m. rugsėjo 20 d. pakartotinai atlikti pareiškėjos žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Telšių skyrius 2016 m. rugsėjo 19 d. atliko žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, tačiau neišlikęs 12 riboženklis. Patikrinime pareiškėja nedalyvavo, o dalyvavęs pagal įgaliojimą nuomininko R. L. sūnus R. L. buvo įpareigotas atstatyti 12 riboženklį.
Atsiliepimas
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepime į pareiškėjos skundą (patikslintą skundą) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2 kartus pagal pareiškėjos pranešimą dėl trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį NŽT Telšių skyrius atliko patikrinimus, tačiau nenustatė, kad R. L. nuomojamas žemės sklypas būtų naudojamas ne pagal paskirtį. Akivaizdu, kad pareiškėjos skundai yra nepagrįsti. Ne kartą buvo atvejų, jog R. L., nuvykęs į nuomojamą žemės sklypą, pats rado pažeistus arba sunaikintus riboženklius, tačiau dėl šių pažeidimų nesikreipė į reikiamas institucijas. Pažymėjo, kad kyla pagrįstų abejonių, ar pareiškėja, siekdama prieš terminą nutraukti žemės nuomos sutartį, nėra pati susijusi su jos skunduose nurodomais pažeidimais, dėl kurių egzistavimo (kartais - tariamo egzistavimo) yra kaltinamas tik R. L., nesant tam jokių pagrįstų ir neginčijamų įrodymų.
II.
7. Šiaulių apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas ar pirmosios instancijos teismas) 2017 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas NŽT Telšių skyrius, gavęs pareiškėjos atstovo E. A. pareiškimą ir siekdamas patikrinti informacijos dėl galimo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pagrįstumą, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami), turėjo teisę atlikti šio žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje, surašydamas patikrinimo aktus. 2016 m. balandžio 1 d. patikrinimo metu NŽT Telšių skyrius, nustatęs, kad tikrinamas žemės sklypas, kurio savininkė A. A., nuomininkas – R. L., naudojamas pagal paskirtį (apartas, paženklintas riboženkliais), tačiau užfiksavęs privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus (ties 1 ir 19 riboženkliais išeita už sklypo ribos), įpareigojo R. L. iki 2016 m. gegužės 20 d. ištaisyti nustatytus pažeidimus, taip pat nurodė, kad nepašalinus pažeidimų gali būti inicijuojamas valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas prieš terminą arba, nustačius ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį, bus imtasi priemonių dėl pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Skundžiamu 2016 m. birželio 16 d. raštu atsakovas informavo pareiškėjos įgaliotą asmenį, kad R. L. buvo 2016 m. gegužės 9 d. raštu informuotas apie 2016 m. gegužės 24 d. 10 val. atliekamą pakartotinį žemės naudojimo patikrinimą, o tą dieną Telšių skyriaus specialistams nuvykus į vietą, nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, kelio dalis tarp riboženklių Nr. 1-19-18-17 išlyginta, o tarp riboženklių Nr. 11-10 žemė išarta ir pasėti pasėliai, tačiau tai padaryta į nesuformuotą valstybinės žemės sklypą, kitų pažeidimų nenustatyta. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM skundžiamu 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštu pareiškėjos atstovus informavo, kad NŽT Telšių skyrius nenustatė aplinkybių, dėl kurių R. L. galėtų taikyti administracinės atsakomybės priemones, taip pat nurodė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir pateikus dokumentus, patvirtinančius jų atsiradimą, NŽT turėtų galimybę pakartotinai išnagrinėti prašyme nurodytus teiginius. 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. NŽT Telšių skyrius pakartotinai atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) naudojimo patikrinimus, nustatė, kad riboženkliai atstatyti.
9. Taip pat nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. NŽT Telšių skyrius pakartotinai atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) naudojimo patikrinimus, nustatė, kad riboženkliai atstatyti. Pažymėjo, kad pareiškėja, gavusi 2016 m. rugsėjo 2 d. antstolės I. G. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, jo, kaip dokumento, patvirtinančio naujas aplinkybes dėl žemės sklypo naudojimo pažeidimų, NŽT Telšių skyriui nepateikė ir dėl šiame protokole užfiksuotų aplinkybių nesikreipė.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktų įrodymų visetą bei atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, laikė, kad skundžiami sprendimai - NŽT Telšių skyriaus Raštas ir NŽT Sprendimas nesukelia pareiškėjai teisių ir pareigų, juose nėra suformuotos pareiškėjai privalomos elgesio taisyklės, jokios jos materialinės teisės priimtais skundžiamais sprendimais nebuvo pažeistos, patenkinus skundą ir panaikinus skundžiamus sprendimus, pareiškėjos statusas nepasikeistų. Ginčijamais NŽT Telšių skyriaus ir NŽT Raštu bei Sprendimu pareiškėja nebuvo įpareigota atlikti kokius nors konkrečius veiksmus, ji tik buvo informuota apie žemės sklypo nuomininko R. L. pašalintus anksčiau nustatytus privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti. Dėl šių priežasčių pareiškėjos patikslintas skundas atmestas, kaip nepagrįstas.
III.
11. Pareiškėja A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir visiškai tenkinti skundo reikalavimus. Apeliacinis skundas , prie kurio 2017 m. birželio 13 d. buvo pridėti papildomi paaiškinimai, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė antstolės I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir būtent šiuo dokumentu pareiškėja grindė Rašto ir Sprendimo nepagrįstumą ir neobjektyvumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad su minėtu protokolu nebuvo kreiptasi į NŽT teritorinį skyrių, todėl jo nevertino ir byloje. Nurodė, kad NŽT Telšių skyrius jau žinojo apie minėtą protokolą atlikdamas patikrinimą 2016 m. lapkričio 10 d., nes 2016 m. lapkričio 7 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą.
12.2. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad Raštas ir Sprendimas nedaro poveikio pareiškėjos teisėms ir pareigoms yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėjos siekis užfiksuoti ir nustatyti pareiškėjos nuosavybės teise naudojamo sklypo pažeidimus tiesiogiai liečia jos teisėtus interesus, kuriuos ir siekia apginti.
Atsiliepimas
12. Atsakovas NŽT Telšių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal jau atsiliepime dėstytas faktines aplinkybes aišku, kad pareiškėjos skundų atsakovams siekis buvo nutraukti su pareiškėju žemės nuomos sutartį. Nurodė, kad pareiškėja galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnyje nustatytomis sąlygomis dėl žemės nuomos nutraukimo prieš terminą nuomotojo reikalavimu, tuo tikslu nesikreipiant į teismą. Kilus ginčui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nesutikus nutraukti nuomos sutarties taikiu būdu, ginčas galėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, tačiau pareiškėja turėtų įrodyti, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2016 m. birželio 16 d. rašto Nr. 37SD-2122-(14.37.104), kuriuo pareiškėja A. A. buvo informuota apie žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), pakartotinės žemės naudojimo valstybinės kontrolės rezultatus, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo Nr. 1SS-2548-(7.5.), kuriuo pareiškėja A. A. informuota, kad iš Telšių skyriaus atliktų žemės sklypo naudojimo patikrinimų duomenų nenustatyta, jog žemės sklypo nuomininkas R. L. žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį ir kad nėra pagrindo nuomininkui taikyti administracinės atsakomybės priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, be kita ko, pripažinęs, kad skundžiami raštai nesukelia pareiškėjai teisių ir pareigų, juose nėra suformuotos pareiškėjai privalomos elgesio taisyklės, jokios jos materialinės teisės priimtais skundžiamais sprendimais nebuvo pažeistos, patenkinus skundą ir panaikinus skundžiamus sprendimus, pareiškėjos statusas nepasikeistų.
15. Pareiškėja pateiktą apeliacinį skundą iš esmės grindžia pozicija, kad atsakovai skundžiamais Raštu ir Sprendimu nepagrįstai nenustatė pareiškėjos užfiksuotų jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo pažeidimų ir nesiėmė jokių priemonių pažeidimus padariusiam asmeniui nubausti.
16. Atsakovas NŽT Telšių skyrius atsiliepime pažymi, kad pareiškėja tokiais veiksmais siekia nutraukti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį su R. L.. Pareiškėjos skundų pagrindu atsakovui atlikus patikrinimus buvo galima nustatyti tik nereikšmingus žemės sklypo naudojimo pažeidimus, dėl kurių nėra pagrindo pripažinti, kad R. L. naudojo pareiškėjos nuosavybės teise valdomą sklypą ne pagal paskirtį.
17. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Be to, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
19. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, jog prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 16 d.).
20. Administracinė procedūra – pagal Viešojo administravimo įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galbūt padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 21 straipsnį pagrindas pradėti administracinę procedūrą yra: 1) asmens skundas; 2) valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas; 3) kito asmens pranešimas. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 34 str.).
21. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 23 d.) 47 punktas nustato, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį.
22. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, kreipdamasi į atsakovus, siekė, kad, iš vienos pusės, būtų patikrintas jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo faktinis naudojimas, o iš kitos pusės – kad nustačius pažeidimus, kalti asmenys būtų patraukti administracinėn atsakomybėn. Pareiškėja konkrečiai nenurodė, kuo yra pažeidžiamos jos subjektinės teisės, todėl jos kreipimasis į atsakovą laikytinas prašymu, kuriam nebuvo būtina atlikti administracinę procedūrą Viešojo administravimo įstatymo prasme.
23. Vertinant skundžiamo NŽT Telšių skyriaus rašto turinį matyti, kad atsakovas šiuo dokumentu informavo pareiškėją apie atliktą jai priklausančio žemės sklypo patikrinimą ir nurodė atlikto patikrinimo rezultatus. NŽT Sprendimo turinio analizė pagrindžia, kad juo buvo siekiama informuoti pareiškėją apie tai, kad atsakovas NŽT įvertino jos rašte, kurį pati pareiškėja vadino skundu, nurodytas aplinkybes ir NŽT Telšių skyriui pavedė atlikti pakartotinį pareiškėjos žemės sklypo, kurį naudojo R. L., patikrinimą. Sprendime taip pat nurodoma, kad 2016 m. gegužės 24 d. NŽT Telšių skyriaus atlikto patikrinimo metu nenustatytos aplinkybės, dėl kurių būtų galima traukti R. L. administracinėn atsakomybėn.
24. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014). Atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007; 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-939-756/2017).
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr. 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Pažymėtina kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).
26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos informavimas apie žemės naudojimo patikrinimo rezultatus pagal Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (nutarimo redakcija nuo 2010 m. liepos 25 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nėra laikytinas vilkinimu atlikti veiksmus ar neteisėtu neveikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme, nes tiesiogiai nepakeičia pareiškėjos teisinės padėties, nesukuria jai teisinių pasekmių. Tai savo sprendime teisingai paminėjo ir pirmosios instancijos teismas. NŽT Telšių skyrius atliko veiksmus, kurių prašė pareiškėja, tačiau šių veiksmų pasekmės nėra tokios, kokių pareiškėja pageidavo. Pažymėtina ir tai, kad NŽT skundžiamu sprendimu nurodė NŽT Telšių skyriui atlikti pakartotinį patikrinimą, t.y. įpareigojo atlikti veiksmus, kurių pareiškėja nagrinėjamoje byloje nebekvestionavo.
27. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą.
28. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo sričiai priskirtos įstaigos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas už tam tikrus padarytus administracinius nusižengimus bei atliekantis kitus veiksmus tokių administracinių nusižengimų teisenoje. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis bylą, turėjo įvertinti, ar keliamas ginčas, jo dalis yra siejamas su viešojo administravimo sritimi, ar kilo iš kitos atsakovų veiklos, nesusijusios su viešuoju administravimu.
29. Administracinių nusižengimų kodekso 564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikų, už kurių padarymą atsakomybė nustatyta administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal šiame kodekse nustatytas taisykles. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenys, nukentėję dėl administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimo, turi teisę su skundu kreiptis į apylinkės teismą ANK nustatyta tvarka, t.y. tokio pobūdžio bylos nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teismuose. ( žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-654/2019)
30. Taigi pareiškėja, jei manė, jog yra nukentėjusi dėl trečiojo suinteresuoto asmens daromo administracinio nusižengimo, galėjo kreiptis su skundu į bendrosios kompetencijos teismą.
31. Pasisakydama byloje surinktų įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.
32. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste keltina prielaida, kad pareiškėja kreipimusi į NŽT ir NŽT Telšių skyrių siekė nutraukti valstybinės žemės sklypo, pareiškėjos valdomo nuosavybės teise, nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) su trečiuoju suinteresuotu asmeniu R. L. arba surinkti papildomus faktus tokios sutarties nutraukimo palengvinimui. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.562, 6.564-6.565 straipsniai bei valstybinės žemės nuomos sutarties (duomenys neskelbiami)16 punktas nustato tvarką ir atvejus, kada galima tokią sutartį nutraukti prieš terminą. Pabrėžtina, kad žemės nuomos sutarties šalys nagrinėjamu atveju yra fiziniai asmenys, todėl ginčai dėl sutarties aiškinimo, tarpusavio įsipareigojimų tolesnio vykdymo ar sutarties nutraukimo taip pat turi būti sprendžiami bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.