- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-08
- Bylos Nr.
- eAS-939-756/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00633-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- H. S.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. S. (H. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas H. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017 m. sausio 24 d. raštą Nr. 49SF-32-(14.49.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Skyrių iš naujo atlikti buvusio savininko P. S. 4 ha ploto žemės sklypo, turėto Vilniaus mieste, Trakt Lidzkij (dabar – Vilniaus miestas, Liepkalnio g.) (toliau – ir Sklypas), kartografavimą atsižvelgiant į Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 23 d. sprendimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi paliko pareiškėjo H. S. skundą nenagrinėtą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 1 punktu.
Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros metu Skyriaus surašyto Rašto, kuriuo pareiškėjas informuotas apie jo 2016 m. gruodžio 22 d. prašymo nagrinėjimo eigą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti redakcija; toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 122 punktu skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Raštu Skyrius sustabdė pareiškėjo prašymo atlikti Sklypo kartografavimą nagrinėjimą. Toks Skyriaus sprendimas, teismo įsitikinimu, neatitinka Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų sprendimų, kurie gali būti skundžiami tiesiogiai teismui, rūšies. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi Tarnybos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą skundą ir prie jo pridėtus dokumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs privaloma išankstine ne teismo tvarka, nustatyta ginčams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros metu priimtų sprendimų (Įstatymo 18 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde prašo įpareigoti Skyrių atlikti Sklypo kartografavimą iš naujo, atsižvelgiant į Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 23 d. sprendimą, dalyvaujant pareiškėjui. Tokį reikalavimą pareiškėjas suformulavo ir 2016 m. gruodžio 22 d. prašyme, į kurį Skyrius atsakė Raštu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad skundas dėl Rašto panaikinimo ir Skyriaus įpareigojimo atlikti Sklypo kartografavimą turi būti teikiamas Tarnybos vadovui Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, o gavęs Tarnybos vadovo atsakymą, pareiškėjas įgis teisę kreiptis į teismą.
III.
Pareiškėjas H. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas paaiškina, kad jo teisė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. S. 4 ha dydžio žemės sklypą, turėtą Vilniaus mieste, neginčijama. Tai reiškia, jog Lietuvos valstybė, veikdama per atitinkamas valstybės institucijas, turi įvykdyti prisiimtą įsipareigojimą atkurti nuosavybės teises į visą 4 ha dydžio žemės sklypą. Tam pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio nuostatas būtina identifikuoti šios žemės buvimo vietą, tiksliai žinoti turėtos žemės valdos ribas, t. y. atlikti buvusio savininko P. S. turėto žemės sklypo kartografavimą, o kartografavimo atlikimą turi užtikrinti Tarnybos Vilniaus miesto skyrius. Remdamasis tuo pareiškėjas daro išvadą, kad administracinės bylos Nr. eI-904-281/2017 nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme neturi įtakos procedūroms, įtvirtintoms Įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkte ir Metodiniuose nurodymuose, būtinoms pareiškėjo nuosavybės teisėms į senelio turėtą žemę atkurti. Todėl yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo 2016 m. gruodžio 22 d. prašymo nagrinėjimo sustabdymu (neveikimu) Skyrius pažeidžia pareiškėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Iš Tarnybos 2016 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. 1SS-2569-(7.5.) pateiktos informacijos apie Skyriui duotą Tarnybos direktoriaus pavedimą nustatyti buvusio savininko P. S. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos 4 ha žemės ribas matyti, kad Tarnybos direktorius priėmė sprendimą iš naujo atlikti P. S. turėto žemės sklypo kartografavimą. Nusprendęs sustabdyti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 22 d. prašymo nagrinėjimą, Skyrius savavališkai atsisakė vykdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavedimą. Šis pavedimas yra galiojantis, todėl privalomas Skyriui. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad yra pažeista išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nes Tarnyba 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 1SS-2569-(7.5.) išnagrinėjo pareiškėjo skunde teismui keliamus klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas padavė teismui skundą dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. sausio 24 d. rašto Nr. 49SF-32-(14.49.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi sustabdė pareiškėjo 2016 m. gruodžio 22 d. prašymo nustatyti buvusio savininko P. S. iki nacionalizacijos valdytos 4 ha žemės ribas nagrinėjimą.
Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pripažino, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstine ginčo sprendimo ne per teismą tvarka, t. y. Rašto neskundė Tarnybos vadovui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamam klausimui aktualų Įgyvendinimo tvarkos 122 ir 123 punktų bei Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio reguliavimą, pareiškėjo skundo argumentus, Rašto turinį ir juo sukeliamas teisines pasekmes, kitą administracinėje byloje pateiktą medžiagą, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nesilaikė ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje numatytos kreipimosi į teismą tvarkos, nesutinka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1352-858/2015 pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusių su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr. 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003, ,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, p.; 2006 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-56/2006; 2006 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS4-124/2006). Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS4-172/2002 (,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 3), taikytina tik skundžiant jau atliktą konkretų pareigūnų (institucijų) veiksmą. Tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus, toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylose (2002 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-4-172/2002, skelbta oficialiame leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 3), valstybės ar savivaldybių įgaliotų institucijų (pareigūnų) veiksmai (neveikimas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo priėmimo gali būti skundžiami tiesiogiai teismui tik tuo atveju, jei pareiškėjas nurodo, kad tam tikros institucijos (pareigūnai) vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus.
Nustatant, ar administracinėje byloje pareiškėjas skundžia administracinį aktą ar neveikimą, atsižvelgtina į individualaus administracinio akto sąvoką, pateiktą Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje (tai – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus, kaip teisinės sąvokos, nėra tapačios. Atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška (žr. 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).
Tikrinamos administracinės bylos medžiagą vertinant pirmiau pateiktų išaiškinimų kontekste pripažintina, jog pareiškėjas H. S. ginčija viešojo administravimo subjekto tarpinį sprendimą sustabdyti administracinę procedūrą, pradėtą pagal jo 2016 m. gruodžio 22 d. prašymą. Taigi šio ginčo dalykas yra ne administracinis aktas, kuriame būtų iš esmės pasisakyta dėl minėtame prašyme suformuluoto reikalavimo tenkinimo / atmetimo, tuo konkrečiai išreiškiant viešojo administravimo subjekto valią dėl tam tikrų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese atlikimo.
Apibendrindama nurodytas faktines ir teisines aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, kad aptartoje situacijoje pareiškėjas privalėjo pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipdamasis į Tarnybos vadovą, yra nepagrįsti. Raštas nėra administracinis sprendimas, kurio priėmimu būtų užbaigta administracinė procedūra, todėl nesutikdamas su administracinės procedūros sustabdymu taikant bendrąsias Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio normas, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, tinkamai realizavo savo teisę į teisminę gynybą.
Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta, todėl naikinama ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui. ?
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo H. S. (H. S.) atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti šiam teismui.
Nutartis neskundžiama.