Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl 2018 m. lapkričio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto Nr. A33(1)-6620 panaikinimo. Skundas grąžintas jį padavusiems pareiškėjams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1.2. 2018 m. spalio 11 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko sprendimu atsisakyta nagrinėjimui priimti pareiškėjų skundą kaip nežinybingą. Sprendime išaiškinta, kad skundų dėl Administracinių nusižengimų kodekse numatytų procesinių sprendimų nagrinėjimas priskirtas bendrosios kompetencijos teismų, o ne Administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

II. Atskirojo skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

2.3. Skunde taip pat nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys ir jo atnaujinimo pagrįstumo motyvai.

III. Teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

4. Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją prašydami ištirti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 1 dalyje ir nubausti N. P.. Į šį skundą pareiškėjams buvo atsakyta 2018 m. rugsėjo 14 d. Institucijos Raštu. Pareiškėjams apskundus šį raštą administracinių ginčų komisijai, jį buvo atsisakyta priimti kaip nežinybingą. Vilniaus regiono apylinkės teismas taip pat atsisakė priimti skundą, nes juo buvo skundžiamas informacinio pobūdžio raštas, kurio apskundimo tvarkos ANK nenumato, o skundas paduotas nesilaikant skundžiamame rašte nurodytos apskundimo tvarkos. Taigi, byloje susidarė situacija, kuomet Lietuvos Respublikos piliečiams, Lietuvoje gyvenantiems pareiškėjams norint apskųsti Lietuvos Respublikoje veikiančios savivaldos institucijos – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, sprendimą jie negali to padaryti, nes nei teismas, nei administracinių ginčų komisiją nepriima jų skundo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis piliečiams laiduoja teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus, todėl susidariusi situacija pažeidžia šią pareiškėjų konstitucinę teisę ir turi būti iš esmės išspręsta.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas, kaip pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją vykdantis teisingumą Lietuvoje, remdamasis įstatymu turėjo išaiškinti ir nurodyti, kokia tvarka ir kodėl tokia tvarka pareiškėjai turi apskųsti jiems nepriimtiną sprendimą, tačiau pateikė formalius motyvus, kurie nesiremia situacijos analize ir įstatymo taikymu. Teismas nurodė, kad ANK nereglamentuoja institucijų, įgaliotų pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą, raštų suinteresuotiems asmens apskundimo tvarkos, juolab, kad pareiškėjams buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka. Teismas nesiaiškino, ar šioje situacijoje Rašto surašymas yra tinkamas teisenos pabaigimas, ar jame nurodyta apskundimo tvarka remiasi tinkamai pritaikytu įstatymu. Teismas turėjo išsiaiškinti, remiantis kokiu įstatymu vyksta procesas ir kas pagal įstatymą nagrinėja skundus.

6. Šioje situacijoje visų pirma Institucija neteisingai taikė įstatymą bei pasielgė formaliai, jos surašytas raštas yra dviprasmiškas, neaiškus ir dėl to Institucijos veiksmų apskundimo tvarka tapo nesuprantama. Institucija netinkamai vadovavosi ANK normomis ir nepriėmė motyvuoto sprendimo, kurį galima būtų skųsti aiškia įstatyme nustatyta tvarka. Nagrinėjant Institucijos poziciją nėra aišku, kokiu gi įstatymu jie vadovavosi priimdami sprendimą, nes rašte jie nurodo ANK normas, tačiau apskundimo tvarką nurodo esančią Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme. Apylinkės teismas, atsisakęs priimti skundą situacijos neištaisė ir vadovavosi Institucijos klaidingai nurodyta rašto apskundimo tvarka.

7. Nors Atsiliepime Institucija nurodė, kad Rašte yra išdėstytos visos nustatytos faktinės aplinkybės su argumentuotu teisės aktų pagrindimu, Rašte aiškiai ir argumentuotai išdėstyta apskundimo tvarka, tačiau susipažinus su raštu akivaizdu, kad taip nėra. Institucijos raštas susideda iš kelių dalių. Antroje pastraipoje nurodyta, kad į Vilniaus rajono savivaldybę atvykęs N. P. pateikė susitarimą, kad gali naudotis žemės sklypu. Trečioje, didžiausioje pagal apimtį ir ketvirtoje pastraipose yra nurodytas ANK 569 straipsnio 1 dalies ir 569 straipsnio 4 dalies turinys, tačiau situacijos analizės ir sprendimo motyvų juose nėra. Penktojoje pastraipoje nurodyta, kad atsižvelgus į išdėstytą Institucija informuoja pareiškėjus, kad nesurinkus pakankamai duomenų bei nenustačius administracinio teisės pažeidimo fakto patvirtinančių įrodymų arba paaiškėjus, kad nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, administracinio nusižengimo bylos teisena yra negalima. Šeštojoje pastraipoje yra nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu Raštas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

8. ANK 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad šiame kodekse nustatoma administracinių nusižengimų teisena. Pareiškėjai į Instituciją kreipėsi dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnyje, požymių. 2018 m. rugpjūčio 3 d. Pareiškėjų skundo rezoliucinėje dalyje yra nurodytas jų prašymas nubausti N. P. administracine tvarka. Taigi Pareiškėjų valia buvo ištirti įvykį kaip turintį administracinio nusižengimo požymių.

9. Atsiliepime Institucija nurodė, kad nebuvo atlikti jokie administracinių nusižengimų teisenos pradėjimo veiksmai, t. y. Administracinių nusižengimų registre nėra suformuoto jokio administracinio nusižengimo protokolo N. P. atžvilgiu ar pranešimo apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Tačiau tokie motyvai nėra teisingi. Administracinio nusižengimo pradžią apsprendžia ne veiksmų Administracinių nusižengimų registre atlikimas, o įstatymo nuostatos ir faktinė situacija. Administracinės teisenos pradžią apibrėžia ANK 590 straipsnis. ANK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Gavusi skundą Institucija atliko jo patikrinimo veiksmus: pareigūnas T. D. atliko patikrinimą vietoje, kurio metu apžiūrėjo įvykio vietą, 2018 m. rugsėjo 11 d. N. P. buvo iškviestas į Administracijos viešosios tvarkos skyrių siekiant nustatyti aplinkybių pagrįstumą, atvykęs N. P. pateikė dokumentus ir paaiškinimą. ANK 593 straipsnis apibrėžia administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus, tarp kurių yra teisė apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, atlikti įvykio vietos, dokumentų apžiūras, išreikalauti bylai turinčius reikšmės dokumentus, ką pareigūnas T. D. ir atliko. Atsiliepime Institucija nurodė, kad jos pareigūnas atliko šiuos veiksmus, tačiau nenurodė, kokiu įstatymu remiantis jie buvo atlikti. Tačiau žinant, kad pareigūnas atliko ANK 593 straipsnyje numatytus jo kompetencijai tiriant administracinį nusižengimą priskirtus veiksmus, Rašte Institucija daug dėmesio skyrė įrodymų sampratai pagal ANK, tiek Rašte, tiek Atsiliepime Institucija teigia, kad administracinio nusižengimo požymių tirtuose N. P. veiksmuose nebuvo, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ir Institucija rinko įrodymus ANK nustatyta tvarka.

10. Institucija atsiliepime teigia, kad raštas negali būti vertinamas kaip procesinis dokumentas (nutarimas) administracinio nusižengimo byloje ir kadangi nebuvo pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teisenos, pareiškėjams buvo pateiktas informacinio pobūdžio atsakymas. Panašius motyvus nutartyje išdėstė ir Vilniaus regiono apylinkės teismas. Teismas sutinka, kad raštas negali būti vertinamas kaip nutarimas, tačiau ar teisingai šioje situacijoje pasielgė Institucija surašiusi raštą, tačiau nepriėmusi motyvuoto nutarimo. Institucijos ir Vilniaus regiono apylinkės teismo pateikti motyvai nėra teisingi, negalima surašyti neteisingos formos dokumentą ir tuo motyvuojant neteisingai aiškinti jo apskundimo tvarką.

11. Teismas jau padarė išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta. Pradėjus administracinę teiseną turi būti priimami taikomame procese nustatyti sprendimai (tiek dokumento rūšies prasme, tiek sprendimo prasme). Administracinių nusižengimų teisenoje priimami nutarimai, taigi Institucija, baigdama administracinio nusižengimo procesą turėjo priimti nutarimą. Netgi nusprendusi nepradėti administracinės teisenos Institucija vis tiek turėjo priimti motyvuotą nutarimą, o ne procesinį sprendimą įforminti raštu.

12. Rašte Institucija nurodė, kad atsižvelgus į išdėstytą Institucija informuoja pareiškėjus, kad nesurinkus pakankamai duomenų bei nenustačius administracinio teisės pažeidimo fakto patvirtinančių įrodymų arba paaiškėjus, kad nėra administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, administracinio nusižengimo bylos teisena yra negalima. Taigi, iš esmės Institucija nustatė ANK 591 straipsnyje esančias aplinkybes, dėl kurių administracinė teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Toks sprendimas negali būti padaromas rašte, dėl jo turi būti priimtas nutarimas. Kitą vertus pati išvada, kad nenustatytas administracinio teisės pažeidimo faktą patvirtinančių įrodymų arba nėra administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties (ANK yra pagrindas padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) rodo, kad buvo svarstoma dėl administracinio nusižengimo, buvo tiriama pagal ANK nustatytas taisykles.

13. ANK 619 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigūnų, kurie ne teismo tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą priimamų nutarimų rūšys. Atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą institucija turėjo suformuoti procesą užbaigiantį nutarimą, kurį būtų galima apskųsti bendros kompetencijos teismams. Apylinkės teismas neįsigilino į reikšmingas aplinkybes ir klaidingai pritarė Institucijos sprendimui, jo neištaisė ir atsisakęs priimti skundą nepagrįstai jį grąžino pareiškėjams. Siekiant užtikrinti pareiškėjų teises, teismas privalėjo grąžinti bylą Institucijai, jog ši priimtų motyvuotą nutarimą, kuriame būtų faktinių aplinkybių, įstatymo taikymo ir sprendimo argumentai bei motyvai, kuriuos pareiškėjai galėtų skųsti. 2018 m. lapkričio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis naikinama, byloje priimamas naujas sprendimas – byla grąžinama Institucijai motyvuoto nutarimo priėmimui.

14. Dėl skundo argumentų susijusių su skundo padavimo termino praleidimu ir jo atnaujinimu, apeliacinės instancijos teismas papildomai nepasisako, nes 2019 m. sausio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi šis klausimas buvo išspręstas.

15. Apygardos teismas šioje proceso stadijoje pareiškėjų skundo argumentų dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir jo įrodytumo nevertina, ir dėl jų nepasisako .

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. ir J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti 2018 m. lapkričio 14 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Grąžinti bylą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui motyvuoto nutarimo priėmimui.

Nutartis neskundžiama.